Pažiūrėjau, kad kyla abejonių dėl atsakymų į kai kuriuos klausimus po kalbio metu, todėl užvedu naują temą. apie savo privalumus ir trūkumus jau šnekėjom darbo paieškose, bet būtų neblogai, jei tie postai atsirastų čia (apeliuoju į moderatorę )
Man labai sunku atsakyti į klausimą, kaip įsivaizduoju save po penkių, dešimties metų

uzmusantys klausimai ..ypac kaip isivaizduoji save po 5metu, as sakau, busiu baigusi dar viena aukstaja mokykla, ir dirbsiu vadovaujama darba

aš irgi save taip įsivaizduoju padaviau dokumentus į dar vieną aukštąją, rytoj žinosiu, ar įstojau. Bet bijau apie tai sakyti darbdaviui, nes tai reiškia, kad vėl mane reikės į egzaminus išleisti kažkoks užburtas ratas gaunasi- į žemesnes pareigas nepriima, nes per protinga, per ambicinga, o į aukštesnes- nėra praktikos

Cha, aš pati dabar galvoju - kaip protingai atsakyt į klausimą, kodėl nori keisti darbą, kas netenkina?
Reali situacija - užsiknisau 5 metus dirbu, mačiau visko, toleruoju viską, bet kai suaugęs vadovas periodiškai nušoka nuo smegenų - persidirba gal - ir padėt jam neina, didelis jau, nu - ką aš žinau... Pavargau aš nuo tų jo pastovių isterijų ir daiktų laužymo isterijos priepuolyje nerealiai. Dirbu trijų žmonių darbus vienu metu, ir dar tas šalia spiegia... Klauso, beje, kas sakoma, bet vis tiek spiegia. Pas psichologus neina. Rekomendacijų ir siuntimų neklauso Šiaip jis žmogus geras, su privalumais, kaip sakoma, bet pavargo per tiek metų, nu... Tai situacija bjauri Visi jam tiesiogiai pavaldūs geria vaistus, raminančius arba nuo širdies, kiti ir tą ir aną. Draskausi su darbais, su terminais, su nuolatinėm isterijom fone, tipo, padarykit 3 savaičių darbą šiandien iki pietų... Gerai, meti viską ir padarai poryt iki pietų - o kiti, suplanuoti darbai stovi. Tai prie tokio draskymosi, sakyčiau, ir alga netenkina. Pieno už žalingas darbo sąlygas nesiūlo... Pakeltų algą, likčiau - aš turiu du vaikus, man į pinigus nenusispjaut...

Tai va tyliai ramiai iš lėto ieškau ko nors su panašiu apmokėjimu, galima kiek geresniu, ir mažesnėm foninėm isterijom. Staugimą toleruoju, isterijas toleruoju, kad tik jis būtų MANO darbo vietoj (kad dirbt netrukdytų, galiu klausyt ir dirbt tuo pačiu) ir be daiktų laužymo ir atsitiktų, tarkim, kartą per dvi savaites. O jei jis būtų už tai, ką AŠ ar man pavaldūs snukiai padarė, tada voobšče būtų svajonių darbas O jei dar atsiprašytų Į pletkus ir intrigas man nusišvilpt, aš juose vis tiek nedalyvauju. Ypatinga padėtis, darbai į namus pageidautina irgi ne dažniau kaip kartą per dvi savaites...

Tai ką sakyt? Ieškau mažesnio durniaus ant galvos? ramesnio durniaus? Ar tuos pačius makaronus apie tobulėjimą, kurio man trūksta? Po teisybei, tai ir trūksta, ištobulėjau iki negalėjimo, toliau nėr kur...

noa, nemanau, kad rimtai norėtum kitam darbdaviui pasakoti apie esamo/buvusio problemas. Ko gero, turi normalų pretekstą- "ieškau augimo galimybių, noriu tobulėti, per penkis metus pasiekiau profesionalumo viršukalnę, dabar noriu naujo iššūkio. Ir didesnės atsakomybės su didesne kompensacija už ją".

A vot kol koregavau seną žinutę, jau ir atsakei

Tai aišku, jei realiai pasakysi, kad tavo dabartinis darbadavys sublūdo, naujasis automatiškai sugalvos, kad tai tu pats sublūdai

Aš, po teisybei, kažką tokio ir galvoju, apie tobulėjimą le te te te Ir atsakomybę Nors sprendžiant iš dabartinio pareiškimų, tai mano atsakomybė ir dabar nebloga. Atsakau už viską, įskaitant užsienio partnerių veiklą ir LR ministerijų veiksmus Tai praktiškai man kaip ir gana Ai, bet naujam to nesakysiu.

Nu aš žmogus darboholikas, noriu tik kad man proto nepi*tų ir dirbt netrukdytų

Cha, pasakyčiau kokiam potencialiam - apsivožtų

mane irgi labiausiai užknisa klausimas, kodėl nori keisti darbą? Realiai man panačiai kaip Noa - šefas kartais persidirba, tai ujujuj, geriau akyse nesirodyti Užkniso ne tik tai, bet kad prido prie savo darbo, dar dviejų žmonių darbelius atlieka. o alga tai tokia pat. Tai aš pamažu ieškojaus irgi kito darbo, galvoju, ramiai išeisiu ir bus OK. Pasiūlė kita įmonė panašias pareigas, bet geresnį atlyginimą Valio, super, džiaugiausi nerealiai. Nueinu su šefu pakalbėti apie savo išėjimą, o tas man pasiūlymą - aukštesnės pareigos ir geresnis atlyginimas. Vat kaip gyvenime būna, net ir pervargusiems šefams dar gerų minčių ateina į galvą

Itariu kad tas klausimas del saves isivaizdavimo po ir metu turi du galus: is vienos puses kaip ir parodo tavo karjeros plana, ambicijas, o is kitos gali reiksti darbdaviui, kad tu po kiek laiko paliksi ta pozicija, o gal is viso iseisi i geresne darboviete ir jam teks ieskoti kito darbuotojo.

Pavyzdziui, mano atveju svajoju po metu savo imone tureti, tai net nezinau, ar man tai sakyti darbdaviui ar konsultacinei kai klaus kita karta?

Įdomu... Viskas mūsų naudai, belieka...apgati, sakant tiesą...

Max Egger knygoje „Tobulas pokalbis” rašo:
1. Jūs gaunate kvietimą pokalbiui tik tada, kai darbdavys mano, kad esate tinkamas siūlomam darbui. (Ar pažįstate nors vieną valdininką, kuris gaištų laiką su to nevertais?)
2. Gali pasirodyti keista, tačiau tyrimai teigia, kad apklausa yra vienas iš nepatikimiausių atrankos metodų. Tai jums labai paranku: išmokite prisistatyti ir parodyti savo pasiekimus kuo geriau.
3. Dauguma darbdavių nėra specialiai pasiruošę pokalbiams. (Ypač vyresni ar žemesnio rango). Jums ši situacija ypač palanki, nes galėsite pateikti tik tą informaciją, kurią pats norite.
4. Darbdavys užduoda tik klausimus, o vienokius ar kitokius faktus apie save teikiate tik jūs, tad šią informaciją galite puikiausiai kontroliuoti.
5. Truputį pagalvoję ir pasiruošę jūs galite nuspręsti, kokių klausimų tikėtis. Bet prisiminkite, kad visuomet turite sakyti tiesą!

O man labai patiko toks gudrus klausimas pokalbyje (į vadybininkės pareigas) ,į kurį aš net ir dabar nežinočiau kaip geriausiai atsakyti... Paskaitykit ta "chitrą" klausimėlį:

"Jei jums reikėtų rinktis, kokį atlyginimą rinktumėtės :
70% minimumas ir 30% priklausantis nuo rezultato
ar 30% minimumas ir 70% nuo rezultato???"

Nežinojau ką pasakyt, nes jei pasirinkčiau pirmąjį variantą, išeitų , kad aš nepasitikiu savo jėgomis, kad man užtenka tiek kiek yra, aš nepakankamai motyvuota .....O jei pasirinkčiau antrą variantą, man galų gale tokia sistemą ir padarytų kai eičiau dirbti( ko aš nenoriu, tai prieštarautų mano interesams, nes aš noriu bent kokio pastovumo)

Aš atsakiau 50 ant 50, bet darbdavys pasakė, kad turiu pasirikti vis tiek iš tų 2 atsakymų.Pasirinkau vis tik pirmąjį, nes pagalvojau, kad mano interesai man svarbiausi Ir mane vis tiek priėmė į tą darbą

Bet klausimas tai mane sužavėjo

Drauge pasakojo koki nebloga klausimeli klause per pokalbi... Sake, susimete nerealiai, nors ir tokia nepescia yra ir zodzio kisenej neiesko. Bet psichologe klausinejo, tai velnias zino kas uz tokio klausimo slypi... mes irgi visaip kaip "narstem" paskui, bet iki galo ir nezinau...
Klausimelis:
"Ar turit vaiku?"
Drauge atsako:
"Ne"
Klausia:
"Ar jus tuo tikra?" (cia su rimta ir griezta veido israiska)
Tai drauge sake, net pagalvojo kokias 5 sekundes pries atsakydama, kad TIKRAi neturi...

na, jei vyro taip paklaustų, tai dar suprasčiau , bet moters

"kaip isivaizduojat savo darbe savarankiskuma?"

Arba toks klausimas : "Kodėl taip anksti ištekėjote"? Buvau apakusi

O manęs paklausė "Kodėl iš Vilniaus nori eiti dirbti į Kauną" (toks visai realus klausimas), tai aš kad išlanksčiau (dūrų dūra), kad "esu jauna, netekėjusi ir pan., tai galiu gyventi ir Žemaitijoje".. dabar gailiuosi, nes atsiradau dėl to Kaune..
Dar klausė "ar moku lenkų kalbą" (nors visi aplink trimituoja anglų anglų anglų) ir kodėl "dar neištekėjau" (man tuo metu buvo 24 metukai).

Na, manes kai paklause kaip isivazduoju save karjeroje po 5 metu, tai pasakiau, kad taikausi i virsininkes vieta:))))
Sunkiausia buna atsakyti i klausima kiek norite atlyginimo gauti, dabar visi tokie mendri,nieks nepasako kiek ruosiasi moketi, ar kiek supkanave pinigu tai darbo vietai skirti, tai baisu pasakyti, kad nebutu ir per maza suma, bet kad ir darbdavys is padu neisgriutu mano suma isgirdes....

Manes per pokalbi yra paklause kokia blogiausia patirti esu turejusi (kazkaip panasiai, cia esme). Pagalvojau kelias sekundes ir pati nuosirdziai nustebau, kad nezinau - atsakiau, kad, visa patirtis - ir su blogomis, ir su geromis emocijomis yra tiesiog patirtis, is kurios galima pasimokyti.
Pokalbiai del darbo man patinka tuo, kad juose galima isgirsti klausimu, kuriu siaip gyvenime neanalizuoju, nei draugai nei artimieji tuo nepasidomi (argi neparodaksalu?), tada isejes lyg ir daugiau save pazisti, apmastai.

Na man durniausi klausimai tai buvo šie:
Ar jūsų vaikas sveikas?
Kur jūs jį paliksite, kai eisit į darbą (nors dirbau ir ieškojausi kito darbo, tai kur aš jį iki tol paikdavau )?

Šiaip pokalbio darbdavys neturi teisės klausinėti tokių asmeninių dalyku, kaip "kada tekėsite?", "kada planuojate turėti vaikų?", "Kiek?", "kodėl dar neištekėjot / nevedėt?" ir taip toliau ir panašiai. Teoriškai turite teisę į juos neatsakyti. Iš kitos pusės žiūrint, jei jau pats "egzaminuotojas" uždavinėja tokius klausimus, tai irgi galima susidaryti nuomonę apie tą įmonę, kas jai svarbu..

Esu buvusi keliuose seminaruose a le "parduok save brangiai". Turiu namie medžiagos, 50 dažniausiai užduodamų klausimų, ko negali klausinėti, kaip susitvarkyti cv, kaip pasiruošti pokalbiui ir pan.
Jei ka domina, sakykit
Nors dabar tokios info ir internete galima rast..

o į kokią darbo vietą taikės ir ar susijusią su pardavimais? O priėmė ją ?

Kiek nutuokiu, tai čia žmogaus psichologinis patikrinima, ant kiek jis tvirtas ir neabejoja savo nuomone, kai tavęs paklausia paprastų dalykų, ut nesusimąstydamas atsakai, ir vėl perklausia, tada susimąstai, o tipo ypač jei nori būt pardavimo vadybininku, turi būt įsitikinęs savo teisumu, nerodyt abejonių, šnekėt tvirtai. Tas pats būna ir su klausimu - ar tikrai mokat dirb kompu?

Mane l. domina sie klausimai.

Na ir kas, aš irgi kartą vienam taip užmečiau Jis jau darbintis atėjo, jam reikiamos darbuotojos nebuvo, tai aš priėjau. Sakau, pasą turit? - Turiu. - Sveikatos pažymą? - Turiu. - Nuotrauką? - Turiu. - Tą? - Turiu. - Aną? - Turiu. - Šitą? - Turiu. - Dar tą? - Turiu. - Kodėl? Ui žmogelio akys kokios buvo, tokios va : Aaa eee taigi prašėėė... gal jis irgi varto, kas čia buvo turėta omeny, o realiai tai omeny neturėjau nieko Įdomu buvo, ką atsakys

Pramogos vadinas

Ir mane labbai domina, nes kaip tik dabar ieškausi darbo

Pritariu. Kai buvau jaunesnė, studijavau - tada dirbau bet kur, bet kam. Po vienos ypač šlykščios (labai švelnus žodis minėtu atveju) viršininkės - pradėjau ieškoti darbo, kuriame MAN patiktų. Kai nuėjau į dabartinę savo darbovietę - į pokalbį - visų pirma įvertinau viską, man patiko, mane pakvietė ir dabar esu labai patenkinta - nors dar tik keli metai tepraėjo. Idealios darbovietės nėra - tiesiog čia pliusų daug daugiau nei minusų.

Bite Maja, ir as, ir as labai tos informacijos noriu! Siuo metu esu bedarbe, tai tokios zinios praverstu. Jei turi skanuota medz., gal galetum atsiusti Wilding@one.lt
ACIU!!!

Aš tai manau, kad norėjo patikrinti ar ji nesilaukia. Nes pačios žinom, kad kitos, kai pastoja puola darbintis, kad gautų normalią pašalpą.

Aš ir šiuo metu vaikštau i atrankas. Pasitaiko taip pat tokių įdomibiškų klausimėlių. pvz.: Kas paima vaikąiš darželio? Kiek vaikui metų?
Sako sudėlok pagal svarbumą, kurioj vetoj tau: pinigai, karjera, kolektyvas.
Pagalvojus, kad ir kaip bedėliotum vistiek prikipti gali.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad retas kuris sugeba profesonaliai vesti pokalbį.

mane pakirto topinis prašymas vieno pokalbio metu. Manęs paprašė atsitot ir nusisukt į sieną, nugis aš predėjau žvengt, sakau, kiba šaudysit mane dabar. O tos sako, tipo ne ne, tikrai ne. Nugis nusisukau, pašiugždėjo josios man už nugaros ir liepė atsisukus pasakyt, kas pasikeitė ant stalo: aš joms ir drebtelėjau, jog kalbant su žmogum, o ypač su potencialiu darbdaviu, aš žiūriu į akis ir manau, jog nekultūringa žiūrėt į svetimų žmonių užrašus ar šiaip popierius. Todėl ir neatspėjau, kas ant to stalo pasikeitė.
Išvada tokia: manau darbdaviai kartais persistengia, kad ir šiuo atveju, įtariu pasiskaitė kokią a la gudrią knygą apie potencialių darbuotojų psichologiją, ištraukė iš konteksto a la gudrų testą, stato visus prie tos sienos, kas atrodo įpatingai juokinga ir nerimta

Dar keblus klausimuks: kodėl jūs manote, kad jūs geresnis darbuotojas nei šie (ir ištraukia šūsnį CV'iakų iš stalčiaus)

Mane irgi tas uzmusa

Mane irgi. Labai nemegstu tokiu klausimu, kada ruosiuosi teketi ( visada atsakau, kad dar tam esu pe jauna ir kol kas santuoka manes nedomina, nors mintyse masatau, koks tavo reikalas), ar turiu drauga. Vienam pokalbyje pakiso kazkokius skaicius, piesinukus ir tas testas truko apie 2 val, nors tai nieko bendra neturejo su darbu. O vienoj labai stambioj ir gerai zinomoj imonej liepe vardinti blogas savo savybes, pasakyti pacia kebliausia situacija ir kaip is jos issisukau, kodel noriu dirbti butent cia, o ne kur kitur, kaip ikalbesiu zmogu daryti butent ta o ne kita ( nors esu teisininke ir kam cia man ikalbineti, juk nieko neparduodu ). Zodziu, daug ten visko buvo. Tiesa, apie atluginima sakiau, kad reikia ir man gyventi, todel uz min. tikrai nedirbsiu. Ir ka jus galvojat - mane ten prieme, bet nejau dirbti del mokslu - pabaiga univere, o dar pries akis magistrinis, 2 valstybiniai egzai + dar neisleidzia mokymosi atostogu ( jiem tereikejp pakenteti tuos 2 menesius ko lbaigsiu savo studijas ). Nusispjoviau ir pasakiau, kad jiems be diplomo busiu nereikalinga ir nesutikau. Nesigailiu ne kiek. Neverta

Vakar buvau pokalbyje, tai šiek tiek stebino tokie klausimai:
"Ar tavo vyras pakankamai uždirba?"
"Kokį maistą mėgsti?"
"Kiek metų pažadi neiti į dekretą" (o aš ramiu veidu atsakiau: "dabar ir tėveliai gali eiti tėvystės atostogų, o jums tik į gimdymą mane teks išleisti")
"Ar turi įsipareigojimų bankui".
"Kiek kainuoja tavo šuns išlaikymas?" (tiesiog pataikė, kad turiu šunį)
.... ir daugybė tokių klausimų.
O esmė buvo ta, kad tolėliau sėdėjo psichologė ir po kiekvieno man užduoto klausimo, stebėjo mano reakciją ir kažką žymėjosi .

O mano nors ir trumpoje darbo paieškos istorijoje, labiausiai "prikalęs prie sienos" klausimas buvo:
Kur gyvena Jūsų seneliai ir DAR koks jų išsilavinimas.
Pasijutau, kaip per išpažintį

Niu cia tai jau virsune Komediju komedijos... Ir kaip islikt ramiam po tokiu klausimu? Buciau kvatojus 10 min

Manes sia savaite vienas darbdavys 'koki alkoholini gerima megstate labiausiai" uzklause. Gal kas paaiskinsit? Siaip visi klausimai buvo tradiciniai, isskyrus si

Man tai topinis klausimas buvo-ar neturėjote galvos traumos..paskui tik suzinojau,kad ankstesne darbuoptoja buvo patyrus avarija ir po jos su ja bendrauti sunku buvo.
O labiausiai siutino klausimas-ar savo nuosavam bute gyvenu..Nu koks jų reikalas,iš karto kildavo mintis,kad gal pasikėsinti į tą butą ruošias.

Na va tokiais klausimais ir tikrina, ar kvatosi 10 min. ar išliksi rami ir tiesiog atsakysi į pateiktą klausimą

Nugi bandė išsiaiškinti, ar turi žalingų įpročių, tik netiesiogiai to paklausė o "per aplinkui".

Manęs irgi to klausė. O reikalas toks, kad žiūri, ar esi materialiai jau apsirūpinusi. Nes kai žmogus neturi savo būsto, natūraliai jo nori, o tada prasideda derybos dėl algos padidinimo ir pan., nes nori imti paskolą banke ir t.t.

Sakyciau, kad busimi bendradarbiai visokias baliuskas megsta Kazkada dirbau kur vos ne kas antra diena tai kieno nors gimtadienis, tai vaikutis kam nors gime, tai sesija sekmingai pasibaige... Tai visi per rytines kavos pertraukele brendziais sampanais prisivaisindavo

Šiaip apie gėrimus dažnai klausia: kaip, kiek, su kuo...Na o asmeniniai klausimai...Tai kartais kai paklausia, tai nežinau kur akis dėt...
Kai ėjau į pokalbį dėl to darbo, kurį dabar dirbau
Vienas pokalbis buvo su šefu, kitas su jo broliu (na jis man kaip ir šefas)...Tai labai susidomėjo:kodėl aš tokia jauna ir jau turiu nuosavą butą?? Maždaug iš kur tiek pinigų...Ir dar mašina..Oho...Apie mano draugą, vestuves ir vaikus nieko neklausė...Tik vėliau pasakė, kam klaust, nes gali taip viskas ir be planų pasikeist
O štai prieš tai kai ėjau į valstybinę įstaigą, tai paklausė kiek aš uždirbdavau būdama užsienyje Pasimečiau...

Na gal cia nieko keisto, bet manes paklause kada zalgirio musis buvo Nors pareigos nei kiek nesusijusios su tuo

Jei būtų nesunku,atsiųsk į rasa23@one.lt


Čia tai viršūnė

Kaip jums tokia klausimų seka:
Ar meluojate?
Ar skirstote melą į baltą ir juodą?
Ar pameluotumėte žinodama, kad tai vargu ar išaiškės, tačiau nuo to gali padidėti jūsų pardavimai?

nezinau, as tai i tokius asmeninius klausimus "kiek uzdirba vyras?" ar "kodel istekejote" is viso NEATSAKINECIAU. jei nesamones prasideda jau per pokalbi, tai kas bus toliau? Ir is viso - intymiems pokalbiams darbe ne vieta.

O siaip galiu duoti viena patarima, kaip atsakineti i klausima "kiek norite uzdirbti?"
Dazniausiai visi galvoja "per daug uzsiprasysiu - nepriims". Tai vat, jus labai klystate! Jei darbdavys numates, kad mokes naujam darbuotojui 2000Lt, o jis pasako, kad noretu 1200, jam niekas niekada nepasiulys 2000 O sakys - "gerai, tiek jus gausite" O jei jus pasakysite - noriu 3000, jei jus tiktrai jiems tiksite, jie jus ikalbines dirbti uz 2000 (tada jums spresti ar nusileisti ar ne) arba pakels savo kartele

O siaip i si klausima is viso nereikia atsakineti, kol tiksliai jums nepapasakojo, kas ieis i jusu pareigas. Kai papasakos, patylekite ir saktkite - uz toki darba tureciau gauti apie 3000, bet jauciu jus tiek mokesite ( ir nusisypsokite )(suma aisku parinkite pagal savo pareigas, bet 500-1000 uzmeskite drasiai)


Ir dar - kai klausia jusu bloguju savybiu - nebukite naivios!!! Nesugalvokite nuosirdziai vardinti ju!!! Geriau susigalvokite is anksto ka nors dviprasmisko, nekalto, nes sis klausimas dazniausiai "uzmusa" kandidatus.

Siaip as cia ne is liampos pasakoju, nes visose darbovietese buvau labai geruose santykiuose su personalo skyrium ir antrankas gal simtus kartu stebejau. Taip kad jei kas domina - dar daug ka galiu pripasakoti

Domina Pasakok!!!

Tai kaip nekaltai pasakyt, kad esu šiokia tokia ir anokia?

ai va dar - niekada gyvenime nesakykit, kad praitose darbovietese nesutaret su sefu! Nes jei jis buvo paskutinis gyvulys, geriau tylekite ir pezekite apie "nebuvo perspektyvu karjerai..." "noriu tobuleti ..." ir panasiai.
Jei peiksite savo buvusi sefa - juodas kryzius

dar - jei liepia daryti testus, kazkokias uzduotis - stenkites daryti tai kuo greiciau (na kiek tai imanoma) ir nedarykite rasybos klaidu - nerastingumas zudooo!

ir is viso - "ka galite pasakyti apie savo buvusi darba blogo?" "apie save blogo" "apie lietuva blogo" ir panasiai - kuo maziau nuosirdumo, tuo geriau! Tiesiog jus palaikys konfliktiska geriausia cia neutralus atsakymai.

Patarimas. Kad ir koks darbas i kuri kandidatuojate jums atrodytu "svajoniu", visada eikite i pokalbi su nuostata, kad tai jus esate didzioji vertybe ir jus kalbina ateiti dirbti. Bukite ramios, maksimaliai kiek iseina atsipalaidavusios, kalbekite ramiai, aiskiai. Jei jus kalbina ne psichologas - stenkites perimti pokalbio eiga i savo rankas ir daug klausinekite darbdavio apie busima darba, pareigas, perspektyvas. Jiems labai patinka, kai zmogus domisi. Blogai, jei jus isgirsite klausima "gal norite ko nors musu paklausti?" Labai blogai, jei atsakysite "ne".
Gerai, jei sakysite "O ar galiu dabar jusu paklausti ?"
Kelkite savo verte! Net jei kazko nemokate, nenubeskite akiu ir nesakykite "gal " "truputi" "nelabai", sakykite "moku" O jei jau visai nemokate, sakykite "siuo metu nezinau, bet jokiu problemu man tai ismokti"

Na uzteks siam vakarui
Papildyta:


Na labai nuo pareigu priklauso
Pvz, jei esi buhaltere, tai geriau jau sakyti "veluoju" nei "neatidi esu"
O jei tau ryte reikia atidaryti kavine ar parduotuve, tai netinka nei tas, nei tas variantas, reikia jau vel kazka galvoti neutralaus toms pareigoms

Tai vat, iš kur žinoti kiek jis numatęs Ir kaip nepakelti per aukštai kartelės nežinant kiek mokėt nori

Man visad baisu per daug uzsiprasyt kai patirties beveik neturiu Kazkaip atrodo, kad didesnes algos prasyt reiketu kai isidirbi, parodai ko esi verta ir jie jau nebenori taves prarast... Galbut ir klystu

labukas mane lb lb domina, jei gali persiusk ir man i pasta, rasi info

Norejau paklausti, kaip atsakyti i toki klausima, kodel po pirmo ir po trecio kurso dirbau, o po antro - ne? As is tiesu atostogavau..
Papildyta:
Ir dar vienas klausimelis. Dabar dirbu pagal terminuota darbo sutarti, atlieku tarsi praktika, tiesiog mokslus jau esu pasibaigus. Apie nuolatini darba pradzioj (per pokalbius) buvo snekama, kad gal... o dabar liko menuo ir sklando tokia nuotaika, kad vat tureciau pasibaigti visus didesnius darbus, kad neliktu, kai iseisiu..
Na ne pasiguosti norejau, o tiesiog paklausti, kadangi jau ieskau naujo darbo, tai jeigu pokalby paklaustu, kodel nelikau anam darbe, nes daznai tai atrodo lyg bandomasis laikotarpis, kadangi mokslai jau baigti, tai ar dirbau negerai, gal darbdavys turi nusiskundimu, gal dar kas???? ar neatrodysiu nepatikimai? aciu labai