Mūsų visuomenė tampa vartotojiška, konforto siekianti. Vis daugiau atsiranda "šeimų", kurioms visai nereikia vaikų, nes jiems daug patogiau, didesnis komfortas ir laisvė be vaiko... O jei nusprendžia auginti, tai dauguma - kuo mažiau: labai gerai vieną - du, bet jau tris ar daugiau tai jau "per maža kišenė, nėra laiko..." Bet ir tai jau prarandamas komfortas. Gerai, kad dar yra auklės, darželiai dirbantys iki 19 val... Žymiai svarbiau yra dirbti keliuose darbuose ar važiuoti į užsienį palikus vaikus seneliam ir uždirbti vaikui naujam žaisliukui, naujam automobiliui, butui ar namui, nei praleisti kuo daugiau laiko su savo vaikeliu... Dėl to ir blogėja demografinė padėtis (gimstamumas mažesnis nei mirtingumas), vaikų auklėjimas prastas arba jo visai nėra, prarandamas ryšys su vaiku - jį auklėja draugai, mokykla, o ne tėvai...

Tai labai gerai...kuo daugiau tokių...gal tada mano proanūkiams nereiks dvėst iš bado po kokių 50 metų...bo žmonių skaičius ir jų veikla jau baigia nustekent šią planetą...maistas,vanduo,energetiniai resursai,miškai,klimatas,ozono sluoksnis...viskas turi ribas...ir jos jau labai ryškiai matosi...aš šioj vietoj pesimistas...žmonių jau daba perdaug...o demografija...va kiiek metų kiniečiams griežtas įstatymas leidžia turėt po vieną vaiką...bet jų daugėja,nors turėtų mažėt...globaliai žiūrint,reikia skatint ne daugiavaikes šeimas,o bevaikes...ir užpilt aną pasaulio pusę nemokamais prezervatyvais bei kontaceptikais...

WOw....

Cia tai nuomone...nors...viena lazda visada turi du galus...ir nebutinai vaiku , zmoniu daugejimas gali nulemti musu planetos ateiti i blogaja puse...juk mes nesusimastydami kenkiame savo planetai ne buvimu, o jos netausojimu ir siukslinimu, neekologiskumu.....
Nors as asmeniskai irgi krypstu link vieno vaiko, bet turincio viska, nei dvieju, kuriems gal but neuzteks isgaliu islaikyti...

Galbūt, o pats matyt į darbą važinėjate su dviračiu, valgote vien ekologiškus produktus ir nenaudojat plastikinių maišelių?

neisivaizduoju ka daryciau be vaiku. manau is nuobodulio numirciau.

taciau nereiketu pamirsti, kad dauguma tiesiog negali susilaukti savu vaiku, o isivaikinti ir auginti svetima vaika ne kiekvienas sugeba ir gali.

Visada svajojau tureti tik viena vaika. taciau tam vienam augant vis pagalvodavau, kaip jam blogai. jis juk vienas ir vienas. dabar turiu du vaikus. ir karta kai grizome is restorano mano vyresnele pasake, kaip gera tureti sese ir buti ne vienai. O as jai ir sakau, dabar daiktais naudojates dviese, o tuomet naudojaisi viena. Atsakymas mane sokiravo, kad geriau jau biedniau bet visgi ne vienai.
Tiesiog mano vyresnele nepakencia vienatves. o ir mazyle nelabai megsta buti viena. joms reikia draugijos ir tiek. su suaugusiais taip nepabendrausi, kaip bendrauja tarpusavyje vaikai.

As galiu kalbeti tik uz save ir savo kisene. As islaikyti du vaikus pajegiu. Pradzia vaikams duosiu, o toliau kursis pacios kaip nores. As jau dabar jas mokau, kad pasalpu nebus is mano puses.

Taip Roza...aš irgi beviltiškas tų resursų naudotojas...ir vaikų turiu...bet tai netrugdo man pasvajoti,kad kiti galėtų gyventi kitaip...

Vienas vaikas... šeši metai... tai "per maža kišenė" ar "nėra laiko"?

vaikai tikrai reikalingi,kas jų neturi,tai tikrai-vargšas

Kur ten dziunglese jiems paaiskinsi kodel prezervatyvais turi naudotis.. Mane kraupina AIDS problemos Afrikoje, uzterstumas Indijoje, populiacija Kinijoje.. Viskas ratu eina ir absoliuciai sutinku, kad su siandienine situacija, zmonija nueis velniop.. Gal ir tiesmukiskos tavo mintys, bet asmeniskai man puikiai suprantamos.

Genialu. Šiuo pagrindu siūlau finansiškai remti bevaikes šeimas.

kad butu turtingesni

O jūs taip padėjus ranką ant širdies kartais nepagalvojat, kad tą ekologijos problema yra dirbtinai išpusta- na maždaug kaip paukščių gripas kadaise? Tai yra nauja industrija, nauja mada. Mada "nepirkri" yra gerai parduodama prekė Aš sutinku, kad mes turim per daug. O badaujantys Afrikos vaikai- per mažai. Disproporcija akivaizdi. Bet aš labiau tikiu tuo, kad žmonija pati sau pasidarys galą nuo karų, ir žymiai greičiau, nei kad užsilenks nuo klimato atšilimo.

Na gal iš bado ir nereiks dvėsti, bet gali tekti gyventi tarp kiniečių, nes jau dabar trūksta žmonių užpildyti darbo rinką - daugėja atvažiuojančių kol kas iš Baltarusijos, Libano, bet gal greitu metu bus ir iš Kinijos nes nebebus kam dirbti ir tokiu tempu greitai nebeliks Lietuvos. O dėl turtų... Jei pastebėjote - kuo turtingesnė šeima, tuo vaikų mažiau, beveik tiesioginė sąsaja... Tad daugiau gimdo neturtingi, asocialūs žmonės. Tad negalimybė užauginti daugiau vaikų - tai tik pretekstas... Ką reiškia kokybiškas auginimas? kaip lauretos dukra minėjo - kartais daug svarbiau turėti sesutę ar broliuką, nei gyventi didesniame konforte... Dėl to ir užvedžiau šią temą, nes pradedama vertinti daugiau materialinis turtas, nei dvasinis - geriau turtingiau, bet tik vienas vaikas, nei biedniau; o dabar netgi geriau neturėti vaikų, nei atsisakyti dalies savo darbo, laiko... Kur męs ritamės?..

O jus pats(/i) dar planuojate tureti daugiau vaiku?

Po pirmojo gimdymo turėjome komplikacijų, tad kad patys turėsime maža tikimybė. Mes nesisaugom nuo pat dukrelės gimimo... Ką tik baigėme įvaikinimo kursus, tad jei negalime patys turėti, tai bent užauginsim vaikelį, netekusį savo biologinių tėvų... O dėl daugiau pagalvosime vėliau

as aukleju dukra truputi kitaip nei kiti teveliai. tad mums svecioje salyje labai lengva pritapti. lietuvoje mano dukrai buvo sunkiau. o kas del seses, tai specialiai tikrai negimdziau. mano dukra ugtelejus visada norejo turejo sese. nes visi jos draugai turejo sese ar broli. ir kai suzinojo kad galiu isivaikinti, tai laiminga buvo ne tas zodis.
nors ir dabar kartais abi pasipesa, bet nera jau taip blogai. o be to gelbsti didelis amziaus skirtumas.
o vaika imiau tikrai ne tam, ar uzauginti be tevu likusi mazyle, o tam kad uzpildyti tustuma namuose,as tiesiog noriu pasijusti mama, mama ne vieno vaiko, bet dvieju. norejau dalintis pinigais esanciai pinigineje. nes jie nuo per ilgo gulejimo kartais varo i beprotyste. tiesiog norejau problemu, kurias galeciau spresti. tiesiog noriu kazkuom rupintis, kazkam padeti. o manau svarbiausias dalykas nelikti vienai ar vienisai.

nebutinai tik pretekstas.
Asocialiems zmonems vaikai tai pasalpos, kurias galima pragerti. O ir apsisaugojimo priemones kainuoja.... todel ir gimdoma, gimdoma - ne todel, kad noretumei vaiko ir ji augintumei.
Ir mano poziuriu tai nera gerai, tai yra problema, kuria reikia spresti, o ne rodyti kaip pavyzdi.

Ir tikrai man trumparegiskas atrodo poziuris "dave dievas dantis, duos ir duonos", nes be tos duonos tikrai daug ko reikia - ir kai tu vaikui negali nupirkti geresniu vaistu, kurie turi mazesnius salutinius poveikius ir turi vaika kankinti pigesniais, tai as labai abejoju, ar tai yra tas gyvenimas, kuri tevai turi suteikti vaikui

Be abejo negerai, kai taip mąstoma. Bet pirkti vieninteliam vaikui dizainerių drabužėlius ir naują mobilų kas mėnesį, ir neturėti antro vaiko tik dėl tinginystės, komforto trūkumo... irgi nekas.

kaip tevai masto taip dazniausiai ir vaikai. Pamenu mano dukra grizusi is kiemo pasake vienos kiemo drauges zodzius "dabar turta turesiu dalintis su broliu".
patikekite nieko nera baisiau vaikui uz vienatve. gerais drabuziais, gerais daiktais ir pagaliau brangiais vaistais vaiko nenupirksite. jeigu vaikai praso sesytes ar broliuko vadinasi jie jauciasi vienisi.

Mano vieni pazystami (bevaikiai, nes vyras negali), tai sau ir kitiems isikale kad jie gyvena tam kad "patobulintu save".. Nepasakyciau kad turtingai gyvena, nes pritingi dirbt.. tik pramogos rupi.. ir siaip, is salies ziurint tai tokie net ir tarpusavy seimoj truputi egoistai..
Bet ta filosofija "gyvenam tam kad patobulintume save", tai mane pribloske... atseit nafik tie vaikai ir ta klapata...

jie tiesiog save taip ramina,juk vaiku negali turet, tai ir sako kad nenori ju, bent as taip manau
Papildyta:




del to ir noriu dar antro vaiko, del sunaus..kad del musu egizmo nebutu vienisas...nes is tiesu man ir jo uztenka...

dubliuojasi temos:
http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=171373

Jomajo, kas per stebuklas? Jūs turit savo amžiaus vaiką?

Aš ir iškėliau tai kaip problemą - asocialūs žmonės gimdo, o turtingiau gyvenantys, kurie galėtų kokybiškai užauginti bent 3 vaikus (toks kiekis reikalingas, kad mirštamumas neviršytų gimstamumo), pasineria į materialinį komfortą visai neturėdami vaikų arba augindami 1-2 vaikus.
Man irgi požiūris, kad nereikia stengtis dėl savo ir vaikų gerovės, bet sėdėti užvertus kojas prieš televizorių, ar kiekvieną savaitgalį išgerti litrais alkoholio ar surūkyti kasdien po pakelį prabangių cigarečių - visai ne prie širdies. Bet manau, kas to siekia, gali uždirbti pragyvenimui. Ypatingai šiuo metu, kai darbuotojų trūkumas... Dėl vaistų - vaikam būtiniausi ir gana kokybiški vaistai yra kompensuojami 100%. Manau tai nemaža pagalba auginant vaikus, o dėl nekompensuojamų vaistų kainos visuomet galima pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes ne visi pigesni vaistai yra blogesni ar turi daugiau šalutinio poveikio...
P.s.
Atsiprašau moderatorių, kad pražiopsojau jog tokia tema jau užvesta. Galbūt jas galima sujungti į vieną

Apie ką mes čia? - apie tai, kad bet kas gali vaikus užauginti? Aišku, kad gali, bet kitas klausimas: ar visi turi norėti vaikus auginti, net jeigu finansinės sąlygos puikios?

Tą ir bandau pasakyti, kad atsiranda tokių, kurie nenori! Bet ar tai gerai? Juk mums įgimta, visų buvo nuomonė, kad vienas iš žmonijos tikslų - pratęsti giminę...

O tai pagal šią logiką visi turi vaikų norėti? Žmonijos tikslas - išgyventi kaip gyvūnų rūšiai, o žmogaus tikslas - gyvenimą nugyventi įdomiai, pilnavertiškai, prasmingai, etc. Ir vaikų turėjimas į tą "esmę-prasmę" tikrai ne kiekvienam įsikomponuoja.

O tau kaip su motinystės instinktu?

vienos juos turi, kitos ne. bet argi uz tai reiketu smerkti? tikrai ne. ji gyvena taip, kaip mano esa geriau. jos teise turi buti gerbtina.

sveikuciai,as naujoke noreciau prisijunkti prie jusu ar priimsite? ,o del vaikuciu pasakykite ka mes be ju darytume,buna sunkiu dienu ir geru ir nieko mes negalim pakeisti ar vargsas esi ar turtingas

O kas su juo turėtų būti? Šiuo gyvenimo periodu gyvename įdomų gyvenimą childfree rėmuose.

priimsime

aciukas,seip tai dar nelabai gaudausi kur kas cia rasoma

iprasi, suzinosi, ir viskas bus gerai. jei nezinai kaip rasyk i AZ.

jūsų išsireiškimas tikriausiai sutampa su jūsų filosofija vaikų klausimu. sugar free, fat free ir child free gyvenimo rėmai. Kai šių dalykų per daug - tai nesveika, bet visi trys yra gyvybės pagrindas. Ironiška, ar ne?...

Tik laimingas childfree - šiuo gyvenimo periodu Dėl ironijos - tikrai taip: gyvybės pagrindas yra būtent šie madingieji "free" dalykai, tačiau gal ir gerai, kad madinga būtent "free" versija Sugar, fat ir children turėtų būti sąmoningai gyvenime esantys dalykai - subalansuotai, laiku, paskaičiuotai, etc. - kad atsiradimas/perteklius gyvenimo nesugriautų (asmeninio gyvenimo mirtis vardan vaikų, cukraligė, nutukimas, etc.)

O pergyventi dėl žmonijos išlikimo tikrai neverta - pasaulyje vaikų yra gerokai daugiau nei rytdienos pasaulis galėtų juos išmaitinti.

dar labiau ironiška, kad tai kas yra gyvybės pagrindas ir įrašytą mūsų genuose instinktų kalba, pasak jūsų turėtų būti sąmoningai gyvenime esantys dalykai - subalansuotai, laiku, paskaičiuotai, etc. - kad atsiradimas/perteklius gyvenimo nesugriautų
tiesa pasakius man liūdna. mane liūdina daugelio prioritetų tvarka. nesakau kad manoji teisingiausia, bet manoji bent jau nieko neliūdina...

Nė vieną akimirką nejaučiau motinystės instinkto. Esu gamtos klaida?

Liūdėti reikia tik dėl dalykų, kuriuos norėtum pakeisti, bet negali pakeisti. Norėti pakeisti visą pasaulį- pernelyg mesianistiška...

Vaikų tai daug. Tėvų mažai.

ne, gamta klaidų nedaro. jūs esat civilizacijos auka.

Arba kokybiškas civilizacijos produktas - nuo požiūrio priklauso

kažin ar civilizaciją, kuri išvysto tokius ,,produktus", kurie nulemia jos baigtį, galima vadinti kokybiška nors gal tai ne civilizacija, tai mada. į niekur nevedantis kelias.
o jūsų nickas kaip tik simbolizuoją viską, kas turi išliekamąją vertę... kaip liūdna...
Papildyta:
[P.S. - vaje, jūs mane bandot pamokinti dėl ko verta liūdėti o dėl ko ne?.. čia jau graudu...

Ar Minerva turėjo vaikų? - kiek pamenu, ji turėjo pelėdą, bet ne daugiau

Ar būčiau kokybiškesnis produktas, jeigu gimdyčiau vaikus savo gyvenimo sąskaita?

p.s. Gal nosinę pasiūlyti?

Čia kokia prasme? Gyvybės ir mirties klausimas?

Didele dalimi - taip. Jeigu norėčiau vaikų, galėčiau rizikuoti - galbūt kada nors taip ir padarysiu, bet šiuo gyvenimo periodu esu reikalinga kitose srityse - svetimų vaikų išlaikyme taip pat.

Man visada įdomu: kaip žmonės nusprendžia, kad jie turi tas kokybines savybes, kurias norėtų atžaloms perduoti?

dauguma nebando ,,susąmoninti" natūralių dalykų. aš pavyzdžiui mėgstų cukrų, o ne saldiklius, o jei dar tiksliau - medų.
Papildyta:

Minerva - išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Visa tai turi reikšmė tik tada, jeigu yra kam tai palikti, t.y. ateities kartoms

aš tikrai manau, kad jūs galite ir esate naudinga sau ir kitiems ir negimdydama vaikų. Tikiu kad jūsų darbai irgi yra reikšmingi ir prasmingi bei reikalingi kaip ir vaikų auginimas. tik išsireiškimai jūsų mane tikrai liūdina. tik tiek. duokit šen tą nosinę...

Vietoje nosinės - arbata, į kurią medus itin tinka

Minerva, išjungusi SM, gyvenime būtent ateities kartų motyvavimu ir užsiima. Jeigu mažiau dėmesio skirčiau darbui, atsirastų laiko ir sveikatos atžaloms, tačiau kol kas dar matau prasmę lįsti visa galva į veiklą ir matyti puikius rezultatus bei Lietuvoje motyvuotai pasiliekančius geriausius iš geriausių. Idėjiškumas - vardan Tos. Kai truks kantrybė, išjungsiu ryšio priemones ir auginsiu vaikus - kad būtų kas lietuviškai šneka.

tada netikiu kad nei karto negirdėjote šnabždant savo motinystės instinkto. galbūt patylinat jo balsą kol kas, racionalizuojat, bet jis yra.
Romėnų Minervą itin garbino darbštieji amatininkai
ačiū už arbatą - mano skaudančiai gerklei - kaip tik.

Galbūt jo dar nesusiejau su motinyste, o jį nukreipiau kita linkme, kurioje jo irgi reikia? - tame gali būti tiesa. Bet jeigu reikia rinktis, ar mokslininko buities skurde auginti atžalą, nes taip reikia, ar egoistiškai rinktis pasaulio pažinimą ir jaunosios kartos motyvavimą, kol kas renkuosi pastarąjį variantą. Jeigu pakels dėstytojams atlyginimus, požiūrį bus galima pakeisti