Manau, kad daugelis iš mūsų, o gal ir kiekviena, susiduria su pasirinkimo problema, svarbiausia su tinkamo.
Kaip teisingai pasirinkti - ar jau laikas pradėti auginti atžalas?
Aš tai niekaip negaliu surasti atsakymo.
Gal yra kokių bendraminčių???
Full Version: Karjera ar vaikas?
undefined undefined
Manau, kad daugelis iš mūsų, o gal ir kiekviena, susiduria su pasirinkimo problema, svarbiausia su tinkamo. Kaip teisingai pasirinkti - ar jau laikas pradėti auginti atžalas? Aš tai niekaip negaliu surasti atsakymo. Gal yra kokių bendraminčių???
Ar jau laikas auginti atžalas?
Aišku, kad kiekvienas žmogus sveria visas "už" ir "prieš". Ar tu pati jau pasiruošus tam. Ar galėsi vaikui duoti viską, ko reikia. Manau, kad ateis tas laikas, kai pajausi, kad nori vaikučio, nori rūpintis juo ir šeima.
QUOTE(Šokoladka @ 2005 05 12, 13:09) Ar jau laikas auginti atžalas? Aišku, kad kiekvienas žmogus sveria visas "už" ir "prieš". Ar tu pati jau pasiruošus tam. Ar galėsi vaikui duoti viską, ko reikia. Manau, kad ateis tas laikas, kai pajausi, kad nori vaikučio, nori rūpintis juo ir šeima.  As pati tai noriu ir manau, kad galeciau duoti jam jau nemazai, bet beda tame, kad neseniai pakeiciau darba ir nebus kaip valdziai pasakyti, kaip ji kas antra savaite primena, kad metus dar turiu luktelti 
Sudėtingas klausimas... bet aš pasirinkau pirmagimį ir nusprendžiau truputėlį palaukti su karjera. Nors negaliu pasakyti, kad mano situacija tokia jau bloga
 Iš tikrųjų nėra tokios dilemos, kad karjerą galėčiau padaryti tik dabar, ji nuo menęs niekur nepabėgs manau, universalaus sprendimo rasti neįmanoma, tokiu atveju sprendimas visuomet turi būti individualus. Nors aš, pavyzdžiui, spręsdama tokį klausimą būtinai atsižvelgčiau ir į amžiaus faktorių. Žinoma, jei moteriai iki 28 - galima būtų rinktis karjerą, bet jei daugiau, reikia turėti omeny, kad ir pastojimas ne visada toks greitas kaip norėtųsi ir problemų vyresnėms daugiau (turiu omeny sveikatą nėštumo metu, jei pastojo virš 30 metų amžiaus pirmą kartą)... Kita vertus, jei kartotųsi persileidimai (neduok Dieve, aišku, bet jų šiais laikais daugėja), tai laiko pagimdyti vaikelį vėl gi mažėtų... QUOTE(Sina @ 2005 05 12, 15:00) As pati tai noriu ir manau, kad galeciau duoti jam jau nemazai, bet beda tame, kad neseniai pakeiciau darba ir nebus kaip valdziai pasakyti, kaip ji kas antra savaite primena, kad metus dar turiu luktelti Aš manau kad svarbiausias klausimas ne "kas pirmiau", o ar "aš tikrai tam pasiruošusi". Jei tikrai esi pasiruošusi vaiko atėjimui, manau kad esant bet kokiom salygom jis augs viskuo aprūpintas. Aš ankčiau sakiau kad pirma karjera, kad aš turiu dirbt kad vėliau galėčiau duoti savo vaikui viską kas geriausia. O po to tik bac  ir viskas. Aš supratau kad vaiko man reikia. Man reikia to mažo žmogiuko kuris vadins mane mama ir kuriuo aš galėsiu rūpintis. Dėja pirmas kartas buvo nesekmingas  Taip kad atsakyk sau - ar tu nori vaiko?
Mano subjektyvia nuomone, jei žmogui kyla klausimas "vaikas ar karjera", tuomet su vaiku verčiau palaukti. Vaikui geriau gimti tada, kai jau tiksliai žinosi, kad dėl jo gali atsisakyti visko pasaulyje
bet kartoju, čia yra mano nuomonė... 
Oi, mane irgi kankina tas klausimas
Idomiai kasiopeja mastai, kad vaikui geriau gimti, kai gali del jo visko atsisakyti. Nezinau, turbut neateitu toks laikas. Beje, pati nelabai didziuojuosi mama, kuri del manes visko atsisake. Man tiesiog gaila jos. Kam tos aukos? Manau, kyla tokie klausimai "karjera ar pirmagimis" dazniau toms, kurios dar normaliai neparagavo darbo ir su juo susijusiu "malonumu", gal dar mokslu nebaige ir pan. Bent jau as savyje tokia priezasti izvelgiu. QUOTE(stebukliuke @ 2005 05 12, 17:35) Sudėtingas klausimas... bet aš pasirinkau pirmagimį ir nusprendžiau truputėlį palaukti su karjera. Nors negaliu pasakyti, kad mano situacija tokia jau bloga Iš tikrųjų nėra tokios dilemos, kad karjerą galėčiau padaryti tik dabar, ji nuo menęs niekur nepabėgs manau, universalaus sprendimo rasti neįmanoma, tokiu atveju sprendimas visuomet turi būti individualus. Nors aš, pavyzdžiui, spręsdama tokį klausimą būtinai atsižvelgčiau ir į amžiaus faktorių. Žinoma, jei moteriai iki 28 - galima būtų rinktis karjerą, bet jei daugiau, reikia turėti omeny, kad ir pastojimas ne visada toks greitas kaip norėtųsi ir problemų vyresnėms daugiau (turiu omeny sveikatą nėštumo metu, jei pastojo virš 30 metų amžiaus pirmą kartą)... Kita vertus, jei kartotųsi persileidimai (neduok Dieve, aišku, bet jų šiais laikais daugėja), tai laiko pagimdyti vaikelį vėl gi mažėtų... Aš žinau, kad klausimas yra labai sudėtingas, jis būtų lengvesnis, jei būčiau nepakeitusi darbo, labai nepatogu prieš ji, vos atėjus - pareikšti, kad esi nėščia. Beto ir ginekologas jau pataria pgalvoti apie vaikutį, nes man jau greitai 26, o be to pirmasis kartas - nesėkmingas  ir netgi labai.QUOTE(kasiopeja @ 2005 05 13, 08:29) Mano subjektyvia nuomone, jei žmogui kyla klausimas "vaikas ar karjera", tuomet su vaiku verčiau palaukti. Vaikui geriau gimti tada, kai jau tiksliai žinosi, kad dėl jo gali atsisakyti visko pasaulyje bet kartoju, čia yra mano nuomonė... Man šis klausimas kyla tik dėlto, kad kč tik pakeičiau darbą, kažkaip nepatogu ką tik pradėjus dirbti, pareikšti, kad jau laukiesi, tik dėl to. O vaikučio taip labai jau noriu
Na, siuo atveju, reiktu padirbti kokius 5 menesiukus ir pradeti
 Vadovas gal bus ir nepatenkintas, bet anksciau ar veliau supras. Susiras kita darbuotoja ir atlegs 
Mano manymu pirmiausia reiktu galvoti apie karjera, bet jei taip nutinka, kad i pasauli bedziasi mazylis, jau nieko nepakeisi.
Karjera daryti, kai ant ranku supuosi lialka bus be galo sunku. Negaliu ziureti, kaip malaletkos po 14-15 metu pasigimdo. O kas ju (mazyliu) toliau laukia. Ar tokia mamasa ismaitins ji, ar gerai isaukles?, ka tokio amziaus gali patarti vaikui, kai pati dar vaikas. Baisu
QUOTE(ramziuke @ 2005 05 13, 15:29) Mano manymu pirmiausia reiktu galvoti apie karjera, bet jei taip nutinka, kad i pasauli bedziasi mazylis, jau nieko nepakeisi. Karjera daryti, kai ant ranku supuosi lialka bus be galo sunku. Negaliu ziureti, kaip malaletkos po 14-15 metu pasigimdo. O kas ju (mazyliu) toliau laukia. Ar tokia mamasa ismaitins ji, ar gerai isaukles?, ka tokio amziaus gali patarti vaikui, kai pati dar vaikas. Baisu Aš taip pat prieš nepilnamečių gimdymus, bet man jau 26 metai greitai. Na ir nepasakyčiau, kad visai jau nieko nesu pasiekus, bet kaip žinia, visada žmogui maža. Beje, prie viso to dar vakarinės studijos, tad ir apsispręsti yra sunkiau. Nors kaip stojau studijuoti, sau pasakiau, arba kūdikis, arba penki metai laukimo, bet dabar apima abejones, ar dar laukti, gal išeis suderinti ir mokslus, ir kūdikį.
As tai tik uz pirmadieni- buciau zinojus kad taip sunku pasigimdyti- tai buiau nuo 18 planavus. Rimtai.
Skaudi patirtis savo daro. Tik kad 18 nebuvau tam pasiruosusi, o dabar esu, bet nesiseka man. O jei protas kaip ne 18 - tai karjera palauks. QUOTE(Sina @ 2005 05 13, 14:53) Aš taip pat prieš nepilnamečių gimdymus, bet man jau 26 metai greitai. Na ir nepasakyčiau, kad visai jau nieko nesu pasiekus, bet kaip žinia, visada žmogui maža. Beje, prie viso to dar vakarinės studijos, tad ir apsispręsti yra sunkiau. Nors kaip stojau studijuoti, sau pasakiau, arba kūdikis, arba penki metai laukimo, bet dabar apima abejones, ar dar laukti, gal išeis suderinti ir mokslus, ir kūdikį. as tai jau baigiau studijas, todel galiu sekmingai planuoti. Puikiai suprantu, kaip sunku studijuojant vaika augintis 
QUOTE(Sadi @ 2005 05 12, 23:26) Aš manau kad svarbiausias klausimas ne "kas pirmiau", o ar "aš tikrai tam pasiruošusi". Jei tikrai esi pasiruošusi vaiko atėjimui, manau kad esant bet kokiom salygom jis augs viskuo aprūpintas. Aš ankčiau sakiau kad pirma karjera, kad aš turiu dirbt kad vėliau galėčiau duoti savo vaikui viską kas geriausia. O po to tik bac ir viskas. Aš supratau kad vaiko man reikia. Man reikia to mažo žmogiuko kuris vadins mane mama ir kuriuo aš galėsiu rūpintis. Dėja pirmas kartas buvo nesekmingas Taip kad atsakyk sau - ar tu nori vaiko? Aš taip pat galvojau:baigiau universitetą,pradėjau dirbti,nusipirkau butą...ir ką:vienas nėštumas baigėsi nesėkmingai,o dabar priėjau iki to,kad teks darytis IVF...
pirmagimis pati didziausia karjera
 aisku, jei tau ne astuoniolika....
Jeigu tu šitą klausimą iškeli, manau dar anksti pirmagimiui, kaip ateis laikas, net nesusimąstysi dėl apsisprendimo
Manau kad nekiekviena už mūsų turime tą stipru norą turėti vaikus.Aš pvz. visai nenorėjau, negalėjau suprasti moterų kurios besalygiškai myliu savo vaikus ir visa save paskire tik jiems.Man svarbiausia buvo karjera: baigiau universitetą, įsidarbinau ir pardėjau po mažu kopti karjeros laiptais, perėjau dirbti į didėlę, prestižinę įmonė, užėmiau šiek tiek aukštesnias pareigas ir... per bandomoji laikotarpį pastojau. Kad esu nėščia neiškart pastebėjau, tik per 3mėn. nuėjau pas ginekologe ir kai pamačiau savo angeliuką per echoskopą iškart įsimylėjau savo vaikutį, dabar svarbiausias buvo mano mažylis, nei karjerą o butent tas angeliukas mano viduje ir dabar aš žinau kad jis mano mylimiausias ir svarbiausias žmogelis šiam pasaulyje (nu gal dar ir vyras). O iki nėštumo aš net negalėjau įsivaizdoti kas čia per motynistės jausmas.Tie kurie mane pažinojo iki nėštumo tai sako kad aš labai pasikeičiau, kaip du skirtingi žmonės. Noriu pasakyti, kad tik tada kai manyje pradėjo plakti dar vieną širdutę, tik tada aš supratau kas yra svarbiausia.
Aš mažumėlę nesutinku su tom, kurios mano, kad pirma vaikas, o paskui karjera. O jūs žinot, kiek laiko vaikai serga??? Gerai, jei šalia močiutė, arba gali samdyti auklę. Bet jei padėti nėra kam, kokiam darbdaviui jūs būsit reikalingos kartą per pusmetį imdamos nedarbingumo lapelį??? Ir labai pavažinėsit po komandiruotes, daug kursų prilankysit??? Nemanau
 Galit sakyti, kad vaikai gyvenimo gėlės, arba kad kai norėsit, negalėsit susilaukti. Nesiginčiju, bet kas gali nutikti. Bet aš manau, kad pirmiau reikia psichologiškai ir finansiškai pasiruošti turėti vaikų... O jeigu iš viso kyla toks klausimas "vaikas ar karjera", tai tam vaikui tikrai dar ne laikas... QUOTE(J&J @ 2005 05 14, 22:14) Manau kad nekiekviena už mūsų turime tą stipru norą turėti vaikus.Aš pvz. visai nenorėjau, negalėjau suprasti moterų kurios besalygiškai myliu savo vaikus ir visa save paskire tik jiems.Man svarbiausia buvo karjera: baigiau universitetą, įsidarbinau ir pardėjau po mažu kopti karjeros laiptais, perėjau dirbti į didėlę, prestižinę įmonė, užėmiau šiek tiek aukštesnias pareigas ir... per bandomoji laikotarpį pastojau. Kad esu nėščia neiškart pastebėjau, tik per 3mėn. nuėjau pas ginekologe ir kai pamačiau savo angeliuką per echoskopą iškart įsimylėjau savo vaikutį, dabar svarbiausias buvo mano mažylis, nei karjerą o butent tas angeliukas mano viduje ir dabar aš žinau kad jis mano mylimiausias ir svarbiausias žmogelis šiam pasaulyje (nu gal dar ir vyras). O iki nėštumo aš net negalėjau įsivaizdoti kas čia per motynistės jausmas.Tie kurie mane pažinojo iki nėštumo tai sako kad aš labai pasikeičiau, kaip du skirtingi žmonės. Noriu pasakyti, kad tik tada kai manyje pradėjo plakti dar vieną širdutę, tik tada aš supratau kas yra svarbiausia. Aš esu įsitikinus 100 procentų, kad jei pastočiau neplanuotai, tai yra "netyčia", tai tą pačia akimirką pamilčiau vaikutį, bet užtat ir yra sunku būtent tas planavimas - ar dar palaukti, ar jau laikas.
Mano manymu, planuojant vaika butina ivertinti savo situacija ir nuspresti ko norima is gyvenimo. Jei moteris studijuoja - ar ji sugebes suderinti motinyste ir moksla, ar ji apskritai nores tai derinti. Jei baige mokslus - ar ji nori pradzioje tureti darbo patirties, ar ja igyti veliau, supuojant savo vaikeli. Kiekvienos moters gyvenimo niuansai ir norai yra kitokie. As pvz. nenoreciau derinti motinystes ir mokslu, man tai butu moraliskai, gal ir fiziskai per sunku. Motinyste isivaizduoju truputi kitaip, noriu savo maziumi rupintis bent jau jo pirmais gyvenimo metais be stresu ir lakstymu laikyti egzaminus. Karjera gali ir palaukti...O ar mums lemta lengvai pastoti, ar ne, cia jau kitas klausimas, kurio mes negalime zinoti nepabandziusios pastoti. Mes nezinome savo likimo, bet kas, musu valioje, galime apsvarstyti
Visom keturiom už karjerą
 Taip visapusiškai geriau ir būsimiems vaikučiams, ir pačiai, ir vyrui
klausimas kas pirmiau ar karjera ar vaikas nekiltu, jei butumei susidurus su ilgalaikiu planavimu be jokiu rezultatu. tai gali uztrukti, ne kiekvienam duota pastoti is vieninteles planavimo dienos, be to, as tikiu, kad likimas siuncia tai ko reikia, todel, jei dar ne laikas, tai ir vaikutis dar neatsiras nors ir planuosit.
cia mano nuomone, nors esu karjeriste ir darbo zmogus be savaitgaliu savo noru. tiesiog nestabdykit savaiminiu ivykiu - planuokit naturaliai - to linkiu
Aš esu labai laiminga, kad pirmas gavosi netyčiukas. Buvau 18 metų dvyliktokė. Atidėjau 12 klasės mokslus neštumo metu, bet dėl tingėjimo, o ne dėl sunkumo. Po dukrytės atsiradimo, aš sugrižau į 12 klasę, paskui baigiau aukštesniąją. Po aukštesniosios aš 6 mėn nedirbau, bet paskui pradėjau kopti karjeros laipteliais, po metų poilsio aš studijuoju. Dabar dukra 6 metų (tuoj bus 7), aš dirbu viename mieste, mokausi vakarynėj kitame. Ir man tikrai nekiltų klausimas ar karjera ar kūdikėlis, jeigu mokslai man nekainuotų tokius milžiniškus pinigus.
Mano patarimas, jeigu mokais (2/3 kurse) arba dirbi (ir yra jau metai) ir tikrai nori kūdikėlio, tai pats tas. Bet jeigu mokaisi 4 kurse arba baigusi neturi darbo, arba gavai nepagal savo spec, ir dvejoji dėl kūdikėlio tai geriau kopk karjera, kol pasieksi ko norėsi, tik laiku sustok. Nes kiek aš Vilniuje pažystu panų visos jau tokios suzombėjusios, pasiekusios karjerą ir vis nori dar dar. O pačios nė nepastebi, kad sensta, o paskui susiduria su sunkumais ir galu gale tampa nežmogiškos. Galit kritikuot mane, bet čia visur mano nuomone. O kūdikėliui milijonų nereikia, vienintelis reikalas, tai kaip jūs save pateiksit taip ir priims. Jei jam pabrėžit kad per jį karjerą atsisakėt, dabar esat dėlto nelabai turtingi ir pan. ir tapot nelaiminga, tai čia problema Jūsise, nes jai turi sugebėjimų ir noro tai visą laiką ko sieki tą gausi. O aš likimui dėkoju, kad atsirado pirmagimis man jaunai, kadangi aš toliau gyvenu pilnavertį gyvenimą ir dukrai jokių priekaištų neleidžiu, net neįsivaizduoju kaip tai dar galima vaikui pasakyti ar namioką duoti, kad karjera sužlugo per jį, tai tikrai ne per jį, o per pačias. QUOTE(Kleopkriste @ 2005 05 21, 10:40) Dekui uz savo nuomone. As dziaugiuosi, kad tau taip pasiseke gyvenime, kai nebaigusi vidurines pasigimdei ir sugebejai atgal isivaziuoti i tas vezes, nes kiek zinau, jau labai reta kuri begrizta atgal i mokslus ir tesia juos. Mokslu nenoru nutraukti, liko 2 metukai, studijuoju vakarais. Nebijau, kad nesuderinsiu motinystes ir mokslu, bet kaip jau minejau, beda tame, kad neseniai perejau i nauja darba ir kazkaip nepatogu pries darbdavi po keliu menesiu pranesti apie Aš esu labai laiminga, kad pirmas gavosi netyčiukas. Buvau 18 metų dvyliktokė. Atidėjau 12 klasės mokslus neštumo metu, bet dėl tingėjimo, o ne dėl sunkumo. Po dukrytės atsiradimo, aš sugrižau į 12 klasę, paskui baigiau aukštesniąją. Po aukštesniosios aš 6 mėn nedirbau, bet paskui pradėjau kopti karjeros laipteliais, po metų poilsio aš studijuoju. Dabar dukra 6 metų (tuoj bus 7), aš dirbu viename mieste, mokausi vakarynėj kitame. Ir man tikrai nekiltų klausimas ar karjera ar kūdikėlis, jeigu mokslai man nekainuotų tokius milžiniškus pinigus. Mano patarimas, jeigu mokais (2/3 kurse) arba dirbi (ir yra jau metai) ir tikrai nori kūdikėlio, tai pats tas. Bet jeigu mokaisi 4 kurse arba baigusi neturi darbo, arba gavai nepagal savo spec, ir dvejoji dėl kūdikėlio tai geriau kopk karjera, kol pasieksi ko norėsi, tik laiku sustok. Nes kiek aš Vilniuje pažystu panų visos jau tokios suzombėjusios, pasiekusios karjerą ir vis nori dar dar. O pačios nė nepastebi, kad sensta, o paskui susiduria su sunkumais ir galu gale tampa nežmogiškos. Galit kritikuot mane, bet čia visur mano nuomone. O kūdikėliui milijonų nereikia, vienintelis reikalas, tai kaip jūs save pateiksit taip ir priims. Jei jam pabrėžit kad per jį karjerą atsisakėt, dabar esat dėlto nelabai turtingi ir pan. ir tapot nelaiminga, tai čia problema Jūsise, nes jai turi sugebėjimų ir noro tai visą laiką ko sieki tą gausi. O aš likimui dėkoju, kad atsirado pirmagimis man jaunai, kadangi aš toliau gyvenu pilnavertį gyvenimą ir dukrai jokių priekaištų neleidžiu, net neįsivaizduoju kaip tai dar galima vaikui pasakyti ar namioką duoti, kad karjera sužlugo per jį, tai tikrai ne per jį, o per pačias. QUOTE(Kleopkriste @ 2005 05 21, 09:40) Mano patarimas, jeigu mokais (2/3 kurse) arba dirbi (ir yra jau metai) ir tikrai nori kūdikėlio, tai pats tas. Bet jeigu mokaisi 4 kurse arba baigusi neturi darbo, arba gavai nepagal savo spec, ir dvejoji dėl kūdikėlio tai geriau kopk karjera, kol pasieksi ko norėsi, tik laiku sustok. Geriausias variantas tureti , kai jau baigti mokslai, nesvarbu turi darba, ar ne, nes mokslai labiau isvargins, kai reiks naktimis mokytis...Oi, universiteta prisiminsiu kaip didziausia gyvenimo kosmara Galiu ir be darbo vienus kitus metus pabuti, bet kad mokslo reikalai butu susitvarke.Temos autore minejo, kad mokosi vakarineje. Mokykis sau ramiai kol baigsi ir dabartiniame darbe ilgiau padirbsi Nors kreipti demesi i virsininkus, kad neva nepatogu pranesti, kad laukiesi, visai nereikia, nes paprastai zmones kuriasi gyvenima kaip jiems patinka. Ir pati darbdave (jei ji butu moteris) gali neplanuotai pastoti (nors dievagotusi, kad daugiau neture vaiku) ir tikrai pasikeitus situacijai, nedarytu problemos.Kad butu lengviau, pasakysiu, kad as su tavim vienmete, tad is tikruju nera reikalo skubinti ivykiu. As irgi buvau vienu metu baisiai pergyvenusi, kaip cia bus: mokslai, darbas ir amzius ne jaunyn, ai, bet paskui spjoviau i viska, ir galvoju, negi mano sveikata ne svarbiau, kodel as noriu vienu metu viska iskart apzergt. Reikia gyventi, kad butu malonu, o ne tik vykdyti pareigas. Nes kaip supratau tavo ginekologas tave spaude del amziaus. Tiesos siokios yra kad jauniklems geriau gimdyti, bet ziurekime kad pacioms butu gerai. Suprantu ir tas, kurios nesekmingai bando pastoti, tai jos jau visom keturiom uz vaikus, bet jus irgi ne visada to norejote. Atejo laikas kada norejote susilaukti, tik pamatete, kad ne taip lengva.Bet cia ne butinai kaltas amzius, gal ir 18m.butu ta pati problema buvusi. QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 05 23, 17:13) Mano situacija mokslu atzvilgiu kitokia - as mokausi ne del pazymio ir niekada naktimis nesimokiau ir neplanuoju, na nors niekada nesakyk niekada As savo dienines studijas prisimenu ne kaip kosmara, o kaip labai uzimta dienotvarke - nuo ryto iki vakaro paskaitos, o po to dar pasiruosimas joms, jau apie darba ar motinyste net minciu nebebuvo Tai kaip supratau tu taip pat neturi dar vaikuciu??? Jei teisingai supratau, tai del kokiu priezasciu dar neturi, kaip supratau mokslus jau baigei. Geriausias variantas tureti , kai jau baigti mokslai, nesvarbu turi darba, ar ne, nes mokslai labiau isvargins, kai reiks naktimis mokytis...Oi, universiteta prisiminsiu kaip didziausia gyvenimo kosmara Galiu ir be darbo vienus kitus metus pabuti, bet kad mokslo reikalai butu susitvarke.Temos autore minejo, kad mokosi vakarineje. Mokykis sau ramiai kol baigsi ir dabartiniame darbe ilgiau padirbsi Nors kreipti demesi i virsininkus, kad neva nepatogu pranesti, kad laukiesi, visai nereikia, nes paprastai zmones kuriasi gyvenima kaip jiems patinka. Ir pati darbdave (jei ji butu moteris) gali neplanuotai pastoti (nors dievagotusi, kad daugiau neture vaiku) ir tikrai pasikeitus situacijai, nedarytu problemos.Kad butu lengviau, pasakysiu, kad as su tavim vienmete, tad is tikruju nera reikalo skubinti ivykiu. As irgi buvau vienu metu baisiai pergyvenusi, kaip cia bus: mokslai, darbas ir amzius ne jaunyn, ai, bet paskui spjoviau i viska, ir galvoju, negi mano sveikata ne svarbiau, kodel as noriu vienu metu viska iskart apzergt. Reikia gyventi, kad butu malonu, o ne tik vykdyti pareigas. Nes kaip supratau tavo ginekologas tave spaude del amziaus. Tiesos siokios yra kad jauniklems geriau gimdyti, bet ziurekime kad pacioms butu gerai. Suprantu ir tas, kurios nesekmingai bando pastoti, tai jos jau visom keturiom uz vaikus, bet jus irgi ne visada to norejote. Atejo laikas kada norejote susilaukti, tik pamatete, kad ne taip lengva.Bet cia ne butinai kaltas amzius, gal ir 18m.butu ta pati problema buvusi.
Sveikutės, čia taisyklių kaip ir nėra, vienos pagimdo ir sugeba lygiagrečiai veiklą, karjerą vystyti, o kitos kopia karjeros laiptais, o vėliau gimdo vaikus. Jei jaučiate, kad dar anksti, reiškias anksti, o jei laikas, tai ir laikas. Tik nuo mamos priklauso kokia ji bus, kai gims lelius, tik mama, ar ir mama ir įdomi, veikli moteris. Mano klasiokės vaikai jau dideli, o maniškis dar tik pilvuke, bet aš nepasakyčiau, kad daugiau pasiekiau nei ji, ir ji baigė univierą, ir ji dirba, ir ji turi kur gyventi, o dvasiškai nežinau kuri geriau jaučiasi, na aš daugiau palaksčiau į šokius, o ji už tai gali dabar vaikščioti, o aš tai greit jau negalėsiu
Aš žinau, kad vaikas tai yra atsakomybė visam gyvenimui, aš žinojau, kad nenoriu tos atsakomybės užsikrauti per anksti, noriu dar būti vėjavaikė, o ne rimtuolė, todėl neskubėjau ir palaukiau kada atsiras noras būti mama Manau, kad nereikėtų skubėti, bet ir nereikėtų laukti pensijos, iki 30 metų pgl. mane vaikiuko jau reiktų, jei pašonėje yra mylimas ir geras vyras, bei būsimas tėtis Sekmės Jums, mergaitės
QUOTE(Sina @ 2005 05 24, 08:33) Mano situacija mokslu atzvilgiu kitokia - as mokausi ne del pazymio ir niekada naktimis nesimokiau ir neplanuoju, na nors niekada nesakyk niekada As savo dienines studijas prisimenu ne kaip kosmara, o kaip labai uzimta dienotvarke - nuo ryto iki vakaro paskaitos, o po to dar pasiruosimas joms, jau apie darba ar motinyste net minciu nebebuvo Tai kaip supratau tu taip pat neturi dar vaikuciu??? Jei teisingai supratau, tai del kokiu priezasciu dar neturi, kaip supratau mokslus jau baigei. Ne, mokslu as dar nebaigiau, dar vieni metai. Tame ir reikalas, kad as laukiu mokslu pabaigos, o tada planuosim. Jei tau mokslai labai lengvai gaunas, tada kitas reikalas. Del darbo tikrai nepergyvenciau. Bet paprastai per sesijas vistiek buna nervu ir pan. todel nesinori savo busimo maziuko zaloti (turiu omeny, nestumo metu). Sekmes apsisprendziant
Del sesiju - tai tikrai tiesa, nervu buna nemazai, bet is kitos puses - kada ju nebuna
Dekui uz patarimus QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 05 25, 14:21) Ne, mokslu as dar nebaigiau, dar vieni metai. Tame ir reikalas, kad as laukiu mokslu pabaigos, o tada planuosim. Jei tau mokslai labai lengvai gaunas, tada kitas reikalas. Del darbo tikrai nepergyvenciau. Bet paprastai per sesijas vistiek buna nervu ir pan. todel nesinori savo busimo maziuko zaloti (turiu omeny, nestumo metu). Sekmes apsisprendziant QUOTE(Sina @ 2005 05 27, 09:09) Del sesiju - tai tikrai tiesa, nervu buna nemazai, bet is kitos puses - kada ju nebuna nu aš tikrai mažiau parinuos, kai jau baigusi mokslus
o merginos zinot kaip vokietijoj yra - jei laukiesi, tai neleidzia egzu laikyti, kad stresas mazyliui nepakenktu.
Tai esi naturaliai priverstas pasiimti akademines. Tai labai daug kas sedi, tyli ir laikosi egzus, kol nepradeda pilvas matytis, nes po to uzdraudzia. Ir ten absoliuciai yra nesuprantama, kaip mes vienu metu sugebam ir dieniniuose mokytis ir normalius darbus dirbti. Turiu minty ne indus po paskaitu pora valandu plauti.
merginos pirmagimi gimdykit kuo anksciau, i nieka neziurekit. as pavelavau
tai va
Na, taip tai labai subtilus reikalas, nes kai reikia rinktis, tai zinai jog tik tu gali nuspresti. pavydziu toms, kurios sugebejo pasigimdyti jaunutes, bet tikriausiai likimas. tuo tarpu as ilgai dvejojau, nors norejau. Mes tik dbar pradejom planuoti, taciau as dar jauciu nerima del darbo, nes dabar esu pakelta pareigose, bet reikes laikyti egzamina, kad patvirtintu, o kaip sureguos vadovas, kad mane pakele preigose, o as maunu i dekreta, net nezinau
. bijau, kad tas konkursas nenusikeltu, nes jei pastosiu ir tai jau bus matyti, man bus sakes. taigi, manau bet kokiu atveju sis pasirinkimas neapseina be nerimo, tik dziugu, kad kai jau nesioji savy vaikeli, tai atsveria visas bedas ir nerimus.
o pas mane situacija is viso durna....
puse metu planuojam, bet dar kol kas vis nieko... pradejome daryti tyrimus... per ta laika, kol planavom, meciau viena darba ir va tik ka susiradau kita. Labai rimta, labai atsakinga. Nu labai noriu ten dirbti, bet ir taip noriu leliuko. Galvojau, ai dzin - einu dirbti, o kai pastosiu tada ir ziuresiu. bet kaip as darbdaviams paziuresiu i akis... o juos siek tiek ir asmeniskai pazistu. bet laikas ir del leliuko nelaukia... man jau kaip ir 27.... nezinau nieko.... kol kas lygtai linskta sirdis, kad reikia eiti, bet ir leliuko planavimo nenutraukti.....oi oi oi..... QUOTE(ninora @ 2005 06 01, 20:40) Kaip pastebejau tavoji situacija labi panasi i manaja Dziugu, kad yra bendraminciu, bet suprantu, kad kiekvienas atvejis individualus ir mes tik pacios turim apsispresti. Ir manau, kad dar svarbus amzius. Man jau beveik 26m., o kiek taum jei nepaslaptis? Na, taip tai labai subtilus reikalas, nes kai reikia rinktis, tai zinai jog tik tu gali nuspresti. pavydziu toms, kurios sugebejo pasigimdyti jaunutes, bet tikriausiai likimas. tuo tarpu as ilgai dvejojau, nors norejau. Mes tik dbar pradejom planuoti, taciau as dar jauciu nerima del darbo, nes dabar esu pakelta pareigose, bet reikes laikyti egzamina, kad patvirtintu, o kaip sureguos vadovas, kad mane pakele preigose, o as maunu i dekreta, net nezinau . bijau, kad tas konkursas nenusikeltu, nes jei pastosiu ir tai jau bus matyti, man bus sakes. taigi, manau bet kokiu atveju sis pasirinkimas neapseina be nerimo, tik dziugu, kad kai jau nesioji savy vaikeli, tai atsveria visas bedas ir nerimus. QUOTE(garnelis @ 2005 06 02, 16:19) na tavo situacija tikrai ne is maloniuju Bet savotiskas galvosukis kaip ir mano - as jau dirbu naujame darbe, bet ir leliuko norim labai, tad mastau kasdien - ar jau laikas? Ramu dar bus 1,5men., nes mano ginekologas patare, kad geriausia pradeti vaikiuka liepos men. pab. arba rugpjucio men., nes tuomet organizmas atsigauna, pavalgom daugiau darzoviu, vaisiu ir t. t. Be to jau geriu foline rugsti, kuria reikia gerti iki nestumo 3 men., tad mano planai kaip ir i leliuko puse , o ne i karjeros - tai yra darbo ar mokslu. Nors bet kokiu atveju, mokslu nemesiu. o pas mane situacija is viso durna.... puse metu planuojam, bet dar kol kas vis nieko... pradejome daryti tyrimus... per ta laika, kol planavom, meciau viena darba ir va tik ka susiradau kita. Labai rimta, labai atsakinga. Nu labai noriu ten dirbti, bet ir taip noriu leliuko. Galvojau, ai dzin - einu dirbti, o kai pastosiu tada ir ziuresiu. bet kaip as darbdaviams paziuresiu i akis... o juos siek tiek ir asmeniskai pazistu. bet laikas ir del leliuko nelaukia... man jau kaip ir 27.... nezinau nieko.... kol kas lygtai linskta sirdis, kad reikia eiti, bet ir leliuko planavimo nenutraukti.....oi oi oi.....
garneli, aš irgi tavo būdo, bet nežiūrėk tu to darbo, kad tik pastotum, jei pastosi, paaiškinsi, kad tas žmogiukas labai lauktas buvo ir ilgai planuotas, juk visi žmonės, supras, o jei esi išties gera darbuotoja ir palauks kol grįši
aciu tau, kregzde, labai...
bandysiu sakyti, kad netyciukas, jei ka.... bet ten toks darbas, kad labai daug rimtu dalyku turesiu perimti, skraidymai visokie, streso, turbut, bus pakankamai.... uzsimerksiu ir susikaupsiu 
Na, as gudriai suplanavau, tik kad tie planai issipildytu.
 Galvoju, kad po metu baigsiu mokslus ir tada pradesim planuoti:soske , per ta laika vairavima issilaikysiu, kalba tobulinsiu kursuose,(kaip sakant ruosiu dirva ateities darbui), gimus vaikeliui pagal situacija gal metus, gal maziau ar daugiau su juo pasedesiu, o paskui ieskosiuos rimtesnio darbo. Manau mano atveju streso tikrai bus maziau negu derinant kelias ar daugiau pareigu. Galeciau baigusi univ. iskart isidarbinti ir pradet planuoti, bet man atrodo, kad patekciau i Sinos padeti, as esu atsakinga, todel butu sunku taip apgauti zmones. Jei tai netyciukas, tai bent jau pries save esi sazininga, bet jei samoningai, negaleciau. Nors sakau, yra ir tu paciu vadovu tokiu nesaziningu, kad kartais ir neverta kreipt i juos demesio.Tai ka Sina nusprendei?
teisingai, skruzdeliuk.... taves metai dar nespaudzia....
QUOTE(Sina @ 2005 05 12, 11:56) undefined undefined Manau, kad daugelis iš mūsų, o gal ir kiekviena, susiduria su pasirinkimo problema, svarbiausia su tinkamo. Kaip teisingai pasirinkti - ar jau laikas pradėti auginti atžalas? Aš tai niekaip negaliu surasti atsakymo. Gal yra kokių bendraminčių??? Darbas ar vaikas? Cia nelygiavertus pasirinkimo objektai, negalima net lyginti. Manau, reiktu ziureti, kad maziuka butu imanoma islaikyti (padirbeti, kol bus pinigeliu, jei ju uztenka, nera ko laukti), o seima ir vaikai turi buti pirmoje vietoje. QUOTE(garnelis @ 2005 06 02, 16:33) teisingai, skruzdeliuk.... taves metai dar nespaudzia.... Is kur zinai?As tik metais uz tave jaunesne...Po mokyklos teko daug mokytis: dabar del antro diplomo mokaus...Bet man atrodo, kad as dar pakankamai jauna. Siaip vaiko jau noreciau, bet situacija kol kas nepalanki.
QUOTE(Burbulytis @ 2005 06 03, 22:32) Darbas ar vaikas? Cia nelygiavertus pasirinkimo objektai, negalima net lyginti. Manau, reiktu ziureti, kad maziuka butu imanoma islaikyti (padirbeti, kol bus pinigeliu, jei ju uztenka, nera ko laukti), o seima ir vaikai turi buti pirmoje vietoje. Teisingai sakai, bet daugelis moteru nori save realizuoti ir profesineje sferoje, todel ir iskyla tokie klausimai.
Biški oftopicas, ale Skruzdėliuk, ka tas tavo parašas reiškia...kad kažkas be kažko yra kaip diena be saulės tai dar pagaunu
O jei į temą, tai jei pati būčiau laukus, kol galėsiu vaikams duoti VISKĄ, tai kaži ar nebūčiau nutempus iki to amžiaus, kai jau nebelabai ir išeina vaikų turėti Burbulytis, vaikas net objektu negali būti laikomas, bo anas žmogus Bet kad sverti abu sudėjus ant svarstyklių negalima tai sutinku... Kad kažkokių super salygų reikia irgi galėčiau ginčytis (nors kiekvienas vaikas vertas gerioausio)...užtektų, kad jos būtų pakankamos...superinės salygos dar negarantuoja, kad tas vaikas augs laimingas ir apsuptas tėvų rūpesčio...bo kuo labiau įsisuki į karjeros ratuką, tuo sunkiau iš jo ištrūkti...Spėju 
QUOTE(Karbynė @ 2005 06 05, 11:23) Biški oftopicas, ale Skruzdėliuk, ka tas tavo parašas reiškia...kad kažkas be kažko yra kaip diena be saulės tai dar pagaunu Conjugium sine prole, est quasi dies sine sole - Santuoka be vaikų - tarytum diena be saulės 
QUOTE(fukuotukaf @ 2005 06 05, 11:42) Conjugium sine prole, est quasi dies sine sole - Santuoka be vaikų - tarytum diena be saulės Ačiū..conjungium tai dar kažką kad apie jungtis tai suvedžiau ...ale vat tos "prole" ti nežinojau, nes vaikam juk kažkas į "liberi " ar kaip panašiai dar yra  
dėl vaikų ir karjeros...čia priklauso nuo žmonių...aš visą gyvenimą gyvenau protu, nes taip atrodė tinkama, bet dabar kai myliu, gyvenu tik širdimi ir man širdis sako, kad mūsų šeima subrendo vaikeliui ir jokiai karjerai neteiksiu pirmenybės
 nes karjera gali greitai prasidėti greitai baigtis....o vaikutis gyvenimo džiaugsmelis...Nors naujame dsarbe dirbu tik mažiau nei 2 savaites, rugpjūrį pradėsim vaikiuką...perėjau į naiją darbą tik dodėl, kad alga didesnė, taigi pašalpėlė turėtų būti didesnė.... karjerai laiko dar bus, manau, kad ir vyresnė būdama pasieksiu savo
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 06 05, 10:07) Teisingai sakai, bet daugelis moteru nori save realizuoti ir profesineje sferoje, todel ir iskyla tokie klausimai. O as ir nesakau, kad noreciau but namiseda kokia ar bemoksle (taip jau nebus ), tiesiog manau, kad viska spesiu, o prioritetai butent tokie mano, nes pasitaiko, kai zmones turi viska materialinej srity ir profesinej sukaupe, o su vaikiukais nesiseka...Aisku, kitos renkasi pirmiau karjera, bet cia kiekvienai savaip pagal natura. geraai ir skyrelis pavadintas, kaip geriau, kad nesigaileti. Tai kai vaikiukas buna, kazin ar kuri gailisi.
QUOTE(Burbulytis @ 2005 06 05, 19:37) Tai kai vaikiukas buna, kazin ar kuri gailisi. Dar ir kaip būna, kad gailisi. Pažįstu vieną, turinčią du, bet jau tokią nelaimingą nelaimingą , kad net mums palinkėjo "ženytis" bet vaikų neturėti  . Va ir neturime - daugiau nei 2 metus .
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.