Sveikos mamytės,
3 dienas per savaitę "diskutuoju" po 1 val. su savo 7-mečiu dėl žaidimo kompiuteriu ir televizoriaus žiūrėjimo. Nors yra griežtai ribojamas laikas, kiek galima praleisti prie kompiuterio, argumentai "sugadinsi akis", "jau praleidai šiai savaitei skirtą laiką" jau visiškai neveikia.
Pasidalinkit kaip jūs sprendžiant šią problemą. Kokie argumentai 7-mečiui būtų įtikinami.
Aš nenusileidžiu dėl to, kiek leidžiama - tiek leidžiama. Bet taip norėtųsi baigti tuos nuolatinius bandymus dar išsiprašyti ir beprasmiškus ginčus. O tai dabar dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad jis nieko nepasiekia, bet išeina piktas ir įsitikinęs, kad aš jam visiškai be reikalo draudžiu sėdėtiprie kompiuterio. Problema ypač sunki, kad tiek aš, tiek vyras dirbame su kompiuteriais ir prie jų praleidžiame visą dieną. Tai sūnus nuolat piktai lygina, kad mes tai sėdime, o jam tai negalima.

Gal galima surasti alternatyvą, pvz lankyti kokį nors būrelį? Mano mažoji nuo pirmos klasės lanko keramikos būrelį, jai labai patinka, tad apie kompą ir teliką mažai galvoja. Dar turim šuniuką.
Gal tavo vaiką sudomintų kokia nors veikla, sportas?
Na, o uždrausti be ginčių beveik niekam nepavyksta, tai tik savo ir vaiko nervų gadinimas.

Jis lanko dailę, futbolą ir dar vieną apie sveiką gyvenimo būdą. Ir namuos yra dviratis, riedlentė, žiemai slidės, rogutės, kieme sūpynės, tėtis padaręs lanką, ragatkę. Žodžiu problema ne užsiėmimų trūkume. Kompiuteriniai žaidimai yra labai uždegantys. Kai juos jau pažino mažai tikėtina, kad kita veikla sumažintų potraukį kompiuteriniams žaidimams.

Aš galvoju gal panašaus amžiaus vaikus turinčios mamos pasidalins kaip žiniomis, kokiais argumentasi juos įtikinti, kad nesveika ir kūnui ir protui sėdėti prie kompo ištisai. Beja, mes sūnui leidžiame žaisti kompiuteriu kas antrą dieną po 2 val.

Maniškis grižęs iš mokyklos turi pertraukėlę, pasižiūri filmukus,po to daro namų užduotis. Greitai susiorganizuoja prie teliko, kai nieko jau nereikia daryti, bet aš ji nuveju Jis žino, kad mama pasakė NE ir viskas, nors nueina burbėdamas. Prie kompo jau senai nebesėdi, nes atpratinau - neleidi, o po to jau ir nebereikia Tris kartus per savaitę eina į treniruotes, tai to laiko nelieka daug.

Aifa, jus sedit prie kompiuterio, nes dirbat. Paaiskink vaikui, kad kai is jo sedejimo prie kompo bus naudos ir pinigu, tada ir jis gales sedet kek nori. Maniskis suprato, kad su susaugusiais siuo klausimu lygintis beprasmiska. As jam pasakiau, kai mokesi ir zinosi tiek kiek as zinau, tada ir sedek prie kompo. O dabar eik skaityt, rasyt, spalvint, konstruot ir t.t. Uztenka per langa parodyt kaip zmones po konteineri nardo ir paklaust ar jis to irgi nori? Neturi ka veikt? Eik indus isplaut. Jei nesusiranda ka veikt be kompo, as jam pasiulau "malonios" veiklos ir jis greit prisimena, kad turi visai neblogu zaidimu. Dar lanko baseina ir gydytoja neleido daug sedet prie kompo, nes tik dabar akinius nuemem. Gauna jis ta kompiuteri, bet labai su saiku.

Mes esam nustatę, kiek laiko darbo dienom ir kiek savaitgaliais galima sėdėti prie PC. Visa tai, aišku, paruošus pamokas, atlikus kitus privalomus darbus.Tai buvo nuspręsta bendrai susėdus, dalyvaujant dukrai, aptarus kompiuterio poveikį akims, stuburui. Šio susitarimo reikia laikytis, kaip ir kitų. Tiesa, būna išimčių, jei vaikas sugeba argumentuoti, kodėl reikia vieną ar kitą dieną ilgiau praleisti prie PC. Nemanau, kad kasdienės diskusijos šia tema reikalingos.

Mes su savo sūnumi irgi susitarę, kad žaidimai kompiuteriu kas antrą dieną ir po valandą.
Svarbiausia man rodos duoti vaikui tam tikrą pasirinkimo laisvę. Pavyzdžiui mano vaikas gali rinktis ar jam žaisti šiandien ir rytoj, bet po kelias dienas padaryti pertrauką kelias dienas. Ar žaisti vakare po mokyklos, ar atidėti savaitgaliui... Ir ginčų kasdieninių tikrai dėl tų žaidimų nebūna.
Nors kompiuterio slaptažodį vis gi dažnai keičiu

Va va, būtent. Suteikti tą pasirinkimo laisvę. Kartais užtenka tik sudaryti įspūdį, kad jis renkasi.

Didžioji dalis priemonių jau išbandyta. Rinktis kada žaisti jis gali, tik kad nuo to laiko tai nepadaugėja. Jis visada "išžaidžia" viską iš karto. O paskui būna tik blogiau. Na pabandysiu nupirkti kalendorių ir duoti rašyti valandas pačiam. Gal kai skaičiuosiu ne aš, o pats nebereiks ginčytis. Ir jausis pats atsakingas, kaip tas savo 6 savaitines valandas paskirstyti.
Nuobaudos už pykčio demonstravimą išbandytos - jei tik "debatai" dėl perauga į jo rėkimą, kitą savaitę jokio žaidimo. Veikia pakankamai gerai, dabar ginčijasi ir įrodinėja, bet kai jau supyksta tai iš karto eina į savo kambarį pats, kad neliktų kitai savaitei be kompiuterio.
Apie tai, kad mes dirbame, o jis žaidžia jau šnekėta. Bet problema yra tame, kad jis argumentuoja - jei nekenkia jūsų akims ir stuburui, tai kodėl maniškiam kenkia. Dėl akių - tai aš parodau savo akinius ir sakau, kenkia. O jis tada rodo į tėtį ir sako, kad vyrams nekenkia, nes tėtis be akinių. Aš jau pradėjau ieškoti kokių nors suprantamai vaikiškai parašytų knygelių, kad galėtų paskaityti. Dar galvoju gal reiktų pašnekėti su būrelio mokytoja. Jie ten apie sveiką gyvenseną labai daug aiškinasi. Sakau gal paprašyti, kad pasižiūrėtų ir papasakotų apie kompiuterio žalą. Negi reiks Gustavui rašyti , nes jis sūnui autoritetas .
Šiaip mano sūnus nelabai linkęs paklusti autoritarinei valdžiai. Jis viską analizuoja, apmąsto ir jei pripažįsta, kad tai teisinga, tai tada tikrai nuoširdžiai taip ir daro. O jei neįtikinsi, tai bus ištisiniai pykčiai ir pasipriešinimas. Tai kol nėjo į mokyklą buvo viskas gerai su tuo kompiuterio laiko paskirstytmu. Buvom sutarę, kad vaikams kenkia, kiek galima ir jis su tuo sutiko. Bet pradėjus eiti į mokyklą klasėje yra keletas vaikų, kurių tėvai nokontroliuoja jų laisvalaikio leidimo prie kompiuterio. Ir jie ištisas dienas prasėdi ir dar pasišneka mokykloje atėję, kad vakar visą laiką žaidė. Tai sūnus vėl iš naujo sprendžia šią dilemą - ar čia tikrai taip reikia riboti tą kompiuterio laiką. Jei nekenkia kitiems vaikams, mums su tėčiu, tai kodėl jam kenkia. Juk nesakysi, kad tų vaikų tėvai jų sveikata nesirūpina . Tie argumentai kurie veikė prieš du metus neveikia. O naujų, jį įtikinančių aš niekaip neatrandu .

gal ne i tema, bet pasiulykit ta kompiuteri "uzsidirbti", pvz. tegu suplauna indus, nuvalo dulkes, tada gali pasedet ilgiau.

o jei del sveikatos, argumentuokit tuo, kad jis dar auga ir bresta, todel jam labiau kenkia negu jums. Geriausias budas, nuveskit pas daktara ir tegul jis pasako nes jei tevu autoritetu abejojama, tai gal specialistas itikins.

Na šitaip neišeis
Pirmiausia sudėjus kartu kompiuterį ir televizorių jis gauna 12-15 val. per savaitę. Daugiau tikrai neleisim (na, išimtys švenčių progomis kainu važiuojam pas draugus ir vaikai ten mirksta prie kompiuterio po 4 val. ).
Ir mes netaikom "užsidirbimo". Yra darbai paskirstyti ir juos reikia padaryti. O argumentas vienas - visi kartu gyvenam, visi kartu ir prisižiūrim namus. Kažkaip apsiprendę niekuo (nei pinigais, nei malonumais) nemokėti už privalomų pareigų vykdymą. Tai apima mokymasi ir darbus, kuriuos turi pasidaryti. tpfu tpfu - kol kas nekilo diskusijų kodėl man daryti tai, o jums nereikia. Nes paprastai kai jis ką nors daro, mes irgi nesėdim rankų sudėję.

na, kad vaikas nenori turet maziau teisiu negu kiti seimos nariai ar bendraamziai, tai savaime suprantama.
Bet ar nebandet pas daktara eit? Gydytojas tai "moksliskai" isaiskins vaikui, kas ir kodel kenkia. Dar geriau, gydytojas gali pasakyt, kad jau ir tiek, kiek jis sedi, yra jo amziui nesveika -- tada vaikas supras, kad dar ne taip baisiai tevai ji kontroliuoja

Man su savo septynmeciu problemos tos pacios. Atrodo, skaitau apie savo vaika. As sunui leidziu per diena 1 val. Pykciu buna, nes niekada, kai baigiasi laikas nebuna patenkintas. Vis bando issiprasyti dar. Labai geras budas yra uzstatyti laikrodi, pvz. telefone, tada jis pats mato, kad sutartas laikas baigesi. Taip pat gerai veikia vizitai pas akiu gydytoja. Nors akiniu nenesiojam, bet profilaktiskai sekam akiu bukle (del astigmatizmo). Tada gydytojas garsiai pasako, kiek galima zaisti kompiuteriu. O kadangi, maniskis yra labai pareigingas, tai gydytojo zodziai veikia. Akiniu tai nenori nesioti.
Kas liecia stubura irgi turim problemu (nezymus iskrypimas) plius dar netaisyklingas sedejimas prie kompiuterio. Nezinau, ar visu vaikai taip kreivai sedi. Pastoviai turiu kontroliuoti. As net monitoriu per viduri stalo pastaciau, nes jeigu sone, tai visai persikreipes. Tai po zaidimu kompiuteriu esam sutare, kad 15-20 min. sedes ant kamuolio ( to didelio gimnastinio).
Na, o jei neklauso, tai isvis kompiuteriui ne.

O ar yra kas nors, kas būtų geriau, patraukliau, smagiau net už jo didenybę kompiuterį? Gal tai padėtų...

Kai atsirado kompiuteris namuose prieš 9 m. aš džiaugiausi. Dabar aš jo nekenčiu. Darbe taip, jis darbo priemonė (na kartais ne tik), bet namie . Mano sūnus 8-nerių metų vietoj - Labas rytas mama!, sako -Galima pažaisti kompiuteriu? Man tuo metu norisi kompiuterį.

Niekada nepritariau ir nepritarsiu vaikui uzdrausti televizoriaus ziurejimo,ar sedejimo prie kompiuterio. Jei tai vyksta per daznai, tai vadinasi vaikas neturi veiklos, kuri jam patiktu. Užrašykite vaikąį kokį būrelį. Patarciau nebausti, o rimtai pasikalbeti. Vaikas ne pagalys, ir tikrai supras kas jam sakoma.

Turiu namie ir kompiuteri ir televizoriu.... Problemu realiai niekada nekilo. Kai paparaso prisesti prie kompiuterio-leidziu, bet iskart pasakau kiek laiko galima... Paaiskinau kad tai yra nesveika akims. Tiktai kai pasibaigia laikas,pasako"gaila,kad daugiau negalima". As atsakau"taip, gaila. Bet bus kitas kartas". Dabar rasau ir prisimeniau, kad per visa si vasara ne karto ne paprase prisesti prie kompiuterio. Matyt yra idomesniu reikalu...
Su televizoriumi niekada nebuvo problemos, kol nepradejau palikti su mociute.... anksciau ziurejo multikus pries mokykla,kol as rengiausi. Dabar ziuri seriala Maistingas Angelas. Siaubas........ Stengiuisi perkalbeti neikyriai ...... arba surandu koki uzsiemima tuo laiku "netycia", ar pasiulau nueiti i parduotuve ledu... ir t.t....

Mano vyresnele ketveriu su puse ir dienu dienas praziuredavo televizoriu, nesvarbu ka berodytu, visus serialus is eiles, ar dok. filmus, nu vienu zodziu ziurejo beleka. Taigi nieko kito nesugalvojau kaip isleisti ja i darzeli, taigi savaite mes jau ten einam, bet labai nepatinka, bet teks priprasti, nes matau, kad namuose vietos sau neranda, neturi ka veikti, aplinkui vaiku kaiministeje nera, gyvename tokiame kaip vienkiemyje, tai va galvoju darzelyje su vaikais ismoks bendrauti, buryje buti, o vistiek ten ir piesti, ir sokti, ir dainuoti, ir sportuoti ir t.t. mokina, paziuresim, bet manau kad i nauda iseis. Va taip as apribojau televizoriu savajai

PAs mus situacija kaip Ria. Prie kompiuterio leidziu, pasakau, kad gales valanda zaisti, nebuna jokiu pykciu. MAnau, reikia stengtis vaikui isugdyti pareigos jausma. Musiske pati seka, kada laikas baigsis.

Ir mano mintys tokios.

.

pas mus irgi buvo šita problema O išeitį radom leisdami žaist kiek nori , tas truko 3 dienas ir rezultatas ATSIBODO dabar aš pati liepiu eik pažaist , sako nenoriu . Nu bet tas tris dienas tai sunku buvo

Vaikai yra skirtingi, pvz. mano mažajam kompiuteris - vos ne vienintelis idomus laisvalaikio praleidimo būdas tuomet didžiajam jis neturi beveik jokios įtakos. Kartais vyresnėlis pažaidžia, bet jam labai greitai atsibosta, su kompu jis daugiau kitus dalykus daro, pvz. siunčia muziką ir vaizdo klipus. Jis labai mėgsta žaisti žaislais, nors jam jau 10 metų, kūria įvairias istorijas ir pasakas, juos rašo į knygą, labai patinka muziką, tad nuo rugsėjo pradės lankyti muzikos mokyklą... vienu žodžiu jis visada turi ir randa ko įdomaus nuveikti... Tačiau mažasis tai tikras "maniakas" Jam ir vaidenosi prieš porą metų ir košmarus sapnuodavo - lankėmės ir pas psichologę šiuo klausimu, kuri su juo bendravo, bandė paaiškinti košmarų atsiradimo priežastys ir pan. ... ir visvien jis negali gyventi be kompo ir žaidimų Šiuo metu laiko žaidimams prie kompo jis turi tik 1 val. per dieną. Stengiuosi visai ne uždrausti, nes kai "baudėm - draudėm", buvo pradėjęs kompiuterinių žaidimų "taškuose" lankytis ir, kadangi pinigų žaisti neturėjo, tai tiesiog stovėdavo ir spoksodavo kaip kiti žaisdavo Tad, drausdami stengiames ne peržengti ribos, ne pulti į kraštutinumus ... Ačiū Dievui, artėja vasara kai jis randa užsiėmimų lauke... Dažnai patys stengiames su vaikais kažką veikti, vasara tai visada važiuojam į gamtą, į mišką ir pan. Labiau vaikai atsipalaiduoja dienos metu, kai mes abu darbe, o jie namie. Kartais supykstame, kai nepadaro pamokų ar panašiai, tai užblokuojame kompą, kitą dieną viskas būna padaryta ir tik laukia kai atblokuosime jį ir mažasis galės pasinerti į savo virtualųjį pasaulėlį Jokie būreliai ar kita veikla jo nedomina Bandė įvairius lankyti - nepatinka, neįdomu Versti nesinori, nes naudos bus mažai. Nemanau, kad kompo neturėjimas išgelbėtų situaciją... o gal...

o mano abu maniakai televizorius ir kompas o visa kita nuobodu nors gyvenam kaime ir veikt tikrai būtų ką(miškas prie pat ,upelis)leidziu po 1val zaisti,bet kai ateina draugų tai laikas pailgėja

Pas mane visai komedijos dedasi ,namuose du kompiuteriai tačiau internetas pajungtas tik viename,tai kokių peštynių būna kuris ,kada ir prie kurio .Kai eina į mokyklą tai kompiuteriui skiriu 1-2 val.kiekvienam vaikui,tačiau kai dabar atoatogos tai būna ir net dažnai,kad sulaužom taisykles

kiek nori tiek tegul sedi.paskui atsibos.

Isbandziau ir tai.Kadangi jokie argumentai,kad tai nesveika ir t.t jo nebeveikia,dvi dienas leidau zaisti kiek nori,maniau atsibos.Bet kur tau,pirmaja diena issedejo neatsitraukdamas 5 val!Neuzsinorejo nei valgyt,nei skanesto,nei teliko.Galu gale isprasiau i parduotuve,tai nubego ir parbego,kad but greiciau ir vel prie kompo.Antra dien issedejo 9 val.Manau kuo ilgiau sedi tuo labiau isitraukia.Rezultatas,vakare akys buvo raudonos,jas perstejo.(Del ko paskui save grauziau). O jam ne motais skauda,neskauda,vienintelis klausimas kada bus galima vel prie kompo.
O kai kompas isjungtas prasideda "alpimas"tikraja to zodzio prasme.Ka man veikt?Jokia veikla jo nebedomina.Su zaislais zaist nebenori,piest neidomu...Rugseji zadam uzrasyti i koki burely,gal kas nors sudomins.

Tikrai neatsibos.

Vaikams greit atsibosta, bet greit ir vel uzsimano:)

Kai išjungi kompjuterį, vaikai pirma liūdi, bet už valandos vis gi suranda kitą veiklą Manyškėms pvz patinka knygų skaitymas (kai aš skaitau) - tada ir apie kompjuterį nebegalvoja.
O šiaip - nereikia čia argumentų, kad įtikinti. Paprastai, negalima - nes blogai, skaudės akys. Panašiai, kaip neleidžiam vaikui žaisti su kamoliu ant kelio, nors jam gal mūsų argumentai, kad tai pavojinga ir skamba neįtikimai . Tiesiog neleidžam ir tiek. Tas pat ir čia - tiesiog ribojam laiką, kiek mažam vaikui galima būti prie TV ir kompjuterio. Net jeigu jis dėl to jaučiasi nekaip ir liūdi .

Mano atsakymas tai paprastas: yra namų taisyklės, tiek ir tiek laiko galima, ir viskas. Jokių ten argumentų, ir įkalbinėjimų ir panašių dalykų. Pritariu Natukei, ant kelio kodėl negalima žaisti, juk neargumentuoji

Pritariu namu taisyklem, taremis kada ir kiek galima. Kol kas klauso, ir ne pristarauja. Maziukui grei 6 metai. Buna paseziuri i laikrodi ir pasako : dar biske turiu laiku

O as stengiuosi su savo vaiku zaisti ivarius stalo zaidimus, turiu gal kokius 7 tai labai gerai veikia ir kartu pabunam ir siaip labai pasijuokiam, smagu manau, tai viena geriausiu priemoniu. Be to ir tevelis su mumis pazaidzia, tad visi turiningai kaip sakant

Beje, radau toki testuka juokinga http://laikas.lt/lt/info/3858/testas-stalo...ipa/#komentaras galit paziureti, kas kam tinka