Mūsų 1 m. ir 3 mėn. mergytė turi keistą įprotį. kiekvieną kartą prieš miegą arba net neramaus miego metu turi savo delniukais liesti kartu mieganciojo arba ja migdanciojo veida. is pradziu liecia svelniai, o paskui pradeda gnaibytis, draskyti nosi, su naguciais rakineti dantis ne sau, aisku ko tik nepadarysi del savo vaiko matydami, kad tai jai vienintelis nusiraminimo budas (po ciulptuko, aisku sita reikala pradejo imti po to, kai nutraukiau maitinima krutimi - beveik metuku , tiesa, valgydama mano pienuka, ji taip pat labai megdavo savo pirsciukais gnaibytis ir visaip kaip kitaip mankstinti ta savo pieno bara ), mes kazkiek ir leidziam-leisdavom jai tai daryti, kad tik vaikas usmigtu greiciau ramus. juk vaiko susipazinimas su pasauliu lieciant pirstais labai svarbus besivystantir augant? na mes buvom nusprende kad ir kaip tai ra erzinantis dalykas, susitaikyti su tuom ir palaukti - isaugs ir praeis savaime, bet dabar ji jau "liecia" ir kius sitaip. suaugusiuju aisku nepasiekia, bet va vaikai - kencia visi, kuriuos tik sutinka savo kely susipazinimas eina tiesiai per veida.... su pirstais kartais tikrai skaudziai uzkabina ir aki, ir nosi kitam vaikui, ir neina niekaip atpratinti......
noreciau specialisto komentaro ir patarimo - ka daryti musu atveju? ar bandyti visokiausiais budais(verkimo iki isterijos jau esam isbande, bet be galo gaila virkdyti vaika kas vakara ) atrasti kita migdymosi buda ir griestai nebenusileisti jai sioje vietoje, ar pralaukti, nes tai gal budinga tokio amziaus vaikams ir praeis savaime? o gal jau cia koks neurologinis sutrikimas? ar gali buti, kad tas jos lietimas rankomis besimigdant yra tiesiogiai susiijes su tuo griebimu i veida kitam vaikui? nesu pastebejusi, kad kiti tokio amziaus vaikai sitaip ikyriai kistu savo rankytes pvz maniskei i veida.... buna, pasitaiko, kad pirsciuku nosyte ar akute bando parodyti kitas vaikas, bet toks "susipazinimo" budas kaip maniskes, yra perdaug jau ikyrus ir nemalous nei man, nei kitiems vaikams bei ju mamoms as manau...........
gal mamytes esat isgyvenusios kazka panasaus beaugindamos savo mazylius? butu idomu paskaityti ir isgirsti jusu nuomones.

tai niekas neturit jokiu minciu??????????

Sveika, na maniškis ilgą laiką kišdavo savo pirštelius į burną , aišku ne sau, o tam kuris jį migdo. Jam tai buvo savotiškas nusiraminimas. Nežinau ar blogai ar gerai, bet mes jam to nedraudėm, tol kol nepradėdavo savo piršteliais traukti "dantų lauk" . Tačiau šitas įprotis išnyko beveik 2,5 metų. Nedrausdavom todėl, kad jį budavo labai sunku užmigdyti, o įkišęs pirštelius į burną jis labai greitai nusiramindavo.
Taigi kantrybės Jums ir manau, kad išaugsit iš savo bėdelės greitai

Manau,kad gal reiktu pradet nuo to atpratint namie pries migdyma. Taip, vaikas verks, bet kol kas kitu budu nematau, kaip sita arba laukti, kol pati isaugs. Nes liesdama kitu vaikuciu veidus ji nesuvokia, kad daro negerai - ir jus jauciates nepatogiai ir kiti vaikai ir ju teveliai. Reiks kantrybes gelezines klausyti verkiancio vaiko, bet ka daryt? Juk paskui ir jums ir mergytei paciai geriau bus

na va
o mes vistik nusprendm nedaryt tokiu skaudziu sprendimu
bandom nukreipt jos ciupinejima migdantis i ausis arba i lele kuria huldom tarp saves ir jos. kolkas rezultate - kartais tas ciupnimas truka trumpiau o su mazaisiais draugais kai susitinka, irgi sakom, imk rankyte, duok labas, buciuok rankyte........ ir kartais pavyksta taip jai savo emocijas isreiksti ir beveik nebereik veiduko
aciu mamytems uz nuomone as vistik palikau prie nuomones, kad tai kas vyksta, yra svarbi dukrytes vystymosi proceso eiga (smulkioji motorika ir ttt) ir nesikisim perdaugiausiai i tai

Na mano mažiui 3m 4mėn.Iki 3m naktimis miegodavo mūsų lovoje-tai kentėdavo ir mano ir vyro veidas,nosis,ausys,akys Visa problema pasibaigė,kai pradėjo miegoti savo lovelėje nors ten miegoti priprato tik per savaitę,daug ašarų buvo,bet čia jau atskira tema

Na va, kaip sauniai suradot iseiti

Mano sunelis dabar 1.8m., tai prieš miegą kiša pirštus į mano nosį, gnaibo ją. Tas pats ir su vaikais .Susitikęs džiaugdamasis vis griebia vaikui už nosies. Galvojau, kad tik mes vieni tokie esam. Šiaip manau, kad taip vaikas išreiškia savo emocijas, bandom aiškinti,kad taip negalima, bet matau, kad dar nesupranta.

Na mano mažoji jai jau 3 metai ir greičiau užmiega kai jos abu delniukai man ant veidų,bet aš jai visada prieš miegą aiškinu ,kad man nepatogu taip su ja miegoti ir t.t.duodu jau apsikabinti jos pliušinį šuniuką ir matau,kad vaikui augant tas laikymo už veidų poreikis mažėja
O vat sūnus nuo 6 mėnesių turi tokią kirmėlytę ir jis visur su ja ,net db 8metų su ja miega,ant jos yra tokios ausytės ar kaip jas pavadinti,tai va prieš užmigdamas jis visada jas suka
Manau taip jie nukreipia savo nerimą ir baimę,o gal paprasčiausia taip nusiramina

Mano abu vaikai turi po tokį mamai nelabai malonų užsimigdymo ritualą.
Vyresnioji mergaitė (jai dabar 4,5 m) užmigdama visada šalia gulinčiam liesdavo ir gnaibydavo kaklą - ir kartais taip skaudžiai . Jei bandydavau neleisti to daryti, ji išsibudindavo, o vėliau viskas vėl kartodavosi, kol užmigdavo. Kartais tekdavo pakentėti sukandus dantis. Kai paaugo, vis aiškindavau, kad mamai taip labai nepatinka ir prašydavau geriau apkabinti man kaklą. Po truputį atprato, o ir paprastai nebemigdau aš jos šalia gulėdama.
Mažylis (jam dabar 2,5m) mane kankina savaip. Jam būtina užmiegant delniuku uždengti mamai burną ir nosį (įsivaizduojat, kaip tai malonu ). Vis stengiuosi nejučia jo rankytę nustumti bent tiek, kad kvėpuot galėčiau. Jam liesti mamos veidą tiesog gyvybiškai būtina. Viliuosi, kad greitai ir šis mamos "kankinimo" periodas baigsis.
Nežinau tokio elgesio priežaščių, bet neleisti to vaikams daryti man nepavyko, taip turbūt turi būti.
Kantrybės, mamytės .

Musu Mazylis irgi turi savo uzmigimo rituala mamos plauku tampymas, net plaukus nusikirpau, kad taip nepestu. Kai uzmiega reikia nuimti nuo jo ir aplink istrauktus plaukus. Nakti nusiramina tik tokiu budu, dejau lele sone, bet ne ... Labai tikiuosi, kad greitai tai isaugs, nes liksiu plika.

isties,net keista,kai pasiskaitai,kokie idomus vaikuciai bei ju migdymo ritualai...turbut cia viskas didziaja dalimi nulemta pripratimo.
tarkim,as abi savo mergaites nuo pat gimimo migdziau ju lovyteje.kai augo vyresnioji,tai ta lovyte stovedavo greta musu lovos,ir as turedavau laikyti savo ranka jos lovyteje,kol uzmigdavo.dabar,kai auginame mazyle,ta lovyte stovi kitaip,tai ir iprociai kitokie...iki ketvirto -penkto menesio uzmigdavo tiesiog paguldyta lovyten ir paklausiusi lopsines.paskui kazkaip nebeuzmigdavo.tuomet seke periodas,kai supdavau ant ranku ir jau uzmigusia idedavau lovyten... mazdaug nuo desimties menesiu pasidare per sunku kasvakar supt,tada radau dar viena iseiti-migdau vezimely ir paskui ikeliu lovyten...
mano asmenine patirtis man sako,kad vistik patogiau(nesakau,kad GERIAU AR NE GERIAU,nes tai atskira diskusija,bet butent PATOGIAU)migdyti vaika atskirai.t.y.,savoj lovytej.paskui neskausmingai seka ir kiti etapai:persikelimas i nuosava kambari,i atskira didesne lova...
o musu mazoji siaip dienos metu labai megsta liesti kitu veidu,znaibytis ,tai jauciu,darytu ta pati ir nakti,jei kas leistu.

Tik norejau pastebeti, kad mano dukryte turi mylima zaisla, kuri migdydamasi ciupineja, krapstineja.. Tai cia matyt, vietoj mamytes veido Bet kaip vaikui ipratusiam "rakineti" mamyte isiulyti zaisla, tai nezinau....

Jo...mano lelius "skaičiuoja" mano dantukus,kol užmiega

tikriusei man pasiseke...mano dukryte nuo pat gimimo iki db miega savo loveleje... nors ne, pirmus menesiukus miegodavo automobilineje keduteje nes gime2.kg300. ir pilnai vietos uztekdavo... itiesdavau minksta pukine jos kaldryte tai atrodydavo kaip maza lovele... ir supti labai patogu budavo .na cia tik kai po maitinimo nakti greiciau uzmigu... lova musu labai didele tai pasistatydavau salia pagalves ir patogu budavo ir vina ranka pasupuodavau ... bet cia kai visai mazute ...ir tikrai ne visada ... kazkokiui kaprizu kazkaip ir ne pamenu... ji krapstydavo savo ausyte ir skaiciuodavo savo pirstukus pries miega... nuo pat gimimo is pradziu iki kokiu 4 men keldavosi 2 kat per nakti... veliau visa laika 1 karta pvalgyti... nuo metuku praktiskai visai naktim nesikelia... ir supimu vezimuke nei pries miega nebuvo ...paprasciause prie to nepratinau... ir jokiu problemu nekildavo...isimtis kai sirgdavo... guldydavau pas save i lova... na dabar jau prasideda toks laikas kai zaisliuku reikia i lovyte leliu ... meskiuku... bet tai viskas... tikriasei man pasiseke...

pas mus taippat ,tik plauku nesikirpsiu .tikiuosi,kad isaugs

maniskis pries miega turi uz ausu (aisku, kad ne sau ) laikytis, pries miega tai neikyriai, bet ir siaip ausu tampymas ir gnaibymas (ne sau) labai megiamas, blogiausia, kad ir kitiems vaikams kimba i ausis

...nu ir mes turim tokia problemele - kol uzmiega mazoji, turiu virs lovytes pasilenkus rymot, kad jin mano plaukus galetu "ciupinet". Bandziau jau n kartu to nedaryti, bet... ...man vaiko rekimas labai per nervus "duoda". Geriau jau parymosiu...
...ir cia nuo pirmu jos dienu taip... Stebedavau, kaip kitu mamu vaikai ramiai MP valgo, o maniske tai visada i plaukus isikibusi. Priprato turbut.

oi palengvėjo paskaičius kad aš ne viena nuskriausta man tai gnaibo antakius,paskui kiša pirštus į nosį,aišku ir dantis skaičiuoja plaukus irgi papeša.naktį nusiramina pačiupinėjęs veida - tipo "tvarka,mama miega šalia"

Oij praejom ir mes ciupinejimosi etapa, dabar kai prisimenu, juokas ima. O tada tai skausminga buvo. Maniskis ciupinedavo blakstienas (mano) Ir ne tik ciupinedavo bet ir akis maigydavo, delniukais nosi prispaudes. Miegojom vienoje lovoje, tai ir susapnaves ka nors akiu mano akiu ieskodavo. Gera pusmeti tai tesesi, gal net ir daugiau. Viena nakti susapnavau, kad kazkos diedas man akis isspausti bando (mano mazylis tuo tarpu raminosi) ir viskas. Nuo tos nakties grieztai - jokiu blakstienu! Idaviau meski ir viskas, aisku, salia guleti dar metus reikejo.

Lygiai taip pat pas mus - kol valgo MP, baigia man visus plaukus nupešti, jei bandau neleisti, tai baigiasi valgymai, siekia, suka mano veidą, kad plaukus pasiektų, o kai jau turi rankytėj, tai toliau ramiausiai valgo, tiksliau po vieną plaukelį suka suka kol nusuka . Užmiega savo lovytėje, bet paryčiais prasideda cirkai, tai keliauja pas mus, Tai kol užmiega, ir veidą, bet ypač plaukus liečia, suka, tempia. Kartais taip veikia, kad neleidžiu visai, ko pasekoje užmigimas iki valandos užsitesia. Žodžiu vargelis.. P.s. jokie žaisliukai negalioja, jei paguldau šalia, gražioj formoj per petį permeta, ir toliau daro ką jai reikia.

sveikutes
o mano mergyte nuo gimimo tampo,ciupineja plaukus. migdytis reik tik su kito zmogaus plaukais, aisku geriausisa mano,jei uzsigauna kazka ta vieta turi priliesti su plaukais, jai plaukai ir gydo ir ramina. viska bandem ir duoti vis kazka i rankeles ir kalbet nieko nereik tik plauku/o rudeni eisim i darzeli, tai be miego ten, o poto teks, nzn ka prigalvoti jog atprastu....nes man jau galva skauda nuo tu tampymu , glostymu

kai buvau maža, kokių gal 2-3 metų, mama buvau įpratinus paduot man ranką prieš miega ir vis šildyt man pagalvėlę. Ir taip kol užmiegu. Pati kalta. Žodžiu vieną kartą, kai nenorėjau miego, o mama kažkodėl jo norėjo labai labai aš nepaleidau jos rankos ir vis prašiau pašildytos pagalvės. Tai kai pasiuto:D truktelėjo per užpakalį, atnešė atsigert ir pasakė: -Vandenuko, ant šonuko ir liuliuko. Kaip šiandien atsimenu, kad tas ritualas-prievolė daugiau nepasikartojo. Bet nuoskauda išliko, deja.
Taigi išvada? Kalta mama. O kam mama reikalinga? Mama reikalinga tam, kad auklėtų savo vaiką, tenkintų jo fiziologinius poreikius, bendrautų, prireikus pasirūpintų miegu bei tinkamų įgūdžių formavimu bei dienotvarkės dėliojimu.
Taigi.
Klaida Nr.1 čiulptukas. Jis reikalingas mamai, ne vaikui.
Klaida Nr.2 pasidavimas vaiko įgeidžiams. Mamos veidas netinkamas nagučių aštrinimui. Iš to kyla klaidingas suvokimas apie elgesį su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis (draskau mamą, galiu visus, juk mama tai leidžia).
Šiaip jau čiupinėjimo buvo ir mano atveju, netgi krūtų gnaibymo (šitą išgyvendinau iškart). Valgydama papą mėgdavo marškinėlius čiupinėt, sukinėt. Perkiša rankutę pro apačią ir iškiša pro kaklą, bet tik tiek. Palaipsniui viskas dingo, papo nebevalgo. Dabar atsigulusi miegot pasiima du draugus: meškiną ir koalą, duoda bučkį man, kartais skaito knygutę. Viskas. Jokių muštynių, gnaibymų, plaukų rovimo. Aišku ir metų daugiau.
Man atrodo taip. Galiu ir klysti. Tema sena, bet niekada nevėlu bandyt viską sustatyt į savo vietas. Sėkmės.

mano maze uzmiega su merliuku .rankytese krapstineja arba isikniaubia i merliuka nosite.matyt tai toks apsiraminimo budas pries miega.