Kad ir kaip keista, vienas kita atradom internete... Pradzia buvo juokinga, tuo metu as dar vis mylejau savo pirmaja meile. Taciau zmogus su kuriuo emem susirasineti buvo toks savas ir mielas. Po keliu menesiu apsikeitem numeriais. Prasidejo susirasinejimas. Paskambino. Pirma karta isgirdus balsa net atsisedau... toks vyriskas ir rodos pazistamas iki sielos gelmiu. Kalbedavomes po valanda ir daugiau. Gyvenom kituose miestuose. Viena karta pasiule susitikti. Nesipriesinau. Paskyre pasimatyma autobusu stoty, o ir atejo ne vienas, su pusbroliu. Tas kartas buvo toks juokingas. Jau pasibaigus pasimatymui gavau sms, tikriausiai nebenoresiu jo matyti... Atsakiau, kad noresiu, o is tikro likau suzaveta jo rankomis - tokios nuostabios. Vis dar kalbedavom, rasinejomes. Isvaziavau dirbti i kita miesta. Viena diena paskambino, atvaziuoja. Pasimatymui nesiruosiau... Jis buvo su visa savo seima, sedejom kavineje, gurksnojom. Veliau jau gerokai sutemus patraukem link juros. Pirma karta jis mane apsikabino. Jo rankose pasijutau maza maza mergaiciuke. Taip visada norejau jaustis vyro rankose - saugi bet nesuvarzyta. Ta pacia nakti ivyko musu pirmasis kartas. Ta naktis pakeite musu santykius. Tai buvo tobulas vyras visomis prasmemis. Jauciau kad isimylejau, taip kaip gyvenime nebuvau isimylejusi... Praleidom dar viena nuostabia diena kartu. Maudemes juroje, vaiksciojom tyledami ir zvelgdami vienas kitam i akis, jo rankos nepaleido manes ne akimirkai. Viskas vyko zaibisku greiciu... Ir vakaras atejo visai nelauktas. Nebuvo zodziu, nebuvo asaru ir pazadu, tiesiog zinojom, viskas turi vykti savaime... ilgi pokalbiai telefonu, vel sms... Iki siol turiu kiekviena isaugojusi... Ir pirmasis barnis. Susipykom, issiskyrem. Praejus kiek laiko parasiau laiska. Galbut tai buvo kvaila is mano puses, bet tiesiog fiziskai ilgejausi musu pasnekesiu, viso kas buvo taip sventa ir nesutepta. Paskambino. Kalbejom ilgai, naktis pasirode per trumpa issakyti viskam. Susitarem susitiksim. Vaziavau traukiniu. Keliai drebejo, galvojau mirsiu. Pasitiko stoty. Abu jautemes nejaukiai. Vienas kitam turejom tiek daug visko pasakyti, o zodziai strigo. Nutarem, kad vaziuosim prie ezero. Sustojom, gerem sampana. Maciau kaip jis norejo mane pabuciuoti, bet nedriso. As norejau buti pabuciuota, bet... "Ar galiu tave pabuciuoti?" Tas klausimas nuskambejo taip vaikiskai, bet grazesniu zodziu nebuvau girdejusi. Tik linktelejau ir pajutau jo lupas ant savuju... Ta vakara nieko daugiau neivyko. Nutarem, kad pabandysim viska is pradziu, neskubant...
Po metu apsigyvenom kartu... Dar po metu prisiekem vienas kitam amzina meile mazuteje baznyteleje, jaukiame draugu ir seimos rate. Kaip siandien pamenu, kunigas klause kodel as sypsausi? Ir kaip gi galejau nesisypsoti, kada salia manes stovejo pats mylimiausias zmogutis?  Galbut jis ne tas prisiekes romantikas, taciau man taip gera jausti kiekviena karta grizus ir darbo jo lupas ant nosies galiuko, rankas ant augancio pilvuko... Tai tas zmogus su kuriuo romantika nesibaigia kasdienybeje... 
kaip miela...
sveikinu 
Žaviiinga... Perskaičiau šią istoriją ir išsišiepiau nuo ausies lig ausies... Tobulai nuostabu...
Jatau, kaip gražu
Gražiausia, kas yra skaityta Taip tikra. Du kart skaičiau... iš naujo...Siūlau pirmą vietą
Jetau kokia miela istorija
taip smagu buvo skaityti ir prisiminti kaip aš leisdavau ilguosius rudenio vakarus su savo dabartiniu vyru
labai grazu. linkiu, kad niekada nesibaigtu...
QUOTE(Mylima26 @ 2008 06 11, 15:22) Kad ir kaip keista, vienas kita atradom internete... Pradzia buvo juokinga, tuo metu as dar vis mylejau savo pirmaja meile. Taciau zmogus su kuriuo emem susirasineti buvo toks savas ir mielas. Po keliu menesiu apsikeitem numeriais. Prasidejo susirasinejimas. Paskambino. Pirma karta isgirdus balsa net atsisedau... toks vyriskas ir rodos pazistamas iki sielos gelmiu. Kalbedavomes po valanda ir daugiau. Gyvenom kituose miestuose. Viena karta pasiule susitikti. Nesipriesinau. Paskyre pasimatyma autobusu stoty, o ir atejo ne vienas, su pusbroliu. Tas kartas buvo toks juokingas. Jau pasibaigus pasimatymui gavau sms, tikriausiai nebenoresiu jo matyti... Atsakiau, kad noresiu, o is tikro likau suzaveta jo rankomis - tokios nuostabios. Vis dar kalbedavom, rasinejomes. Isvaziavau dirbti i kita miesta. Viena diena paskambino, atvaziuoja. Pasimatymui nesiruosiau... Jis buvo su visa savo seima, sedejom kavineje, gurksnojom. Veliau jau gerokai sutemus patraukem link juros. Pirma karta jis mane apsikabino. Jo rankose pasijutau maza maza mergaiciuke. Taip visada norejau jaustis vyro rankose - saugi bet nesuvarzyta. Ta pacia nakti ivyko musu pirmasis kartas. Ta naktis pakeite musu santykius. Tai buvo tobulas vyras visomis prasmemis. Jauciau kad isimylejau, taip kaip gyvenime nebuvau isimylejusi... Praleidom dar viena nuostabia diena kartu. Maudemes juroje, vaiksciojom tyledami ir zvelgdami vienas kitam i akis, jo rankos nepaleido manes ne akimirkai. Viskas vyko zaibisku greiciu... Ir vakaras atejo visai nelauktas. Nebuvo zodziu, nebuvo asaru ir pazadu, tiesiog zinojom, viskas turi vykti savaime... ilgi pokalbiai telefonu, vel sms... Iki siol turiu kiekviena isaugojusi... Ir pirmasis barnis. Susipykom, issiskyrem. Praejus kiek laiko parasiau laiska. Galbut tai buvo kvaila is mano puses, bet tiesiog fiziskai ilgejausi musu pasnekesiu, viso kas buvo taip sventa ir nesutepta. Paskambino. Kalbejom ilgai, naktis pasirode per trumpa issakyti viskam. Susitarem susitiksim. Vaziavau traukiniu. Keliai drebejo, galvojau mirsiu. Pasitiko stoty. Abu jautemes nejaukiai. Vienas kitam turejom tiek daug visko pasakyti, o zodziai strigo. Nutarem, kad vaziuosim prie ezero. Sustojom, gerem sampana. Maciau kaip jis norejo mane pabuciuoti, bet nedriso. As norejau buti pabuciuota, bet... "Ar galiu tave pabuciuoti?" Tas klausimas nuskambejo taip vaikiskai, bet grazesniu zodziu nebuvau girdejusi. Tik linktelejau ir pajutau jo lupas ant savuju... Ta vakara nieko daugiau neivyko. Nutarem, kad pabandysim viska is pradziu, neskubant... Po metu apsigyvenom kartu... Dar po metu prisiekem vienas kitam amzina meile mazuteje baznyteleje, jaukiame draugu ir seimos rate. Kaip siandien pamenu, kunigas klause kodel as sypsausi? Ir kaip gi galejau nesisypsoti, kada salia manes stovejo pats mylimiausias zmogutis? Galbut jis ne tas prisiekes romantikas, taciau man taip gera jausti kiekviena karta grizus ir darbo jo lupas ant nosies galiuko, rankas ant augancio pilvuko... Tai tas zmogus su kuriuo romantika nesibaigia kasdienybeje...  Kaip miela,sveininu tave... buna kai likimai susipyna atsitiktinai
Man asmeniškai
. Vat ir žinok žmogau kada Dievas nuspres apsukti tavo gyvenimą 180 laipsniu kampu.. Jei gerai pažiūrėjau tai ir savo angelėlį neužilgo supuosit ant ranku
Ach, kaip gražu, kaip paprasta, o svarbiausia taip TIKRA TIKRA ir be galo nuoširdu...Gražių jum jausmų. Būkit laimingi
Labai silta istorija. Sekmes jums!
gražu.Sėkmės Jum auginant pilvuką...
vaje kaip grazu sekmes jums
Man truputeli nepatiko, kad jis i pirma pasimatyma atejo ne vienas
 Bet siaip labai viskas grazu
labai grazu
 pradzia primine mano pacios meiles istorijos pradzia sekmes jums
kaip miela!
meiles jums!
QUOTE(Mylima26 @ 2008 06 11, 15:22) "Ar galiu tave pabuciuoti?" Tas klausimas nuskambejo taip vaikiskai, bet grazesniu zodziu nebuvau girdejusi. ...taip pazystama... Labai grazi Jusu istorija, linkiu siltu jausmu dar daug daug metu.
Oi kaip faina
...labai grazi istorija...sekmes Jums didziausios
QUOTE(Mylima26 @ 2008 06 11, 14:22) Kad ir kaip keista, vienas kita atradom internete... Pradzia buvo juokinga, tuo metu as dar vis mylejau savo pirmaja meile. Taciau zmogus su kuriuo emem susirasineti buvo toks savas ir mielas. Po keliu menesiu apsikeitem numeriais. Prasidejo susirasinejimas. Paskambino. Pirma karta isgirdus balsa net atsisedau... toks vyriskas ir rodos pazistamas iki sielos gelmiu. Kalbedavomes po valanda ir daugiau. Gyvenom kituose miestuose. Viena karta pasiule susitikti. Nesipriesinau. Paskyre pasimatyma autobusu stoty, o ir atejo ne vienas, su pusbroliu. Tas kartas buvo toks juokingas. Jau pasibaigus pasimatymui gavau sms, tikriausiai nebenoresiu jo matyti... Atsakiau, kad noresiu, o is tikro likau suzaveta jo rankomis - tokios nuostabios. Vis dar kalbedavom, rasinejomes. Isvaziavau dirbti i kita miesta. Viena diena paskambino, atvaziuoja. Pasimatymui nesiruosiau... Jis buvo su visa savo seima, sedejom kavineje, gurksnojom. Veliau jau gerokai sutemus patraukem link juros. Pirma karta jis mane apsikabino. Jo rankose pasijutau maza maza mergaiciuke. Taip visada norejau jaustis vyro rankose - saugi bet nesuvarzyta. Ta pacia nakti ivyko musu pirmasis kartas. Ta naktis pakeite musu santykius. Tai buvo tobulas vyras visomis prasmemis. Jauciau kad isimylejau, taip kaip gyvenime nebuvau isimylejusi... Praleidom dar viena nuostabia diena kartu. Maudemes juroje, vaiksciojom tyledami ir zvelgdami vienas kitam i akis, jo rankos nepaleido manes ne akimirkai. Viskas vyko zaibisku greiciu... Ir vakaras atejo visai nelauktas. Nebuvo zodziu, nebuvo asaru ir pazadu, tiesiog zinojom, viskas turi vykti savaime... ilgi pokalbiai telefonu, vel sms... Iki siol turiu kiekviena isaugojusi... Ir pirmasis barnis. Susipykom, issiskyrem. Praejus kiek laiko parasiau laiska. Galbut tai buvo kvaila is mano puses, bet tiesiog fiziskai ilgejausi musu pasnekesiu, viso kas buvo taip sventa ir nesutepta. Paskambino. Kalbejom ilgai, naktis pasirode per trumpa issakyti viskam. Susitarem susitiksim. Vaziavau traukiniu. Keliai drebejo, galvojau mirsiu. Pasitiko stoty. Abu jautemes nejaukiai. Vienas kitam turejom tiek daug visko pasakyti, o zodziai strigo. Nutarem, kad vaziuosim prie ezero. Sustojom, gerem sampana. Maciau kaip jis norejo mane pabuciuoti, bet nedriso. As norejau buti pabuciuota, bet... "Ar galiu tave pabuciuoti?" Tas klausimas nuskambejo taip vaikiskai, bet grazesniu zodziu nebuvau girdejusi. Tik linktelejau ir pajutau jo lupas ant savuju... Ta vakara nieko daugiau neivyko. Nutarem, kad pabandysim viska is pradziu, neskubant... Po metu apsigyvenom kartu... Dar po metu prisiekem vienas kitam amzina meile mazuteje baznyteleje, jaukiame draugu ir seimos rate. Kaip siandien pamenu, kunigas klause kodel as sypsausi? Ir kaip gi galejau nesisypsoti, kada salia manes stovejo pats mylimiausias zmogutis? Galbut jis ne tas prisiekes romantikas, taciau man taip gera jausti kiekviena karta grizus ir darbo jo lupas ant nosies galiuko, rankas ant augancio pilvuko... Tai tas zmogus su kuriuo romantika nesibaigia kasdienybeje... Labas, va cia tai ISTORIJA baltai pavydziu tokiu isgyvenimu.O kas atsitiko su pirmaja meile t.y. kaip baigesi? 
labai grazu. labai sveikinu.
grazaus gyvenimo Jums
Asara nubraukiau,labai nuostabi istorija,kad taip visa gyvenima
Nuostabiai silta istorija, net susigraudinau
Ir aš ašarą nubraukiau, labai gražu
labai grazi istorija
kaip grazu
sėkmės jums
QUOTE(Dominykos @ 2009 01 25, 11:31) Labas, va cia tai ISTORIJA baltai pavydziu tokiu isgyvenimu.O kas atsitiko su pirmaja meile t.y. kaip baigesi? Sveikutes Aciu uz komentarus ir grazius zodzius  Dominykos > pirmoji meile ir lieka pirmoji. Jis buvo dar kuri laika salia, bet tarp musu nieko nebebuvo jau senokai. Tik kai su saviskiu susizadejome, ta pacia diena prase, jog nedaryciau "klaidos". Taigi tiek ir tepasakiau, jog klaida butu, jeigu savo zmogu palikciau  Siandien jau 4 metai, kaip gyvename santuokoje
Labai zavi istorija
Laimes ir meiles jums ir toliau
grazu
Net asara nuriedejo
labai grazus pasakojimas. Sveikinu linkiu kad niekada tokie grazus jausmai neisblestu
kaip filmuose su laiminga pabaiga
Labai grazi istorija, panasi i manaja
sekmes jums
Graži istorija
Šeimyninės laimės jums
Gražu
labai faina istorija...
Labai idomi istorija . Sekmės jums .
Gražu....
moterys žavisi...bet pradžia ne visai kaip skamba.
 aš čia nepiktai, bet atsakyk,l jei nori. aišku, jau daug metų prabėgo nuo tavo rašinio. kam eit į pažinčių psl, jei dar draugauji su kuom nors? ar mes laikom žmones ant meškerės, t.y. dar pilnai neišsiskyrę, ir dairomės po truputį kitų? net jei jums nesiklostė, ar ne geriau visgi vistiek, išlikt su visa pagarba, pirma išsiskirt su pirmu žmogum arba bent jau išsiaiškint iki galo, o tik po to nardyt pažintyse? vot tada istorija būtų tikrai graži.
nepakartojama istorija
linkiu kad ta laime niekad nesibaigtu
Beskaitant šią istoriją, nejučia pradėjau šypsotis
labai gražu sėkmės jums
sekmes Jums
QUOTE(zuzu @ 2010 01 16, 10:35) moterys žavisi...bet pradžia ne visai kaip skamba. aš čia nepiktai, bet atsakyk,l jei nori. aišku, jau daug metų prabėgo nuo tavo rašinio. kam eit į pažinčių psl, jei dar draugauji su kuom nors? ar mes laikom žmones ant meškerės, t.y. dar pilnai neišsiskyrę, ir dairomės po truputį kitų? net jei jums nesiklostė, ar ne geriau visgi vistiek, išlikt su visa pagarba, pirma išsiskirt su pirmu žmogum arba bent jau išsiaiškint iki galo, o tik po to nardyt pažintyse? vot tada istorija būtų tikrai graži.Tikriausiai jautė, kad šalia, ne tas, ko reikia
Grazu
|