šitokį būdą man pasakojo psichologijos dėstytoja

jei kam reikia pagalbos del vaiku auklejimo parasykit man asmeniskai
turiu daug patirties kadangi pati ketverias mergaites is velniuku paverciau angeliukais
taigi laukiu zinuciu

Jei norit, kad vaikai klausytų, turėkit mažiausiai tris vaikus. Kuo daugiau vaikų, tuo mažiau problemų. Ir dar- mama kuo daugiau laiko turi praleisti namie...

Mazasis tai tikras namu seimininkas- viskas turi buti pagal ji( ir negali pykti, nes esu lygiai tokia pati) Visko buna- ir oziuku buna ir pasinervina, kai ko negauna. Nuvedam i miegamaji, uzdarom keliom minutem( tiesa, ne visada apsiramina), tai is karto vaikas i viska pradeda kitaip ziureti. Stengiames sneketis graziuoju. Kad ir kaip sunku kartais buna susitvarkyti, pagalvoju, kad jau labai nuobodus butu tas gyvenimas be tu isdykeliu- ateina kartais apsikabina isbuciuoja... Ach tie manipuliatoriai

gal ne bausmę galvot reiktų, o paskatinimą, motyvaciją?
negaliu teigt kad aš labai jau susitvarkau...
bet labiau veikia tokie atvejai, kai "būsi geras, iškepsiu blynų" arba dar kas nors malonaus, negu "to negausi, tą atimsiu". nes kažkaip gero dalyko nori labiau, negu kad bijo bausmės.

Čia tai man patiko Kažin, ar iš asmeninės patirties toks patarimas

As niko pries motivacija. Bet labai jau nenoreciau, kad vaikas savo ismetitus zaislus ar rubus tvarkytu uz tam tikra atlygi. Man uz tai kad as gaminu valgi, tvarkau ismetytus daiktus ir pan... jug niekas nemoka...

Sveikos, mamytes
Man yrgi baisu, mano suneliui 3,9 m., o dukrytei 4men. Tai as daugiau pavargstu su sunui, negu su dukra
Labai sunku susisneket, jei einam tvarkyti zaislus, tai uztrunka visa valanda, reikia stovet salia ir kartoti: tvarkyk, tvarkyk... Dirza jau nebijo
kai atvaziuoja maciute i svecius "padeti" - prasideda tikras pragaras Sunus tada nieko negirdi ir neklauso
Kai jam buvo 2,5m. jis taip nesielgdavo, gal tai toks amzius ir tai reikia persirgti kaip liga?

bet tai jūs tvarkotės tada kai jums patogu, ir tada kada jums atrodo kad reikia, o ne todėl, kad pvz. anyta liepė. o vaikui visai neatrodo, kad tvarkytis reikia būtent tada, kai mama liepė.

o atlygis neturi būt materialus. kad ir dėl to tvarkymosi -- susirinksi kaladėles -- galėsim pažaist lenktynes su mašinėlėm (tam vientos reikia), arba tiesiog -- gero elgesio žvaigždutė (surinkus dvidešimt žvaigždučių -- prizas).

yra knygos apie tai rašomos vertėtų nors vieną perskaityti rimtai...

kiekvienas atvejis individualus bet vaikai iš esmės visi vienodi jiems visiems reikia dėmesio ir nesvarbu kokia forma - gražiai ar diržu čia jau jūsų silpnybė, kad nesivaldote...

Rekomenduok nors vieną

Sveikos,
Labai artimos man jūsų aprašytos situacijos ir problemos su vaikais Pačiai irgi sunku tvarkytis su keturmečiu sūnum Ir skaitau, ir domiuosi ir praktikos turiu vaikų auklėjime,bet va su savu nesusitvarkau Pacituosiu kai kurias mintis iš paskutinio skaityto straipsnio "Tavo vaike"(seno numerio),gal pravers.
"Labai aktyvūs, judrūs,triukšmingi,audringai reiškia emocijas:jei jaučiasi laimingi,netrukus apie tai sužino visas pasaulis."
"Sunkiai sutelkia dėmesį,nepastovios nuotaikos (čia verkia - čia juokiasi),jiems būdinga nuolat verkšlenti,rodyti nepasitenkinimą-tėveliai dažnai net nesupranta kodėl.Šie vaikai sunkiai apsipranta su nauja aplinka,žmonėmis,nemėgsta pokyčių(net menkiausių), į juos reaguoja labai emocingai:verkia sodinami į vežimėlį, verkia iškeliami, o jeigu staiga paliepsite nutraukti žaidimą ir eiti praustis,pradeda atsikalbinėti, gali įsiverkti ar net elgtis agresyviai" ir .t.t visko nerašysiu,o va kokie patarimai tėvams:
"Tokių vaikų negalima versti ką nors daryti,juos reikia sudominti,parodyti pavyzdį.Verčiami elgtis prieš savo valią įniršta.Apsišarvokite geležine kantrybe ir būkite taktiški.Šiukštu nebarkite ir negėdinkite už neklusnumą svetimų žmonių akivaizdoje. Šiems vaikams svarbu nurodyti aiškias ribas:kas galima,o kas-ne. Į draudimus, gąsdinimus, įsakmią intonaciją aktyvuoliai nereaguoja-kad ir 1000kartų kartotumėte vieną ir tą patį,naudos nebus. Suaugusieji turi aiškinti vaikui visas smulkmenas,kas teisinga,kas ne,mokyti ištaisyti klaidas (pvz.,atsiprašyti,jeigu įskaudino draugą).Pokyčiams šį vaiką reikia ruošti iš anksto -kalbėti apie tai,bandyti įsivaizduoti padėtį." Atrodo viskas aišku ir suprantama,bet realybėje visa tai pritaikyti -sunku,bent jau man

Laimingi vaikai, iššūkis tėvams
štai, radau čia:
http://www.knygunamai.lt/index.php?cid=64&...tegory_id=69012
Mane tiesiog pakeitė ta knyga bet reikia pasitikėti ir vykdyti ten aprašytus nurodymus, nenuolaidžiauti nei sau nei vaikui
dar pridursiu, kad šią knygą parašė vaikų psichologijoje garsus žmogus, tai manau daug ką pasako pirmiausia mums reikia keisti mūsų pačių elgesį ir požiūrį į vaiką...bausmės deja šiais laikais nebeveikia

Apie sia knyga girdejau daug geru atsiliepimu
Pati tokios noreciau.. Kokiam knygyne pirkai, Peppi?

neprisimenu bet man atrodo internetu ir pirkau
be to kokius tris vienetus iškart dovanoms

Reiks ir man kaip nors ta knyga gaut

Kazi i Airija iamnoma atsisiust kazkaip
Uzsidegiau ir as zutbut tos knygos

As tai prasyisu, kad nupirktu ir atsiustu

Duok, Dieve, kad ta knyga tikrai mums visiems padėtų, - laimingesniais taptų ir vaikai, ir jų tėvai. O kol dar ją įsigysime ir perskaitysime .... Šiandien manieji TAAAAAaaaaaaiiiiiiiip tarpusavyje pykosi ir rėkavosi, kad man net rankos nusviro, nes nebegalėjau jų perrėkt Aišku, paskui manęs atsiprašinėjo, bet "užduota širdis" visai dienai

na, bandysiu ir as ta knyga isigyti, gal gi sakau akyse prasveses....

is tos pacios serijos, turiu "simtas mitu". atvirai sakant ispudzio nepaliko. kai kurias vietas bandziau pritaikyti - efekto jokio!

As maniau kad maniskis cia vienas taip kaprizijasi, bet pairodo visiems cia sunku su tais vaikais, ta knyga gal ir nieko, bet as manau,kad sunku taip is knygu mokytis kaip vaikus aukleti bet ka as pastebejau,kad bent maniskis labai viska dabar gaudo is suaugusiuju, as uzsaukiau kazkada susinervinus ziuriu jis irgi supyksat tai rekia, senelis apsake, akd eik is cia neturiu laiko, dabar jis irgi kitiems taip pasako, tai manau,kad pirmiau reikia save aukleti, o po to vaika

Vat cia tai as nesutinku. Kai tik vaikas uzuodzia, kad norima jam vadovauti, ir jis yra vaikas, mazesnis, menkesnis- jis pradeda irodyneti, kad yra viename lygyje su suaugusiais ir tada prasideda...

Sveikos
Pamačiau temos pavadinimą ir įlindau paskaityt, nes pati irgi turiu aktyvų keturmetį...
O beskaitant priėjau išvados, kad tik mama su savo nuojauta gali rasti kelią į SAVO vaiko širdį. Nors kelios iš jūsų minėjo,kad vaikai beveik visi vienodi, tačiau kiekvienas iš jų yra unikalus. Juk tai yra 2 genetinių fondų bendras kūrinys
Tad manau, kad verta pačiom mamom labiau pasitikėti intuicija ir elgtis,kaip joms atrodo teisinga toje situacijoje, atsižvelgiant į vaiko charakterį. Nes juk vienas vaikas yra lėtesnis, kitas-judrus ir panašiai.
O dėl auklėjimo, tai ir knygų daug yra prirašyta ir metodikų įvairių prikurta, bet jas pasirinkti gali tik mama, kurį gerai pažįsta savo vaiką. Vienam gal geriau tiks Valdorfo, kitam Montesori metodika. Knygose irgi daug tų tiesų ir kiekvieno autoriaus jo skirtingos
Tad manau, kad ir sau pačiai ir jums visoms linkiu atrasti individualų kelią į vaiko širdį. Pasitikėkim daugiau savo nuojauta, klausykim širdies
Labai myliu savo ožiuką ir esu laiminga, kad jį turiu, nors ir dažnai manęs "negirdi" ir laipom per žaislus, išmėtytus po visą kambarį Bet jis vis tiek pats nuostabiausias

Atrodo, kad jau ta kelia radau... ir nuojauta man ne tik kuzda o saukte sauke - reik berzines koses!

P.S. As manau, kad autore sukurusi sia tema ir visi kiti jos dalyviai nei kiek neabejoja, kad ju vaikai patys paciausi, ir smalsiausi, ir graziausi ir t.t. Bet mes cia diskutuojam ir dalinames patirtim ka darom vienokiu ar kitokiu atveju, kai elgemes, kaip reaguoja arba ne musu vaikai i vienoki ar kitoki buda.... Ka galima butu ir ka vertetu paskaityti auklejimo klausimais. TAI IR DALINKIMES ta patirtim. Kitaip kam aplamai reikalinga kaip si diskusija tai ir visas forumas su visom kitom temom.

na, iš esmės tai galėčiau pagelbėti manau jei tik bus pardavime, paskutinius kartus nerasdavau tos knygos, net į leidyklą skambinau sakau, jei išpirko, jei yra poreikis tai kodėl nepakartojate tiražo, jums juk pinigai nieko konkretaus tada neatsakė, sako - sekite naujienas dabar kaip suprantu šitas leidimas naujas nes maniškės viršelis visai kitoks - šviesiai žalsvas...na bet esmė viduje manau ta pati

aš gal pamėginsiu pakomentuoti nes matau, kad jums iš tiesų įdomu



paštas veikia gal ir nenorėčiau užsiimti masiniais siuntimais bet jei nėra kas daugiau padeda - su paštu dažnai turiu reikalų



Galiu pasakyti taip - tikrai niekas nepasikeis vien perskaičius knygą...nors ten rašoma labai smagiu stiliumi - pradžioje situacija ir aprašoma mamos ar tėčio elgesys toje situacijoje, tada iš karto komentaras kaip galima buvo elgtis ir kokios pasekmės tokio ar kitokio elgesio - tačiau svarbiausia suprasti esmę...
Vaikas ne vergas ir yra toks pats žmogus kaip ir mes, tik mažas. Negalima jam kažko drausti tik todėl, kad jis mažas. Turi būti argumentas (kas nors panašaus į atsakymą "todėl, kad aš taip pasakiau!!!" jūsų vaiko galvelėje tik pagimdys panieką jums kaip autoritetui), pasirinkimo galimybė (net jei ji skambėtų taip "Dabar mes einame gultis. Norėtum, kad paskaityčiau tau pasaką ar, kad padainuočiau dainelę?", nesvarbu, kad iš tiesų apeinama jautresnė dalis ir vaikas renkasi tik šalutinį dalyką, svarbu, kad jis nepriešpastatomas faktui - miegas - jam nėra dėl ko priešintis nes iš esmės jam siūloma visai patraukli vakaro pabaigos programa ). Vadovaujantis šioje knygoje aprašytais metodais vaikas mokomas ne paklusti bet bendradarbiauti, būti draugu, pagalbininku, prisidėti prie bendro reikalo.
Bet pirmiausia turėsite pasikeisti jūs patys - jokio pakelto balso, komandavimo, reikalavimo. Viskas daroma ramiu veidu ...net tada kai prekybos centre įvyksta isterija...mama ramiu veidu pasišalina iš "konflikto" kai netrukus vaikas parbėga iš paskos, mama privalo (pabrėžiau nes mums, moterims, dažnai būna itin sunku sutvardyti tą nervų demoną viduje ) bendrauti lyg niekur nieko - draugiškai, maloniai.



aš pradėjau skaityti dar būdama nėščia, pirmą kartą "prarijau" per parą, taip lengvai ir įdomiai parašyta.



taip, kaip mes elgiamės taip ir mūsų vaikai elgsis
ir iš kur daugiau pasimokyti kaip auklėti tuomet?

Juk iš savo tėvų turime užprogramuotą mažų mažiausiai pasenusį auklėjimo modelį...šiuolaikiniai vaikai jau žino net savo teises ir apie beržines košes aš net nedrįsčiau kalbėti - tai uždrausta įstatymu!!! kokią teisę jūs turite kelti ranką prieš silpnesnį? Šiais laikais jau įrodyta kokią žalą tai daro jaunai vaiko psichikai, jis praranda tikėjimą savimi, kitais, savo tėvais, kurie juk turėtų būti artimiausi žmonės...o jie naudoja smurtą...psichologinį, fizinį...kuris blogesnis? Jie neturi kam pasiguosti nes artimiausi nusisuko nuo jo, atstūmė.
Ir kas kaltas, kad MES nemokame apsieiti su savo vaikais? Tikrai mažiausiai kalti vaikai

Na, nepykite, pašnekėjau čia kaip kokia sektantė bet iš visos širdies
iš esmės jums čia rašydama dar ir pati pasikartoju nes mokomės bendrauti kasdien ir kasdien vaikas tikrina ribas...bet nieko taip nenoriu kaip būti draugu savo vaikui, manau tai yra didžiausia vertybė

Peppi, 100 kart teisi As irgi stengiuosi buti savo kleckui drauge, po isterijos irgi bendrauju lyg niekur nieko Ir siaip pries ka nors sakydama ar darydama, pagalvoju ar noreciau, kad kas nors taip su manim elgtusi Nors kartais pasitaiko nukrypimu Bet jei bunu neteisi ar iskaudinu, nebijau atsiprasyti savo vaiko

1. o jei gauni atsakyma, kad noriu ziureti televizoriu... (nors yra toks dalykas kaip dienos rezymas, kuris mano galva taip pat yra svarbus.

2.... labai daznai tenka ir girdet ir susidurt su vaiko teisiu deklaracija. apie tai kalbama labai daug ir visur, kaip patiems vaikams pradedant nuo darzelio, taip ir ju teveliams per susirinkimus. bet neteko girdet apie vaiko PAREIGAS (zinoma atsizvelgiant i vaiko amziu). kaip tada su tom pareigom???
(ivertinus tai kas darosi dabar mokyklose, mokiniu elgesi ir mano akim ziurint nerandu kito zodzio kaip "bezpredel". tuo paciu prisimenant save mokyklinio amziaus, nors tada vaiku auklejimas tikrai nebuvo toks liberalus ir tai buvo pries 25 metus).
tuo paciu, man kyla retorinis klausymas, is kur dabar toks ziaurumas santykiuose tarp paciu mokiniu? toks mazameciu nusikalstamumas ir panasus dalykai? is kur kyla visi sitie dalykai, kurie panasu jog tampa jau nebe pavieniais o masiuniu reiskiniu???

3. tada noreciau issiaiskinti koks skirtumas tarp savoku: draugas ir tevai? as manau, kad tai vis gi skirtingi dalykai...

Tai kad kokia tv kokybė šiais laikais - koviniai filmai N-7 Vakare kovinį filmą rodo su N-14, o darbo dieną jį kartoja 12-13val. Tai kur nebus nusikalstamumo tarp mažamečių. Manau ne visi tėvai riboja tv žiūrėjimą, o ypač nesužiūrės, kai būna darbe, o vaikai grįžta iš mokyklos.
Bet vaikiški filmai irgi kraupūs. Tai tie patys koviniai meniniai filmai, tik kad jų pateikimas pieštas
Arba kaip galima rodyti kitų kultūrų filmukus Lietuvos vaikams, kai kitur visai kitoks auklėjimas yra (pvz. kiniečių animacija ).

Gerai, kad mūsų vaikas nelabai veržiasi prie tv. Bet tai tik dabar. O kas bus, kai į mokyklą pradės eiti, neaišku

Griztant, prie temos.....tai kaip, vis tik , pas jus su tom vaiko pareigom???? (su teisem kaip ir aisku)

Labai noreciau savo atzalas ismokinti jausti ir savo pareigas, prie visu kitu jiems skiriamu teisiu. Ir jausti atsakomybe uz savo elgesio pasekmes...

Kokias skiriate bausmes?

Musu atveju, vakaras be pasakos - jau neveiksmingas. Vakaras be megiamo filmuko taip pat.

Is dalies tau pritariu, bet kazkur giliai jauciu, kad turi gerus vaikus ir nekilo dar rimtu problemu.. Visuomet buvau pries auklejima dirzu. Dirzas - tevu bejegiskumo israiska. Bet kartais vaikai moka ir laaabai gerai zino kaip reikia tevus isvesti is proto.
Mano sunui ne 4, labai tikiuosiu, kad jis 4m pasikeis , jam tera 3m. Ir ka, nesusitvarkom niekaip! Ir taip nuo tada, kai pats vaikscioti pradejo. Jam tevai aplamai nereikalingi. Jis viska daro pats: gali pats pavalgyti, pasigaminti sumustini, pasiimti obuoli, israusti saldytuva, atsuktuvu prasieiti per namus ir atsukti viska, kas tik atsisuka, pripaisyti sienas, sulauzyti viska kas luzta. Negana to, jei draudi tada musa visus kas pakliuna. Ramybe namie buna vienu atveju - jei leidi viska. Isbandem visus budus: kalbames, aiskinames, zaidziam, baudziam, draudziam ir pan. Ir nieko! O is kantrybes isveda taip, kad kartais baisu saves ir savo minciu pasidaro.
Apsikabinimai nepadeda, niekas nebepadeda. Situacija gerina tik vienas dalykas: leidimas daryti viska ka jis nori. Bet tai juk taip pat ne iseitis.
Buvau pas vaiku psichologa. Mane jau uzknisa tas pats sakinys: toks amzius, trimecio krize. O kai as i psichine atsigulsiu, kas tada bus: trisdesimtmetes krize?

aišku visko būna nei viena mes čia ne geležinė...visoms būna PMS ir dažnai emocijos veržiasi per kraštus - juk ne robotai esam
tiesiog gal reikėtų pradėti nuo suvokimo, kad jei mes nesivaldysime, mūsų vaikai mūsų negerbs ir nelaikys autoritetu, tuomet susitarti bus neįmanoma...
o kai labai labai kažko nori - imi judėti tikslo link ir po truputį keitiesi



labai svarbu kaip vaikui pasakysi vieną ar kitą dalyką, jei jam siūlysi ar liepsi - jis neklausys nu čia kaip ir visur, pasipriešinimas kyla tada kai yra spaudimas...jei spaudimo nebus, nebus ir pasipriešinimo

na su vaikais mokyklose man dar netenka susidurti bet manau, kad visais laikais visur buvo visokių vaikų...dabar manau yra lūžio momentas, jau senokai aišku, kad senasis (dar sakyčiau tarybinis) auklėjimas nebeveikia, bet ko imtis, kad veiktų niekas nežino...va ir chaosas

o kaip manote, tėvai tai = viršininkas ? ar dar kažkas... generolas? kuriam turi paklusti? kodėl jaučiatės svarbesni už vaiką? kol nenusileisite iki jo lygio ir nepamėginsite įsivaizduoti kaip jam sudėtinga augti kai dar tiek visko išmokti ir pažinti, kaip galite tikėtis, kad jis jus supras? nedarykite iš vaikų suaugusių



na o kas yra "pareigos", prašau pvz. nes man atrodo pas mus namie net toks žodis nenaudojamas

bausmių nenaudojam, jų neprireikia nes visada galima susitarti be to, tai, žinoma kartais pareikalauja didelės vidinės kantrybės ir sumanumo



Vienas iš esminių dalykų mano minėtoje knygoje, tai momentas:
atskirkite vaiką nuo jo elgesio
visi vaikai yra geri, tik kartais elgiasi blogai
taip, pagal šią logiką mano vaikas geras o ir negalėtų būti kitoks va, elgesį reikia kai kada prakontroliuoti, ypatingai sunku būna kai svečių akivaizdoje imamos tikrinti ribos...uch tada...
negi manote, kad yra stebuklingų vaikų, kurie gerai elgiasi visą laiką nejuokinkit
tik mano kasdieninio darbo dėka mes augame drauge vieni iš kitų mokydamiesi aš mokausi tvardytis nes šiaip buvau absoliučiai nekontroliuojamo charakterio vaikas, nors iki šiol manau, kad mama nepersistengė gilindamasi kodėl...o ir knygų tokių tada nebuvo...

pas mane tas pats buvo,bet jau mano per 4metus perkopė.aišku dabar ramiau.dabar kiti dalykai pas mus-"nenoriu',"nedarysiu",dar parėkimai,pabliovimai ir aišku nereagavimas į tėvų prašymus ir t.t.

vakar pareiškė,kad išeis iš namų ir stovės lauke,nes mes jį baram ir daug ko neleidžiam.o neleidžiam mes jam versti mūsų spintų,galąsti peilių,atidarinėti lango(12aukšte),tampyti brolio už kojų kai jis stovi ir t.t.

o dėl pareigų tai,išsivalo dantis,nusiplauna rankas,kartais susitvarko žaislus ar darbo vietą po kokios veiklos,padengia stalą,paruošia pamokas,nebežinau

o su dantų valymu ir rankų plovimu padėjo istorija,kad mikrobų purvinom rankom privalgė,o dar ant nevalytų dantų jų buvo tai dėl to ir susirgo.pas daktarą vežėm.dėl to manau ir suveikė.
šiaip tai pokalbiai,istorijos padeda,bet,kad kartais galva mano nebeišneša ką čia sukurti,kaip įrodyti,kad taip ,o ne kitaip reikėtų elgtis.

DZIUGGA, tie 4m mano issigelbejimas! Esu gyva vien ta viltim. Siaip jau mano sunus: svelnus, draugiskas, myli sese, tvarkingas, darbstus, rankas plauna 10 kart per diena, kaip ir savo zaislus, jei ko sese nori, mielai jai padaro (pasiemes didziausia peili sviesto ant bulkos uztepa), pamaitina visus vitaminu C, aisku, butinai tetei duoda 2, nes ji didelis, jam daugiau reikia. Prausiasi pats, rengiasi pats, nesvarbu, kad visa tai trunka amzinybe. O atsuktuva taip ivaldes, kad nei kurie vyrai pavydet galetu. Tai gal be reikalo parinuos

O siaip tai, as zinau musu beda - energijos daug, o kur ja deti neaisku. Per mazas bureliams, turi bronchine astma, tai i darzeli vel leisti nelabai galiu, serga pastoviai. Vienoje vietoje pazadejo priimti, kai jam bus 4m. Jazus, kaip to rudens sulaukus

Rasiau, rasiau ir viskas dingo , tai dabar labai jau tingesiu viska atkartoti.

Bosas namuose - As.
Jauciuosi uz vaika svarbesne ta prasme, nes atsakau uz ji, uz jo poelgius, ir uz ju pasekmes. Iki pilnametystes administracine ir baudziamaja - tvarka, iki viso mano likusio gyvenymo - moraline!
As uz draugiskus santykius, bet tik uz juos. Draugai pas vaika kieme, mokykloje, darzelyje.... , o mano ir vyro statusas visiskai kitoks.

Pareigos... na, as nezinau, gal pas jus sitie dalykai kitaip vadinasi. Bet pas mus vaiko pareiga, tai: grizus is lauko savo batus pastatyti i batu deze ir striuke pasikabinti, o nenumesti viduri koridoriaus; pavalgius savo lekste pastatyti i kriaukle; einant miegot susitvarkyti savo zaislus ir rubelius susideti i viena vieta; atsikelus pasikloti lova ir susideti pizama, o ne ismetyti kur papuola; nesvarius savo rubelius nunesti i vonios kambari ir sumesti i skalbiniu krepsi..., prisiukslinus -sutvarkyti (popieriukai, grauztukai, actimelu buteliukai... ir pan.)

skiriasi ir vaiku harakteriai ir mamu kantrybes mano merginos
labai skirtingos viena rami ,tvarkinga augo uztekdavo griezciau
pasiziuret ir "uzsiraukia" visai dienai,o kitai per rankas uztrenki,kad sienas pribraizo tai kita karta pribraizo,atnesa ranka trengti po to
apsikabina ir praso "mamyte buk gerute nepyk"
tai geriau duodu piesti tik piestukus (nespalvotus) kad issitrintu
tai kiek ta vaika musi
mintyse tankiai sau kartoju "ramiai ramiai cia tavo vaikas"kai klykia ko nors negavusi nors paciai taip norisi supurtyti

Pritariu beveik viskam. Tik labai noreciau pasiekti toki astralini lygi , kad vaikas manyje matytu butent drauga, o ne tik mama, kad negalvotu, ai ji nieko nesupranta, arba ai, ji visvien manes niekur neleis (aisku, kad neleisiu, bet kai padaryt, kad galvotu kitaip )
Pas mane abu vaikai taip pat labai skirtingi: dukra pliusu pliusas, jai antra karta to paties kartot nereikia, sunus, aisku, visiskai kitoks. Nors skirtumas tarp ju tik metai, bet jei mes nesusitvarkom su sunum, tik dukra gali ji apraminti (aisku, jei jai tuo mtu nuotaika buna). Vat seses brolis tikrai labai klauso. Bent tai mane dziugina.

Geros dienos!

vėl iš knygos

vaikai šeimoje susiranda savo vietą, vienas bus geras, kitas būtinai blogas - savaip abu gaus dėmesio dozę dėl ko jie šiaip ir gyvena...

na o dėl visokių bosų tai aš visai nepritariu...jei bus "valdžia" vaikas būtinai su ta valdžia kovos ir abu būsite įsitempę bei nelaimingi

Valdžia valdžiai nelygu Viena mama pasako trimečiui, kad palauk čia, namuose, kol aš paimsiu laikraštį iš pašto dėžutės ir vaikas laukia, nieko blogo neįtardamas, nes mama pasakė viską ramiai, suprantamai ir aiškiai. Ir vaikas ramus, ir mama vietoj. O tuo tarpu kita mama sako tą patį, tokiu pat tonu, bet vaikas sako, kad ne, nenoriu pasilikti, ir aš eisiu kartu dar pazirzia ar gražiai pabučiuoja, - mama pagalvoja: na taip, aš gi ne kokia monstrė, kad palikčiau tave verkti, aš tavo draugė, puikiai tave suprantu, kaip tau negera vienam likti ir kaip tu nori kartu palakstyti laiptais, ir ką ir mama nusileidžia:"gerai jau gerai, eikim"... LYg ir nereikšminga, bet giliau pasikapsčius tai lyg pamatai kitoms problemoms ar užduotims Vaikas lyg ir laimėjęs, mama ne...
Ar tokiu atveju reiktų palikt verkti vaiką, ar vestis kartu?

Retorinis klausymas, nors suformuluotas gana konkreciai, i kuri as, asmeniskai, nezinau atsakymo, deja

O sta pav. is musu seimos gyvenymo. Dukra pradejo bijoti tamsos. Nors tokiems dalykams pakankamai jau didele. Aiskinomes ne viena karta: kas atsitiko, kodel, kokios priezastis ir pan... Bet viena vakara girdziu, kai virtuveje trinkteli saldytuvo dureles ir suslama sokolado popieriukas, nors puikiai zinau jog tuo metu ten nedega jokia sviesa. Tai kas cia, vaiko manipuliavimas tevu demesiu?

Kitąsyk, aš būdama namuose.... naktį... kažko taip įsibaiminu, nors ir suvokiu, kad nėra ko, bet būna, kad net bijau pasiversti. Bijau tamsos (tikėkimės, dar ne šizofrenija), jei vaizduotėj aplink mane laksto dvasios ir vagys bet jei tuo momentu mane pašauktų vaikas į kitą kambarį, ar užsimanyčiau į tualetą, šokčiau iš lovos ir nė nesusimąstydama "perskrosčiau" per kambario tamsą ir tylą Drąsi aš, ar ne
Gal jei užsimanyčiau šokolado ir išdrąsėčiau, reiks pabandyt

čia labai keistai aprašyta "draugystės" sąvoka...gal tiesiog kiekvienas savaip suprantame kol neturime kažkokio bendro vadovėlio

Dvejoti tokioje situacijoje yra blogiausia, vaikas iš karto tai pajaučia ir ima manipuliuoti. Jei jau nusprendei, kad vaikui nieko nenutiks ir saugu jį palikti tai vienai ar dviems minutėms tai taip ir reikia daryti. Čia mano manymu nėra nei valdžios nei draugiškumo, tiesiog eilinis dienos įvykis
Bet va užkliudytas esminis dalykas - kuomet pradžioje pasakoma vienaip, o vėliau nuomonė pakeičiama. Tai ir yra blogis o ne galutinis rezultatas Kai vaikas mato, kad gali savo zirzimu pasiekti tikslą - jis tai sėkmingai naudos kiekvienai progai pasitaikius.



Na su baimėmis gal nevertėtų vaikui prikišinėti, sunku pasakyti ko jie iš tiesų bijo. Maniškis bijo šunų, net tokių kurie apskritai nemoka kąsti ir tai pastebėjusi jam nekišu per prievartą ir nežeminu žodžiais "na ką tu, visai bailiukas", tuo momentu vaikui reikia draugo, kuris jį pakels ant rankų ir neleis "monstrui" jo pasiekti
Mes savo vaikams privalome sukurti saugumo jausmą, kurį jie ir šiaip atsineša gimdami, jie mumis besąlygiškai tiki. Tik mes ne visada susimąstome ką vieni ar kiti žodžiai vaikiuko galvoje padarys ir kaip jie suguls. Pavyzdžiui 3-4 metų vaikas dar nemoka meluoti, jis fantazuoja bet esu ne kartą girdėjusi kaip kas nors lengva ranka (ar tiksliau liežuviu ) švaistosi žodžiu "melagis". Juk žodis melagis apskritai apibūdina žmogų, kuris nuolatos meluoja kaip galima mažą fantazuotoją šitaip vadinti? Jie juk svajoja

Kas liečia saldumynus - pas mus yra tam skirtas laikas. Paprastai tai būna "po košės"

maniskis bijojo plauti galva,matyt,nuo krikstynu baime liko,nes issigando kai liejo ant galvytes.tai niekaip negalejom sutart,kad duotu galva isplaut,o plaut vistiek reikia,tai zinokit,zviegdavo kaip skerdziamas.sia problema pavyko isspresti tik pagasdinus kad atsiras galvytej daug vabalu(o jis ju bijo labai)tai dabar kiekviena kart pirma galva plaunam,kad vabalu neatsirastu.aisku gasdint negerai,bet nebezinojom ko griebtis

Per skubejima as nevisai konkreciai aprasiau "tamsos" situacija. Atsiprasau.
Tamsa, tai ne ta absoliuti naktine (cia atskira kalba). Tai tiesiog nedeganti vakare sviesa kuriame nors kambaryje. O siaip tai aplinkui gyvenymas virte verda, sviesa dega hole pastoviai, nuo kurios ji sklinda i kiekviena kambari, teleizorius burbuliuoja, zmones juda. Pries gera pusmeti ji pati ir isijungdavo naktinuka savo kambaryje ir atsinesdavo koki daikta is kito kambario, ir rankytes nusiplaudavo vonioje be ijungtos sviesos.

Kas gi keisciausiai, saldumynai musu namuose nera uzdrausti, kad juos reiketu tokiu budu pasiimti. Kaip ir pas visus, pirma kose ar rimtas valgis - o paskui saldumynai.

cia dar tas tamsos keistenybes pratesiant,tai mano dickis tolete visada sisioja be sviesos,jei uzdegu liepia isjunkt,nes nesisios.o rimtesniam reikalui butinai turi degti sviesa,net i toleta neieina kolsviesa nedega.daktarei sakiau,bet sake cia nieko tokio,bet kartais siutina,kai pasako einu sisiot,as uzdegu sviesa,o jis pradeda verkt,kad jam sviesos nereikia ir kad nebesysios

Musu merginai irgi panasiai buvo su tamsos baime. Anksciau budavo gali nueit i kambary patamsy atsinest lele, koridoriuj sviesa uzsidegt, o va neseniai pradejo bijoti. Jau pati pasiekia uzsidegti, bet visvien bijo. Ir miegot praso palikti naktine lempute. Tai mes labai ir nesiverciam per galva, kad pakeist poziuri, manau cia toks laikotarpis, kai vienos baimes ateina, paskui iseina, ateina kitos ir t.t.

kaip suprantu po 3 metu krizes ateina 4, tada baigiasi 4 metu krize ir prasideda 5....6,7,8,9,..... ir taip pasaka be galo ....

tai pas mus taip ir yra,tik aš niekaip nesurandu būdų kaip bendrauti su savo vyresniuoju sūnumi ,kuris išeitų "blogas"

aš bandau ir nereaguoti į jo neleistiną elgesį ir kontroliuoti padėtį,bet rezultatai- nuliniai ką jis nori tą ir daro, ir dzin jam pokalbiai,bausmės ar prizai.tam kartui tik suveikia.


taip jau taip,iki kariuomenės (kaip mano bobutė sako)

man tai dar keisčiau, kad iš tokio šūdo nieko padaroma kova dėl valdžios.
kodėl tiesiog nepasakius "einu laikraščio", o jei vaikas pasakys "aš irgi noriu" -- ar gaila jį vestis? tada būtų apsieita ir be bliovimų, ir be laimėjimų/pralaimėjimų.

ar tik tamsta, sena niekše, nebūsite skaičiusi tos knygelės ?
būtent...kai kuriais momentais iš tiesų viskas yra taip paprasta...bet va šiandien susipykau su vaiku...negera ir man ir jam...

būtent tos neskaičiau