Liga nesirenka nei žmogaus, nei laiko. Tokiu metu tik spėjame nuspręsti, kur važiuoti. O kur važiuoti?
Siūlau šioje temoje išsakyti ne tik savo išgyvenimus ligoninėje, bet jei galima ir palyginti KMUK ir II ligonines.
Kiekvienas vertiname skirtingai. Vienam svarbiausia ramybė, kitam aplinka. Todėl pagal atsiliepimus galėsime kiekviena įvertinti, kur būtų geriau.
Siūlau nusikopijuoti mano pateiktus vertinimo kriterijus ir juos pildyti.
Atkreipkite dėmesį, kad tai ne diskusijų, o informacinė tema. Kiekvieno mūsų vertinimas yra subjektyvus. Bet ar gali kitas diskutuoti mano asmeninių išgyvenimų tema?

Vertinimo kriterijai

Įstaigos pavadinimas, skyrius
Priežiūra ir požiūris
Informatyvumas
Profesionalumas
Personalas
Aplinka
Švara
Ramybė
Maistas
Pagiriamasis žodis

Taigi, pradėsiu:

KMUK, I vaikų ligų skyrius
Priežiūra ir požiūris. Puiki priežiūra
Informatyvumas. Kiekvieną kartą paklausus, tiek seselės,tiek daktarai, išaiškina, pakartoja, kokie vaistai, ko tikisi, kas gali būti ir t.t...
Profesionalumas. Sunku vertinti daktaro darbą, kai neesi medikas. Vienas pastebėjimas, Skirtingai nei II ligoninėj tiek kraują iš venos imdami, tiek statydami kateterį, pataikė iš pirmo karto. (kateteris statytas du kartus, kraujas imtas tris katus).
Personalas. Nebuvo nei su viena sesele, daktare ar pagalbiniu personalu bėdų. Visi gerai dirba savo pasirinktą darbą. Ypatingai švelniai bendrauja su vaikais.
Aplinka. Palatos labai mažos. Palatose nėra tualeto, vonios. Negalima jungti elektros prietaisų. Tam skirta mamų virtuvėlė, kur mamos gali pasigaminti valgyti. Mamoms palatoje išskirtos lovos arba išskleidžiami foteliai.
Švara. Nesupratau ar reguliariai tris kartus per dieną išnešamos šiukšlių dėžės, ar tiesiog valytoja nuolatos eina ir žiūri. Bet užpildyti nei karto nepavyko
Ramybė. Vaikams miegant, personalas palatoje kalba tyliai. Lempos nakčiai uždengiamos, kad palatoje įjungus šviesą, nuo jos nepabustų kaimynai.
Maistas. Tikėjausi blogesnio. Bet šiaip normalus. Vaikutis noriai valgė.
Pagiriamasis žodis.Nelabai išeitų kažką išskirti. Viso skyriaus darbas labai maloniai nustebino. Daktarai dėmesingi, švelnūs. Seselės naktį pačios repečkoja per mamos lovą, kad pasiektų lašelinę . Atvažiavom sekmadienį su nežinia ir stresu, bet džiaugiuosi, papuolėm į geras rankas. AČIŪ!


II ligoninė, infekcinis skyrius
Priežiūra ir požiūris. Mums pasitaikė abejingas ir piktas personalas. Jų požiūriu, tėvai kalti, jei jų vaikai susirgo.
Informatyvumas. Į klausimą, kada bus leidžiami vaistai, atsakymas: o koks jums skirtumas?
Profesionalumas. Sunku vaikui pataikyti į veną. Palyginkit su KMUK. Čia 6 dūrius teko daryt, kad pataikytų. Gražindama vaiką seselė burbėjo, kad jei dar kartą teks dūrti, ji tikrai neapsiims...
Personalas. Ypatingai nemalonios slaugės. Kitoje temoje viena iš jų tiesiai išpyškino: koks atlyginimas, tokia ir paslauga...
Aplinka. Palatos, lyginant su KMUK, erdvesnės. Palatoje yra tualetas, vonia. Už tam tikrą mokestį (nustatyti tarifai parai) galima naudoti elektrinius prietaisus.
Švara. Puiki
Ramybė. Lyginant su KMUK, čia daktarai pamiršta, kad dirba su ligoniais, o dar ir su vaikais. Ypatingai rytais, kai dar vaikai miegojo, pastoviai aptarinėdavo atlyginimus, darbo sąlygas ar šiaip pakankamai triukšmingai kalbėdavosi.
Maistas. Lyginant su kitomis gydymo įstaigomis, geriausias.
Pagiriamasis žodis. Pagiriamasis žodis valytojoms, maisto gamintojoms ir spaudos išnešiotojai

Reziume balais:
Priežiūra ir požiūris
KMUK (1), II ligoninė (0)
Informatyvumas
KMUK (1), II ligoninė (0)
Profesionalumas
KMUK (1), II ligoninė (0)
Personalas
KMUK (1), II ligoninė (0)
Aplinka
KMUK (0), II ligoninė (1)
Švara
KMUK (1), II ligoninė (1)
Ramybė
KMUK (1), II ligoninė (0)
Maistas
KMUK (0), II ligoninė (1)

Net keista, kad kartais šitaip skiriasi įspūdžiai. O gal jūsų įpsūdžiai iš KMUK šviežesni? Teko su dukra ten gulėti prieš 4 metus, tai ligi šiol prisimenu kaip košmarą, po kurio apie klinikas likau labai blogos nuomonės. Taigi tęsiu:

KMUK, I vaikų ligų skyrius

Priežiūra ir požiūris. Priežiūra "valdiška", niekam nerūpi bent minimalus vaiko komfortas. Reikia matuotis temperatūrą - raiškia reikia, žadinkit miegatį ligoniuką. Vaikas su temperatūra? Tai nenešiokit jo po skersvėjuotą koridorių. Nesvarbu, kad 2 metų mažylis paniškai bijo pasilikti palatoj, o mamai reikia į tualetą, kuris kitame koridoriaus gale Aišku, specialiai niekas nekankino, bet šiaip žmogiškesnio požiūrio oi kaip pasigedau.

Informatyvumas. Nieko neaiškina, jei ko paklausi - kaip kirviu nukerta ir tiek žinių. Dukrai darė alergologinius tyrimus, niekas nesiteikė nei paskyti, nei užrašyti (!!!), kokius mėginius darė ir į ką konkrečiai nesureagavo.

Profesionalumas. Kadangi patekom pas reidentę, tai tiek ir to profesionalumo... Ją prižiūrinti docentė kalbėjo supermoksliškai, o ta mergaičiukė bendravo ne su manim, o su ta docente. Aš su savo klausimais joms tik "trukdydavau".

Personalas. Šaltas ir oficialus. Prieš tai dukra gulėjo reanimacijoje - ten nepalyginamai šiltesni, pasirengę padėti medikai, tikras kontrastas skyriaus personalui.

Aplinka. Klaiki. Kur tą vaiką dėti mažutėje palatoje? O kur dar mikroklimatas? Karštis žiemą - baisus, langai vėdinimui neatsidaro. Palatoj - apie 28 laipsniai karščio. Ir čia - ten, kur ligoniukai serga kvėpavimo takų ligomis O kai mamos fotelius miegui išsitiesia, tai viena per kitos lovą turi lipti kad prie kirauklės prieitų.

Švara. Tai jau tikrai reguliariai švarinasi. Būtent per pietų miegą ar 7 val. ryto pradeda barškintis su visokiais kibirais. Tiesa, pas mus per pietų miegą dar santechniką vedžiojosi čiaupo taisyti

Ramybė. VAikų skyriuje režimas - kaip suaugusiųjų. Tai yra pietūs - 13.30, o nuo 16 val. - jau lankymas. Gerai, jei vaikas per pusvalandį pavalgo. Jų dar reikia užmigdyti. Maniškė užmigdavo prieš 15 val. O 16 val. - jau padjom, priguža pas ką nors lankytojų, amen ramybei. Vaikui poilsis - tik minimalus. O ką dar kalbėti apie tokį neišvengiamą dalyką, kaip vaistų leidimas. Ateina leisti vienam vaikui, ateina kitam. Laikai nesutampa, sienos - kone popierinės, vienas ima bliauti, pabunda dauguma aplinkinių palatų vaikų.

Maistas. Klaikus ir nevalgomas. Šiaip nesu išranki, bet prašiau vyro kad neštų ką nors iš "Maximos" - irgi ne superinis maistas, bet nepalyginamai geriau. Net man, valgyklinio maisto gerbėjai, klinikų "šedevrai" stojasi skersai gerklės, ypač jų guminės košės visokios

Pagiriamasis žodis.Iš to karto, kai gulėjau, pagirti galiu tik visą vaikų reanimacijos personalą. Va ten tai maloniai nustebino. Ir ramina, ir guodžia, ir nuolat pasitikslina, ar viskas aišku, kiekvieną procedūrą darydami paaiškina. Kai per dukros pietų miegą buvom nulėkę namo kai kurių daiktų pasiimti, grįžę radom sesutę sėdinčią prie jos lovos ir jai lopšinę dainuojančią, kad dar pamiegotų. O kai dieną išsimiegojusi paskui naktį jau sveikstanti dukra miegoti nebenorėjo, sesutė susitempė medicininių įrankių komplektą ir jos abi žaidė ligoninę, gydė pliušinį meškiuką. Va čia tai buvo priežiūra. Beje, be jokių vokelių!!!! Galbūt todėl, kad iš tokio rojaus patekome į tą I vaikų skyrių, ten iki pat išrašymo neatsipeikėjau po tokio milžiniško kontrasto. Maža to, iš skyriaus išlėkėme su didžiausia tmperatūra - ir dukra, ir aš. Ten guldomi ligoniukai, sergantys skirtingom ligom. Vieni tarp kitų infekcijas moment pasidalina


Nesu buvusi II klinikinėj, tai palyginti neturiu su kuo. Bet kuo nuoširdžiausiai ir savo vaikams linkiu apsiriboti sloga ir lengvu gripu - tokiais, kad jokioj, net pačioj geriausioj ligoninėj nereikėtų atsidurti

Oho, visai priešingas įspūdis . Mes buvom šių metų vasarą.

Liuks tema tik gaila, kad tiek nedaug atsiliepimų...

Įdomu, ar nėra daug perėjusių per abi ligonines, ar šiaip pasyviai į tai žiūri

Ech, aš užsiprenumeravau temą, parašysiu, kai turėsiu patirties.. aišku geriau būtų išvengti tų ligoninių...

šiaip visokie vertinimai

http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=19072

http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=340157

http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=60022

ll-oje ligoninėje nesu gulėjusi,bet KMUK l vaikų sk.teko pagulėti su dukra,o vėliau ir su sūnumi.Ir viskas ten mums tiko ,ir rezidentės malonios,ir med personalas gerai dirba,ir maistas geras,ir tvarka nepriekaištinga.

Aš aišku, visada esu už klinikas. Jomis labiausiai pasitikiu. Kol kas ten nebuvo kokių nors nemalonių situacijų.
Bet ne visada yra galimybė rinktis - klinikos ar pvz II ligoninė. Taip mums nutiko prieš savaitę, kai atvažiavome su sūnum į klinikas su laringitu. Tiesa, teko kiek palaukti, nes labai nedėkingu laiku atvažiavome, kai keitėsi pamainos, kai darbo pradžia, vizitacijos po skyrius. Sulaukėm labai malonios daktarės, kuri viską apžiūrėjusi pasakė, kad laringitas, pakonsultavo, ką tokiu metu pirmiausia reikia daryti, kai užeina staigus dusimas. Atsiprašė, kad negali mūsų paguldyti į klinikas, nes nėra vietų ir išsiuntė į II ligoninę. Tiesa, dar pasiūlė greitukę, jei neturime savo transporto, bet mes važiavome savuoju.
Kas per metus pasikeitė II ligoninėje.
Personalas. Bent jau mums padarė gerą įspūdį. Dalis seselių mums nematytos. Tikrai yra ir labai malonių, ir paslaugių. Galima sakyti, tik viena iš pernai kaip buvo nemaloni votis taip ir liko... Sakyčiau, nelaimingas žmogus, jei dirba VAIKŲ skyriuje, o su panieka ir neapykanta prakošia pro dantis dviejų metų neturinčiam vaikui: NESIMAIŠYK... tuo metu, kai vaikas per pusmetrį nuo manęs ėjo iš inhaliacijų ir tiesiog susimėtė per kurią pusę aplenkti slaugę.. Kitas personalas tiesiog gerai dirbo savo darbą. Tiesa, ligonių srautas buvo pakankamai didelis ir aš sutinku, jų darbas yra pakankamai įtemptas.
Šį kartą ir kraują iš venos, ir kateterį pastatė iš pirmo karto. Tad, šioj vietoj mano įspūdžiai nuo pernai labai skiriasi.
Palatos. Kaip ir pernai, palatos mums patiko. Kiek girdėjau, keičia langus, vadinasi, ten bus dar geriau.
Dar vienas geras dalykas, kuriuo mums teko pasinaudoti, tai išėjimas pro tualetą į lauką. Aišku, šis patogumas yra tik pirmame aukšte, bet mums pasisekė, kad slaugė atrakino duris ir tiesiai iš palatos daiktus išsinešėm į prie pat stovinčią mašiną.
Maistas. Gerokai suprastėjo kokybė. Bet kas man ten labai patiko, ko nepamenu klinikose, tai visokie priedai - bananai, apelsinai, bandelės, sūreliai. Ypač, kai vaikai beveik nieko nevalgo, tai yra kažkoks paįvairinimas.

Gulejom ir ten ir ten.Rasiau rasiau ir netycia uzveriau visa langa prirasyta Daugiau neberasiau nes labai slogus prisiminimai is tu ligoniniu Prasysiu trumpai:
2-oje vaiku infekcineje patiko maistas(gulejom pries metus) ir,kad WC kiekvienoj palatoj yra.Nepatiko sesutes,nes tokios pletkininkes ,kad neturiu zodziu.Ir kateterio neistate naktine pamaina niekaip.Vaika iskankino iki negalejimo Nakti,kai pagulde mus su temp 40 ,kita mama is musu palatos nedave istatyt kateterio savo mergytei.Tai puse keturiu ryto buvo palatoj ijungtos visos lempos ir pradetos razborkes tar gyd. seseliu ir tos mamos Migdziau vaika koridoriuj nes triuksmas patikekit koks buvo.Ir palatos baisios.Langai kiauri,nakti vejas atidare.Vyras is namu atsivezes klijavo langus,nes vaikui prie inkstu uzdegimo prisidejo ausys,nosis ir gerkle
Labai geros gyd. papuole mums 2-oje.Tai Tamulaitiene ir Tomkeviciene.Superines abi.


KMUK nepatiko maistas ir kad WC toli (pirmam vaiku sk.).O siaip viskas ciki.Ir didelis aciu gyd.R.Mitkienei

bet čia tai irgi įdomi mama. O tai kaip tada gydyti? Kaip vaistus leisti, lašelinę statyti? Seseles galima suprasti, joms tai atsakomybė. Kuo viskas baigėsi?

Baigesi tuo,kad istate kateterimergytei,bet mama ka tik prasvitus pradejo ruostis namo ir ragino visus kuo greiciau jas paleisti ir gydytoja israse namo.Aisku isaiskino mamytei,kad po keliu dienu sugrisit,nes nepagydyta mergyte,kad gali jos paskambint vaiku teisems.Mergyte veme ir viduriavo pries tai visa diena.Bet lygtai negrizo,nes mes gulejom ilgai.

tai va čia pavyzdys, ką kartais tenka ištverti patiems daktarams . Nebūtinai šioje ligoninėje...

Na, neskubėkite smerkti tos motinos. Tikėtina, kad ji turėjo savų priežasčių: galbūt prieš tai nervus ištąsė bereikalingai atliktos procedūros, gal nesutiko su medikų diagnoze ar dar kas nors panašaus?

Kai gulėjom klinikose, pačiai teko griežčiausiai užprotestuoti, kad nestatytų mano dukrai lašelinės.
Jau taip buvo iškankinta visokių procedūrų, taip paniškai bijojo vaistų leidimo, o tuo pačiu užklupo po visą skyrių siautęs viduriavimo virusiukas. Paprašiau sesutės smectos ar ko nors panašaus, o ta iškart suskubo, kad lašelinės reikia. Pamaniusi, kiek streso bus vaikui, griežčiausiai užprotestavau, pati įkalbėjau dukrą kone be perstojo gerti skysčius ir viskas baigėsi gerai.
O namo, kaip jau minėjau, irgi išlėkėm su temperatūrom. Tuo metu buvau taip pašiurpusi nuo sveikti visiškai nepalankių sąlygų, kad jei nebūtų paleidę - būčiau su vaiku pabėgus

Iš dabartinių jūsų atsiliepimų spėju, kad gal ten klinikose kas pasikeitę? Šiaip ar taip, mano įspūdžiai - 6 metų senumo...

Ta mamyte su mergyte ka tik buvo atveztos su greitaja is namu.Mergyte kokiu 7 men. buvo viduriavus ir vemus visa diena.Ir sesutes issinese mergyte istatyt kateterio,nes skysciu trukumas buvo.Tai ji nuejus isplese mergyte is ranku sesutem ir neleido statyt kateterio,nes ten jai kazkas nepatiko( mamai).
Ir cia niekas nieko nesmerkia,tik parasiau kaip buvo.Ir viskas vyko 2-oje lig.Vaiku infekcinaim o ne KMUK.

Ar jūs turite tiek daug kompetencijos, jog galėtumėt svarstyti daktaro sprendimą skirti vienokius ar kitokius vaistus, statyti lašelinę? Kas yra lašelinė? Pacientui - tai keturios valandos ramios būsenos, nekeliant/nenuleidžiant rankų. Taip, kai man reikėjo išlaikyti per naktį 6 valandas(mums statė dvi vieną po kitos) besimalančio nuo temperatūros metukų laiko sūnaus ranką, sunku, sutinku! Bet jeigu reikia, tai reikia, ne atostogų ten važiavome. Ar jūsų medicininės žinios siekia tik tiek, kad matau, manau, jaučiu, gaila? Jei jūs pasikausčius, tyliu, galite ir pati nuspręsti. Tik tokiu atveju, gal net neverta važiuot į ligoninę? Nes ten visada mūsų laukia visa puokštė "einamų" ligų, kaip rotas, noras, plaučių uždegimas, paprasčiausia sloga... Pilnai sutinku su jumis, kad nei klinikose, nei II ligoninėj nėra idealių sąlygų sveikti, ypač per ligų būmą. O ką patarsite daryti? Kai net ir su rimta liga nepriima nes nėra vietų. Kai ekstriniai guldomi pacientukai sėdi koridoriuje ir laukia kol paleis išeinančius pacientukus, sutvarkys palatas. Taip kad tenka rinktis - ligoninė arba savarankiškas gydymas, kuris kartais baigiasi dar didesnėm ligos komplikacijom.

Kuris vaikas nebijo vaistų leidimo, keteterio statymo? Dabar gulėjome su pacientuku, kuris tiek bijojo baltų chalatų, kad verkdavo vien praeinant baltam chalatui pro palatą, arba kai ateidavo valytojos baltais chalatais valyti palatos. Nežiūrint to, praėjo daugybę lašelinių vaistų leidimo, visas vizitacijas. Kuriai čia iš mūsų patinka kai jų vaikai verkia? Bet kartais reikia susiimti, ir galvoti ne apie tai KAIP MAN SUNKU NES VAIKAS VERKIA, o kaip kooperuotis su medikais, kad vaikas gautų kuo geresnį gydymą, greičiau pasveiktų. Įsivaizdoju, turėtų būti labai sunku, kai ne tik reik pasirūpinti pacientu, bet dar kovoti su paciento globėjais .

Vieną ką aš iš lailalalailos pasakojimo supratau, kad į vieną palatą buvo suguldyti skirtingų ligų vaikeliai. Šito visada labai bijau guldamasi į ligoninę. Jei tik kitoje palatoje koks užkratas, tai dar dar kažkaip galima išvengti. Bet kai toje pat palatoje, tai jau labai tikėtina apsikeisti ligom

Taip mes visi trys leliukai su mamom ir viena mociute gulejom vienoj palatoj.Mes su inkstu uzdegimu,kitas berniukas su itarimais,kad rota virusas ir ta mergyte pagulde su itarima,kad rota.Kaip tik tuo laiku atsimenu siaute rota virusas.Net nelabai buvo vietu kur guldyt.Greitoji i KMUK tada net neveze,sake vistiek nepriims.Tai nuveze i 2-a.Ir ten buvo pilnas skyrius vaiku

tai jūsų padėtis buvo prasčiausia. Inkstų uždegimo taip sau gal ir neperduosit, o va rotas ...

Tiesa, Salsa, ar KMUK kas pasikeitė per šešis metus, negaliu pasakyti. Įspūdžių yra net visai priešingų. Lygiai kaip ir II ligoninės atžvilgiu. Čia kaip kam papuola, kaip kas interpretuoja situaciją

Komentarą parašiau tik norėdama parodyti, kad situacijų būna visokių.

Ne, nesu aš tiek pasikausčiusi, kad abejočiau gydančio gydytojo sprendimais.
Bet jaučiuosi turinti teisę išsiaiškinti, kam kokia procedūra daroma.
Tuo metu, kai sesutė pareiškė atvešianti lašelinę, paklausiau, ką tai duos. Ogi duos skysčius. Tada dar kartą paklausiau, ar tuos skysčius nebūtų galima sugirdyti per burną. Paaiškino, kad būtų galima, bet lašelinė - paprasčiau. O kai kategoriškai atsisakiau lašelinės ir pareiškiau, kad man bus paprasčiau vaikui sugirdyti, pasižiūrėjo į mane nesupratusi. Bet mano nuojauta neapgavo.

Juolab pastaba, ko mes gulėmės į ligoninę, mano atveju - ne į temą. Dukrą guldė dėl obstrukcinio bronchito, taigi kol jį išgydė - sulaukiau. Bet kai paskui sveikstantis vaikas tik prisigaudė kitų infekcijų - rimtai pasiryžau bet kuria kaina iš ten ištrūkti.

Taigi manau, kad situaciją vertinau pakankamai blaiviai ir objektyviai.
Juolab kad grįžus iš ligoninės į namus privačiai išsikviečiau tame pačiame skyriuje dirbusį gydytoją ir jis patikino, jog pasielgiau teisingai ir mūsų atveju išties tik į naudą buvo grį-ti namo, tegul ir su temperatūra, bet jau be dusimo, dėl kurio buvom į ligoninę patekę

Jums pasisekė, kad sugebėjote tuos skysčius sugirdyti. Bet kartais ne mamos apsileidimas, o vaiko išsekimas, užsispyrimas ar dar kiti veiksniai nulemia, kad negeria skysčių ir tiek. Tada bėga ta lašelinė ir matai kaip atgija sudžiuvę vaiko lupos... Tiesa, su temperatūra mes nesirovėm namo, nes dar ir CRB buvo 78, kai norma iki 10. Mus irgi išleido ne pilnai išsveikusius, bet kai jau daktarai skaitė, kad galimas ambulatorinis gydymas.
Aišku, kad požiūrių yra įvairių, tik būna labai gaila to mažojo pacientuko, jei mama nusprendžia klaidingai. Kitas dalykas, man pats pasipriešinimas būtinai procedūrai (kokią aš įsivaizduoju iš lailalalailos pasakojimo) iš karto kelia naturalų priešiškumą tokiai mamai. Kai priešingas atvejis - prašai tarkim kokių tyrimų, o atšauna: jums jie nepriklauso, jums jų nereikia...tai suprantama paciento pozicija.
Netgi jūsų atveju, apsigydėt ligą , su kuria atvažiavote, atlaikėt visas procedūras. O čia mama tik atvažiavus neleidžia suteikti pirmosios pagalbos. Dėl to, kad personalas nepataiko? Nu ir mums II ligoninėj pirmą kartą iš kokio tik septinto karto pataikė. Bet tai nereiškia, kad aš atvažiavus į ligoninę dabar užprotestuosiu statyti kateterį

Na taip, išties, kai tik atvežė į reanimaciją mano dukrą, seselės dar buvo nusiteikę žaisti ir ją įkalbinėti, kad kateterį įstatytų, bet mačiau vaiko būklę, panikavau, tai pati pasakiau - ji nesileis tikrai, taigi belieka laikyt prispaudus ir daryt, kas reikia. Kai buvo būtina - tikrai nesipriešinau.

Bet tiesiog prisiminus tą atvejį su lašeline norėjau pastebėti, kad situacijų būna įvairių. Gal išties ta mama turėjo kokių nors motyvų taip elgtis? Juk jei būtų prisiekusi natūralistė, besipriešinanti absoliučiai visoms procedūroms - vargu ar būtų vežusi vaiką į ligoninę O ligoninėse, ne paslaptis, pasitaiko visko: ir gerų medikų, ir tokių, kurie į visą situaciją žiūri kaip robotai. Kartais ir pati gydymo įstaigų sistema ar vidaus tvarka suveikia kaip neigiamas faktorius.

Va, net pati rašydama kitą atvejį prisiminiau. Jau po kelerių metų nuo bronchito buvau supanikavusi, kai dukrai staiga užkilo temperatūra, skundėsi galvos ir gerklės skausmais, ėmė vemti. Pagalvojusi apie meningitą akimirksniu nukūriau su ja į Infekcinės priimamąjį (poliklinikos jau baiginėjo darbo laiką tuo metu). Maniau, apžiūrės ten koks gydytojas ir pasakys, reikia gultis, ar ne. Bet ten jokio gydytojo nebuvo, pasitiko sesutė ir tepasakė, kad vemiantį vaiką su aukšta temperatūra jie tik guldo, o gydytojas ateis apžiūrėti rytojaus ryte. Jokių apžiūrų dabar. Visa laimė, kad ji rekomendavo nuolėkti kuo greičiau į Infekcinės ligoninės polikliniką, nors jau buvo 19 val., sakė, gal kokia gydytoja dar neišėjusi ir sutiks apžiūrėti. Pasisekė, viena gydytoja, jau ėjusi namo, nuo durų sugrįžo, atsirakino kabinetą, sutiko apžiūrėti vaiką ir konstatavo - pūlinga angina, staigiai kylantys pūliniai sukėlė vėmimą. Taigi išrašė antibiotikų ir išleido namo. Bet jei nebūčiau pasikliovusi savo nuojauta ir pasidavusi tam konvejeriniam aparatui, vaikas 2 dienas visai be reikalo būtų ligoninėj pragulėjęs.

Kai reikia - tai reikia. Bet kartais vis dėlto ne pro šalį rimčiau pagalvoti, ar tikrai reikia

Ką gi, labai netikėtai teko neseniai pagulėti kelias dienas su vaiku ir II ligoninėj. Prasidėjo lyg ir laringitas, o paskui išlindo pūlinga angina, taigi išrašė gydytis namuose.

Įspūdžiai iš II ligoninės - kaip diena ir naktis, lyginant su KMUK I vaikų skyrium. Ne pastarojo naudai.
II ligoninėj palata - erdvi ir šviesi, vaikas normaliai langą mato, yra vietos ne tik kad prasivaikščiot, su sveistančiu mažium dar ir gaudynių palatoj pažaist sugebėjom. Prie palatos - tualetas, vonia. Taigi vaiką be problemų yra kur apiprausti, o kai pabosdavo palatoj tūnoti, buvo galima eiti į vonią muilo burbulų pūsti

Aišku, sąlygos - ne prabangios, bet bent jau elementarūs patogumai yra ir nebereikia, atsiprašant, su prikakotu naktipuodžiu lėkt per kelis koridorius kad jo turinį į unitazą išpiltum, kaip kad teko daryti KMUK

Tiesa, vieną naktį teko ir keblokoje padėtyje pabuvoti. Kai susitvarkė laringitas, gydytoja rekomendavo dėl tikrumo pasilikti dar vienai nakčiai ligoninėje - na, maža kas, o jei kvėpavimas vėl sutriks? Paklausiau. Motyvas - kaip ir gydytoja sakė, kad pagalba čia pat, ranka pasiekiama.
O nutiko kitaip. Laringitas praėjo, bet naktį sūnui ėmė kilti temperatūra. Pamatuoju - virš 39 buvo. Vaikas beveik nemiega, blaškosi lovoje. Aišku, pasiguldžiau jį į savo lovą, nenorėjo gultis į tą grotuotą, verkė ten. Reikia vaistų nuo temperatūros. O mūsų palata - pačiame kamputyje įsprausta, iki budinčios sesutės - keletas koridorių. Neramia širdim palieku neramiai miegantį vaiką aukštoje lovoje, o pati - bėgte iki sesutės posto. O sesutės nėra. Nei poste, nei inhaliacijų kambaryje. Lekiu atgal žiūrėt, ar vaikas iš lovos neiškrito. Kelt ir nešt per koridorių jį vidury nakties bijau - ir kad nepertrauktų koks skersvėjis, ir kad neišsibudintų, nes nors ir neramiai, bet vis dėlto miega. Taip pirmyn-atgal laksčiau kokius 5 kartus, kol pagaliau radau sesutę. Suprantu, kad ji galėjo būti kitoje palatoje, galėjo eiti pasitikti kokio naktį atvežto ligoniuko ir pan. Bet tiesiog teko akivaizdžiai įsitikinti: kartais ta "ranka pasiekiama" pagalba ligoninėje - tik iliuzija. O jei vaikas dusti būtų pradėjęs, ar ką? Kur ieškot pagalbos? Ką, šaukt ant viso aukšto "Gelbėkit!"? Manau, jei padėtis būtų rimta, būtent taip ir būčiau darius Dabar tai tebuvo nuo anginos kylanti aukšta temperatūra. Deja, paprastutė operacija, kuri namuose teužtruktų 2 minutes - susirasti vaistinėlėje vaistų nuo temperatūros ir sugirdyti juos vaikui - čia virto pusantros valados lakstymu pirmyn-atgal su nerimo pertraukėlėmis čiūčiuojant ir raminant ligoniuką
Ir vis dėlto jei kitą kartą būtų pasirinkimas, kur gulėti, rinkčiausi tik II ligoninę. Nebent reikėtų kokių rimtų specialistų, dirbančių būtent KMUK.

esam ne kaunieciai, su savuoju menesi gydemes kmuk neonatologijos klinikoj, naujagimiu ligu skyriuje, palyginus su klaipedos vaiku ligonine - cia viskas super, pradedant mediku profesionalumu, baigiant aplinka (jauciausi kaip namie)

siuo metu su mazyliu gulime kmuk (savaitgaliui esame isleisti namo), taigi ispudziai kuo svieziausi. deja, ne patys maloniausi. nutikus nelaimei, greitoji med pagalba pristate mus i klinikas. priemime laukeme 15 min kol ateis gydytojas rezidentas, nes kartu dirbanti sesele neapsieme tvarkyti zaizdu, kol neateis gydytojas su kazkokiais popieriais. vaikas visa laika klyke man ant ranku. pritrenke tu mediku absoliutus abejingumas savo darbui... zaizdas visdelto sutvarste, bet kai paprasiau nuskausminamuju, pasake kad sesele paracetamolio zvakute duos palatoj... skyriuje kolidoriuje vel pralaukeme geru 10 min, nes seseliu, kurios budi poste, paprasciausiai nebuvo, o pro sali einantiems medikams net mintis nekilo pasidometi ko mes cia stovime ir laukiame (vaikas visa si laika klyke).
galeciau aprasyti ir tai kad su kita mama ir jos dukryte dalinames 5kv metru palata, ir kad i wc vaikstom per visa kolidoriu, ir kitokius buitinius nepatogumus, bet juk ne atostogauti atvaziavome. svarbiausia - pasveikti, bet ziurint i personalo akmeninius veidus, sunku patiketi kad isties gulim vaiku skyriuje. gal tik mums cia taip su gydytoju nepasiseke, kad is jo reikia traukti po zodi, nes labai jau nekalbus ir arogantiskas. jau net nekalbant apie tai kad vaikui tikrai jokio svelnesnio zodzio nepasakys ir nepakalbins

O aš kaip tik daug dėmesio skiriu tokiems nepatogumams. Kaip tik dėl to, kad jie baisiai trukdo sveikti.

Kaip suprantu, jūs gulite su kažkokia trauma, jei yra žaizdos? Tuomet gal ir nieko baisaus iki tualeto lėkti per visą koridorių. Bet kai vaikas su temperatūra, bronchitu, laringitu, kai jis guli kvėpavimo ligų skyriuje, o į tuliką reikia kapanotis per skesvėjuotą fojė - čia jau liūdniau Jei vaikas mažiukas ir mamai reikia į tuliką lakstyti toli - irgi negerai: įsibaiminęs baltų chalatų vienas vaikas gali paniškai bijoti likti vienas palatoj. Maniškei buvo būtent taip, tad teko man einant į tuliką temptis ir ją, su temperatūra ir kosuliais, per bendrą fojė, kur nuolat varstomos durys, kai už lango žiema

Palata-kišenė irgi sveikimui ne per geriausia. Kai 2 mamos ir 2 ligoniukai vos prasilenkia - koks gali būti vaikui poilsis, koks miegas? Ne tik nuolat visai greta šurmulys, bet ir sveikstančiam paskui nors sienom lipk, nėra net kur pavaikščioti minimaliai.

Aš irgi šiaip jau nereikalaučiau papildomų patogumų.

Šią vasarą, kai gulėjom Infekcinėj ligoninėj, tenykštėm sąlygom likau labai patenkinta. Palata erdvesnė, langas - ne palubėj, kaip klinikose, tad vaikas gali matyti lauką, kai pabosta lovoj gulėti, prie palatos - ir tualetas, ir vonia. Aišku, vonia - ne tokia, kurią prileisčiau ir į kurią gulčiausi. Bet prireikus apiprausti vaiką ar pačiai nusiprausti - vis patogiau, nei klinikų alternatyva - dušas už keleto koridorių. Kas gi ten neštų sergantį vaiką ir paskui nupraustą, vėl per skersvėjus, atgal?

oi skirumas didelis tarp siu dvieju gydymo istaigu,infekcineje mama gauna lova ,kad galetu slaugyti vaikuti,o klinikose ciuzini ,kad galetum prigulti, kai jau jegos apleidzia sedeti prie vaiko
ir zinoma infekcineje patogiau ,nes yra tualetas ir vonia ,nes bebunant paromis prie vaiko norisi kvepeti

Mūsų žaizdos nuo nudegimo, ant veiduko ir krūtinės. Kadangi temperatūra nukrito, tai iki tuliko taip ir vaikštom dviese, nes vieno vaiko nėra kaip palikti- su palatos kaimyne nepasilieka.
Vienintelė paguoda mūsų atveju - kad galim vaikščioti ir lauke šią savaitę buvo puikūs orai, nes buvimas tokioje mažoje erdvėje iš tikro labai vargina.



na aš gavau išlankstomą fotelį (kaip spėju pačios klinikos juos pagal užsakymą gamino), tai kai su palatos kaimyne juos išsilankstom, tai palatoj lieka tik siauras neuždengtas grindų plyšelis nuo durų iki kriauklės. Net kėdei vietos nėra (turėtų būti 2, bet yra tik viena, nes kita paprasčiausiai netelpa).

Aš irgi klinikose ant foteliuko išlankstomo miegojau. O kur čia tik čiužinius duoda? Gal gulint su didesniais vaikais, ar kaip?

Allyva, užjaučiu dėl vaikučio nudegimų, bet jums išties dar "pasisekė", kad metų laikas geras. Žiemą ir su temperatūrom, įsivaizduok, ir tenka visą laiką tūnoti tose palatose. O kvėpavimo ligų skyriuje dar draugiškai perspėja, kad vaiko į koridorių nevedžiotum - visur bacilos. Vienoj palatoj guli su laringitu, kitoj - su bronchitu, trečioj - su mikoplazmine pneumonija (o kartais - ir vienoj palatoj su skirtingom užkrečiamom ligom). Tai net iki to tualeto su vaiku eidama jautiesi kaip savo vaiką sąmoningai sargdinanti beširdė

as su dukra gulejau chirurginiame skyriuje du kartus,ir abu kartus gulejau ant ciuziniu ,na gal dabar jau taip nera,bet mano tokia patirtis ,ir daugiau nenoriu ten pakliuti,kai sunelis suserga ir reikia ligonines paslaugu ,vaziuojam i infekcine

Niu ir prisiskaičiau Rytoj važiuojam gultis į klinikas iš pačio ryto Tai net nežinau ką reiks daryti.Tai kaip supratau virdulio vežtis negalima Kažin ar šalta ar šilta ir .t.t.Ar yra kokia kavinutė?Savam mieste kai gulėjom tai gerai .Pritrūkai ko nors tai mama tai vyras atneša.Na o dabar tai net nežinau ką čia ir vežtis

Mes gulejom Vaiku 1 skyriuj.Tai ten tokia atskira virtuvele mamytem yra su virduliais ir mikrobange.Yra dujine virykle.

sveiki.
na va.galiu ir as pasisakyti sioje temoje.teko paguleti ir klinikose ir va tik gryzom is antros ligonines. niu net nzn ka pasakyti. klinikose kas nepatiko,kad mamoms nelabai patogu miegoti.tokie minkstasuoliai pastatyti ir viskas.o va antroje mamoms atskiros dideles lovos.dar antroje gerai tas,kad vonia,tolietas-viskas vietoje, o klinikose-vienas ant viso skyriaus.
maitinimas-kaip ir ligoninese.antroj dar davinejo priespiecius ir pavakarius.
seseles-panasiai.malonios,laksto daznai ir tiek.tik kad va viena,nepamenu pavardes,vaikui is 7to karto tik kateteri ivede,tai galvojau kad as ja uzmusiu.verkiau kruvinomis asaromis kol ji mano maziu kankino
daktarai-pasitaike vienodai malonus tiek klinikose,tiek antroje.
tad net nzn ka galiu pasakyti.as manau kad cia kiekvienam skirtingai papuola daktarai ir kitas peeonalas.jei papuolei pas nemalonius tai ir sakysi kad ten nefaina.jei papuolei pas fainus-sakysi kad faina

greitoji atvežė i KMUK su stipriu pilvo skausmu,epilepsijos priepuoliu.spėkit,kaip greit sulaukėm pagalbos? gi 40min su alpstančiu vaiku kolidoriuj sėdėjau,aš šiaip nekonfliktiška,tai laukiau.neiškentus nuėjau į tą postą,žiūriu ogi sėdi gydytoja,sesutės,plepa.na tada jau pakėlaiu vėja.sako prieš jus labai daug pacientų turėjome.na ir kas?juk mes daugiau kaip pusvalandį laukiam,vaikas alpsta.na žodžiu,tik to ir reikėjo,griežtesnio žodžio,greit prisistatė ir chirurgas ir neurologė.
tai va toks abejingas požiūris.
dar teko prieš 3metus gulėt reanimacijoj.vaiką ištiko koma.priežastis neaiški.iš gydytojų labai norėjosi informacijos,bet gavom tik krūvą medicininių terminų ir vieną frazę,kuri ir dabar skamba-džiakitės,jei išvis išgyvens.ačiū dievui,po trijų parų prabudo.mano prašymai,kad leistų pasilikti nakčiai,nes vaikas baisiai nervingas ir neramus,niekam buvo neįdomūs.sako susitvarkysim,taip gražiai nuramino,be to gyvenam šalia klinikų,prižadėjo skambint jei ką,atlėksim greit.nu ir...7val rytę mes jau KMUK,tik įžengus i reanimaciją girdžiu kaip rėkia mano vaikas.ir ką pamatau?kojytės ir rankytės pririštos su bintais prie lovos,vaikas tiek užsiverkęs,kad akyčių namatyti,ant rankų ir kojų nutrintos raudonos žymės nuo tų bintų.priėjo sesutė ir sako,nu čia tai jau sunkus atvėjis,visą naktį klykė...aš tuo metu buvau tokiam šoke,kad nesugebėjau nieko pasakyti,o ir svarbu buvo,kad vaikas gyvas ir kad tą dieną perkelia į skyrių.buvo per daug išgyvenimų,dabar nenutylėčiau nei už ką.vaikas sako,aš tave visą naktį šaukiau,o daktaras man liepė tylėti.tai kur tie pažadai paskambint?

šiaip geru žodžiu galiu paminėti KMUK vaikų neurologinį skyrių.personalas malonus.gydytojai-super.visad paklausia,ar viskas aišku,gali kreiptis bet kada.
aplinka taip pat nebloga.skyrius suremontuotas.maistas neįpatingas,bet mano vaikui buvo skanu.

api II infekcinę,labai prieštaringa nuomonė.kiek teko gulėt,visad skirtingai buvo.kas patiko,tai palatos,su WC ir dušu.

Gal žinote, ar išrašo nedarbingumo lapelį nuo tos dienos kai guldoma planinei operacijai? Pamiršom daktaro paklaust dėl nedarbingumo lapelio.

Niu mums deja jau 2 kartus per paskutinius 2 mėnesius teko pagulėti su dukriuke infekcinėje ligoninėje dėl obstrukcinio bronchito ...Sąlygos kaip ligoninėje tikrai neblogos (turiu galvoj tai , kad gauni lovą vaikui slaugyti, vonia ir tualetas čia pat (neįsivaizduoju jei reikėtų per pusę koridoriaus nešt užpakalį plaut), personalas tikrai neblogas pasitaikė. Dar patiko tai, kad labai žiūrima, ką su kuo guldyt (t. y. niekas sveikstantiem neįkelia naujų pacientų ir pan.) Vienintelė problema mum buvo maistas - mano mažiukė alergiška, abu kartus gulantis aiškinau kas jai galima, ko negalima...nežiūrint to vis tiek pusryčiams atnešdavo manų košės, o vakare daržovienės su morkom ...

tik vakar gryzom is kliniku vaiku 1 skyriaus asaugok viesptie jai tik turit galimybes tai gydykites kur norors kitur

Gal galėtumėt plačiau parašyt?

Neseniai teko pabuvoti II vaiku infekcineje. O KMUK Vaiku Chiruginiame skyriuje gulejom pries 1.5 metu.

KMUK istisas konvejeris, ypac kas liecia planines operacijas. Atvaziavom ryte nevalge kaip liepta. Pralaukem kolidoriuje 1.5 val, nes nebuvo laisvu vietu kur priglausti. Pasirode musu operuojantis gydytojas. Ima ruostis. Cia pat kolidoriuje uzpildau popierius Nuvedus i procedurini ikisa raminanciu zvakuciu ir laikinai mus priglaudzia i palata, kur jau 3 vyresni ligoniukai su mamom guli Apsnudusi vaika paima i operacine. Vis dar laukiam savosios palatos. Vaika parnesa po operacijos. Mazdaug po valandos atsilaisvino "kudikiu" palata. Gulejome dviese su kitu panasaus amziaus ligoniuku, vietos mazoka, mamai atsigulti ant gulto patiestas ciuzinys. Personalu nusiskundimu nera. Ziurejo, teiravosi. Maisto mano vaikas nevalge, veziausi savo uzpilamu koseliu, stiklainiuku ir pan. Ar man paciai ju maistas patiko, nepamenu. Ne iki valgymo buvo. Gerai, kad WC netoli palatos buvo. Virtuveleje visad gaudavau virinto vandens. Tiesa, isbuvom tik 1 para. Pakenteti imanoma.

I 2 ligonine patekom su laringito priepuoliu. Kazkas mus globojo is Auksciau, nes jau greitosios gydytoja pasitaike maloni, atidi vaikui. Mums paaiskino, nuramino. Tikrai labai zmogiskai ir siltai. Pasirodo ir ji dirba 2 ligonineje, gaila pavardes neisidemejau. Bet ir priemimo skyriuje globojo, "liepe" guldyt mus i intensyvios prieziuros palata. Budejo tokia vyresnio amziaus gydytoja. Po kiek laiko, uzpildzius popierius, pradejo murmet, kad reanimacijoje nera vietu. Be to ten visi ligoniukai- ir viduriuojantys ir kosintys- kartu. Tikimybe uzsikresti didele. Tai pagulde mus skyriuje, palatoje buvom vieni. Tas labai didelis pliusas. Aisku patiko, kad salia WC, vonia. I vena pataike is karto. Vaikas labai bijo baltu chalatu. Verkia, vien nuo vaizdo. Tai tie didziuliai langai palatose i kolidorius, labai dirgino vaika. Tik kas praeina - tuoj asaru pakalne Bet uztai man net nepaprasius, atnese inhaliatoriu i palata. Ir nereikejo vaiko stresuot, nesiot po kolidorius. Ir naktim patogu, atsikelei, pakvepavai ir vel i lovyte. Lovos placios, tilpom abu su vaiku miegot, nes gelezineje vienas bijojo. Langai apklijuoti, bet svilpia. Uztai uzsandarinti taip, kad isvedint neimanoma O jei dar saule pasildo - utopija. Maistas tikrai neblogas. Porcijos tokio pat dydzio ir man ir 2 m vaikui. T.y. tikrai dideles. Duoda ir jogurto ir bananu. Personalas man pasirode draugiskas. Tikrai rupinosi, juolab vaikas stresavo. Ko paklausdavau, viska aiskino. Mano nuomone isklausydavo. Daug kas cia peikia valytojas, musu buvo jaunute. Labai draugiska. Vaika prisikalbino, nes ir jos su apranga bijojo.
Mums nelabai tiko pietu metas- apie 14 val. Nes vaikui jau laikas budavo pietu pamiegot, o dar reikdavo laukt maisto. na, pavalge iskarto migdytis. bet po kokiu 15 min ateina indu pasiimt 2 kartus per diena ateidavo sesute paklaust kiek vaikas gere, ar tustinosi. Tai kai atejo per pietu miega, paklaust ar kakojo norejosi
Juk mato, kad miega, kam tie langai vitrininiai istatyti.

O siaip ligonine, ne sanatorija. Ne ilsetis atvaziuojam, nors kartais sveikti labai minimalios salygos sudarytos. Turiu omenyje mazas palatas, daug pacientu, ner kaip vedint. O dar kai guldo salia skirtingomis uzkreciamomis ligomis sergancius is vis As stengiuosi galvot ne apie tai, kaip man sunku, o kaip vaikui padet. Visada bunu salia, per visas proceduras- ar kraujo emimas, ar perrisimas, siulu traukimas. Pabandytu kas nors isprasyt lauk ir viena vaika klykint

Griausias tai klinikų 1 am skyriuj dušas, žiemą net langas neužsidaro... tai kaip praustis tiem sergantiems paaugliukams? nu košmaras, jau ten sąlygos nu nepatiko ten man, tas rezidentų lindimas, nesuprasi kuris tavo daktaras, asdien vis kitas, tikslaiu 3 per dieną pamenu, privėmė vikas ant grindų, slaugė atėjo valyti, paprašiau palučių, jei kartais prireiktų, tai užriaumojo, kad savo turėčiau, ir kad aplamai, jai šlykštu vėmalai. Ir dar vieną šventinėę dieną pasitaikė tokia ,,darbinga'' seselė, kurios visą dieną visai skysriuj nebuvo, tik atbėgdavo vaistus suleisti ir viskas... gulėjo juk ten ir vieni vaikai, be mamų...kai dingo vakare, tai kūdikaim ir vakarienės nedavė... tik pargrįžo ant nakties miegelio.

Nu jo, betrūksta, kad dar operuojantis chirurgas pasakytų pacientui, jog jam šlykštu žiūrėti į prapjautą pilvą

Juokas pro ašaras. O KMUK konvejeris tai jau tikrai kaip tik toks.

ku kuuuuuuu.... mamos!!! Kur jus???

antradieni vaziuoju su dukra i KMUK endokrinologini. Gal kas buve? Ka matet, ka girdejot?

Eswu buvusi aplankyti giminaitės ten, bet prieš kokius 5-6 metus gal. Įspūdis tada liko labai neblogas , aplinka jauki. Su I vaikų skyriumi ar chirurginiu skyriumi nėra ko nė lyginti

na ziuresim, kaip ten kas dabar

Grįžom
Skyrius visai neblogas Personalas Tik kas sunervavo siandien, kad paskirtoji sesele del dietos sumaste, kad ji neausins burnos ir du kart nepasakos apie kalorijas to paties Jau turejom vaziuot namo, laukem apsirenge, o ji stovejo prie posto ir ziurejo, ir neaisku kodel ir ko lauke (lyg tos kitos mamos). Prastovejo sitaip apie valanda, vaikas man uzmigo senelio rankose Kai pasakiau, kad per ta laika galejo jau papasakot trumpai kas kaip, tai pareiske, kad "man tada is naujo ta pati tektu ir kitai mamai pasakot". Susirinkom tases ir isejom. Nebelaukiau......
Skyrius tvarkingas, labai karsta. Yra vaikam kur pazaist ir su kuo. Maistas... ivairiai ir skonio reikalas

jau su tuo akrščiu klinikose, tai baisu, buvom neurologinaim, tai targedija kazkokia, ne pasveikti, o susirgti ten nuo tokio karščio...