Sena tema čia
Taigi, toliau dalinamės nusiskundimais, bėdomis, patarimais ir klausimais apie paauglystę.

Noreciau Jusu patarimo,kaip elgtis.
Esu paaugle.
Yra tokia situacija:Klasioke grasina mane sumust. tikraja to zodzio prasme.
Prasidejo taip:
Bendravau su tokia klasioke,pavadinkime ja Aura(vardas pakeistas).Turejom savo bendrus draugus(berniukus),su kuriais eidavome į kiemą ir t.t. Tada prie mūsų "prisilyzino" kita klasiokė, pavadinsiu ja Agne. Nu supažindinome mes ir ją su mūsų "šaika",pradžioje viskas gerai,kartu einam su jais,linksma,bendraujam ir t.t. Tuomet, mus pasikvietė į kiemą jie, o Agne negalėjo. Mes nuėjome vienos(Aš,Aura,ir dar dvi draugės). Pabuvom kaip įprastai. Kitą dieną mokykloje: Agne pradeda šmeižti prieš klasę,neva mes ją aošnekinėjome prie tu berniuku,ir jie dabar nebenori su ja bendrauti. Nu o kur tu nusileisi. Na ir pykomės,pykomės. Kadangi Agne yra išdidi labai,neina pirma prie mūsų išsiaiškinti. Pykstamės toliau. Klasė savaime susikaldė, Už agnę,ir prieš ją. Jinai toliau eina su mūsų "šaika" susitikinėja,su vienu berniuku draugauja. Ir vat penktadienis. Mano tėvų nėra. Skauda koją, sėdim su Aura ir dar viena panele,ateina tie berniukai.(nieko blogo nedarom,negeriam nerūkom) Vat netyčia randu senokai siųstai Agnės nuotrauką. Jinai ten be makiažo. Be pudros. (šiaip naudoja daug,ir aplamai soliariuminė mergaitė tokia) na parodau,juokiamės visi. Jie sugalvoja Agnės berniukui paskambint,kad jis pamatytų tą gražiąją nuotrauką. Jis ateina,pamato netiki,nesvarbu. Žinoma,pasako jai. Taip,suprantu,kad Agnė liko pažeminta,bet mus taip pat labai žemino klasės akyse. Tuomet kita diena,man ateina vienos Agnės draugės sms"Tai ką,prisišnekėjai panelyt." atrašau nieko nešnekėjau. Tada ateina sms"Ai,čia ne tau. Gal nori susitikti?" atrašau negaliu ir t.t. (savaime supratau,kad kažką organizuoja). Nu nieko. Kita diena. Jinai susipyksta su savo berniuku,nes neva aš ten su juo "sumečiau skudurus". kažkas primelavo,tiekto. Jisai paprašo,kad pasakyčiau,jog tai netiesa. Parašau jai. Įrodinėju,kad netiesa.
Jinai netyčia užsimena apie "stumikes". (čia kad mes ant jos varom,jin ant mūsų.)
aš sakau tu pradėjai. Šnekamės. Jin sako nepaliksiu visko ir t.t. Ir pradeda mesti užuomenas,kad sumuš. Sakau "manai,kad sumuši ir viskas tuo baigsis.. " , jin sako "užbaigsiu..".. Sakau"kad ir iki komos davaryk,vistiek viskas baigsis su tevais ir policija". Nieko nebeatrašė. beje,siūliau gražiai pakalbėti. Sakė ne.
Dabar bijau,kad mus visas tris išgaudys po vieną kaip sakant. Jeigu taip būtų,paskaytų kada ir kur,gerai,su draugėm ateičiau,nieko tokio. Bet kaip panelės mėgsta 5 ant 1.. Mąstau apie tai,kad pasišnekėti su mama.

Bet abejoju.
Tikiuosi,kad patarsit.

visų pirma, niekur neikit ir nieko nesiaiškinkit. nes anoms tik to ir tereikia. o taip stenkitės kurį laiką vienos nevaikščioti.

Vienas ir taspats rajonas.. Ir dar kai gan netoli viena nuo kitos.. Ypač aš.. O kitos,tolėliau šiek tiek.. Bijau,kad nepradėtų mokyklojė,kadangin gimnazija, griežti papeikimai,ir svarstymas dėl metimo.. Kuo daugiau mąstau,tuo labiau matau vienintelę išeitį-pasakyti mamai,bet kad neitų iškart aiškintis,tiesiog kad žinotų.. Dar bijau eiti iš mokykloės. nes į tapačią pusę.... Kad nesugalvotų po mokyklos palaukti....

o ta jūsų "šaika"? negalit kartu vaikščiot? arba su tom draugėm viena kitą palydėkite. tik nepasiduokit provokacijoms "eiti aiškintis".

Ale visos trys skirtinguose kampuose gyvenam ir kažkuriai vistiek reikėtų vienai eit..O painioti berniukus..hmm..

Gerai,vieną kartą,antrą,trečią,na ketvirtą-apgins, O kas poto?
Nevaikščios visą laiką paski mus


Nepasiduosim,bet pasiūlėm jai gražiai. Tik mes.. Nesutiko..Jai per žemas lygis išsiaiškinti ir viską pabaigti.

Beje,Dios, neišgirdau Jūsų nuomonės apie tai,kad įpainioti tėvus.

o jūs manot kad ten visą laiką jūsų taip ir tykos?


neturiu nuomonės dėl to. jeigu tėvai bus korektiški, tai pasisakyt gal ir nepakenktų.
bet kad jūs ir pačios nesat teisios -- visgi "apvarėt" tą Agnę ir jinai turi teisę būti pikta. mamos vietoj liepčiau atsiprašyt ir susitaikyt

Aš tai suličiau pasikalbėti su mama,aišku jei sutariat, butu lengviau rasti sprendimą
nes neisigilinus į situacija sunku patart

Sveiki.Pritariu su pasnekove,manu,kad reiketu pasisneketi su tevais.Ypac jei supratingi ,tai turetu padeti.Taip pat butu gerai,kad ir kitu merginu teveliai prisijungtu.Jei yra geri santykiai su klases vadovu,tai manau reiketu i si reikala itraukti ir ji (ja).Jei kaip sakai,kad mokykla yra disciplinuota.

Na jau nereikia į kraštutinumus pulti. Genocidas ir pan. Kuo geriau auklėsi vaiką - tuo didesniu chuliganu jis taps susidėjęs su kiemo ir mokyklos draugais. Jau statistiškai įrodyta ne kartą, kad turtingų ir super puper auklėtų vaikų bylos yra storiausios. Narkotikai, alkoholis, ankstyvi lytiniai santykiai, nėštumai ir pan. Viskas, kas buvo tabu, vaikui pradėjus eiti į mokyklą tampa prieinama. Tėvai dirba, laiko vaikų vedžiojumui "už pavadėlio" lieka mažai. Nesužiūrėsi visko.
O pinigus ne būtinai duoda tėvai. Juos galima "išmušti" iš kitų pagrasinant sumušti ar dar ką. O savanaudžiais esame veik visi. Tik retas, kuris be jokio širdies skausmo gali paskutinius triusikus atiduoti kitam, pas kurį bėdos daug didesnės.

Aš laikausi taktikos, nors mano vaikai ne paaugliai dar, bet pati neitin seniai buvau paaugle, kad jei kažko nori - pats turi to siekti, o ne laukti išsižiojęs. Vaikai į tą metodą jau įsikirto. (Nori braškių - padėk ravėti lysves, laistyk, prižiūrėk ir nusirink). Ir mano vaikams tikrai nesunku atiduoti savo žaislų ar drabužiukų tiems, kurie jų neturi. Tad savanaudiškumą taip pat aplenkėm šiam momentui. Nereikia vaiko laikyti suspaudus į nagą, o duoti jam suprasti, kad jis yra lygiateisis tavo gyvenimo partneris, elgtis su juo kaip su sau lygiu ir rodyti pavyzdį.



Prie ko čia valstybė... Nereikia jos kišti ten, kur jos aplamai nereikia. Ne valstybė, o tėvai ir jų požiūris auklėja vaiką. Ir be smurto sėkmingai galima užauginti vaiką. Tik reikia viską išdėstyti jam priimtina ir suprantama forma. Mes patys, kai pritrūkstam argumentų, žalojame vaikų ir paauglių gyvenimą savo vadovavimo pozicija, o ne normaliu informacijos perdavimu. Mano vaikams net mieties nėra, kad reikėtų skųstis vaikų teisėms, nors ir darželiuose jau kalama tokia teorija. Mano vaikai yra lygiateisiai šeimos nariai, kurie turi pasirinkimo laisvę, balso teisė ir tvirtą poziciją.



Žinai, mieloji, tikrai galėtum pasikalbėti (ne skųstis, o pasikalbėti!) su savo gimdytojais. Jie tikrai ras tinkamą būdą padėti tau susigaudyti situacijoje. Nebijok pasikalbėti su mama. Ji ne priešė, o tikrai žmogus pergyvenantis už savo mažylės (vaikai tėvams dažniausiai tokiais lieka net vyresnio amžiaus būdami) gyvenimą.
Kai mes dabar žinome tik tavo pasakojimą, o nežinome, ką mąsto tavo draugių pusė, negalime objektyviai tau patarti ir suvokti situacijos.

Manau, kad gali pabandyti pasikviesti tik tą draugę vieną pas save puodeliui arbatos ir išsiaiškinti su ja, kad vėliau nebūtų jokių nesusipratimų. Bet jei kažkuo esi kalta - nebijok to pripažinti, nesislėpdama už kitų. Aš kalbu iš savo patirties, nes tokių variantų buvo ne vienas ir ne du mano gyvenime. Dažniausiai bernai nelabieji ir pagadina mergaitišką draugystę, nes dažnai visos įsimyli į vieną ir tą patį ar ir nori atrodyti geresnės ir pranašesnės nei yra išties. Negražiai pasielgėt, kai parodėt draugės foto vaikinams. Pripažink tai draugei ir pasiūlyk jai taikytis, nes esate atsilyginusios, nes ji tave apkalbėjo preš klasę. Labai dažnai suveikia pasakymas, kad ji tikrai yra gera tavo draugė ir tu nenori jos prarasti per kažkokį kvailą pokštą, kokių prikrėtusi esi ne tik tu, bet didžioji dauguma paauglių. Draugė, pamačiusi, kad nori su ja susitaikyti ir sužinojusi, kad tu tikrai nuoširdžiai gailiesi dėl nevykusio pokšto, turėtų susitaikyti su tavimi. Bet viską išsisaiškinti turite tik jūs, be kitų įsikišimo. Jei ji išties yra gera tavo draugė, o ne prisiplakėlė, kuri draugauja su tavimi iš savanaudiškų paskatų, tikrai susitaikys su tavimi.

kriminalinis pasaulis žino, kad didžiausia narkotikų paklausa yra tose mokyklose, kur mokosi TURTINGŲ tėvų vaikai.
turtingas nereiškia protingas. neretu atveju būna atvirkščiai. todėl ten kur daug bapkių, daugiausia ir bezpridielų.

Kiek pažįstų ta Agnę, tai jin nepaliks taip visko.
Nesakau,kad mes teisios. Nesakau,kad pasielgėm gerai.Bet,manau,ir mes turim teisę būti piktos,taip pat kaip ir jin. O leisti,kad mus prieš klasę žemintų-neketinam tikrai.
Beto ir piktumui yra ribos.







Bandėm- sakiau,kad susitinkam visos per ilgąją pertrauka,tik mes. Nieko daugiau. Ir išsiaiškinam. O jin atsake- gražiuoju neketinu aiškintis. Neneigiu savo kaltės-taip,kad per daug žiauriai pasielgiau... Dėl tos draugystės net nežinau. Man tas dalykas,kad jai kažkas kažko prišnekėjo ko nebuvo,ir jin nėjo pirmiausiai su mumis išsiaiškinti,o "apvarė" klasei,buvo tikrai žiauru. Dėl labai suabejojau draugystės su ja tikrumu.

prie ko turtas ir auklėjimas? pinigai ir auklėjimas 2 skirtingi dalykai.. pirkimas vaikui, ko jis užsigeidžia ir leidimas daryt ką tik nori nėra auklėjimas..

nu blin,man tai tas pats. leidimas daryti ka nori ir vaiko zyzimas jo igeidziu tenkinimui,lygiai tas pats leidimas daryt ka nori.ir man abu dalykai yra auklejimas.neispopinti ir zinantys pinigu verte vaikai,kuriems paaiskinama is kur pinigeliai ateina,tikrai neis ir nezys tevu parduotuvese.o jei zyzia-reiskia nekalbeta,neaptarta,neaukleta.o leidimas daryt ka nori-toks pat auklejimo trukumas na man tai taip atrodo

Mano akimis žiūrint irgi rodos, kad tai auklėjimo dalis. Gal aš ne teisi, laikas parodys.

Chuliganka, tada kvieskis suaugusiuosius į pagalbą.

sveikos, tai va, isigijau tokia beda. Pirkau pirkau visokias "paneles" ir dabar paaugle (15metu) nebegali normaliai gyventi. Prisiskaite,kad tikimybe yra pastoti net tada kai spermos patenka ant slaunies, nuo to ir prasidejo visas pragaras. Parejus is mokyklos nervuojasi, kad nuejo i tualeta nenusiplovus ranku, o pries tai liete klasiokus ir gal ant ju ranku kazkas buvo, juk nezino, kokios higienos laikosi, o nuejusi i tualeta, kai tvarkesi gali pastoti. Buvome net pas ginekologe. Sis etapas truko 5menesius, dabar kai jau isitikino, kad taip pastoti negali susigalvojo nauja nesamone. Ji viska iki smulkmenu turi prisiminti, kur buvo, ka dare ir panasiai, nes kitaip jai atrodo, kad gal ja isprievartavo, ar su kuo nors pasimylejo tik to neprisimena. Pati supranta, kad taip buti negali, taciau del to labai nervuojasi. Pas psichologe taip pat buvo, psichologe pasake, kad viskas praeis su laiku ir atsakingoms mergaitems taip buna, kad ji ne pirma ir nepaskutine tokia. Jos draugems taip pat yra buve, taciau jos i tai taip jautriai nereagavo ir jom praejo labai greit. Net nebezinau, ka daryti. Gal taip pasireiskia b grupes vitaminu stygius? kaip padeti iveikti sia fobija? gal kas buvot susidure su panasia situacija?

tai tu jai bandyk paaiskint jeigu isprievartavo ( jei taip buvo) irv praejo trys dienos ir nepastojo tada sakyk jai kad gali but rami

Mergaitės .. Mano trylikametis (beveik keturiolikmetis) parėjo išgėręs alaus butelį sako - iš širdgėlos, kad metinis bogas . Verkiu, nežinau, nei ką pasakyt .. negi pamokslausiu, kad dar ne to gyvenime bus , kažkos baisumas mane apėmęs, beviltiškumas ....

jūs neverkit, o pasidomėkit iš kur jis tą butelį gavo tada gal žinosit prieš ką imtis priemonių

Nusipirko kioskelyje alaus . Už tuos pinigėlius, kur buvau už laiptinės valymą davus . Su vyru dabar raminasmės, kad dar ne to turbūt bus... .. viskas suprantama.. tik kaip tą viską "teisingai' išgyvent?

itariu kad jis jum makaronus kabina. nes tokio amziaus geria kad "vyrais pasijaust", tikrai vargu ar is sirdgelos. o del kioskelio reiktu paskust policijai.

pritariu, šiais laikais penktokai eina pamokų metu parūkyt, į pamokas ateina išgėrę, nereikia taip aklai pasitikėt vaikais, nes žodžiai "mano vaikas geriausias, jis taip negalėtų" tik dar labiau paskatina vaiką taip elgtis... žinoma, negaliu teigti jog jūsų vaikas toks pat

o kioskelį tikrai reikėtų paskųsti policijai, padarysite didelę paslauga ne tik sau, bet ir daugeliui tėvelių

žinau, kad trina, ir jisai žino, jog žinau, abu žemina ta situacija. praeis keletas dienų, kol suvirškinsiu ir galėsiu normaliai mastyt - dabar tik emocijo s

laikykitės, žinau kaip tėvams sunku tokiose situacijose, linkiu viską kuo greičiau išspręsti

aciu uz patarima ir palaikyma, taciau mes taip ir darome. Psichologe pasake, kad jai reikia dabar zmogaus, kuris visalaik, kai bus neramu, ramins ir sakys, kad taip nera. Taip ir stengemes elgtis. Taciau nelabai tai padeda lytiniu santykiu ji nera turejusi. Buvome net pas ginekologe ir snekejome apie tai, taciau nezinau, kaip jai padeti. Menesines neveluoja, viskas ateina laiku, taciau ji perskaite, kad menesines gali buti ir nestumo metu, todel nenusiramina. Nestuma testa taip pat buvo nusipirkus, jis rode neigiama atsakyma, taciau nervinasi, kad brokuotas buvo tai jau virsta i baisia fobija

dar ir taip buna na jau cia mergaitei kazkas tikrai netaip, manau reikia su ja daug kalbetis ir kaip minejo psichologe praeisi, isaugs. Nu bet cia tai baisu kaip gali atrodyti, kad tave isprievartavo bet as nesuprantu is kur ji taip ismaste? pvz paneleje tai buna atsiuncia kokios merginos klausimus: "ant mano slaunies pateko spermos, ar as pastosiu?" tai ta Vaiva ir paaskina, kad tai neimanoma... linkiu stiprybes, kantrybes ir sekmes mamai!

is tos serijos ce ir buvo, perskaite vienam priede prie "paneles" apie kontracepsija, kad tikimybe pastoti yra, jei spermos patenka ant slaunies, nes spermatozoidai islieka gyvybingi ilgai ir juda slapioje terpeje,taip rase ginekologe, stai viskas ir prasidejo net nebezinau ka ir galvoti, kaip padeti. Dabar atejo vasara, tikiuosi atsigaus ji. O, kad tokios mintys nelistu pabandysiu pas gimines i sodyba, toli nuo miesto isvezti. Gal pades nusiraminti

nu as suprasciau jei ji butu turejus santykiu su vaiknu tai gal tarkim ir butu galejus ta sperma patekt, bet dabar
na tikiuosi per vasara ji atsigaus

gal mergaitei reikia daugiau veiklos kažko tokio, kad įsitrauktų ir į galvą tokios mintys nelįstų.. gal kažkur tegu vasarai išvyksta (gal kartu su juimis, ar kažkur pas gimines, jei galimybė yra).. ar šiaip pabandykit sudomint knygom (tikrai neblogų paaugliškų yra), rankdarbiais (gan madinga dabar rankų darbo papuošalai) ar dar kažkuo

aciu, labai gera ideja tikiuosi, kad jai greit praeis

Dabar turiu tokį klausimą čia besirenkančiom mamytėm

Ar jūs kalbatės su savo vaikais visuomenėje aktualiomis temomis. Na, pavyzdžiui, tautiečių kultūros lygis, mokslo reformos, viena labiau intymesnių - abortų draudimas?
Ar diskutuojate tomis temomis su savo vaikais? Ar jie išvis nori diskutuoti? O gal paprasčiausiai "nurašote" diskusijas prie išsidirbinėjimo?

Man kilo toks klausimas, nes pati labai norėčiau padiskutuoti su tėvais įvairiomis temomis, tačiau dažnai mano nuomonė palaikoma paprasčiausiu atsikalbinėju, mat mąstau kiek kitaip nei mano mama. Man labiau priimtinos tėčio idėjos, bet diskutuoju su ja.
Tai va, labai noriu sužinoti, ar jūs bandote nagrinėti iškilusius klausimus diskusijos būdu, ar ugdote paauglyje norą ieškoti teisybės ir ginti savo įsitikinimus

dar nekalbu, nes mano vyriškis dar mažas... bet kai bus pasirengęs -- tikrai labai norėsiu kalbėt "tom temom", todėl labai laukiu "kelblių klausimų".

Labai pasisekė jūsų mažajam vyrukui
O jei gerai supratau , tai iš manęs "keblių klausimų" kaip ir nėra, tik yra noras sužinoti ar mano vienos mama nenori diskutuoti, kai nuomonės nesutampa

Aš diskutuosiu, jau dabar diskutuoju, kiek mano beveik paaugliukai supranta Man tik duok pašnekėt O dar globaliom temom

mano mama irgi nenori

aš su savo tėvais niekad negaliu šnekėt nei apie politiką, nei apie religiją -- visalaik ant susibarimo ribos tom temom. nors aš senai jau ne paauglė.

As bandau su viresne kalbet,bet ji pati nenori.Su mazesneis visada kazka kalbu.Kartais,net prasau kurio patyleti kol atsakysiu .

Laba diena, o tiksliau jau labas vakaras

As paaugle. Nenoriu kurti naujos temos, tad nutariau pasidalinti isgyvenimais cia. Tiesiog noriu issikrauti. Jei nepyksit, truputi papasakosiu.
Pradesiu is pradziu. Man 14, mano mamai 50. Visada mokinausi labai gerai, taip yra ir dabar. Kasmet gaunu pagyrimo rasta, bunu fotografuojama i pirmunu lenta. Del tokiu dalyku mano mama niekados negaledavo skustis. Na, nebent del to, kad nelabai megdavau skaityti visokiu jos parnestu knygu ir ilgokai sededavau prie kompiuterio. Daznai vietoj mamos darau valgyt, sestadieniais visada viena sutvarkau savo DIIIIDEEELLIII (3 aukstu) nama, vasara dirbu, priziuriu savo dukterecias ir sunenus, padedu savo jau seniai suaugusioms sesems ir broliams, kuriu turiu irgi nemazai. Savo mamai as atrodau labai bloga. Bent jau taip ji sako. Ir dabar man sunku sulaikyti asaras (jau nesulaikiau), kai prisimenu jos sakini, tiesiog sudauzusi man sirdi - "Zinok, man jau geriau, kai taves nera". Ir ne visada zinau, ka darau ne taip. Su draugais mokykloje man ne taip gerai kaip su mokslais. Mane ten kai kurie berniukai izeidineja ir del to daznai ryte nenoriu keltis ir vel i mokykla zygiuoti. Kai pasakau mamai, kad su manimi taip elgiamasi ir, kad jauciuosi blogai, tik piktai liepia nekreipti demesio. O anksciau ne tik paguosdavo, taciau dar ir apkabindavo bei pabuciuodavo... O dabar atostogos baigiasi ir as vel turesiu eiti i ta vieta, kurioje man nelabai gera gyventi. Jei mokykloje butu atskiri kambareliai kiekvienam mokiniui mokintis, mokykla megciau, ir net labai. Nors labiau nelaukiu rudens del pacios baisiausios dienos metuose - mano gimtadienio. Per ji as tik verkiu. Nezinau del ko. Gal del to, kad zinau, jog dazniausiai per mano gimtadienius visada buna taip - ryte mama su tete pasako "su gimtadieniu" ir viskas, nei buckio, nei apkabinimo, nieko, o jei mano gimtadienis iseina sestadieny - pasikviecia savo pagyvenusiu draugu atseit "mano gimtadienio proga". Senarijus buna toks - zmogus, svenciantis gimtadieni, neapsikentes nuo garsiu kalbu nueina pasedeti prie kompiuterio, o sveciai svencia ir, dazniausiai, net man nepasake "su gimtadieniu". Taip, tevams priklauso puse mano gimtadienio, gi tik del ju as galiu gyventi, taciau, ne visas... Seses ir broliai (jie jau seniai negyvena kartu su mumis ir net toje pacioje salyje, kaip ir mes) manes gaili del to. "Vargsyte, neturi, kas tave pasveikina...", o tai mane dar labiau liudina... Liudina, nes man gaila tevu, kad jie turi galbut jiems per jauna dukra, kurios jie nesupranta, kodel ji visada verkia per gimtadienius pati nezinodama del ko...

galiu pasakyti, kad esi AUKSINIS vaikas... tikrai.
o tevai seni, gal but senu paziuru. kai buvo jauni, gal norejo vaikams suteikti tai, ko patys vaikysteje neturejo. o dabar, jau sensteleje jie tau teikia tai ka patys "gavo".

Manau čia ne su tavim problemos, o su tavo tėvais. Būna tokių, kuriems niekas niekada neįtinka. Galbūt tiesiog reiktų mažiau kreipti dėmesį, juk tu gerai mokaisi, stengiesi, tai baigus mokyklą išvažiuosi kur nors studijuot ir nereiks tų tėvų kęst ;]

O be to, gi prie kompiuterio sėdi - tai gali gi susirast draugų[ar bent pažįstamų] forumuose, su jais galima pasišnekėt ir t.t.

sekmes tau ir kantrybes ir stiprybes

Saulyte, žinau viena, kad ir kaip skaudu - tėvų nepakeisi.
Mano mama labai nesupratinga, visada irgi prikaišioja ir pan. Nesu ir pati angelas - ne visada sutariu, bet bent stengiuosi kalbėtis - o ji ne.
Liko man tik metai iki 18 gimtadienio, ir ji man visą laiką tai prikaišioja. Maždaug - gyventi galėsi kur nors varyti ir t.t.

O, beje, kodėl Tau negera mokykloje?
Pabandyk atsiriboti nuo žmonių, kurie tau nemalonūs, su kuriais nenori bendraut, bus lengviau. Patikėk - įmanoma
Juk tikiu, kad turi kelias drauges(-us), kurie tave palaiko ir su tavimi bendrauja.
Netikiu, kad viskas taip blogai
Laikykis, rask veiklos kad nuo tėvų atsiriboti, pamatysi, bus lengviau. Man būtų.
Sėkmės.

Stiprybės, saulllyttte.
Mano tėvai buvo panašūs. Visad mokiausi tik geriausiais pažymiais, buvau mėgstama mokytojų, o tėvams atrodė, kad "mažiau žiūrėk į draugus, daugiau pasimokyk", nors aš net tų draugų gerai nepažinau per mokslus, irgi gimimo dieną tebūdavo "sveikinam" ir nei bučkio, nei apkabinimo. Nors tėvai gan jauni buvo. Turėjau vyresnį brolį, kai jis išvažiavo į kitą miestą studijuoti, išvažiavau kartu iš tėvų namų dar būdama nepilnametė. Taip su broliu kelis metus pagyvenau, įstojau kaip ir jis tam pačiam mieste ir viskas gerai baigėsi.

Politika, religija, seksas ir pinigai - seniai pripazinti keturi tabu pokalbiuose.

Nu velnias gi, mama, kai gimdė, buvo 36- visai ne sena, o dabar jau gaunasi kaip ir senoka mama...gerai, kad aš nesumąsčiau pagranduko, žiauriai kažkaip atrodo po kurio laiko..
Laikykis, mieloji, tėvai tave , be abejo, myli, bet tiesiog jiems nebėra noro ir kantrybės su tavimi užsiimti, be to, bijo, kad šunų keliais nenueitum, todėl ir griežti..

Sveiki;) Turiu problemų su mama, taigi kreipiuosi į jus...

Man šešiolika metų. Taip, esu paauglė, tačiau mano mama puikiai žino, kad nevartoju alkoholio, nerūkau, labai gerai mokausi, nemaištauju prieš mamos sistemą. Kol kas...Šiaip gyvenu su mama ir seneliais.
Mano mama man kelia juokingas (mano ir mano pažįstamų nuomone) sąlygas. Man liepiama 23h jau miegoti, man neleidžiama būti ne namie ilgiau nei iki 20h (nesvarbu, ar tai paprasta diena, ar savaitgalis, ar mokslo metai, ar atostogos). Mat tokiu metu jau temsta. Taip pat tik prieš mėnesį leido pernakvoti pas mano geriausią draugę. Kai būnu mieste su draugais, ji man paskambina kokią dešimtį kartų ir jau iškart klausinėja, kada grįšiu. Aš jai visada sakau, kur esu ir su kuo esu. Mano draugais ji labai nepasitiki, jų nevertina. Ji įsivaizduoja, kad jie daro man labai blogą įtaką, nors manau, kad iš mano apibūdinimo matosi, kad neinu jokiais blogais keliais. Kai bandau su ja tartis, kad leistų su draugais ilgiau pabūti, kad leistų vėliau išeiti, ji kategoriškai atsisako mane išklausyti, pradeda ant manęs rėkti, grasina (kad išveš mane per atostogas į kaimą, kad nebelankysiu šokių, kad niekur neisiu iš namų ir t.t.). Dažnai pasako : ,,mes susitarėme". Kai bandžiau pasakyti jai, kad mes niekada nesitariame, kad čia tik ji man iškelia sąlygas, ji manęs nenorėjo išklausyti, vėl rėkė. Šiaip ir pinigų man duoda, viską perka, bet nesame su mama draugės. Ji pati kažkada sakė, kad ,,aš tau reikalinga tik dėl pinigų, o šiaip aš tau nereikalinga". Žinoma, neigiau tai, bet šitaip su manimi elgdamasi (kaip su penkerių metų vaiku), niekindama mano draugus (kurie tikrai man labai labai brangūs ir per šią sunkią, audringą vasarą mama net neįtarė, kaip jie man padėjo, kai aš jausdavausi visiškai palūžusi, mat turėjau problemų su keliais draugais ir labai dėl jų jaudinausi), niekur manęs neišleisdama kelia kažkokią neapykantą. Jaučiuosi kvailai prieš bendraamžius, o mano draugai dėl manęs turi anksčiau grįžti namo, nes jei manęs nepalydėtų namo, tai matyt išvis turėčiau grįžti kokią 18h...
Ar šis mano mamos rūpestis yra normalus? Ką man daryti, kaip su ja kalbėti, kad ji pagaliau suprastų, kad man nebe dešimt metų, kad aš noriu truputėlio savarankiškumo?
Štai šiandien aš važiavau ryte susitikti su draugu (tik draugu!). Nemelavau, nors žinojau, kad jis mamai labai nepatinka (nes jis kol kas gyvena ne su mama, nes pas juos bute daromas remontas. ir šiaip, ji mano draugų, kaip jau minėjau nekenčia). Ji man neleido išeiti, pasakė, kad niekur neisiu, bet aš vis tiek išėjau (nors, prisipažinsiu, supratau, kai kalbėjome, kad ji mane visgi išleidžia.). Grįžt namo planavau kokią 12h(dienooos), bet paklausiau jos, kai man telefonu skaitė 20min moralą ir grįžau pusę vienuolikos. Ji sakė, kad turėsim rimtą pokalbį, mat yra įsitikinusi, kad su manimi nesusitvarko, bet dabar žinote ką? Ji mane ignoruoja. Net nepasisveikino, net nepažiūrėjo į mane.

ji bijo ateities,bijo suvokti tai,kad tu daraisi nuo jos nepriklausoma,bijo jaustis nereikalinga.

todel suleidusi nagus i tave stengiasi prisiristi visam gyvenimui.
nezinau jokio kito kelio,tik pratinimas,kalbejimas,kalbejimas(nesvarbu kad neklauso,bet ji girdi,patikek)....
kai klausiau savos motinos,ka ji darys kai man sueis 18,ji atsake-ta pati.
tai reiskia kazka panasaus kaip taviske.
na jau ne,taip nebus.

kai perskaiciau buda komentara kazkodel smekstelejo galvoj tokia mintis tiesiog atsisedi tu ir nesvarbu ji klauso ar reikia ar dar ka daro tu tiesiog visas tas mintis kurias surasei ramiai sau kalbi, nesvarbu ka ji daro tu paprastu balsu tiesiog kalbi kaip jautiesi ir pan. gal nusisnekejau bet idomu kaip mama reguotu

Visi čia mes geri vaikai. Bet ar pagalvojame, ką jaučia mūsų mamos kai mes išeiname, kai kiekvieną dieną per žinias girdi, kad partrenkta, išprievartauta, žuvusi ar vėl nežinia kur atsiradusi panašaus amžiaus paauglė. Pati prieš porą metų buvau laikoma lygiai po tokia pačia tvarka, per tokius tėvų poelgius praradau žmones, kuriuos tada laikiau draugais.Ir dabar (man 18) tėvai žino TIKSLIAI kur aš ir su kuo einu, kokie yra mano draugių telefonai ir adresai. Aišku čia jau šiek tiek paranojiška, bet jeigu tokios sąlygos, tai ką bepadarysi. Jau geriau išeisiu trumpiau, negu išvis niekur neisiu, nes grasinimai išliko. Anksčiau viskas baigdavosi ašaromis ir panašiai, bet kartais pasidžiaugiu, kad tėvai lyg nujausdami manęs neišleidžia, nes taip tekę išvengti nelaimių. Man mama irgi nėra draugė, bet kuo toliau tuo labiau santykiai darosi draugiškesni. Visada reikia daug kantrybės. Aš tėvam savo nuomonę įaiškinau per metus su siaubingais barniais, nekalbėjimais ir panašiai. Vis tiek kažkada turėtų atsileisti ir tavo mama, tik turi įgyti jos pasitikėjima, stengtis paaiškinti, kodėl tu nori išeiti ilgiau, pateikti tokias sąlygas, kurios tiktų ir tau ir tavo mamai. Tikiuosi, kad ji tave supras