2007 ruduo. Sėdžiu su savo tėčiu prie bendro stalo, tik dviese, tyla... Jis sako: " Kai užaugs Erikutė, pasakyk jai, kad aš ją labai mylėjau"
Akyse pasirodo ašaros, man taip pat, suprantu apie ką tėtis kalba...

Tai ir padeda mums pagaliau galutinai apsispręsti... Nes noriu, kad mano vaikams senelis spėtų pasekti savo kurtą pasaką apie mūsų šeimos lapiūkščius.

Taigi bandom ir pavyksta, vyras nepatiki, kol neparodau teigiamo testo ir lapelio, kiek ten tų brūkšniukų turi būti.
Laukiam, džiaugiamės.
Nėštumas lengvas, svoris iš pradžių krenta, paskui auga, tad priaugau viso labo 5 kg.
2008 08 08 pasirodymas gydytojai, pamatuoja toniukus, nors man ir neskauda nieko, bet gydytoja sunerimsta, kad veikla jau vyksta, atsidarymas 2 cm, išrašo siuntimą į ligoninę. Aš į ašaras, nenoriu, dar savaitė iki termino, o ir bijau kažko, juk žinau kaip bus, ne tokia jau ir žalia.

Namie pasitinka mama, kuri tik prieš porą dienų atvažiavo laukti tos dienos ir pasaugoti reikšmingu momentu anūkėlę, nuramina, išsikviečiu vyrą, nuvažiuojam į ligoninę, ten 1,5 val pralaukiam, kol mane kas nors apžiūrės, nes kaip tyčia pilna gimdyvių, gydytojos nespėja, tai apžiūrėt tai gimdymus priiminėt. Seselė klausia ar gimdyt atvažiavau, sakau:" ne, nenusiteikus aš šiandien, man tonus pamatuokit ir namo noriu". Nusišypso, laukiam toliau. Atlekia gydytoja, mane nusiveda pamatuot toniukus, stebi, guliu išsišiepus, niekur neskauda, o gyd sako, o veikla vyksta, ar tikrai neskauda... Nu neskauda. patikrina vėl kaklelį, tie patys 2 cm ir paleidžia namo, sakydama, kad jei skaudės atvažiuot, ar jei nubėgtų vandenys, o šiaip jei viskas gerai, pasirodyt ryte, tonams pamatuot. Viskas, vyras veža mane namo, ten žinoma išeina kamštis, niekur neskauda, su dukryte numiegam pokaituką ir štai prasideda, imu skaičiuoti, sąrėmiai kas 5 - 6 min, grįžta vyras už krepšių ir vėl atgal į ligoninę.
Eilinis patikrinimas, kaklelis kaip užmūrytas, nejuda iš vietos, man skauda, suleidžia nošpos ir paguldo į patologinį, užimu paskutinę laisvą lovą. Skaičiuoju judesius. Nieks nepranašauja, jog tą vakarą pagimdysiu, gaunu stiklainiuką su savo pavarde ir labanakt, laukit ryto, ryte nepamiršt priduot sisi su visu stiklainiuku. Mane ima juokas, aš jau pasiruošus, jokios baimės, vaikštau atsipūtus. Dar pataiko paguldyt į vieną palatą su pažystama iš šio forumo, tad šnekučiuojamės. Po visų vakarinių procedūrų, akušerė įėjus palatos kaimynei suleist vaistus, paklausia, ar tebeskauda, nes neturėtų. O kaipgis, net dar labiau, kas 3 min. Liepia gult ir toliau skaičiuot sąrėmius, jei kas kviest. Guluosi, įsitaisau, dar gaunu žinutę iš klasioko, klausia ar mačiau jį per TV, atsakau: " ne, gimdau". Telefonas nutyla...
Tik užsirašau vieną judesiuką ir kažkas pilvelyje pukšt(22,30), kaip stirnaitė išsiritu iš lovos, o per kojas nubėga vandenys. Pirmas man toks kartas, tad nelabai suvokiu iš pradžių kas nutiko, na lygtais apsisisiot negalėjau, kai suvokiu, kaimynė nulekia pakviest gydytoją. Akurat - gimdom. Persirengiu, paskambinu vyrui, nuveda į gimdyklą. Ta pati akušerė pajuokauja, kad nereikėjo manęs guldyt vistik į patologinį, o reikėjo iškart į gimdyklą. Aš dar priduriu, kad va va, O Jūs netikėjot, kad šiandien gimdysiu, stiklainiuką įkišot.

Gimdykloje lieku viena, nieks dar nepaklota, nesuruošta, gretimoj palatoj gimdo kita moteris, visos sesutės ir gyd su ja. Aš "kaifuoju" vienui viena, pagaliau sulaukiu vyro, tas be jokio chalato įsiveržia į gimdyklą, išvarau. Galų gale man beveik betupint įsirėmus į gimdymo stalą, įeina jauna sesutė. Kaip dabar pamenu atnešė paklodes dar ten kažką, kad suruošt gimdyklą ir klausia manęs: "Skauda? gal jau stumt nori?"

- Aišku noriu... ir toliau įsikniaubiu į stalą.

Čia viskas ir prasideda, nespėjau apsidairyt, kaip subėgo visas personalas, vyras iš paskos, mane atkėlė, viską paklojo ir iškart ant stalo, keli praleisti sąrėmiai, kad nestumt ir pajaučiu kaip gimsta mūsų siurpriziukas - mergytė uogytė.
Lengvai ir greitai mes susitikom, tepraėjo valanda...
Tėtis laimingas, aš laiminga, visi mes laimingi, netgi jau dabar didžioji mūsų mažikė apsidžiaugė maža sesute.

Taigis, atvažiavom gimdyt 19val, nieks manim nepatikėjo, vandenys nubėgo 22,30, o 23,35 jau gimė mūsų princesė. (52cm ir 3500gr)
Tądien galėjau dar kad ir 4 pagimdyt, jaučiausi stipri, nenukankinta ir viskuom patenkinta

Tėtis mano džiaugiasi dar viena anūke

P.S. tą dieną Mažeikių ligoninėj gimė 12 kūdikių, iš jų tik vienas berniukas
Man palikus gimdyklą, ją užėmė jau kita, bet ji 13 netapo, nespėjo, o ir nebeliko vietos skyriuj, nes vėl užėmiau paskutinę lovą, ta 13 ryto laukė gimdykloj...

Labai grazu aukit dideles ir sveikos.

Tik man toks klausimelis kilo o kodel ji gime 2008 08 08 jei dar tik 2008 06 12 sorry uz izulu klausimuka

Čia aš aš ta kaimynė Ech, patapau istorijos dalimi
Papildyta:
Ten turėtų būti 2007-08-08

Kaip gražu..... Aukit sveikos ir laimingos .

Santi Šilta ir graži istorija

susimaišiau o tiek tikrinau, kad klaidų nebūtų

2008 08 08 švęsim metukus

Ačiū visoms

o aš beveik pati pirma sužinojau apie ir apie tai jog mūsų martikė gimė

O čia tai drįsčiau ginčytis Aš praktiškai visąlaik "buvau šalia"

ir rašau, kad beveik

Nususipeškit dėl mano ir gimdymo, vietos abiem užteks

Aaaa aisku, na tada linksmai atsveskit metukus

Oi ne, niekada Visos Eiviliukui ir mamytei

dėkui

niu labai grazi istorija
sveikateles jumi
bet jau pavydas paeme nearealus, kad gimdymas tik valanda truko
ale esi sutverta gimdymui
sekmes jums

koks smagus ir lengvas gimdymas

Na gražu Bet ir greita tu

Antro labai bijojau iš pradžių, o jau tos dienos vakare buvau pilnai pasiruošus ir baimė dingo, svarbiausia nieko sau neįsikalbėt.
Pirmą dukrytę gimdžiau 11 val, bet ir tai prisiminimai tik kuo geriausi, o skausmas pasimiršta
Ačiū





Dėkui visom

smagi, grazi, lengva ir greita gimdymo istorija
tik kazkaip pradzia kazkur girdeta? turbut jau buvai apie tai rasiusi

LABAI GRAZI ISTORIJA lINKIU SEKMES O SENELIUI SVEIKATYTES

Gal kaimynėse buvau minėjusi. Dėkui


Dėkui

nuosirdi, paprasta istorija dziugu kad viskas ivyko greit, kad visoms tokia laime augit dideles ir grazios

Ačiū

labai grazi istorija po tokiu pasakojimu ir as gimdyti uzsimaniau

Super istorija. Dar labiau užsimaniau antro leliaus, kad ir man taip lengvai būtų Sveikinimai didžiausi

Ačiū
kažkaip malonu labai ant širdies paliko, kad Jums patiko...
Nesu aš rašytoja , jau geriau kokį katilo galingumą paskaičiuot

Visad mąstau, kad galima ir gražiau parašyt, bet kai reikia, minčių taip gražiai ir nesudėstau.

labai faina, be itampos istorija
atrodo, kad tikrai gimdei"atsiputus"
su tuo ir sveikinu

Papildyta:

ir man tas pats buvo, atrode jau kai resiu
Bet kur tau, kai parasiau, tai pati baisiai nusivyliau, norejosi perrasyt kai perskaiciau ka parasiau. Ko gero ir "skaitomiausiomis " mano istoriju nepavadinsi(nebent is kito galo)
ne visi gimsta rasytojais, bet cia tas ir gerai, kad niekas neteisia, nepatinka , tai neskaito ir tiek

Labai grazi istorija
Kad man taip greit praeitu tas gimdymas

Labai lengvai susiskaitė istorija

Labai ačiū merginos

Labai tyra, nuoširdi, dvelkianti jautrumu ir paparastumu istorija...Gera ir smagu skaityti...Mamytė šaunuolė Dukrytėms sveikatytės , o seneliui ir anūką reiktų padovanoti

Dėkui

Paskaičiau ir apsižliumbiau, sukilo prisiminimai. 1,5 mėn po Eivilytės gimimo, praradom brangų žmogeliuką vos 10 metukų. ( būtent mano tėčio anuką)

Kaip sakoma: vienas gimsta, kitas miršta, bet širdis vistiek skauda. Labai tikiuos, kad į jo vietą ateis kitas...

Tikrai nenorėjau įskaudinti ...Toks turbūt gyvenimas su praradimais ir atradimais... Stiprybės Jūsų šeimai

Labai grazi istorija Sekmes jums

Viskas gerai, jokiu būdu neįskaudinot, tikrai tikrai, čia tik aš jautri pasidarius ir kiekviena smulkmena viską primena
Ačiū

Ačiū

Sveikateles dukrytems ir mamytei !
Dziaugiuosi uz Jus, kad lengvai gimdete

o kad visoms tox lengvas ju stebukleliu atejimas butu sveikateles jums

Dėkui merginos

faina, kad taip greitai ir laimingai sėkmės jum

saunuoles!!!
kad kas galetu pasakyti nuo ko to gimdymo sunkumas priklauso? gal sportavote intensyviai ar siaip aktyvi esate?
kad vienoms taip lengvai, o kitos vos galo negauna gimdydamos....

Ačiū

Tikrai nesportavau, kursų jokių nelankiau, prasta iš manęs sportininkė

Pati sau įkaliau į galvą, kad galiu, kad nebijot, viskas bus gerai.
Ką dariau , tai tik skaičiau, kaip teisingai stumti, nes pirmo gimdymo metu nesisekė, pati sau namie būdama kvėpavau pagal vadovėlį, stengiausi "stumti" ne į užpakaliuką, o kur reikia, na nemoku paaiškint Tiesiog sutraukinėjau ten tuos raumenukus ir tiek, kad veiksmo metu nepasimest. O kai jau viskas vyko, tūpčiojau, man draugė buvo sakius, kad padeda. Kiek tame tiesos nežinau. O stumt sekėsi, jokių problemų, nei plyšau nei kirpo, pati norėjau nulipt ir eit į palatą, bet neleido.
Buvau kaip karalienė, gydytoja taip išsireiškė, čia kad sėdėt galiu

Tiesa, tarpas tarp pirmo ir antro gimdymų 2 metai 3 mėn. Tai nėra daug, gal ir tas kažkiek lėmė.

grazi istorija

grazu

Flirta, labai faina istorija O kad man taip lengvai ir greitai

linkejimai mergytem,grazuolytem. Saunuole mama!