Mano vaikas neseniai pradejo eiti i darzeli, kovo pradzioje, kai gime broliukas. Parejes is darzelio, pradeda viska trankyt metyt, ir atrodo akd specialiai taip daro. Darzelyje ilgai nepriprato, vis verkdavo, dar ir iki siol su asarom akyse palydi. Bet aukeltoja sake kad elgiasi ten normaliai, klauso ka sako, ka liiepia ir t.t. Nu tik pareina namo, prasideda isterijos.. trankosi, griuna ant zemes del menkiausios smulkmenos.. Nors dar kai ir neidavo i darzeli, irgi megdavo krist ant zemes, rekti.. rodyti ozius jeigu ko negaudavo ko noredavo. Nu bet dabar tia isvis..

Ka patartumete??

manau didziausia klaida ,kad i darzeli pradejot vest iskart kai gime broliukas,rekejo vest arba anksciau arba veliau.manau kad problema tame ,kad jis del to jaucias isstumtas,nereikalingas.
patarimas tik vienas,kuo daugiau demesio skirkite tik jam kai grizta is darzelio

Kad pradjeau pratinti pries brolio gimima, bet ilgai neapsiprato,o poto ir pagimdziau anskciau laiko...
Tai matyt stresas vaikui, daug naujeinu : ir darzelis, ir brolis..
O kad demesio jam skiriam mazai tai tikrai, bet kad kai pavarges buni, taip norisi kad vaikas vienas pats sau zaistu, uzsiimtu kaskuom.. reiks taisyti padeti...

Aš irgi pritariu Antos nuomonei. Mažiukas juk dar tavo vyresnėlis, dar nė dvejų metukų neturi. Per sunku jam susidoroti su užgriuvusiu nauju gyvenimu. Ir daržas, ir brolis... Tikrai, gal kaip nors su vyru išeitų kooperuotis, kad tas su jaunėliu pabūtų, o tu dėmesio vyresnėliui skirtum. Išeitumėte į lauką tik dviese pasiausti. Ar namie kartu papieštumėte, pažaistumėte...

suprantu ,kad tikrai sunku,o ir jis mazuliukas juk nejo i darzeli dar daug anksciau leisti.
teks teveliam pavargti,ir vaikui demesio skirti daug ,kad ir kaip pavarge busit,po keliu menesiu apsipras jis.
o dab isivaizduoju,kad jam mazyte sirdele skauda ,reik jam demesio ir meiles ,kad pasijustu neisstumtas.
kantrybes ir stiprybes

maniskei net broliuko ar sesutes nereik, kad nervuota butu paskutiniu metu tokia pikta, nervuota ir isteriska pasidare, kad siaubas.nors i darzeli neinam, bunam visada kartu.
Labai daznai verkia, klykia jei ko neduodu, zodziu sulaukus vakaro krentu i lova kai negyva

Na dekui uz patarimus, darysim isvadas jo, juk jis dar irgi mazas.. nors ir vyresnysis net gaila vaiko..
kaiptik si vakara ir tetis ir as visa vakara buvom su juo, zaidem visi trys (nes mazylis miegojo) tai nei vieno ozio nebuvo, tik tada kai atemiau ciupaciupsa, nes visas issimozojo Reikia vaikui demesio, tikrai reikia ...

taip, is pritariu mamytem kad pasijuto atstumtas vaikutis, beje dar, apie 2 gyvenimo metus prasideda toki dalykai (nzn kaip lietuviskai vadinasi, lb atsiprasau pavadinkime oziais, zinau tik angliska termina ) kai vaikai rodo ttokius nervu protrukius, gali net but agresyvus pries kitus vaikus.tai yra isaugama mazdaug iki 3-4 metuku.zinau kad sunku patiketi, bet pasichologai pataria i tai nekreipti demesio, galbut net iseiti is kambario, palikti viena kol nurims, iki tol kol tai nekelia gresmes kitu ir pacio saugumui .nes taip mazylis tikrina jusu reakcija, jei i tai reaguosite - vadinasi jis pasieke savo.
as siulyciau nerodyti vaikui demesio tada kai jis taip elgsis(tarkim puls ant grindu) nes tada jis pagalvos, kad tokiu budu visada is jusu reikia reikalauti demesio.geriau demesi rodykite kai jis geras, girkite, kad yra geras berniukas, kad jum labai smagu su juo zaisti kai jis toks geras, prasykite daugiau pagalbos su mazyliu, kad padetu pakeisti suskelnes, pamaitinti, pazaisti ir pan.kad jis jaustusi reikalingas seimos narys nupirkite nauja zaisla ir pasakykite kad tad tai dovana nuo broliuko.suprantu kad mamyte daugiau demesio turi skirti mazyliui, todel tevelis galetu su suneliu uzsiimti, eiti pasivaiksciot ir pan.uzsiimti vyriska veikla
o as galiu palinketi kantrybes mano dukryte isteriskai pradeda elgtis kai as plaunu indus, nezinau kodel, bet jai tai tragedija, gali isverkti visa laika salia, apsikabina mano kojas ir verkia.zinoma, to dabar nedarau, bet kartais reikia greitai susiplauti, taj tenka iskesti jos zirzima.
per daug nenuolaidziaukite gailedami ir manydami kad vargsiukas, nes greit pajus kad jus jo gailites ir prades naudotis tuo. taciau pakeitimu reikia.rasykite kip seksis

patarčiau psiimti iš darželio nors metukus paauginti namuose

Mes į kompaniją siūlomės .

na kad netaip paprasta su dviem vaikais mazais.. ir kad jis bus namie, tai su juo dar labiau niekas neuzsiims, tevas juk dirba... na nebent po darbo.. o visa diena vaiskcios is paskos ir zys... o pas ant ranku mazasis.. tai ka daryt? ar palikt mazaji rekianti, ar nekreipt demesio ir vyresnyji ..?

Prasom prasom priimsim tikrai gerai nors tiek , kad vaiku neskriaudziam:)

Na zinokit nepraeina tie nervai jam... ir demesio lyg skiriam..
Pareina is darzelio, tai toks viska tranko, meto, tai kepure nusieems kai mes ant zemes.. toks nei apkabinsi, nei pamyluosi.. toks trepsi istisai, ir pats kasko nori,bet nezino ko.. o tuo lab visai nesneka jis dar, tai ir paskayti negali...
gal jis cia isreiskia nepasitenkinima taip.. bet poto pabuna kelias valandas namie, ir apsiramina, dingsta tie tokie nervai...
nors darzelyje sake jokiu nervu, jokiu oziu nerodo.. ir manau patinka jam ten, aukletoja uz rankos tik vedzioja

Aš ir turiu mažą ožiuką namuose, gal per daug išlepinom, bešokinėdami aplik naują žaislą, o ir sesė jau didelė, labai myli tai ir lepina. Mėgėjas parėkt kitąsyk ir su didžiausiais trenksmais ima draskytis ir seniau net krisdavo ant žemės, bet mes stengdavomės nereduot į aplinkinius, o pasijuokdavom iš jo , sūneliui tai ėmė nepatikt ir dabar tai kartojas vis rečiau. Visoje toje situacijoje pikčiausia yra nuo aplinkinių kad įsispoksos smerkenčiais žvilgsniais, puiku jei jie nesusidūrė su tokiais kaprizais, o manasis yra toks ir tikrai nemanau , kad svetimas turi tiek spoksot ar kištis su savo pamokimais. Aš visad manau kad tai yra išaugama ir kuo mažiau į tai kreipiama dėmesio tuo greičiau praeina, kartais tikrai gala mamyčių kurios vaikui užsiuožiavus viską meta ir ima purtyt savo mažyli ir bart mnau tai reikia daryt namuose, o viešoj vietoj mažiausiai į tai kreip dėmesio ir pačiom mažiau stresuot

Jo mane irgi nervina, kai ein u lauke ir vaiaks uzsioziaves krenta ant zemes, as bandau nekreipt demesio, betgi eidama kokai boba kai prades..."oj... koks negeras vaikas, ir t.t. .." cia tik mamos ir vaiko reikalas.. tai reikia ten joms kistis. Sakai gaila mamyciu kurios purto vaikucius.. nu man panaisiai buvo.. daug sykiu einam visi trys i parka, mazylis, dickis ir as dickis nenori neit namo, tai kai uzsioziuoja, krenta... bega i gatve.... o ka daryt tokiu atveju? tai ciumpu tada ji, papurtau , po pazascia ir nesu namo, ir vos vos stumiu vezima su mazuoju... nes reik skubiai namo, kad mazyli pamaitinti ar dar ka.. o dickis neina namo, tai nestovesiu puse valandos ir neaiskinsiu kad reikia eiti namo.. nors bandau paskayti graziai... bet ...
Papildyta:
tai as ir sakau kad tie oziukai kur krenta ant zemes isaugami.. bet as labaiu susirupinusi del tu jo trankymusi ir nervu gryzus is darzelio...

Zinok as galvoju biski kitaip, mes savo vyresniji pradejom leisti virs 4 metuku, ir buvo lygiai tas pats, toks nervuotas grizdavo, kad baisu, biski ne taip pasakai ir tokie nervai buvo rodomi. As manau, kad juos labai stipriai veikia ta kova uz buvi, kada reikia save apginti ir kovoti. Pradejes lankyti darzeli vaikas atsiduria visai kitame pasaulyje, kur nebera mamos uzuovejos ir reikia paciam pastoveti uz save, plius dar visiskai nauji nepazistami zmones ir tu esi visiskai vienas. Visa tai as manau labai isbalansuoja vaika, todel jie tampa nervuoti. Juk net tyrimai rodo, kad darbovietes pakeitimas zmogui yra didziulis stresas, tai ka sneket apie maza vaika.

Na taip, ta nauaj aplinka duoda streso tikrai... tuo lab dar tokiam mazam...
Buvom pas daktare su leliuku, tai vedziausi ir dicki,tai kai uzsioziavo... is niekur nieko.. tai daktare israse jam kaskokio sirupo sedalia, tipo nuo nervingumo... nes sake cia ne seip oziukas.. jam biski nerviskai... i darzeli liepe nebevesti, nes ir kad serga daug, ir matyt del to nervingumo..

as ir skaiciau kad dar tokie mazi vaikuciai nesugeba greit persiorientuoti prie staigaus aplinkos pasikeitimo todel linke viskam priestarauti neva oziuotis..svarbiausia kad bausti negalima nes dar to nesupranta bet manau nedrausminti irgi nevalia bent grieztesniu zozdziu pas mus dazniausiai kai is seneliu gryztam tai ta pusdieny siaubas koks velnias buna

mano dukryte irgi pradejo oziukus rodyti,jei ko neleidi,pakrenta ant zemes ir verkia,arba bega kur ikasti,dazniausiai kencia lova

Mano nuomone cia yra demesio reikalavimas. Reikia su juo uzsiimti po darzelio kad pasijaustu mylimas ir reikalingas ir manau oziukai po biski pasibaigtu

Toks jausmas kad vaikus gimdot neatsakingai Jei norejot pametinuku reikejo galvoti kaip su jais reikes uzsiimti..Galite porai valandu pasamdyti auklyte-padejeja..kuri pabus su vyresneliu..pazais, isves i lauka...o vakare gris tevelis ir galesite visi kartu zaisti,... Vienareisksmiskai vaika is darzelio reikia paimti ir auginti dar metus namie..isivaizduokit save jo vietoje...visas demesis mazam leliukui..o vyresnelis jauciasi atstumtas...
Kadangi mano mazius gyvsidabris ir reikalauja viso musu abieju demesio..nors ir esu nebe tokia jauna nors ir labai noriu mergytes, bet gimdysiu antra vaika tik kai mano maziui bus ne maziau 5 metuku...Apskritai esu skaiciusi kad maziams iki 3 metuku nereikia tiek bendraamziu demesio kiek tevu demesio, kad iki 3 metu vaikas mokosi bendrauti su tevais..

Puikiai suprantu, kaip sunku su dviem mažais vaikais Bet ožiukai tai tikrai dėmesio reikalavimas. Pas mus irgi ožiuojasi, tik nekrenta, o rėkia labai garsiai. pasiimti iš darželio ir vesti vėliau nesiūlyčiau, nes namie nei vienam nei kitam dėmesio nebus, pati būsi irzli ir jokių namų darbų nepadarysi. vistiek jis jau šiek tiek apsiprato darželyje, tik grižus namo, reikia prašyt, kad jums padėtų su broliuku, kad jis pasijaustų labai reikalingas ir nepakeičiamas padejėjas. Žinoma, sunku, bet reikia stengtis. Dabar mums sunku, bet vėliau kaip smagu bus vaikučiams . O su auklyte ne taip paprasta . Kol turi vieną vaiką, niekad nesuprasi, ką reiškia turėt du ir abu mažiukus, taip kad, manau, teisti, neturit teisės. O kuo didesnis amžiaus skirtumas tarp vaikų, tuo vyresnysis užauga egoistiškesnis ir jam vis sunkiau susitaikyt su mintim, kad ne viskas jam vienam (čia mano nuomone, bet kiekvienam savo ir sakyt, kad visada taip atsitinka, negaliu, bet dažniausiai tikrai būtent taip ir būna).
O sedalia mes gėrėm, mums nepadėjo Reikia labai daug dėmesio tiems mažiems "vampiriukams" Labai daug kantrybės linkiu visoms mamytėms, ypač turinčioms du mažiukus

Prisidedam ir mes prie oziuku burio. Bet tie oziukai pries kokius pora men prasidejo. Manau toks amzius. Kas turi toki vaika tik tas ir supras. Man irgi nepatinka kai kiti kisasi. Buvo toks atvejis, maniske prekybos centre atsigule ant grindu ir rekia, o kazkokia moteriske priejo ir ant ranku ima. Patiko dukrytei. Tik paleido ja ji vel rekt pradejo. Ir bandyk tu aukleti toki vaika, kai kitiems maga isikisti...
As labai tikiuosi, kad isaugs. Nors mes nei broliuku nei sesuciu neturim ir i darzeli neinam, bet vargstam su oziukais...

mes su savo oziukais taipat i jusu chebryte tinkam senesniu paziuru moteriskes nesupranta tokio dalyko,viena isvis pareiske kad labai i9slepintas,mazai i sikna gauna tai taip ir yra nu jau tikrai nera perdaug lepinamas ir tikrai visko negauna ko uzsinori,bandau nekreipt demesio i tuos kritimus,tada iskart praeina,bet noretusi to atsikratyt.turiu vilties kad isaugs,duok dieve kad greiciau tai atsitiktu ir duok dieve visom mamytem stiprybes su tokiais vaikiuku nerviukais kovot

ir aš turiu ožkytę nu buvo rami vaikas, bet dabar jau išmoko reikalauti savo rėkimu, zyzimu o jei neduok dieve negauna
ir tikrai nervin akai kišasi kiti, va mano močiutė sako, jei nieko nedarysi, nervinį ligonį turėsi, ne taip kukuosi, ir širdį ir viską susigadins vaikas, tik ji užspieia ji ima nešiot, liūliuot, o vaikas rėkia visvien, nes ne mama ima, nu bet kai aš su ja visą parą būnu tai tikrai suvokiu, kad negaliu vaiko prisipratint taip, kad vos užsiožiuoja mama klounu aplink šokinėja, imą 12 kg vaiką ant rankų ir nešioja, pro langą paukščiukus rodo ir t.t.

mes tai pat turime dideli oziuka,bet musu atveju cia oziuku nepavadinsi.susitvarkyti neimanoma,labai hiperaktivus,nieko nebijo,visur lenda,per savo ta dideli smalsuma daug nukentejo jo galvyte,ne viena karta ant jos krito,paverkia,ir vel lipa ant tarkim kedes griuna ir vel lipa.nuo tu uzsigavimu as galvoju jis pasidare toks nervuotas,rekia klykia,su broliu nieko nepasidalyna,spiegia visa gerkle,net dreba is pykcio jai ko neduodi.man jau paciai su nervais ne kas nuo mazojo.darzeli buna geras,jokiu nusiskundimu,o pareina namo ir prasideda siaubas.zodis negalima jam neegzistuoja,spiegti pradeda.
ir taip kekviena diena

[quote=(salotiene),2008 06 24, 20:21]
mes tai pat turime dideli oziuka,bet musu atveju cia oziuku nepavadinsi.susitvarkyti neimanoma,labai hiperaktivus,nieko nebijo,visur lenda,per savo ta dideli smalsuma daug nukentejo jo galvyte,ne viena karta ant jos krito,paverkia,ir vel lipa ant tarkim kedes griuna ir vel lipa.nuo tu uzsigavimu as galvoju jis pasidare toks nervuotas,rekia klykia,su broliu nieko nepasidalyna,spiegia visa gerkle,net dreba is pykcio jai ko neduodi.man jau paciai su nervais ne kas nuo mazojo.darzeli buna geras,jokiu nusiskundimu,o pareina namo ir prasideda siaubas.zodis negalima jam neegzistuoja,spiegti pradeda.
ir taip kekviena diena

nu skaitau lyg savo vaiko aprasyma maniskis irgi toks lebedziukas visur lipa griuna,isvis nenusedi vietoj,bet kazin ar ce kalti kritimai,juk tiek suaugusiuju skirtingi charakteriai yra,tai taip ir mazuju visokiu charakteriu buna.labai tikiuos kad isaugs.

gerai butu kad issaugtu,nes jai ir toliau toks sunkus vaikas bus,nuprotesiu.
Papildyta:
kai su juo graziuoju tai ir jis gan geras buna,bet kad ilgai graziuoju neiseina,pradeda tuo gerumu naudotis,lipti ant galvos.mazi bet nekvaili,naudojasi situacija,jai mama gera reiskia galima ir pasidirbineti dar kliockiukais.,o jai jau uzbara,viskas isterija.oj kaip sunku su tokiais dar kliockiukais.

Iki 3 metu mazdaug jiems toks "oziuku" amzius..ir nieko cia nepadarysi..mano irgi toks prie hyperaktyviuju..vietoj nepasedi nei sekundes..lipa, griuna vel lipa, bega griuna uzsigauna, paverkia vel bega..kas nepatinka is karto ant zemes ir rekia..bet mes su vyru ismokom nekreipti demesio..tai guli ir rekia..mato kad niekas demesio nekreipia.tai dar pasimuisto parekia ir...nustoja..pradeda juoktis...Blogiausia lauke kai nori eiti ten kur jis nori jei neleidi rekia ir ant zemes griuna...kartais padeda tokie nuvyliojimai kaip oj ziurek suniukas ar katyte arba balionas danguje skrenda...arba masina oj kokia grazi

Na as ozka gera turiu taip pat ,mama sokdina tai neklauskit,klauso tik svetimu,dar ir uzsimoja man ...bet jaucia kada supykstu,tuoj apkabina ...o siaip tai dantis kanda labai daznai

Manoji irgi su oziais,kartais nors iš proto išeik,bet greitai 3 metai,turiu viltį ,kad aprims...Ir rėkia,ir daiktus mėto,ir verkimo priepuoliai užeina.Kartais pavyksta nekreipt dėmesio,o kartais neištveriu...

o kartais neištveriu...
O ka darot?

nors mums tik metukai, bet mazi oziukai jau pastebimi:)aisku, jie dabar atsiranda del to, ko neleidziama daryti.O daryti visada norisi ta, kas negalima-lipti ant kedziu, dauzyti su zaislais televizoriu ir t.t....jau pastebimi ir kritimai ant zemes.Tokiam maziukui nelabai ka paaiskinsi ir barimai cia nepades.stengiuosi kazkaip nuvilioti. Bet va i kritimus stengiuosi nereauguoti. Ziuriu, paverkia, mato, kad nekreipiu demesio ir apsiramina, pagriebia zaisla ir toliau pats zaidzia. Bet as taip pat noreciau pasakyti, kad aplinkiniai tai ne visada ta supranta.Siandien, pavyzdziui, buvome su mazium parduotuveje, jis vezimelyje sedi ir spygauja, jau pavarges buvo, nes miegucio norejo.O priesais stovi eileje moteriske su mazu leliuku vezimelyje ir atsisukusi man sako: "koks neramus jusu vaikas, jis visada toks?"...hmmmm....taip ir norejosi kazka pasakyti...brrr...Taigi nekalbu jau apie senyvo amziaus moteriskes, norincias pamokyti jaunas mamas, bet ir jaunos mamos turincios super ramius vaikus turbut kitu mamu, auginanciu "oziukus" nesupras niekada...

Pas mus panasi situacija, kai atsirado brolis, tai buvo tik metukai, tai ir prasidejo kritinejimai ant zemes, rekimai, turbut reikalavo demesio, nors mazasis kai miegodavo budavom su juo, tai geras vaikas budavo, o tik atsikeldavo mazasis prasidedavo isterijos. Dabar vienam metukai, kitam du, bet vistiek padetis nesikeicia, pavydi broliui manes ir viskas net nezinau kaip atpratint nuo musimo, mazasis taip nori su broliu zaisti, o tas nei is tolo nenori prisileisti, tik prieina is kart trenkia gal kam taip buvo ir ka daret

as bent galvoju kad nervotumas gali but nuo gimimo kai dar mamos pilvuke buvo ,jau turejo sia nervuotumo problema,ipatingai nesciai nervinantis

sendien lankemes pas vaiku neurologe,tai labai ilgai kalbejomes sia tema apie oziukus.visiems vaikams yra trys pasaulio pazinimo laikotarpiai 1-3 metu,veleu 7 ir dar 13-14metu.labai daug papasakojo kaip elgtis su tokiu vaiku,betgaliausiai pasake isvada-mamai reikia daug kantrybes ir ramybes,turi isaugt.ir dar svarbiausia.nekreipt demesio i aplinkiniu replikas ir kad vaikas kuo maziau girdetu is svetimu oi koks tu blogas arba oi koks tu geras ir panasei,nes pasaliniai su savo replikon labai ismusa is veziu tiek vaikuti tiek mama.tad visom mamytem kantrybes is istvermes

pasidare truputi ramiau kad ne mano vienas toks: rodos visi aprasymai tinka ir rekia ir krenta ir zaislais televizoriu dauzo... nebezinau kartais ka daryt o cia dar kokia mociute isikisa ima ant ranku....

pas mus amzina problema ejimas pietu miego: rekia isteriskai, uzsikukcioja kad nemiegos ir pasupt bandau, rekia kad i lova nori, paguldau i lova ten dukti pradeda iseinu is kambario ateina is paskos, apsaukiu vel rekia ir paimt praso ir nezinau ka su juo daryt

ar yra kokiu privaciu neurologu kabinetu? nes jau musu sil poliklinikoj neurologe tai.... be komentaru

o tie pasaliniai man daugiau nervu varo nei pats vaikas... va taip va

taip yra privaciu neurologu,mes buvom pas privacia,bet kadangi turejom siuntima is seimos gydytojos tai moket nereikejo.tikrai gerai yra pasikoncultuot nes duoda patarimu.

gal kaune buvot?

Ir as auginu isterikiuka,jam greit 2 metai,bet jau nuo kudikystes su savo charakteriu .Paskaitinejau sia tema ir matau kad daug tokiu neklauzaduku yra,bet kai jus mamos istveriat,as kartais net papurtau,bet jis vistiek savo daro ir neklauso.Niekur negaliu iseiti nes jei kas nepatinka pradeda saukti visa gerklia vietoj nepasedes nei sekundes ir mamos negirdi,o draugu vaikai atrodo tokie geri ir ramus

nea,toli mes nuo kauno,telsiuose mes
Papildyta:

ir mano nenusedi kleckas,todel del tokiu tu isteriju ir to lekimo kartais net nesinori eiti niekur,gryztu tokia nusikalus nes reikia ji pastoviai gaudyt ai as jau irgi kartais neistveriu,bet valdausi.gydytoja sendien sake kad nelabai ir pagelbes musimas,rekimas ir panasei,sake tokiem judriem vaikam didziausia bausme butu ramiai ant kedes 10 minuciu pasedet.bet mano vaikui tai neimanoma misija.

Oj kaip man visa tai pazystama... jau iki to buvo daeje, kad viena bijojau su juo i lauka eiti tik su vyru kartu eidavome nes toooookios isterikos buvo jeigu neeini o tiksliau nebegi ten kur nori jis O i vezima ji ikisti nuo 1.5 metu neimanoma..irgi skandalas didziausias..dabar kazkaip jau ismokau lauke su jo buti..sugebu nuvylioti, sudominti..bet vistiek ateinu namo visa isprakaitavusi kad ir kaip lengvai buciau apsirengusi, nes lauke pastoviai reikia begti paskui ji ir gaudyti O kitu mamu reakcija buna tokia-oooo koks judrus jusu berniukas.. aisku ju vaikai tuo metu ramiai sau kapstosi smelyneje

turiu ir as ka papasakoti,mano vaikas iki 1.4 men buvo tylut tylutelis,geras ramus berniukas,visi net stebejosi,kad toks geras vaikas,o lygiai per pora menesiu pasikeite visiskai neatpazystamai,i lauka eiti pasidare problema,apmeto vaikus su smeliu,manes negirdi visiskai,darau sau ka nori ir kaip nori,stengiuosi is paskutiniuju aiskinti,valdyti,bet nevisada pavyksta.Kartais buna dienu kai visai ramiai ir normaliai elgiasi nu,bet kartais daznai einam i darzeli pazaisti,ten buna aisku ir kitu mamu su savo atzalom,maniskis lekia kaip pasiutes,o kitos mamos dar pradeda aikcioti,tipo oi koks pasiutes,tu negeras,tu toks anoks,suprantu,kad gal is sono ir kvailai atrodom,bet juk mato,kad as nesedziu nekreipdama demesio,lekiu ir lekiu is paskos,aiskinu,netrankysi as gi jo kaip sunio,net pikta kartais,stovi ir smerkdamos kita vaika,rodo akivaizdu pasididziavima savuoju.O as vis ir mastau,palaukit nezinot kaip dar su jusiskiais bus,as irgi net sapnuot negalejau,kad vaikas taip staigiai pasikeis,bet ziuriu i tai optimistiskai,manau ateis laikas ir viskas bus gerai,cia gal tik toks etapas,reikia apsisarvuoti kantrybe ir tiek,aiskinti,aiskinti ir manau ateis tas laikas kai viska supras

Sveikutes Dauguma pasidalinat savo patirtimi, kad vaikutis "oziuku" prikimstas, bet nei viena nepasidalinat, ka darote konkreciose situacijose..... Mano mergyte labai nervuota. Truputi kas nepatinka - krenta ant zemes. As neturejau tokiu problemu su savo vyresneliu... Todel nezinau ko griebtis su mazaja. Buna ir per uzpakaliuka suduodu ir i kampa pastatau... Bet kaip reikia is tikruju elgtis? Ar jus ignoruojat ta spiegima, kritima ant zemes????

Aš stengiuosi ignoruoti, nukreipti dėmesį. Nevisada pavyksta, tačiau rezultatai yra. Uždraudžaiu ir močiutei ir tėvui rėkti, bei suduoti per rankutes (ji kartais mėgsta mus aptrankyti), nes pastebėjau, kad mūsų barimas tik sukelia agresiją. Vaikas jau keičiasi, labiau klauso. Manau reikia išlaukti, tačiau vis dėl to ruošiuosi nueiti pas psichiatrą, ar psichologą pasikonsultuoti. Tačiau kuo daugiau meilės mažajai rodau, tuo ji ramesnė.

Aha, tai zodziu, reikia nekreipti demesio....

as anksciau rekdavau saukdavau ir i sikna daviau- rezultato jokio. pradejau i isterijas nekreipt demesio, galiu pasakyt kad ju sumazejo, kartais pasakau jei tu negeras tai ir buk sau ir as nueinu, arba nieko nesakau jei atbega sakau su reksniais nedraugauju kai nereksi draugausim ziuriu rezultatas yra aisku svarbiausiai yra kad visi seimos nariai elgtusi vienodai, mes irgi su mociutem turejom rimta pokalbi nes mes pradejom nekreipt demesio o jos aiskint,ramint kaip negalima elgtis, tramdyt visaip kaip ta vaika, tai dabar visi nebekreipiam demesio arba pasakom fui kaip negrazu ir kalbam kazka savo tema matau akies kampu kaip vaikas dairosi kaip cia niekas neziuri i ji
Papildyta:
o su musimu ir maniskis budavo pribega ir bando trenkti tai as tiesiog sulaikau jo ranka atsistoju ir nueinu , situacija analgiska: mociutes bande aiskint kad negrazu mustis, liepe atsiprasyt bet pasakem taip nedaryt dabar tiesiog sulaikom musima ir nekreipiam daugiau demesio, matau kad vaikuciui pasidare nebeidomu toks bendravimo budas.. aisku visko cia dar bus ir kiekvienas vaikas skirtingas bet maniskiui musimas, rekimas, barimas, aiskinimas nepadeda

Irgi pradejom su vyru imtis taktikos "nematau, negirdziu" zinokit veikia..griuna ant zemes, o mes nulis emociju..dar pasijuokiam..pagulek pailsek..po poros minuciu keliasi kaip niekur nieko...
Kadangi auginu baisu nevalgiuka tai su maistu irgi problematiska..pamato kose..ne..uzsikniaubia, rekia, isterikuoja,...pastatau kose i sona, isjungiu multikus (valgom tik su jais arba su reklama) ir leidziu jam paisterikuoti keduteje pora minuciu..praeina visi pykciai, tada vel draugaujame

o čia tai teisybė
maniškis irgi karts nuo karto mėgsta užtvot, piktai perbraukt per galvą, veidą
tai anksčiau supykdavau,
o dabar vietoj pikto "ką darai? NEGALIMA", tiesiog paimu rankytę ir parodau, kaip reikia paglostyti, priglaudžiu, pasakau, kad galima tik paglostyt, o ne suduot ir ką manot- pykčio priepuoliukų vis mažiau

Aš irgi taip elgiuosi. Pritariu, tikrai padeda. Dar paglostom ir kokį nors žaisliuką, pamiluojam.