Noriu Tau papasakoti,kaip tu atsidūrei mūsų gyvenime,kaip mes tapome šeima. Kadanors ir Tu būsi mama,taigi,manau,kad būtų pravartu žinoti. Tačiau viskas nuo pradžių...
2oo7 sausio 9 dieną aš ir Tavo tėtis susipažinome. Nežinau, ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio,bet labai patikome vienas kitam. Tada buvo praejusios vos 2 savaitės nuo mano 16-ojo gimtadienio.
2oo7 liepos 28 dieną pasidariau nėštumo testą. Nes labai įtartinai jaučiausi. Būdavo ištisai silpna,norėdavau miego,pykino,ir mėnesinės vėlavo. Testukas parodė vieną juostelę,matėsi ir antroji,bet tik prieš šviesą. Tėtukui pasakiau,kad neigiamas,nes vaiduokliais netikėjau. Tą vakarą išėjome į "gegužinę". Kitą rytą galvojau mirsiu,kaip bloga buvo. Prisiminiau testą,pažiūrėjau,o gi antroji juostelė ryški jau. Nežinojau džiaugtis ar verkti. O tu jau buvai 14-22mm ūgio ir 3g svorio. Štai vaiduokliukas:
Po kiek laiko ir Tavo seneliai sužinojo. Buvo daug ašarų,visi kartojo,jog per anksti,atkalbinėjo nuo gimdymo. Bet mes su tėčiu buvom tvirtai nusprendę,kad auginsim Tave,mylėsim ir rūpinsimės. Babytė užrašė mane pas ginekologę. Ji užvede nėštumo kortelę, pirminis terminas balandžio 19 d. O pagal mane balandžio 5 d.
Nėštumas buvo ganėtinai lengvas, nuo pat pradzių kažkodėl maniau,kad Tu berniukas. Nusipirkome daug žydrų rūbelių. Per visus 9 mėnesius priaugau 21 kg,bet jaučiausi gerai. Pirmus judesiukus pajutau 16-os savaičių. Tėtis uždėjęs ranką juos pajuto už dviejų savaičių. Juk tada buvai dar tokia mažytė 108-116mm ūgio ir 80g svorio.Tai buvo lyg mažos žuvytės plaukiojimas,drugelio sparnelių plazdėjimas,kuris vėliau peraugo į stuksenimą,bangavimą.
2oo7 11 2o Pirmoji echoskopija. Kaip tėtis ir aš jos laukėme. Tikėjomes sužinoti,kas tu : mergytė ar berniukas. Ir žinoma norėjome įsitikinti,kad vystaisi gerai. Kokie buvome laimingi,kai matėme Tave monitoriuje. Tu tokia mažyte,judinai rankytes ir kojytes. Ašaros kaupėsi akyse. Begalo Tave myliu,mano Spinduliuk. Gydytoja pamatavo Tave : galvytės skersmuo 4,9cm, pilvo 4,5-4,8cm, o šlaunikaulio ilgis 3,1cm. Pasakė,kad Tau jau 20 savaičių. Tik lyties nesužinojome,buvai sukryžiavus kojytes. Tėtis buvo labai laimingas,laikė mano ranką suspaustą savo delne.
2oo8 o1 o8 Tau 27 savaitės. Naujus metus sutikome be tėčio. Jis atsidūrė ligoninėje,ačiū Dievui dabar viskas gerai. Šiandien lankiausi pas ginekologę. Ji pasake,kad negirdi Tavo širdutės ir jei iki vakaro nesujudėsi,turėsiu važiuoti į ligoninę. Tu ir nesujudėjai. Labai išsigandau,naktis buvo bemiegė. Vakare negalėjome į ligoninę nuvažiuoti,nes senelis buvo užsienyje,babytė ir tėtis darbe,o ligoninė už 40km. Ryte su babyte nuvažiavome į ligoninę. Gydytoja Švegždienė (pas kurią vėliau ir gimdžiau) ieškojo Tavo širdutės. Rado! Valio! Ji buvo pilvo apačioje,dešinėje pilvo pusėje. Iškart nusiraminau. Ir lyg tai pajausdama Tu pradėjai judeti. Niekada netikėjau,kad nuo mamos nuotaikos priklauso tai,kaip vaikelis jaučiasi.
2oo8 o2 17 Tau 33 savaitės.. Šiandien išlydėjome tėtį į Švediją dirbti. Buvo labai liūdna,nes žinojau, kad jį pamatysiu tik po dviejų mėnesių,kai Tau bus 3 savaitės.
Nežinojome,ko laukiuosi taigi sugalvojome vardus ir mergytei ir berniukui:
Berniukui Neilas
Mergaitei Saulė arba Svaja.
2oo8 o4 o1 Tau 39 savaitės ir 3 dienos. Ech Melagių diena. Mintyse juokiausi,kad tik ne šiandien Tu gimtum. Nenoriu melagiuko. Vakaras. Einu i dusą. Baisiausiai susinervinu,nes nebėra šilto vandens. Ką gi teko maudytis šaltame. Visa sustirusi iš šalcio jaučiu, kaip nugarą jau antrą vakarą maudzia. Einu miegoti. Juokais babytei pasakau,kad jau galiu gimdyti,nes mažylis išvystų pasaulį tik rytoj ir nebūtų melagis. Prisišnekėjau. Pabundu vidurnaktį. Jaučiuosi pailsėjusi kaip niekad! Guliu,atsiverčiu knygą ir skaitau. Nusilakuoju baltai nagus (kazkodėl). Staiga netikėtai pajutau,kad šlapia. Kaip ir visos pagalvojau,jog nebelaikau šlapimo. Atsargiai išlipu iš lovos ir vis tikiuosi,kad kilimui neklius. Kai nuėjau į tualetą supratau,kad vandenys bėga. Pasirodė lašelis kraujo. Skauda truputį,kas 4 minutes. Po valandos pažadinau senelius. Atsigėrėm,kas kavos,kas arbatos. Man šypsena iki ausų. Vis galvoju,pagaliau JAU!!! Absoliučiai jokios baimės,vien džiaugsmas ir šypsena veide. Nusiprausiau ir vėl po šaltu dušu. Apsirengiau. Persižiūrėjome tašes ar nieko nepamiršom. Vykstam į ligoninę. Senelis pasiliko namie. Sustojome su babyte degalinėje,nusipirkome šokolado. Ji sau juodo,o aš balto. Ir porą butelių negazuoto mineralinio vandens. Niekad kelionė į Kretingą man nebuvo tokia ilga. Lyg amžinybė. Dar pamenu per Lalūną grojo Danny If only you. Dainuoju sau. Linksma. Jau 4val. Štai ligoninė. Einam tiesiai į gimdymo skyrių. Tamsūs koridoriai,kažkas už sienos rėkia ne savu balsu,vis galvoju man taip nebus,nerėksiu! Mus pasitinka seselė ir akušerė Veitienė (pas kurią gimdžiau). Nuveda į kabinetą,prijungia prie prietaiso matuojančio Tavo širdutės tonus. Viskas gerai. Tonai geri. Užpildome dokumentus. Ateina gydytojas Janušas,liepia lipti ant kėdės (lėktuvelio). Atsidarymas 4 cm. Visi pasidžiaugiame,kad gana greitai viskas vyksta. Apsirengiu ligoninės baltus su milžiniska iškirpte naktinius,duoda žalią chalatą,kad savų rūbų nesutepčiau. Nuveda į gimdyklą. Didelė didelė patalpa su daug visokių neaiškių įrenginių. Centre MILŽINIŠKAS lėktuvas, trys langai,matau,švinta nuostabi diena. O prie sienos lova ir tonus matuojantis prietaisas. Gulėti nenoriu. Užėjus sarėmiui vaikščioju,taip lengviau. Ir skaičiuoju iki 30. 1,2,3 .. 30. Tfu,baigėsi. Sarėmiai užeina įvairiais intervalais,tai kas 4minutes,tai kas tris. O buna isvis tik dviejų sekundžių pertrauka ir vėl. Net per sarėmius su babyte juokavom. Vis lėkdavau į tualetą,pasikeisti iklotą,galvojau,kaip čia dabar atrodys jei palei kojas bėgs kraujas. Paskui tokios mintys atrodė juokingos,vienodai rodė,bėga kas ar ne. Kas pusvalandį ateina akušerė apžiūrėti ir nuramina,kad mintyse galvočiau,jog skaudės dar labiau. Nusijuokiu,galvoju,kur ir ne. Skaudėti jau pradeda ištikrųjų Ašaros kaupiasi akyse ir man ir babytei. Man iš skausmo,o jai tiesiog buvo gaila žiūrėti,kaip jos vienintelė duktė kenčia. 6 valandą ateina gydytojas Janušas. Pažiūri atsidarymą 7-8cm. Džiaugiuosi, tiek beliko. Vis tikiuosi,kad ištempsiu iki 8val.nes tada keičiasi pamaina. Oj kaip nenorėjau pas Janušą gimdyti,kol dar turėjau blaivų protą. Šiurkštokas pasirodė. Prijungiamas tonų matuoklis. O vaikščioti noriu be proto. Negalima! Man pasiūlo pasirinkti,arba gulėti,tupėti arba stovėti. Pasirinkau stovėjimą. Taip mažiau skauda. Vis manęs klausinėja ar nejaučiu tokio stūmimo lyg norėčiau tuštintis. Nieko dar,tik labai spaudžia šlapimo puslę,bandau kažką padaryti. Du lašeliai tesigauna. Apgaulingas noras Tada užsimanau jau stumti,bet negalima dar,nepilnas atsidarymas.Tarp sarėmių vos kelių sekundžių pertrauka,bet spėju užmigti. Verkiu. Skauda. Isikandu sau i ranką. Užrėkiau ant babytės,kad nespaustu to aparato prie pilvo. Ji tikrai jo nespaude, tik man taip atrodė. Akušerė siūlo babytei,jog pamasažuotų man nugarą. Prašau,kad liautųsi. Nemačiau nieko,kas buvo šalia,nieko nenorėjau. Bandžiau susitelkti ties kažkuo kitu. Nuteikinėjau save,kad Tau,mano princese,skauda dar labiau ir turiu stengtis ir klausyti akušerės. Neilgai taip pavyko nuteikinėti. Atėjo nauja mintis,kad mirštu jau. Nebegaliu! Tada svajonės apie šiltą lovą ir skanius pusryčius. Ir vėl sarėmis : rėksiu rėksiu,ne,nerėksiu. Juokinga dabar atrodo,bet tada juoko tikrai nebuvo. Liepia lipti ant gimdymo stalo. PAGALIAU!!! Susirenka nemažai žmonių,nežinau kiek,bet jų buvo nemažai,arba man dvejinosi. Pastebėjau jog keičiasi pamaina,mano laimei. Ateina gyd. Švegždienė. Prieš akis ryški šviesa. Stumk! Stumiu. Stumimas netruko nei 10minučių. Užsimerkiau,sukandau dantis ir iš visų jėgų. Kai lindo petukai užrėkiau sekundę,skausmas buvo nebepakeliamas. Ir dar kartelį stumiu,jau lengviau šįsyk. Viskas. Mergytė. KĄ???!!! Mergytė? Negali būti! Pirma mintis,namie tai rūbeliai žydri. Antra mintis, ech,kodėl nepirkau tų rožinių batukų?! Gaila. Ir trečia,oho ir kaip TU,mano aukse,ten tilpai. Kartu ir mažute ir didute. Padeda Tave man ant pilvo. Mano lelytė. MYYYLIU. Liepiu babytei,kad praneštų tėtukui. Pranešė,bet kažkam kitam iš to susijaudinimo,o gal ir niekam neišsiuntė žinutes. Paklausiau ar plyšau? Akušerė nuramino,kad tik truputį. Tą truputį labai jau ilgai siuvo. Ir vėl skauda. Bet šlykštesnis buvo tas garsas,kaip duria per odą. Širdį skaudejo labiau,jog mano mergytė rėkia vos už metro,o as jos negaliu paimti. Pagalvoju,baisiausi skausmai truko vos valanda,o man tai atrode amzinybe ir tik todel,kaip gydytoja man paskui paaiškino,jog viskos vyko pergreitai dėl to ir skauda labiau nei įprastai turėtų.
2oo8 o4 o2 Pasaulį išvydo maža mergytė 3130g, 51cm. Galvytės apimtis 35cm. Kaip ir daugumai naujagimių,taip ir Tau buvo gelta,kuri greit išnyko. Ir truputį nuspausta kojyte,kuri per savaitę susitvarkė.
Štai Tavo pirmosios gyvenimo akimirkos:
Už dviejų valandų nuveda į palatą,laukiu bent žinutės iš Tavo tėčio. Nieko. Tada parašiau jam, TU TĖTIS JAU DVI VALANDAS. Paskambino,pakalbėjom,paaiškėjo,kad žinutės iš babytės jis negavo,nebesvarbu jau. O man širdy taip gera,tokia nepaaiškinama palaima,euforija,gera žiūrėti į Tave,mano mažoji meile. Nenoriu nei miegoti nei valgyti. Visi baisūs prisiminimai nuplaukė kažkur toli
Žinok,dukryte,būti mama yra pats nuostabiausias jausmas pasaulyje. Ačiū,kad esi.
1mėn. 4400g, 56 cm (aš tokia gimiau,o tu tokia buvai vieno mėnesiuko)
2mėn. 6000g,60cm.
Tavo Mama 2oo8 o6 2o
Ir mama tokia jaunutė 
Kai pradejau skaityti, net siurpas perejo per kuna. Saunuole 
šaunuolė mamytė,labai graži istorija 
Čia mažiukei - kad augtų tokia pati gražutė kaip dabar ir būtų sveikutė 
Vaikutis norejo anksti ateiti i si pasali,isirinko tevelius ir kas cia smerktino?Manau labai saunu,vaikutis tures jauna mama.