oi, mano vaikas tikras mamuciukas. Nuo jo gimimo nebuvau isejusi ilgiaiu negu porai valandu. Tikrai sunku, jau greitai i darzeli isleist reikes, jau pradedu pergyvent.

pradedu manyt kad taip, bet viliuosi, kad ne patologiskai dar, bus matyt kai kada pradesiu eiti i darbeli

jei toks elgesys po kazkokiu ivykiu - tai tiesiog reikia laiko, kad vaikas nurimtu ir vel pasijustu saugus. verta "pasiduoti" vaiko norui buti su mama. o i svecius juk galima ir kartu eiti
ilgainiui tai praeis ir vel viskas bus kaip visada.

is savo patirties, kai mano vidurineliui buvo metukai, teko isvaziuoti i komandiruote, vaika palikau pas mociute - kai gryzau po dvieju savaiciu, jis net nejo pas mane. o veliau dar pora menesiu ne per zingsni nuo manes nesitraukdavo, net i tualeta eidavo kartu, o kai noredavau susitvarkyti - sodindavai ji i nesiokle ant nugaros, nes kitaip buvo neimanoma. laimei, tu poros menesiu jam uzteko nusiraminti, pasijusti saugiam, kad as vel nedingciau - ir galejau atsipusti.

maniškė - taip, ir aš tuo bent jau kol kas labai džiaugiuosi

Kai buvo 1,5 metų, galėjau palikti, o nuo dviejų kaip tik prasidėjo mamyčiuko sindromas . Bet palikdavau, kai reikėdavo atsipūsti ir tiek. Greit nurimdavo. Ypač gerai padėjo darželis, dabar paaiškinu, kad ateisiu pasiimti, kad myliu. Pabučiuoja ir bėga į grupę .

Maniškis tikrai mamyčiukas, niekur manęs nepalieka

mano berniukas daugiausiai laiko praleidzia su mama, todel ir labai reikalinga mama. bet i darzeli nueina be problemu, buckis ir ate. ir siaip jeigu yra kas su juo uzsiima, mama nebutina. O kai gryzta tetis, buna tiek linksmybiu manau jis nera visiskas mamyciukas, bet siek tiek....
bet man tai malonu jeig nenuliptu nuo ranku, ir su niekuo daugiau nebendrautu, nezaistu tai jau sunerimciau, bet dabar tai

maniske mamyciuke, nes daugiausiai laiko praleidzia su manim nors isteriju dideliu nebuna, kai reikia man kur nors isvaziuoti, puikiai buna ir su teveliu ir su seneliais tik va, del darziuko, tai labai pergyvenu, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai

va ir mano tokia,nepaleidzia manes niekur,nors zaidzia su visais ir t.t.bet as turiu but irgi kazkur.Nebent su teciu pasilieka valandikei,paskui jau saukia mama. Nors negaliu sakyt,kad as daugiau su vaiku laiko praleidau,nes vyras labai daug su ja uzsiima.Matyt rysys tarp musu stipresnis.Dar kolkas nepergyvenu,bet kai va i darzeli reikes eit,kas tada bus

Maniske vienodai - mamyciuke ir tetuciuke

manieji tai ne nera nei mamyciukai nei teticiukai ir dziaugiuosi nes nutikus bedai ar prispyrus reikalui galiu palikti su uosviais ar giminem pvz neseniai su didziaja dukryte atsigulem i ligonine o vyras dirba tai teko vaika palikti uosviams ir jokiu problemu na ispradziu sako 5 min pazirze ir viskas pamirso ir apie mama ir apie teti

as ir galiu palikti ,nedaro is to tragedijos dabar ,o kai buvo maziukas tai manes niekur neisleisdavo

Iki 2metu tai tikrai buvo mamyciukas,o dabar jam 3, tai man iseinant pamojoja ranka ir atia.Pamirsta apie mama ir teti.

tuoj mūsiškiui bus ketveri, bet mamyčiukas juodas. Visada nepatenkintas, kai tėtis, o ne aš daržo pasiimu. Arba kai tenka išeiti į darbą savaitgalį ir jį palikti su kuo nors

mano vaikinukaiabu mamyciukai matyt as jusolabaiu myliu

įdomu, kas yra mamyčiukas? ar tai, kad vaikas nori prisiglaust prie mamos? nenori pasilikt be jos? aš į tai žiūrėdavau visiškai normaliai, juk nuo gimimo vaikas daugiausiai leidžia laiko su mama. Kaip malonu, kai dukra prieina ir sako: mamyte aš tave labai myliu, tiek daug , kad neina nė su rankytėmis parodyti

Saviske galiu palikti keliom valandom tik ispradziu truputi pazizia.

Man vaiko prisiglaudimas nėra jokia mamičiuko išraiška. Paprasčiausiai gal jau kelias savaites kiekvieną vakarą vyksta vaiko derybos, kad tėtis leistų jį miegoti savo vietoje (kad aš leisčiau, nebuvo prašymo nė karto).. Paimti iš darželio turiu aš, palydėti kur nors turiu aš, netgi nesutinka būti tėčio migdomas dieną. Kitaip sakant, pirmoje vietoje mama, tėtis - gal 25-oje.

Manau, kad ne . Dienelės bėga ne tik su mama, bet ir su broliais, tėtčiu, seneliu ir močiute Mama dažniausiai reikalinga kai troškulys kankina, broliai užerzina

Mano mazajam tuoj sukaks dveji.Per ta visa savo gyvenimelį tik viena kart buvo paliktas nakvot pas anyta,nes mes laidotuvese buvom.Jis daznai serga ir aisku kad slaugau as,mama.Nors pas mus daznai atvaziuoja mociute,bet jei tik as ruosiuos iseit-apkabina koja ir viskas.Todeltenka sprukti nemaciom Su siaubu laukiu rudens ,nes prades lankyt lopsiuka...As pati esu labai jautri,tuoj susigraudinu,nezinau kaip reiks istvert ta issiskyrimaman,ojam tuo labiau Kai dicki pradejau i darza leist tai valerijona geriau ,bet tas tai daznai pas mociute buvo paliekamas ar uosvius,drasus,priprato prie darzelio per savaite.Zodziu jauciu ,kad sis vaikas -mamyciukas,nes prieina is niekur nieko apsikabina,buciuoja,sako myliu myliu

maniskis net labai mamyciukas pasidare be manes niekur,valgyt su mama,eit i parduotuve su mama,miegot tik su mama

na o man kiek kitaip mano mergaitei yra 4 metukai ir ji prilipus prie manes net y toleta negaliu normalei nueit eina is paskos na kaip sakant turiu uodegyte su auklejimu man sekasi labai blogai nes kaip as je apsaukiu man taip gaila pasidaro o ji tuo naudojesi ir dabar jei net neidomu kada as pykstu vyro ji klauso zodis viskas o su manim kartais bendrauje kaip su drauge is vienos puses gerai is kitos puses zinau kad klaida darau [COLOR=red]patarkit man kaip man reikia viisa tai pakeisti bet biski ismokyt ir manes klausyt

maniskiui irgi tetis yra viskas

taip, mano vaikas mamyčiukas, kai šalia nėra tėčio.
pastaruoju atveju mes esam lygūs.

Mano mazoji mamyciuke ir laabai didelė

Ne Mano nebuvo ir nėra "mamyčiukais". Nors pažįstų keletą šeimų, kur vaikai yra "mamyčiukais". Nepasakyčiau kad tai yra labai gerai (iš šono pastebėjus, tam tikrose situacijose).

Mano sunus ypac prisirises prie manes. Meluociau, jei sakyciau, kad man tai nepatinka. Manes tai nevargina, nekelia susierzinimo ar pan. Priesingai, su dideliu noru kartu zaidziam, gaminam valgyti, tvarkomes kambarius ir t.t. Taciau psichologe ir logopede primygtinai reikalauja vaika atitolinti nuo saves. Logiskai ir suprantamai nepaaiskina kodel to reikia. O kodel jus manot, jog vaikui kenkia prisirisimas prie mamos?

Ar aš rašiau kad prisirišimas kenkia? Aš taip nerašiau nes aš taip nemanau. Aš pati nebijodavau nei ant rankų per daug laikyti, nei dažnai myluoti vaikus, nei pas save guldytis į lovą ir t.t. Nes suvokdavau kad šis gražus laikotarpis labai trumpas ir labai greitai praeis, o tėvų meilė vaikams- šventas dalykas. Vaikai mūsų vienintelis neįkainuojamas turtas.
Tad rašydama aš turėjau omeny visai ką kitką. Pati asmeniškai pažįstu vieną šeimą, kur vaikas (berniukas) yra jau pirmokas bet jau iš tokių "mamyčiukų", kad net koktu darosi Pačiam vaikui dabar labai labai sunku. O ir mama skundžiasi, kad vargsta dabar. Matyt jau mama pati buvo labai labai kažkur perlenkus lazdą. Džiaugiuosi kad man pavyko išlaikyti viduriuką

Is sio jusu pasisakymo supratau, jog esate nusiteikusi pries ''mamyciukus''.

Deja.

JurgaSim, gera nuoroda:
http://www.austejosblogas.lt/2009/10/vieni...ikas-maminukas/

Kas deja ? Jus savo mintis destote labai dviprasmiskai. Ko gero, tuo klausimu neturite tvirtos nuomones.


Aciu Ir vistik kai kas man dar neaisku. Kodel psichologe (lankomes raidos centre) primygtinai reikalauja sunu atitolinti nuo saves? Mano istikinimu, metuku sulaukes mazylis dar nepasirenges pasaulio tyrineti vienuj vienas

Pabadykit pas kita psichologa nueit... Mano galva, metinukas dar per mazas atsiskirt.

Klaipeda skurdi geru specialistu... Stengiuosi atsiriboti nuo kai kuriu tos psichologes komentaru, bet vis tiek kartais sukelia nerima jos pastabos (naujausias patarimas: neimti vaiko ant ranku visiskai, nes jis nustos funkcionuoti ).

neimti metinuko ant ranku - skamba keistai. turetu buti sunku dirbti su specialistu, kuriuo nepasitiki, nuo kurio pastabu stengiesi atsiriboti. as tikrai ieksociau kito zmogaus.

mazu maziausiai, prasyciau placiau paaiskinti, ka ji turi omenyje sakydama "Neimti vaiko ant ranku, nes jis nustos funkcionuoti".

Metuku sulaukusi mazyli primygtinai reikalauja atitolinti nuo saves?? Absurdas, nesamone. Tikrai nera gera savo sriteis specialiste ta psichologe.
P.S. Tiesa, as turejau omeny savo labai artimos giminaites atveji (su pirmokeliu jau dabartiniu), todel ir rasiau "tam tikrose situacijose (jos situacijose)"
Papildyta:

Issireiksdama zodeliu "Deja" turejau omeny kad klaidingai supratote.
Arba: jus viena turejot omeny, o as- kitka.
Tik tiek.

Nežinau, mums kažkaip pavyko išlaviruoti su aukso viduriuku, tėčio vyresnėlis laukia ir labai džiaugiasi jį pamatęs ir su juo pasilieka kai reikia man kur išeiti. Taip pat su tėčiu įdomiausi žaidimai, nes aš per ruošą, maisto gaminimą ir jaunesnio broliuko priežiūrą nelabai turiu tam laiko. Tačiau ir mane jis labai myli, jam nesvarbu, kuris iš mūsų jam paskaitys prieš miegą pasaką, apsikabina ir pabučiuoja nakčiai abu, o ryte prieš išvažiuodamas į darželį, kur eina labai noriai, visada atsibučiuoja su manim ir broliuku. Buvo pereita ir per mamyčiuko ir per rankinuko, ir per tėvų lovos ir per kitas augimo fazes, bet kažkaip to nesureikšminom. Visada abu stengėmės skirti jam dėmesį ir tiesiog mylėjom.

Klaipedos vaiko raidos centre tera viena psichologe, viena logopede ir viena kinizeterapeute. Privaciai nedirba jokia puiki tos srities specialiste. Todel, kai isgirdom, kad sunui be issamiu tyrimu diagnozavo misru sutrikima ir izvelge autizmo bruozu, kuo skubiausiai nulekem i Vilniaus vaiko raidos centra. Ten jau per pirma konsultacija gydytoja nuramino, kad autizmo bruozu net ir noredama nerastu. Pirmine diagnoze - kalbos suvokimo sutrikimas. Taciau, kad ja patvirtintu, reikia atlikti daugybe issamiu tyrimu, todel dabar laukiam eiles gultis i ligonine Vilniuje.

Man dar ne karto Klaipedos vaiko raidos centre specialistes nesugebejo aiskiai paaiskinti kodel privalau laikytis ju nurodymu ir rekomendaciju. Pagrindinis paaiskinimas, kodel negaliu imti savo verkiancio vaiko ant ranku - jis ismoks manimi manipuliuoti. Negaliu ir vyras negali nustumti verkiancio ir tiesiancio rankutes i mus savo sunaus. Man cia net nezmoniska, todel per praejusia konsultacija pasakiau, kad sios rekomendacijos nepaisysiu ir elgsiuos taip kaip liepia mano sirdis. Psichologe prieme sia mano nuostata, o logopede lyg ir supyko ir kazka numyke, kad darau didele zala savo vaikui. Siame centre man nuolat kartojama, kad mano vaikas atsilieka nuo kitu bendraamziu, kad nezinia kada ir ar isvis juos pasivys. As kartais noriu viska mesti ir daugiau nevesti ten savo vaiko, taciau kartu ir bijau, kad nepadaryciau blogiau...

1. Ar Jus tikrai isitikinus, kad tie kiti dirbantys nera "puikus" specialistai? Kodel taip manote?
2. Absurdiskas paaiskinimas - jei tik tiek paaiskino tai tokie ir specialistai.
3. Taip ir neturi buti, isivaizduokit kaip dabar vaikui jaustis.. tikrai netikiu tokiu metodu ir teisingai darykir kaip sirdis liepia, bet nepatariu visko mesti tiesiog ieskokit dar karta kitu "specialistu"

JurgaSim kokiu pagrindu Jus nusprendet kreiptis i spec.? Maniske Jusu vaikucio amziaus todel man aktualu, gal as kazko nzn... Kas per kalbos suvokimo sutrikimas? Nelabai suprantu to "neimati" vaiko ant ranku, nes nustos funkcionuoti? kaip cia suprasti?
As imu savo vaika ant ranku ir vyras ima, ir verkia ir imu ir nematau nieko tame blogo... o gal tureciau? Gal nzn kas tas "mamyciukas"? Nu maniske isleidzia mane kazkur iseiti, ir ate parodo, lieka su teciu, bet kai as namie tai tetis nebedraugas, jau tada su manim ir is paskos manes... bet juk as mama, ji daugiausia laiko leidzia su manim, jai gal saugiau... nzn..
cia tik mano nuomone, nzn kaip ten su vyresniais buna, gal nuo mazens issivysto kokia problema... tai va noreciau suzinot, ar tikrai metuku vaika reikia nuo saves atitolint????? kodel jei taip ir kaip tai padaryti?

As konsultavausi su pazistama suaugusiuju psichologe ir ji man nuosirdziai patare vaziuoti i Vilniu. Pediatras taip pat mus nukreipe i Vilniaus vaiko raidos centra del tos pacios priezasties - nera Klaipedoje geru vaiku gydytoju.
Si ketvirtadieni vaziuojam i Kauno klinikas tirtis klausos, Klaipedoje net klausos neimanoma istirti...
Mes susirupinom sunaus vystymosi raida, todel ir kreipemes i specialistus. Jis nevykdo prasymu (paduoti kamuoliuka, duoti rankyte ir pan.), net galvos nepasuka i ta puse, kai klausiam kur mama ar tetis ir dar aibe visokiu problemeliu. As net nebuciau itarusi, kad psichologe kartu su logopede izvelgs ir tokias problemas kaip per daznas vaiko emimas ant ranku, demesio jam perteklius ir pan. Zodziu, jos ''pripaise'' mano sunui ir elgesio, ir bendravimo, ir kalbos sutrikimus... Kadangi dabar turiu rupesti del sunaus klausos, tai tas nesamones apie vaiko atitolinima nuo saves net galvoti nenoriu ir daugiau net nesiklausysiu tu specialisciu...

labas
mano suneliui 1.8 men. na ir nuo pat pradziu galiu pasakyti,kad jis yra mamyciukas,aisku dziaugiuosi,kai vis praeidamas pro sali duoda bucki,apkabina,duoda rankyte ir veda zaisti,bet tame kai vaikas mamyciukas irgi tikrai nera gerai,negaliu be jo kur iseiti,jei tik mato,kad mama ruosiasi viena kur iseiti tuoj paleidzia dudas,kabinasi i koja ir graudziai verkia
tetis kai gryzta is darbuko,tekinas lekia pas ji pasisveikinti,eina kartu pavalgyti,zaisti,daug skiria demesio ir teveliui,bet mama yra jam viskas...kartais yra labai sunku tureti mamyciuka,dziaugiuosi,kad jis mane taip myli,bet ir tuo paciu labai manes pavydi,tetis negali apkabinti ,pabuciuoti manes,nes mama yra tik jo,iskarto ima verkti jei tetis nors apkabina,ateina musu skirt ,mes pasisodiname i viduriuka,mielai sedi tik ziuri ar tecio rankos vietoj

mano sūnus 4,5 m ir tai mamyčiukas absoliutus. Vis ne kiekvieną vakarą su tėčiu vyskta derybos, kad nori miegoti su manimi..

Maniske tai buvo rankinukas iki 1,5m.Paskui "isaugo".Ar mamyciuke...gal,kai as esu.Bet kai manes nera,tai jai visur gerai.

mano vaikas mamyčiukas. tiesą pasakius mane tai vargina, nes be mamytės nei į wc, nei miegoti, nei į lauką. kartais norisi laiko sau. o ir vyro gaila, nes matau, kad jam tai skaudu.

musu tai nemamyciukas sakyciau, gauna jis to demesio ir pagalbos pakankamai manau is manes, bet kai manes nera tai apseina puikiai ir be manes

Mano dukrytė irgi viską tik su tėčiu daro. Valgo tik su juo, rengiasi tik su juo, į lauką irgi tik su juo... Ir džiaugiuosi, kad ji tėtį taip myli, ir skaudu kai atsisveikinant nepabučiuoja manęs, o tik vyrą.

O manoji panele mamuciuke. Zaidzia ir su broliu ir su tete buna, bet jei as esu tame paciame kambaryje, tai nieko daugiau nedaro kaip tik ziuri i mane, zirzia, tiesia rankas. as ja dar vadinu "mano lipdukas" anksciau ir valgydavo tik su manim, ir sauskelnes leisdavo keist tik man, o miegot tai ir dabar eina tik su manim.
bet vat paklausk kur yra tete, parodo, o kur yra mama.......... nezino.....
tete kviecia ir graziai taria jau nuo kokiu 8 men. o mama tai turbut prades sakyt kokiu 5 metu
as jai sakau MAMA, o ji man atgal- TETE

Maniske mamyciuke,be jos negaliu nieko padaryti,visur su mama.Nieko nesigirdi tik mama, mama ir mama