Sveikutes mamytes ir netik...

Skubiai reikia psichologo Vilniuje suaugusiam...
Gal kas galit rekomenduot?
Busiu labai dekinga uz bet kokia informacija.

Labai labai labai AČIŪ

o gal yra nemokamu ? nes biski pinigu truksta......

Ziurint kokios pagalbos reikia...,bet man atrodo,kad yra...

Sveiki...na as ir gan susidomejus psichologu...reiketu man su vyru kaip nors nuveiti....turime seimyniniu problemu, jausmuose ir elgesyje...gal zinote koki Vilniuje....siaip bijau pas juos eiti nes toks jausmas kad pinigus "issiurbia" ir tiek

As lankausi kriziu centre Smetonos g.3-3
Ieva Goskaite 861040689
Ji yra psichoterapeute,bet kiek zinau ne seimos,bet gal ka rekomenduos.Pas ja 50min.-40lt.
Is pradziu ir man atrode,kad pinigu plesimas,bet taip jau vyxta psichologiniai dalykai.Ne per 1 diena... Sekmes!

jei kam reikia psichoterapijos uz dyka... komnesuojamos berods 24 val, teiraukites savo poliklinikoje, tik tai yra tikrai mazai.
jai kam reikia pigiau nei 40-100 lt/val, krepkites asmenine zinute, patarsiu, pati toje sferoje dirbu.

Gal kas zinot kur Marijampoleje yra psichologu ishskyrus Poliklinika?
ir kad nebrangiai, nors galimi visi variantai. Labai reikia.
Buciau dekingas.

seimynines problemas ir ne tik sprendzia Danute Gailiene. Geru atsiliepimu girdejau. Ji VU, psichologijos katedros vedeja, nemazai patirties turi. Konsultacija vienam 50lt.

o del depresijos koki specialista galetumet rekomenduot?

o del depresijos koki specialista galetumet rekomenduot?

Geras psichologas yra Druskininkuose "Surucio " sanatorijoje, Kacergis. Pas ji gautum teorine puse, bet to yra mazai. Reikia praktiskai uzsiimti tuo ka jis isaiskins. Atsilus orams kreipkites Panangoje i Dainiu Kepeni ("sveikatingumo mokykla"), ten paprastai visi savo depresijas palieka. Isbandyta, padeda.

ai, kad Kepenis- nebe naujovė ir nebeįdomu

Ar manot tik naujoves padeda?

Oi, negaliu, vėl tu kiši tą Kepenį. Galiu atsakyti iš praktikos - man ne padėjo, o pakenkė. Jis ragina atsisakyti vaistų, o tai galima prilyginti nusikaltimui. Kai žmogus nutraukinėja vaistus, jo depresija po to žymiai sunkiau pasiduoda gydymui. Nejuokink tu su savo Kepeniu - man buvo tragiškai blogai ir vis blogėjo, o jis vis plekšnodavo per petį ir man aiškindavo, kad man vis geriau. Jis juk neturi jokio mediko išsilavinimo. Jeigu tau teko girdėti, žmogaus skleidžiamos žinios yra vertinamos pagal tai, kiek kartų jis yra cituojamas pripažintuose užsienio leidiniuose. Parodyk nors vieną tarptautinį žinomą leidinį kur jis pacituotas. Ten tikra šarlatanų mokykla, o pas tavo Kepenį gal ir gera fizinė sveikata, bet tik ne psichinė.

Kepenis - juk joks gydytojas, jis tarybiniais laikais baigė Kauno kultūros institutą (KKI), o KKI tais laikais tikrai neturėjo reputacijos tarp institutų, i jį stodavo tie, kurie niekur kitur įstoti nesugebėdavo, šį institutą ir visokie banditai baigdavo. Kepenis dirbęs fizinio lavinimo mokytoju, ką tai turi bendro su psichiatrija ar psichoterapija?

Kacergio zodziai tariant, depresija issivysto del ilgalaikio bergzdiu minciu po galva varinejimo, todel net ilgalaikis sedejimas prie kompiuterio ir dalyvavimas diskusijoje blogina situacija.
Todel siulau baigti siandien diskusijas sia tema ir uzsiimti sportu: skalbimu, lyginimu, kambario tvarkymu, grindu plovimu, sokiais, seksu taip pat.

Aš nesu nusistačius prieš sportą. Sutinku, kad sportas gerai, jis gerina nuotaiką, pasportavus lengviau užmiegi, jis tikrai atitraukia nuo pašalinių minčių, sportuojant išsiskiria laimės hormonai - endorfinai. Bet jei būtų taip viskas paprasta, nebūtų iš viso depresijų. Kaip tu manai, kodėl man prasidėjo depresija, kai man buvo 22 metai, nors aš tuo metu intensyviai sportavau - vaikščiojau į aerobiką, baseiną, treniruoklių salę? O dabar beveik nesportuoju ir man nėra jokios depresijos? Tiesiog mano atveju nebuvo jokio tarpusavio ryšio tarp depresijos ir sporto. Minėjau, kad buvau pas Kepenį ir laksčiau krosus kiekvieną 6 val. rytą, stropiai dariau mankštą, o man tik blogėjo - kol jau tiesiog negalėjau mankštintis, nes nesugebėdavau pakartoti rodomų pratimų, nes prie depresijos sutrinka dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos. Ir jausdama, kad su manim tikrai kažkas negerai, tik dar labiau grimzdau į neviltį. Ypač erzino aplinkinių nesupratingumas - kodėl tu tokia liūdna, kodėl nevažiuoji į ekskursijas, kodėl nevalgai, o man tik norėjosi pabėgti nuo visų žmonių ir likti vienai. Apskritai prie depresijos aš labai blogai jausdavaus su žmonėmis, nes tuo metu negalėdavau išreikšti savo jausmų, minčių, kaip aš galėdavau paaiškinti kas man yra, jei pati nesuprasdavau kas su manim darosi, o bet koks susidūrimas su kitu žmogum man sukeldavo bereikalingą įtampą ir stresą. Jei įprastam gyvenime buvau linksma, optimistiška, veikli, komunikabili, ekstravertė, tai susirgus depresija viskas apsiversdavo 180 laipsnių kampu - aš tapdavau padidinta intravertė, iš viso nekalbėdavau, nuolat tylėdavau arba verkdavau, bijodavau žmonių, viskas aplink nusidažydavo juodom spalvom. Tu rašai einam tvarkytis vietoj sėdeję prie kompo. Tai dabar aš galiu kiek nori sėdėti prie kompo, man depresija neprasidės, aš jau ketvirti metai jaučiuosi puikiai ir tik vaistų dėka. O kai būdavo depresija aš paprasčiausiai neturėdavau nei fizinių, nei dvasinių jėgų tvarkytis, aš norėdavau tik numirt, niekur nematydavau prasmės, aš i tualetą neturėdavau jėgų nueit, laukdavau iki tol kol negalėdavau daugiau kentėt. Kiekvieną rytą prabusdavau su neviltim - dar turėsiu iškęsti vieną dieną. Man depresija prasidėdavo be jokių objektyvių priežasčių. Priežastis viena - biocheminė, serotonino trūkumas smegenyse. Tavo minėtas Kačergis tikrai prastas specialistas jei taip paprastai paaiškina ligą - tai gal ir vėžys prasideda nuo bereikalingų minčių? Toks pasakymas tikrai nejautrus ir netaktiškas. Pats to neišgyvenęs, tikrai negalėsi suprasti kito. Aš ir pati jau nebeatsimenu ankstesnės būsenos, tik miegodama susapnuoju ir siaubo apimta prabundu, tada lengviau atsidūstu: "ačiū dievui, neprasidėjo". Tu nemaišyk sigita beata blogos nuotaikos, kuri irgi dažnai pavadinama depresija su liga, klinikine depresija. Nes tu bandai paneigt mokslą, sukurtus specialius vaistus gydyti tai ligai, visas mokslines teorijas. O gal pagal tave, medicina iš viso ne mokslas, paneikim visą medicinos pažangą, grįžkim į pirmykščių žmonių lygį ir gydykimės sportu bei žolelėmis?

Kaip tikrai gerą specialistą (man asmeniškai jis labai padėjo) galiu rekomenduoti psichiatrą Ramūną Aranauską. Beje, jį šiandien kaip tik rodė per TV3 laidą "Sveikas žmogus". Jis šiuo metu yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas. Šis skyrius nesenai atsidarė, yra atviras, jaukus, nedidelių palatų, jame gydomos įvairios depresijos, įvairūs lengvi psichikos sutrikimai. Aranauskas - jaunas, tikrai malonus ir geras psichiatras, mokslų daktaras.

tai kur jos ieskoti? universitete?

gal kas telefona jos zinote?

Paskambink i Vilniaus universiteto psichologijos katedra ir pasiterauk kada ji buna. Kai bus pasiskambinsi ir manau susitardi del konsultaciju. Siaip pas ja gali reiketi palaukti, sunku buna iskarto gauti tinkama laika. Pabandyk.

Nepasakyciau kad Gailiene seimos problemu specialiste. Kriziu psichologija, savizudybiu temos daugiau jos. Bet siaip gera psichologe.

tam tikromis dienomis, tam tikromis valandomis virtualiai nemokamai konsultuoja čia Galima tartis ir dėl mokamų individualių konsultacijų

O gal galite patarti į ką geriausiai kreiptis jaunam vaikinui (kad jis galėtų jaukiai jaustis ir nesivaržyti), kilo problemos dėl nuolatinės psichologinės įtampos, galvos skausmų, susierzinimo.. gal psichoterapeutas padės
Ir kad kaina būtų iki 50Lt

O man įdomu, ar kokią realią naudą kas gavo lankydamiesi pas pscihologus? Ką jie daro??

Gavo gavo aišku, psichologas problemų neišspręs, bet bent jau viską į vietas sudėlios. Tik gal nereikia per daug tikėtis pas juos einant, nes didžiausą darbą vis tiek turi padaryti pati, pati turi keisti mąstymą, priimti sprendimus ir t.t., tik visa tai aptariant su psichologu, gal kiek lengviau...

Labai priklauso nuo to, ar pavyksta surasti "savo" psichologą. Ir nebūtinai koks mokslų daktaras ir baigęs prestižines studijas bei brangiausiai kainuojantis bus pats geriausias TAU...

Sunkioje situacijoje pradėjau lankytis pas psichoterapeutę. Išsilavinimo (o ir kainos...) prasme tai turėjo būti pats geriausias pasirinkimas. Deja - dabar vis pamąstau, kad geriau jau būčiau visai nėjusi...

įdomu kodėl? šiaip ne man asmeniškai psihologas reikalingas.

Klausinėja, bet atsakymų neduoda Bet " užveda" ant tokio kelio, kur žmogus pats suranda atsakymus į savo klausimus.
Taip kad paprastai padaroma išvada, jog jis pats visą tai jau seniai žinojo ir tik tuščiai sugaišo laiką...

Jei čia akmenėlis man, tai taip nemanau.

Kodėl geriau būčiau nėjus? Pats švelniausias atsakymo variantas būtų "netiko kryptis". Bet...jei atvirai, galiu pasakyti, kad tą psichoterapeutę mielai rekomenduočiau...savo priešui Detaliau kol kas nelabai noriu pasakoti - gal todėl, kad dar skaudu apie tai kalbėti...Jei kam labai rūpėtų, galėčiau pasidalinti mintimis AŽ...

gera psichologė natkevičienė, 80 lt konsultacija, dirba vykinto g,zvėryne

Manau psichoterapeutas padetu...mano drauge dirba psichoterapeute..siulau apsilankyti..
Kaina tikrai maziau nei 50lt.
jei reikia, parasyk.

Vis tik parašysiu - gal kam bus naudinga

Yra tokia Vijolė Aputytė - kažkada buvo tik psichiatrė, paskui persiorientavo į psichoanalitikes (kas be ko, finansiškai naudingiau nei sėdėti Vasaros g. ), turi savo internetinį puslapį. Tai va, jei ieškote žmogaus, dirbančio tiksliai ir našiai (ir visados tokia pačia akmenine veido išraiška) kaip kompiuteris, jei esate visados pasiruošusios mokėti už bet kurią praleistą konsultaciją dėl bet kokios priežasties - net jei pranešite apie tai prieš savaitę (nes pačioje terapijos pradžioje bus pasakyta "aš čia nevaidinsiu didelės altruistės"), ir jei nebijote pagąsdinimų a la "jei nebeateisite pas mane, Jums pablogės", galite nueiti. Beje, nors pats kabinetas nejaukus kaip ligoninės palata, maloniai nuteikti turėtų neišsenkanti kas kartą naujų ultramadingų terapeutės drabužių kolekcija

Tačiau jei norite šilto, empatiško, nors kiek žmogiško terapeuto, geriau pataupykite tuos 100 lt (vienos konsultacijos kaina) ir kreipkitės kitur...Juk nebūtinai tai, kas brangiausia, bus geriausia...

[FONT=Arial][SIZE=1][COLOR=gray]

Sveikos, as toki labai asmeniska klausima uzduosiu bet gal kas nors is Jusu esate isgyvenusios depresija. As turiu galvoje tokia,kuri trunka ilgiau nei savaite ar menesi. atrodo visiskai be priezasties. Gal galetumete papasakoti kaip tai atrodo is vidaus, kokios mintys galvoje ir pan. As suprantu kad cia labai asmeniska, bet, patikekit, labai padetumet. Aciu.

Sveiki,

Gal kas nors parekomenduotų psichoterapeutą Vilniuje, kuris padėjo Jums ar kam nors iš Jūsų pažįstamų po artimo žmogaus netekties? Lankiausi pas vieną pusę metų, deja...

Savo patirties šiuo klausimu neturiu, bet pažiūrėk čia: http://www.psychotherapy.lt/lt/content/viewitem/45/

, gal ką rasi, gal padės?

Labai reikia pagalbos. Man paciai. Kritiniu metu susiradau internete pagalba. Bet problemos neissisprende. Nusprendziau ieskoti psichoterapeuto realiai konsultacijai. Pradejau nuo interneto. Tai kai isgirdau kainas... Ir visi praso 100 lt ir daugiau. Is kurgi tokie pinigai? Tiek galeciau sau leisti nebent karta i menesi, ir tai ne kiekviena...
Suprantu, kad savo internetinius puslapius turi tik labai jau pasikele specialistai. O kur ieskoti prieinamesniu? Patarkit.

Gal ir geras specialistas tas Kačergis. Bet jo siūloma terapija ne individualus darbas, o grupinis. Netaip lengva susikoncentruot, turint rimtesnių problemų.

http://www.psichoterapijoscentras.lt/ pasiziurekit cia,as vaikstau pas Gintaute Malinauskiene,tikrai labai faina ir maloni psichologe man tikrai labai pagelbejo

Reklamą darai?

Aš irgi gerą psichoterapeutą žinau.

prie ko cia reklama? Tai taip iseina kad cia visos kurios kazka is specialistu parekomendavo reklama daro

Gal galima gauti butu kontakta

Parašiau AŽ.

O gal kas turit atsiliepimų apie psichiatrę-psichoteraupeutę Rimą Viliūnienę, dirbančią Vilniaus psichoterapijos studijų centre? Vaikštau pas ją į individualias konsultacijas jau beveik du mėnesiai, bet jokio poveikio, jokių pokyčių... Suprantu, kad psichoterapijoje negalima tikėtis greito pagerėjimo, staigių pokyčių. Tačiau dabr tokia situacija, kad aš ten tik šneku, šneku, iš esmės apie tai, kas šauna į galvą ir tiek... Iš psichoterapeutės praktiškai jokio kontakto, tik pasakymas, kad šnekėčiau, kas tuo metu galvoj... O man norėtųsi jau kažkokių išvadų darymo, kažkokių pokyčių link kad ir mažo judėjimo... Ar aš kažkaip ne taip suprantu psichoterapiją? Tad jei turit atsiliepimų apie Rimą Viliūnienę, mielai lauksiu.

Ziuriu dauguma tik i a.z. kontaktus raso.
Gal galit ka pasiulyti vilniuje? Zmogui isgyvenanciam skyrybu skausma.

kai as ieskojau Vilniuje psichologo- psichiatro pagalbos, pirmiausia buvau nuejus i Baltijos amerikos klinika, bendravau su kazkokiu vyriskiu- psichologu. visiskai nepatiko- israse vaistu ir tiek, o kai paskambinau pasakyt jam, kad jauciu tam tikra salutini poveiki, tepasake, kad taip turi but ir viskas. zodziu meciau as tuos vaistus ir po kiek laiko nuejau i zveryne esanti (nepamenu tiksliai pavadinimo), kazkas pan- psichologijos ir psichoterapijos centras. is pradziu nuejau pas psichologe, pasakiau, kad manau kad man depresija, truputi pasikalbejom, tiksliau ji klausinejo, as atsakinejau. galiausiai pasiule terapija, as kadangi tada buvau studente, negalejau leist sau vaiksciot kiekviena savaite i tuos seansus, tad paprasiau gydymo vaistais. ji pasake, kad cia reikia kreiptis pas psichiatra ir uzrase tame paciame centre pas psichiatre. na ji israse vaistuku, bet nepadejo man jie nieko. ir vel nustojau vaiksciot, nes kiekvienas nuejimas- pinigeliai, o kai nueini, tepasako "nu gal pabandom tuos vaistus, gal pades", kita karta siulo kitus, tai vien islaidos vizitams ir vaistams. zodziu vel susibiesinau ir nustojau as ten eit.
beja pacios gydytojos man irgi nepaliko teigiamo ispudzio.
praejus keliems metams (pradejus dirbti ir atsiradus pinigeliu), nusprendziau vel pradet psichologes paieskas. dabar zinojau, kad reikia ieskoti, kad gydytojas butu ir psichologas, ir psichiatras, kadangi psichologai neturi teises skirti vaistu, o daznai bent minimaliai ju reikia. vienzo galiausiai uzsiregistravau Antakalnio psichiatrijos konsultaciju centre pas gydytoja Reda Rackauskiene. Nu zinokit akys man prasviesejo jau po pirmo vizito. tada suzinojau kaip atrodo gero specialisto konsultacija. tikrai nuostabi gydytoja, TIKRAI ismananti savo darba, po keliu susitikimu jau atkapste kame cia pas mane bedos ir t.t. po kiekvienos konsultacijos iseinu tiesiog pakyleta is jos kabineto ir laukiu nesulaukiu, kada sekantis susitikimas bus
apie kainas- pirmas vizitas 150 lt, visi kiti po 90 lt. siaip uzduoda visokiu uzduociu namie atlikti, na zodziu tikrai verta demesio gydytoja. nesiplesiu daugiau i smulkmenas, tiesiog rekomenduoju jei kam labai reikia.
tai va.
beja, cia tikrai ne reklama, tiesiog pati paaukojau ir laiko ir pinigu gero specialisto paieskoms, tad zinau ka tai reiskia.
sekmes visoms!

p.s. gydytoja konsultuoja ir poras, seimas ir pan.

Gal kas gali padėti? Ieškau psichologės Aušros Griškonytės kontaktų. Rašykit AŽ. Ačiū.

Radau.
Dirba tik su suaugusiais.

Ar jau pasiule? jei ne galiu rekomenduoti.

Gal galetumet rekomenduoti ka nors vilniuje, del skyrybu?

Laba diena.
Noriu paklausti kur cia geriau man kreiptis.pas mane tokia situacija ,kad pries metus as padariau autoavarija.Kadangi buvau pati uz vairo,tai gavau soka.man paciai viskas gerai fiziskai.Iskart po avarijos ,po 2 dienu as iisskridau atostogu,nes jau nebegalejau atsisakyti keliones ,nors zinojau ,kad pailseti man nepavyks,bet tikrai gana gerai pavyko mintis nukreipti i atostogas.kai grizau ,pastebjau ,kad daznai pries uzmiegant,galma pasakyti pradinej stadijoje kai miegi,as matau vaizda ,kad as vaziuoju ir is didelio greicio ivaziuoju i kita masina ir nuo to vaizdo ,as realybeje net sokineju nuo lovos,sirdys atrodo ,kad tuoj issprogs per gerkle.Vis galvodavau ,kad tai praeis,bet....jau praejo metai ,o as tikrai min 2 kart per savaite matau ta vaizda ir sokineju. Geriau raminamuju ir migdamuju tableciu ,bet nuo man nuo ju galva skauda,tai paprasta valerjone geriu iki siol.Aisku turejau gyvenime stipresniu stresu,bet kaz kaip tai praeidavo,o cia...nesuprantu.man tai tiesiog trugdo gyvenime,kai vos ne kas 3 diena tai mati ir svarbiausia jauti .
Galvojau gal kokia hipnoze pabandyti ,kad man is galvos ta vaizda nuimtu,tiesiog nezinau ka tokioje situacijoje geriau daryti.Gall galyte daugiau man ka nors patarti.
Aciu is anksto.