Laukas - dalykas geras , veržiasi į kiemą kaip vėtra, bet būna dienų, kai "pamiršta" vaikščioti - prašosi ant rankų, vos ne sliuogte užsliuogia. Jau kartais kantrybė išsenka, bet žinodama, kad vistiek galiausiai turėsiu nešt - nešu.
Pasidarė smalsu, kiek mamų susiduria su tokia situacija ir kaip sukasi iš padėties.

Sveikute
Turime ir mes sia problema na ir gudruoliai tie musu mazieji psichologai dukrele kad nestume reikalauja manes ir tecio ir niekuomet nesipraso kad nestu mociute todel mano mama visuomet nustemba kai pasakau kad grazuolyte reikia nesti lauke o kaip sukuosi is sios padeties pradejau gudrauti - sakau kad "mamytei labai skauda koja ir prasau kad ji mane pavestu" kolkas veikia, bet nemanau kad tai iseitis

Mano dukriukui patinka paciai eiti Atvirkciai nei jusu,pvz noriu uznesti laiptais,tai rekia kol nepaleidziu Vat jau ir senai vezimo atsisake,nes nori pati visur savo kojytem keliaut

Kadangi savarankiškai tik neseniai žingsniuoti pradėjo, tai kiek nori, kol nepavargsta visada eina pati. Bet jeigu einam be vežimo į lauką, tai stengiamės toli nuo namų nenukeliaut, kad nereiktų mamai sunkiai nešti
Vienu metu labai prašėsi ant rankų iš vežimo (senelis pripratino), bet niekada neėmiau, tai baigėsi cirkai ir daugiau nereik.

Pas mus buvo ir sakyciau tebera si problema. su mamyte eina kuo puikiausiai, nes mamytei skauda koja ir jis turi pats kojytes , o vat su teciu... tik i lauka, tai is karto - opa pa.
jei tik prasiseda zyzimas ir prasymasis ant ranku, stengiuosi nukreipti demesi, kazka parodyti, kazkuo sudominti ir tai kuo puikiausiai suveikia o vat dar niekaip nepavyksta isaiskinti kad ir teciui sunku nesti jis teciui aiskina, kad truputi pats paeis, tetis pailses ir vel opa pa
nors mums jau daugiau nei 3 m bet su sia problema susidurem jau gan seniai ir ji dar tesiasi iki siol

ta pai problema ir pas mane..eit i lauka verziasi, per kolidoriu pereia o kai iseina i lauka taip iskart ant ranku

Tiesiog nebeimkit ant rankų. Jei mažesni dar, važiuokit su vežimu laukan, bet nebeimkit. Aišku pyks, reiks kantrybės, bet kaip kitaip atpratint? Nebent susitarti gražiuoju

cha cha cha manau daug kam taip (nesakau, kad visiems) musu maze ir ne isimtis, bet jai kartais jau jai sakau, kad paeitu, nes mamytei ranka jau skauda , taip buna kai einam tik dviese ( i vezima pasodinti be sansu jau senai, kartais sako, kai einam i lauka brrr, tipo imkim vezima, o kai klausiu ar sedesi, sako ne, tai ir nebeimu, nes buvom pora kartu paeme, tai zviegia, klykia isodinta ir reikia tempti ir ja ir vezima)
o kai einam su teciu, tai manes net nebepraso, ne skai tik prasydavosi ant ranku, tai imdavo tetis ,
siaip ir bandom sudominti kuo nors: tai gelytemis, tai uz medziu slepiuosi, kad ieskotu, bandom zaisti gaudyniu ir tt kuriam laikui tikrai padeda

Tas pats pas mus - su aukle vaikštinėja kuo puikiausiai.

Vyras tai dar kartais įduoda į rankas kokį pagalį, tai kurį laiką dar juo mosuodama, balas maišydama žingsniuoja.

Maniskis irgi tik ant kojyciu, bet vezima visada imam kartu su savim del visa ko..

Matyt mpočiutės ir auklės "pastato į vietą" tokius ožiukus, o iš jūsų vaikas žino, kad išsireikalaus, ko nori

Labai myliu visus savo vaikus. Dvi didžiosios jau užaugo, mamos nebereikia . O taip širdis nepriima minties, kad "mamos neberekia", kad draugai svarbiausia...
Bet tema ne apie tai.
Sukrapštėm pagrandžiukę- na nežinau, kaip mažiukė nori, taip ir būna- nori ant rankų- prašom, nori vežime - pašom, nori savo kojom- prašom...
Tik tiek norėjau pasakyt, kad vaikai labai greit užauga ir jei mažiukas nori pas mama ant rankų pabūt - tai to gyvenime gal daugiau niekada nebebūs ir tai liks mums pačioms gražiais prisiminimais . Jei dar panešat savo kleckus , tai panešiokit.

Nu aciu Dievui,mums nera sitaip.Kartais pati paemusi nesu nes bega visai ne i ta puse kur reikia eiti arba "varnas skaiciuoja" .O jei i miesta apsipirkti ar i svecius pas draugu,tai vezima imu,graziai sedi jame,bet pakol vaziuoja.O sustojo,jam reikia lipti lauk

Mes su vezimu kazkur apie 2.3 atsisveikinom. Iki tol su aukle tik su vezimu vaiksciojo (nebutinai jame sedejo, bet butinai reikejo vezimo ) Nors kartais is vezimo nelipdavo. Idomiausia, kad kai eidavome su juo dviese i Sereikiskiu parka, tai ji apeidavo visa parka, pazaisdavo aikstelese, praeidavom visa Pilies gatve ir ranku praktiskai nereikedavo Bet jei prasydavosi ant ranku, panesdavau trupiti ir paleisdavau. Is pradziu sunkiau sutikdavo, po to lengviau, o dabar jau ir nesipraso (2.5), o jei ir pasipraso, tai atsisakyma priima be problemu.

Mano abi mergytes nemegsta vaikscioti. Dabar jau ir vezime nebenori sedeti, tai jei viena einu nesuosi mazaja, o didzioji tipena is paskos nepatenkinta Jei su teciu, tai tetis nesa didziaja, as mazaja... Kazkada pagalvojau butent ta pati, kad kiek gi laiko tetruks tas nesiojimas, negi gaila
Dar beje priklauso nuo to kur einam. Uztenka nusivesti i lauko vaiku zaidimu aiksteles, tai ten is vis mama pamirsta Bet jei siaip vaikstineti parke, ar parduotuvese, tai tik ant ranku.

sveikos, nezinau,kaip drauges mergyte uz rankytes n kelio gali nueiti, pati matau ir stebiuosi. Mano kavalierius, tai sukcius, i lauka su vezimu arba dviraciu,kam eiti jeigu veza o jei nenori,kad imciau dviracio ar vezimo , atseit pats eis, visvien pasiimu, nes zinau,kad tempsiu issisiepusi

Mano sunus tai kieme vaiksto,laksto,nepaimsi ji ant ranku,nenori

vaikas zino, kad tevus gali sokdint, todel taip ir daro
manasis kai perrenginejo muistos sukinejas. kai mama - viskas ok, ramus. kai prasau zaislus sudet i deze - zinok kad pati sudesiu, tai ir nededa. kai mama praso - viskas ok.

o kas liecia nesimus, kazko pirkimus ir pan, griuvimus ant zemes ir rekimus...tiesiog pasakau - nenori eit kartu, ate. nori gulet ir rekt - gulek, rek, neskubu, palauksiu. todel ner tu oziavimusi daug.

cia kaip ir su vezimeliu kai ,,nesedi" - manasis po siai dienai - einam kur ir yra vezimas - sedi kai ikaltas. man taip patogiau, nereik laukt kol eis ir pan, o ir prekes partempt iki namu ar masinos lengviau

Žinokit aš tiek džiaugiausi, kai išmoko vaikščioti ir pati eidavo visur (nes jau rankos ištysę buvo ). O nuo 2-jų metų vėl prasidėjo ant rankų. Velkas į koją įsikabinus ir neina kitaip. Tai Lietuvoje mėnesį panešiojus, pasakiau gana ir skėtuką išsitraukėm vėl, žinokit sėdi patenkinta, net keista. O man taip ramu

Auksiniai žodžiai


Mes irgi jau nuo pernai metų atsisveikinome su skėtuku. Net nesitikėjau, kad reiks sugryšti prie jo, bet jis man vienintelis išsigelbėjimas. Mes labai daug vaikštome tad mum be skėtuko būtų jis pavargsta prisidūkęs tad sėdi vežimuke, bet ir jis jam pabosta Tada rėkia atseg mane o man būna pats tas malonumas, kai jis riečias iš jo ir lipa, o ne bet kur pas mane ant rankų Tada prasikeikiu, kad daugiau neimsiu vežimuko ir kulniuos pats didutis. Bet ir vėl paimu. Šeip, tai jau yr ką panešti, o ištikrųjų pati ir prisipratinau, nes mažiukas apsoliutus rankinukas buvo

Aš pastebėjau taip: kai einam dviese, tai noras ant rankų būna dažnesnis, bet kai eina kartu ir kaimynų berniukas, tai tas noras staigiai pamirštamas - eina abu pėstute. Ji gal įpratus kažką matyt savo akių lygyje?

O maniškis jei užsimanys ant rankų, tai net martelė nepadės jo įkalbėti nulipti Šeip jis nesiropščia belenkada jei didelis atstumas eiti pabosta pėstute arba sako pajagau(pavargo) Bet šeip dabar įsigudrino maniškis bėgioti jam patinka įsikimba man į ranką ir sako mama bėgam o jei nepagreitinu žingsnio, tai paplekšnoja per ranka ir vėl sako bėgam. Mes bėga, o tėtukas iš paskos gaudo jis visas švyti, bėga savo mažom kojytėm stringalviais Taip greičiau pasiekiam finišą

Na maniškė tai tingi vaikščiot, arba su vežimu, arba ant rankų, bet jei su vaikais, tada problemų laksto pati

Sveikutes.Mes dar draugaunam su vezimuku kai lietus lauke.Visada norejo viena eiti lauke,neduodavo rankytes,pykdavo.Per trys dienas ismokom,kad mamytei reikia duoti rankyte.Dabar graziai visada vaikstom susikibusios

Mano sesers mergaitei buvo, kai sniega lauke pamate
Tai tik iseina i lauka, taip ir ant ranku prasosi klykdama

Mes irgi turime tą pačią problemą. Į lauką veržte veržiasi, bet tik kelis žingsnius paeina ir - opapa

Gal vaikiukams nuobodu ir prasosi ant ranku.Kai maniske pradeda prasytis,tai as sugalvoju kur jos demesi patraukti.Pvz.su kamuoliu pazaisti,ar saku parinkti,ar pedu padaryti ant sniego,ar dar kazka..

mes dar per mazi patis tolimus atstumus vaiksciot seip dazniausiai einam su vezimu bet paleidziu tai bega kur tik akis mato tik spek paskui

mano mazoji sniegu neina prasosi ant ranku,o kur jau einam taku,tada liepia paleisti. ir jau kur pajaucia,kad slidu ir ne , o dickis,tik i lauka ir soka kur pusnis didesne
o ,kai sniego nera,tai pati eina puikiausiai.vaikai pirmi i lauka islekia ,kol as issikrapstau

sulig žiema ir man ši problema atsirado. Nusprendžiau iki pavasario kantriai laukt, nugarą skauda nežmoniškai, į pardę nueit be šansų, bet jei ir sniegui nutirpus bus tas pats tai nebežinau... užsibliauna juodai, o tas šaltis lauke, nesinori klykint šaltyje tai ir tempiu...tas atsirado lygegrečiai su darželio lankymu, gal ji manim manipuliuoja..nes netinka kai neša tėtis ar močiutė, tik mama

Sutinku su Tavo nuomone . Maniškis irgi užsiropšdavo ant rankų, vos tik pro lauko duris spėdavome išeiti. Nepadėdavo nei: "Mamytei rankutes skauda", nei kiti argumentai... apie ką aš čia... Žodžiu, teko suktis iš padėties pasitelkus fantaziją Į lauką išeiname nešini kamuoliuku (nebūtinai vienu ) arba stumiamu žaisliuku (ilgas pagaliukas - gale riedantis skambaliukas), arba mėgstamiausiais žaisliukais - arkliuku (kuris, beje, labai mėgsta šuoliuoti namų sienomis), mašinyte, kuri mėgsta važinėtis miško keliukais ir pan. Priklauso dar ir nuo oro sąlygų... Aišku, pasivaikščiojimo pabaigoje visi aukščiau išvardyti daiktai ir mano mažylis atsiduria ant mano rankų , bet bent jau gerokai ilgiau prabūna ant kojyčių pats...

Labutis,

Mūsų dukrytė irgi bandė išsikovoti nešiojimą, bet iš manęs taip ir nepavyko. Būtent dėl nugaros problemų, sakiau, kad negaliu jos nešti. Buvo vežimėlis išsigelbėjimas, o dabar pati šauniai eina. Tiesa, tėtuko tai prašosi, kad paneštų, kartais įsiprašo .

Taip atrodo nieko, moka ir pati smagiai palakstyti, tik karta meginom nueiti pesciom pas drauge (apie 12 min.) kelio, tai pasigailejau, kad taip sumasciau. Daugiau kaip puse kelio gavau tempti ant ranku. Grizti namo nerizikavau atvaziavo paimti tetis

būna, kad nepagausi - pati bėgioja. o būna nori nešk, nori pamesk. atsisėda vidury tako ir atsisako žingsniuot. na tai nešu arba į roges kraunu savo nešuliuką.

mūsiškė tai irgi labai nenorėdavo keliauti savo kojytėm,bet man tiesiog per sunku,tai ir sakau- nu jau ne,eik pati,matai lialius pats eina ir einam,ir jokių ožiukų nebėr aną dieną išėjom pasivaikščioti,ir mano draugė su savo trimete,tai aną gavo nešti,nes ožiavosi ir viskas o maniškė irgi bandė paimti pavyzdį,o aš-na jau ne...ir kągi,ėjom kaip didelės o jei paslysta,pasijuokiam abi- bumti bumti

mes kai bunam kieme arba kur netoli tai nueinam kojytem savo, bet va jei i parduotuve kokia(pesciom 12min), tai i prieki dar daeis,na o atgal puse kelio taj tikrai nest reiketu....kartais ir kieme tinginiauja... na ka padarysi,cia juk vaikuciai

:)as ir vaika visur tampydavau,i lauka nori labiausiai bet tik iseina ir apapa,dabar pradejau sukciauti,tik iseinam i lauka,padedu ant zemes biski paeina ir apapa,sakau-einam namo,pasiziuri i mane nepatenkinta,sako -ne,nenoriu namo,tada pati eina toliau,ir kaskart kai sugalvoja kad pakelciau-sakau eisim namo,kolkas padeda,jau taip 2 men.o jei su teciu einam,pirma syki isejom kartu,vaikas sako apapa tai jis ir pakele sakau nebekelk,padejo ant zemes,o keliu zingsniu apapa prie tecio priejus,pasake kad ne,papyko,bet dabar nepraso nei manes nei tecio buna atveju kaip nori namo tada bandau nukreipti demesi kitur,arba panesu,bet zinoma neistisai nesu kaip anksciau

Kai buvo sniego irgi išeidavome į lauką o mažius tik apa apa, ir nei žingsnio,tai išsinešėme kastuvėlį,šalia stovėdama net sušaldavau:)kasdavo vaikas ir jokių apa...reikia jiems kažkokio užimtumo,tada nesiprašo ant rankų

Va būtent, kai užsiėmusios, nereikia jokių mamytės rankyčių O šiaip tai abi tinginiukės - vis vežimėlį imt reikia, nes dviejų tai nepanešu

As irgi siandien sugalvojau,kad reikia sniega kasti su kastuveliu.Patiko.Dar labiau patiko kepti sniego tortus ir juos puosti .Tai si karta,as ja tempiau namo su asaromis.Ji sauke,neee!!nenoriu namo!!Va,taip

O pas mus vis tiek dar apapa. Bandziau ir as vaidinti, kad skauda ranka, koja, bet... Jei kas uz abieju rankyciu veda , tai gerai. Tai issitraukem seniai apdulkejusi vezimeli. Sedejo kaip didziausia ponia . Ir nebandyk sustoti (tik, mama, vezk)

mums 1m6men bet vezimelis vis dar geras draugas, dabar jau 1val kieme isvaiksto, bet buna dienu kad ant ranku ir viskas, tai tokiu atveju i vezimuka ir eiman po rajona pasivaikscioti, dar sustojam kokioj vaiku aikstelej pasikarstom ir isvarge pareinam namo pietuku miegoti, nenesioju kieme as savo padauzos, tam ir yra vezimukas, na jis dar labai mielu noru ir sedi ir pamiega

Mes irgi turim tokia problemele, kad dazniausiai savo dziaugsma turiu nesti, kartais net rankas pakerta.

musu vaikinas visur pats skuta tik jei einam gatve iki parduotuves, tai duoda rankyte ir traukia mama i sona, jei atvaziuoja masina. vezimuko nenori, visur savo kojytem. neturim mados ant ranku but. juk jau didelis vyrukas, o jei lauke, tai vos sugaudau, bo daug uzsiemimu: i su masinom laksto, i kasa,i dar visokiu darbu prisigalvoja. bet pazistu mergaite, tokio pat amziaus, kaip musiskis, tai visai lauke nevaiksto, sedetu vezime ir sedetu, kol is lauko reiktu eit namo. manau, geriau, kai vaikai fiziskai aktyvus, laveja geriau ir sparciau.

Mano maziukas nei vezimuko nori, nei eiti, geriausia jam ant ranku...ir tas pats ar kitoje rankoje pirkiniu krepsiai.....rankytes duoti irgi nelabai megsta

Pas mus tas pats, Bet kai tik pasako apa vis pasakau kad va einam ten, oj paziurek koks ten balandis, oj kaciukas einam paziuresim, paskiau pats uzsiima tyrinejimais. Siaip kuo toliau tuo jam smagiau ne ant ranku o ant savu koju
Jei einam i i kokia salia esancia parduotuve tai dar nieko, su pasukciavimais nueinam ir griztam. Nesenai ejom i tolimesne parduotuve pesciomis, tai net vezima issitraukiau, pabijojau (na ir saves pagailejau) vistik, kad reikes 15kg (o kur dar ziemine apranga ) drambliuka nesioti.
Vaikui jau du metai ir dar vezima teko traukti

O maniskis mielai pats lauke vaiskto, tik kai jau pavargsta ant ranku pasipraso

mum 1,6 metuku. kai atejo saltasis periodas -atsirado probelma. gal jai sunku vaiskciot daug prisirengus - nezinau. ir ne siaip apapa, bet griuva ant keliu ir ne is vietos- kadangi paskutiniu metu saltukas spaudzia tai ner kitos iseities tik paiimti.o jei pabandai padeti tai net nesilaiko ant savuju kojyciu, linksta jos ir tiek..
danaiusiai suveikia koks kaciukas , suniukas ar pauksciukas esantis salia ir dar vyresni vaikai, tada tekinom bega pasitikti.
p.s. kai buna lauke su teciu ant ranku prasosi tik kai pavargsta!!!

ivyko stebuklas, vakar nei karto nepaprase ant ranku
lauke isbuvom dvi valandas grizom abi pavargusios bet savom kojytem
p.s. gal cia tas savaitgalinis pasivaiksciojimas vieniem su teciu suveike nes per pusantru metu pirma karta isejo jie vienudu,visada tryse arba mes tik su dukryte

Pas mus irgi buvo toks periodas, kai labai prasesi ant ranku, bet vis stengiausi sudominti kuo nors, kazkaip nukreipti demesi. Aisku budavo, kad rekdavo ir nieko nepadarysi, imi. Ir dar pastebejau, priklauso kaip apsirengusi, jei su storom kombinezoninem kelnem, tada nenoredavo vaikscioti. Dabar siaip retai prasosi ant ranku.