Daugybė nuomonių mane paskatino paskelbti šią apklausą: pirmiausia mamos ir anytos pozicija - tik už natūralumą, bet aš labiau linkusi už nuskausminimą, ir, aišku, kokia tuo metu bus situacija (kas mano mamai ir anytai labai nepatinka), bet gi laisva Lietuva, juk moteris turi pasirinkimo teisę?

Kuo maziau reikia klausyti mamos, anytos bei aplinkiniu nuomones Kai atsiranda vaikelis, jos dar ne tiek uzsimano vadovauti ir nurodineti. Rodos, kad tos dukros ir marcios visiskos nevykeles.
O del nuskausminimo ir as pries gimdyma buvau pries. Bet pas mane gimdymo eiga buvo labai ilga ir galu gale teko skatinti, todel visas procesas buvo be galo skausmingas. Neiskentusi pati paprasiau nuskausminimo Dabar vaikui jau beveik 9 men., taciau neigiamo epidurinio nuskausminimo poveikio nepajutau

va-va, ir as norejau pasakyto - kuo amziau klausykit aplinkiniu nuomones patarimus labai lengva barstyti, o kam gimdyt reikes????
as esu uz naturaluma, bet jokiais budais nesmerkiu tu, kurios pasirenka nuskausminima, nes kiekvienos moters gimdymo eiga - individuali. man atrodo, geriausia - spresti pagal situacija.

Mano mama yra įsitikinusi, kad reikia atkentėti tiek kiek skirta ir mane jos nuomonė erzina. Tiesiog ji perša savo nuomonę, o ne ją tik išsako. Išvis man atrodo, kad mamos, močiutės, anytos gimdė savais laikais, ir buvo kitos sąlygos, o šiuo metu medicina pažengusi tiek, jog galima palengvinti skausmą, tai kodėl jau taip kategoriškai negalima tuo pasinaudoti.
Mama ir teta ne tik prieš nuskausminimą nusistačiusios, bet ir prieš cezarį. Pusbrolio žmonai teko jį daryti, tai teta vos net nepasmerkė jos, kad pati vaiko, o aš vis aiškinu, kad ne iš gero gyvenimo tas cezaris ir nebuvo iš ko rinktis, juk vaikelis išvis galėjo ir negimti, ar kas, neduog Dieve, atsitikti. Ji plona, o vaikelis 4,5 kg svėrė, tai manau, jog reikia daryti bet ką, kad tik viskas gerai baigtųsi...

oret nedraudziama,as du kartus gymdziau tai prasiau tai neleido.jie ziuri pagal cituacija ir nevisi gerai moka leisti.uztat ir neleidzia nes reikia sugebeti

Jei man kas butu leide nuskausminamuosius, buciau buvusi labai dekinga nes gimdziau su daug skatinamuju ir be epiduro

Uzjauciu Tai jau prisikentejot.

mano abu gimdymai buvo lengvi, apie nuskausminimą nė nepagalvojau...nesu prieš...bet manau jis reikalingas tik extra atveju, kai gimdyvė alpsta, pasidaro nesąmoninga ir t.t.....bet tikrai nepritariu tam, kad jeigu yra tokie nuskausminamieji tai juos būtinai naudosiu, reikia man jų ar ne...arba įsitikinusi gimdyvė, kad jinai nepakels skausmo, bijo ir t.t.....skaudės ir su nuskausminamais...tiesiog kol galima kentėti manau reikia kęsti, atsižvelgiant į vaikelio ir gimdyvės būklę ...dar daug ką duoda nusiteikimas

Tik jau nepasiduok aplinkiniu nuomonei, ne jiems spresti kaip tau geriau. Spresk pagal situacija - jei skausmas bus pakenciamas, tai kam tu nuskausminamuju, o jei labai skaudes - nusskausmink. Nenuvaziuok nusiteikus tik taip ir ne kitaip pagimdyt, pasilik sau galimybe rinktis. O tetom, mamom ir anytom nebutina visko aiskint apie toki asmeniska ir privatu dalyka kaip gimdymas. Sekmes

tai kiekvieno asmeninis reikalas, kuris dar ir nuo situacijos priklauso. Ne mamo ir anytom nurodinėt, kas su kuo. Išklausai, pasakai ačiū ir viskas.

Aš panašiai ir galvoju, tikrai, jei bus viskas gerai ir skausmą bus galima iškęst, tai ir nereikės tų nuskausminimų, o jei situacija bus sunkesnė, tai tikrai nebus klausoma nei mamos, nei anytos. Viskas priklausys nuo vaikelio...

Yra visokiausių nuskausminimo būdų, jei kalba eina apie epidūrą, tai aš galvoju, kad paskutiniu metu juo šiek tiek piktnaudžiaujama. Pavyzdžiui, iš mano patirties - pirmo gimdymo metu, man pasiūlė darytis epidūrą kai buvo vos 1,5 cm. Didelio skausmo tada nejaučiau, taigi to epidūro man dar ir nereikėjo. Bet gydytoja įkalbėjo mane pasidaryti jį kuo anksčiau, nes ''vėliau tikrai skaudės, o gali būti per vėlu''. Ir aš kaip nepatyrusi ir be tvirtos nuomonės sutikau. Nesigailiu dėl to labai, bet visgi manau, kad buvo galima palaukti, kol bus bent jau kokie 4 cm ar daugiau ir kai jau tikrai skaudės

Aš patarčiau turėti aiškią ir tvirtą nuomonę arba už arba prieš, nes nusistatymas ''žiūrėsiu pagal situaciją'' jis nėra patikimas, nes gali išeiti taip, kad nenorėsi nenorėsi, o paskui jau ir nebegausi kai norėsi. Tada bus blogai kaip man per antrąjį gimdymą (taip ir pagimdžiau be epidūro)

O jei kalba eina apie visokius leidžiamus narkotikus, psichotropus, analgetikus, tai patarčiau tvirtai jų atsisakyti Visų pirma jie patenka į vaiko organizmą, o nuodyti vaiką tokiais vaistais ypač gimdymo metu tikrai nepatarčiau (jie gali ir pakenkti - pvz. gimęs vaikas gali nesugebėti savarankiškai kvėpuoti, gali sustoti širdis, gali tekti jį reanimuoti, smegenys negaus reikiamo deguonies kiekio, paskui visokie raidos sutrikimai....). O antra, jie ne visada suveikia. Antro gimdymo metu, sutikau, kad man suleistu analgetikų - žinokit, nepajutau jokio poveikio Gal mane apgavo ir suleido kokio vitamino C?

O šiaip po abiejų patirčių, kaip bebūtų keista, pritariu mamos ir visų ten jūsų giminaičių nuomonėms, kad nereikia jokių nuskausminimų, jei gimdymas be komplikacijų ir natūralus Bet pritariu ne dėl to, kad ''reikia iškentėti, nes taip moterims skirta'', o dėl to, kad tai natūralus procesas, kurio metu gimsta tavo vaikas

man skatinamuosisu pumpavo nuo pat pradziu, o nuskausmino su nospa (taip sake) nors nieko nepajutau, ir kuo puikiausiai apsiejau be nuskausminamuju skausmo virsuneje susikaupdava i kvepavima, nes pradzioj sulaikydavau is skausmo tai buvo pradeje vaiko tonai kristi labai padejo vyro buvimas salia. n akai jau buvo laaaabai saldu pries pabaiga dave kazko pakvepuot (lygtais deguonis) ir buvo ir nereikia apiknaudziaut epiduru

Esu abiem rankom už epidūrą, prašysiu jo iškart, kai tik atvažiuosiu į GN gimdyti. Nei vienas girdėtas argumentas prieš nepasirodė man pakankamai įtikinamas, o labiausiai erzina nuomonės, kad "reikia atkentėti" ir kad "tai nenatūralu" Nesu kokia natūralistė pagal gyvenimo būdą, tad ir kas liečia gimdymą nematu natūralumo privalumų Su mama apie tai dar nediskutavom, gal ji išvis nė nežino, kas tas epidūras

košmaras... tai tegu miršta kūdikis, mama, bet tik ne cezaris? antrarūšė tada?




kiekvieno organizmo reakcija į skausmą (deja ir į nuskausminimą) yra kitokia. vienos pagimdo su 2 cyptelėjimais, ir paskui per visą SM pasakoja, kad aš prieš nuskausminimą
man, pvz skatinamųjų 2gubą dozę lašino. nuo 2cm atsidarymo. paskui epidūras, paskui vaiko toniukai sulėtėjo, ko pasekoje cezaris su pilna narkoze, nes epidūras neveikė ir visą laiką, nuo kada epidūras pradėjo nebeveikt, o aš jau su dievais kalbėjau iš skausmo (4cm su kaklelio plėtimu rankomis), aš neklykiau - aš kvėpavau. susikoncentravus į kvėpavimą, kaip tu sakai, kad net anesteziologė pasimetus kartodavo "kaip gerai tu kvėpuoji, kaip gerai" (tipo nuo to man lengviau turėjo datrytis )
o deguonis nžn kam reikalingas - man nuo jo nei geriau nei blogiau nesidarė - tik nervino, trukdė kvėpuot.

negalima kategoriškai teigti už epidūrą, prieš epidūrą. kiekvienos gimdymo atvejis skirtingas, todėl reikia atsižvelgti į įvykių eigą.

Man labai svarbu, kad pasidalinate savo nuomone šiuo klausimu.
Va, yra ir kita medalio pusė, kaip sakant, esu baisiai jautri - N kartų esu nualpusi, kai tik pajuntu skausmą, ar ima kraują iš piršto ar venos. Jau čia man nuo ankstyvos vaikystės taip buvo. Tai visi alpimo minutę tik ir sakydavo: kaip tu pagimdysi... Tai ir įvarė jie man visi tą nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Žinok čia dabar kas bus, ir nuteikt save kad viskas bus gerai, nelabai paprasta, nes kuo daugiau galvoju, kad viskas bus gerai, tuo labiau ir bijau. Esu buvusi pas psichologę dėl šios problemos, tai ji taip ir sakė, kad tai yra nemaža PROBLEMA, ir ją gydyti reikėtų apie 2 3 metus vaikštant kiekvieną savaitę pas psichologą. O laiko aš ir neturiu. Na bet manau vis tiek teks kreiptis į psichologę, bent išgirsiu ką šiuo metu mano ji. Taigi, net pati nežinau, kad ir nuramintų mane ginė, jog kad ir darytų nuskausminimą, ar vis tiek mažiau jaudinčiausi ir bijočiau.

Aš pritariu siDo dėl tų visų leidžiamų į vieną vaistų - man leido, malonumas nekoks ir vaikas apsnudęs.

Dėl epiduro - sutikčiau tik jeigu skatintų, nes pradėdu isteriškai drebėt nuo vieno to žodžio skatinimas Per pirmą imdymą dėl skatinimo vos ne išprotėjau, 8val rėkiau ir lipau sienom

O šiaip... nera taip baisu, jeigu ligoninėje duoda daugiau laisvės, leidžia vaikščiot, keisti padetys, gerti, truputi valgyt, ne gąsdina be reikalo ir nelenda į akys ...

Dėl anytos ir mamos - nemanau, kad jos bus su tavim ligoninėje. Čia visai ne jų reikalas ir ne joms spresti, aplamai nebūtina savo gimdymą su jom aptarinėt Na gal aš tokia individualiste esu

didžiausia nauda iš jų - tai jei apie savo gimdymus papasakotų, bet ne su palydinčiu tekstu "o tu taip daryk/nedaryk, žinok/galvok", o tiesiog - kaip moterys, kurios turėjo gimties patirtį...
Tiesą sakant, nėštumo metu mano santykiai su mama labai keitėsi - aš tarytum tapau visiškai autonomišku žmogum, mes pradėjom išties kalbėtis kaip dvi suaugusios moterys, nors gal mamai ir buvo skaudu, kai aš iš pradžių gan kategoriškai pasakiau, kad nuolatinis protinimas labai jau vargina, ypač DABAR.
Man buvo labai įdomu išgirst močiutės pasakojimus apie mamos ir tetos gimimą, na o mamos istorija sukėlė daug klausimų - beieškodama atsakymų į juos, sužinojau daugybę dalykų apie gimdymą...

Juk kai einam pas dantista ir reikia danti istraukti, juk visuomet prasome nuskausminti, niekada nesakome as noriu naturaliai. Tai su gimdymu yra panasiai. Aisku, jus sakysit, kad tai du skitringi dalykai... nu bet mano nuomone tokia

Kuo ji pagrįsta? Tuo, kad abi situacijas sieja vienas žodis "skausmas"??
Na, aš dantų (taisymo) skausmui labai jautri, bet gimdyt galvoju natūraliai... Manai, mano pasirinkimas yra....?? Ir visų kitų mamų natūralisčių? Na, apie tai čia jau puslapių puslapiai prišnekėti...

idomus poziuris po dantu rovimo vaikai lygtais negimsta

Visiskai pritariu. Visgi tai yra vaistai, kuo ju maziau tuo geriau. Nera tas gimdymo skausmas toks nepakenciamas. Viskas priklauso nuo gimdyves poziurio i gimdyma. Nesuprantu tu nestukiu, kurioms dar iki gimdymo daug laiko, o jau zino kad ims nuskausminima. As pati norejau viska patirti ir net negalvojau apie jokius nuskausminimus. Ir nebuvo jau taip baisiai.

otgaliu papriestarauti, as kaip tik prasau kad man danistas neleistu nuskausminamuju (na isskyrus danties, nervu traukima ir pan). As nesu skausmo megeja tiesiog man nepatinka vaistu poveikis tai kol iskenciu tai ir kenciu

Esu prieš nuskausminimą. Nebent leidžiami skatinamieji ir tikrai be nuskausminimo yra žiauriai sunku. Kai mamai skauda, jos organizmas gamina endorfinus, natūralius nuskausminamuosius, kurie pro placentą patenka vaikui. Kadangi jo svoris yra santykinai labai nedidelis, endorfinų pakanka bent iš dalies nuskausminti ir sumažinti gimimo kančias. Kai mamai neskauda, endorfinai negaminami ir vaikas gimsta skausme. Skaičiau vieno gydytojo pastebėjimus, kad vaikai po epiduro gimsta tarsi skausminio šoko būsenoje.

Be to, sau turiu ir kitų argumentų

As buciau uz naturalu gimdyma, jei tik imanoma. Taciau neziuriu i tai fanatiskai ir manau, kad jei moteris nesugeba susidorot su tuo skausmu ir pasirenka epidurini, jos smerkti negalima. Kazkoks mokslininkas nustate, kad gimdymo skausmas yra vienas stipriausiu zmogau patiriamu skausmu ir prilygsta skausmui, patiriamui galunes amputacijos metu. Senoveje ir jas be nuskausminimo atlikdavo...
Be to kiekvieno gimdymo metu skausmas skirtingas, apie 10% gimdymu yra nelabai skausmingi, o 10% atveju skausmas nepakeliamas.

tie vyrai labai jie supranta apie pojucius gimdymo metu

neteko amputuotis galuniu, bet jei dar karta gimdyciau - gimdyciau be nuskausminimo!!!!!

o tai kai čia? tavo toks natūralistiškas požiūris, o dabar šemetą sulyginai su žeme

nu jam gimdyt nereikia zarskui irgi ne

semetos akyse nesu macius ir nejauciu poreikio pamatyt o mano vadinamasis "naturalizmas" - grynai praktinis, is gyvenimo patirties... skia ...

kai noresiu galunes amputuotis, reikalausiu "pilno komforto". sado-mazo polinkiu neturiu, o amputavimas su gimdymu nieko bendra neturi...

Na, pagal apkslausos tarpinius rezultatus, kol kas vyrauja nei už, nei prieš požiūris, na bet aš vis tiek linkusi prie to, jog bandysiu natūraliai, bet jei bus kokių komplikacijų (tfu, tfu, tfu), teks epiduru naudotis...

zinai, as nubalsavau uz antra punkta, bet is tiesu galvoju, kad situacija galima kontroliuoti, susikurti tokia, kokios nori - ty, jei manai, kad gimdyt geriau naturaliai, gali pasirupinti naturaliam gimdymui palankiomis salygomis. o tas poziuris, kad "reikia atkentet, kas duota", mane irgi erzina, visu pirma tuo, kad pavercia moteri bejege ir pasyvia kankine. o gimdymas yra toli grazu ne pasyvus "atkentejimas".

pasisakau už pasirinkimo laisvę
jei jau nėštukė yra įsitikinus, kad pajėgs pagimdyt be nuskausminamų - lenkiu galvą.
tik vienoj vietoj matau bėdą, kai mamos tiesiog įtiki, kad gimdys pati, kad jokiu būdu nesileis nuskausminama, ir net minties, kad gali būt kitaip - neprileidžia, o gimdymo metu ima situacija ir apsisuka 180 laipsnių kampu .. vieną mamuką teko ilgai ramint, nes net depresija užpuolė, mėnesį negalėjo atsigaut, kad nesigavo natūraliai pagimdyt, o teko daryt cezarį..

žodžiu - viskas turi būt su protu
sėkmės visoms nėštukėm!

aš vien dėl to, kad jis yra vyras, tų natūralistinių paskaitų ir nelankiau. be riekalo. bet vyro išmintis apie gimdymą manęs nesužavėjo. reikėjo, matyt, pasidomėt moteriškių paskaitomis

sveikos
ar kas nors dar yra is gyvu siame forume

Abu savo kinderius pagimdžiau be nuskausminamųjų,pirmą-su skatinamaisiais,antrą-be nieko,natūraliai. Ir jei dabar reiktų gimdyt,-gimdyčiau be jų. Bet pagal situaciją turbūt spręsčiau,niekada negali žinot kaip pasisuks gimdymas.Nors pirmas gimdymas truko beveik 12 valandų,bet noras turėti antrą lėliuką nepraėjo,o visi skausmai pasimiršo,kai mano mažių padėjo man ant krūtinės

o gal zinot jei turi sirdies voztuvo nepakankama uzsidarymo 1 laipsni ar daro planini?? ar liepia paciai gimdyt... pas mane ta yda nuo pat gimimo tik gydytoja kaip bebutu keista nieko dar nekalba sia tema. o man jau baisu darosi ...

Yra, yra

laba rytelis
kaip miegojot ?

jooo... prisikaiciau as cia nesuprantu kaip galima kategoriskai pasisakyti pries epiduri, man rodos taip kalba tos kurios pagimde 2-3 stumimais arba paniskai bijo adatu... As tai uz tai kad jei negali jau kesti tai reikia palengvinti ta skausma, pasirinkimo teise, tarkim as dariausi epiduri kai jau akyse zaliuot pradejo ir ne nesvarsciau

Mano bendra nuostata yra prieš Bet kaip ir kiekvienoje taisyklėje gali būti išimčių, taip ir čia manau, kad tam tikrais atvejais jis pateisinamas

Ko gero "lieps". Patarciau lankyt nesciuju kursus ir ruostis gimdymui. Nes karta teko matyt gimdyma moters, kuri buvo isitikinus, kad del sirdies jai darys cezario pjuvi ir nesiruose gimdymui... Gimdymas jai buvo tikras sokas, rekimas, begimas is ligonines, maldavimai cezario ir pan. Galu gale sekmingai pagimde, bet suleke visas skyrius ramint.

Va dėl to ir nenorėjau nuskausminimo. Kas šitu atveju svarbiau - mažutėlis kuriam skauda ar mama, kuri nori gimdyti su šypsena? Gimdžiau 16 val. su skatinimu, saldu nebuvo, bet viskas juk praeina. Antrą, jei Dievulis mums duos, gimdysiu taip pat. Nežinau, bet dabar gimdymas nesukelia man jokių neigiamų emocijų, nors tada buvo momentų, kai maniau, kad mirsiu

O pas mus pasirodo jei nori epidūro, tai reikia iš anksto su anesteziologu susitarti, nesusitarus niekas jo nedarys. Ech, ale jei pradėsi tartis, tai jei pagal situaciją visai jo nereikės, tai vėl likčiau kvailės vietoje... Na reikės pasikalbėti su ginekologe apie tai.

labas rytel;is
o ka jus galvojate apie cezari? aisku tai tik nuomone.kiekvienas prie jos ir pasiliekam

Na aš neesu prieš, kai jo tikrai reikia: na kai nėra kitos išeities, jei bus tok variantas, kad jo reikės, tegul pjauna nors ir 10 kartų, kad tik vaikelis gimtų sveikas ir gyvas...

as manau kad jei mamyte nori nuskausminimo kodel gi ne?
nors pati gimdziau abu kartus be

Labai norėjau gimdyti be nuskausminamųjų, bet... kadangi gimdymas nuo pat pradžių vyko tik dirbtinai iššaukiant, skausmas buvo nebepakeliamas dar prie poros cm atsivėrimo. Gydytojas rekomendavo nuskausminti, nes iki stūmimo galėjau ir neprieiti. Gimdymas vistiek buvo tragiškai skausmingas Nukrato net prisiminus. Todėl niekada nesakyk niekada... Pasirinkau antrą variantą

Pirma dukra gimdziau naturaliai.
Antra su epiduru, pasisakau uz nuskausminamuosius. Trecia gimdyciau tik su jais.
Abi dukros gime puikios bukles, nesiskyre ju elgesys, antroji, kuri su epiduru gime nebuvo nei apsimiegojusi nei aptingusi. Liuks