Net nezinau nuo ko pradeti..

ilgai ir nenuobodziai laukem taves ateinant.du kartai praleisti ligoninej, kelione i uzsieni , baltas sniegas uz lango ir zydincios vyshnios...laikas prabego labai greitai.
per visa nestuma priaugaw net 20 kilogramu .. atrodo turetu buti sunkios paskutines dieneles, bet ne .. diena pries tau gimstant sugebejau laipioti per kalnus ir zibuciu puokstele prisirinkti.

Antra karta i ligonine atsiguliau balandzio 16 diena.buvo sestadienis, bet turejaw gultis nes buvo blogi toniukai.reikejo stebeti.taip diena is dienos leidau ligoninej.dabar delto tik dziaugiuosi , nes nezinia kaip viskas butu pasibaige..
Jau buvau susitarusi su gydytoja , kad viska lems balandzio 28-toji. Bet.. jau nuo balandzio 26 ryto jutau kazkoki keista maudima.po pietu pasisakiau sesutei.apziurejo budinti gydytoja , kuri nuramino kad su tokia veikla gimdykloje tikrai nera ka veikti.paskyre dvi zvakutes kurios turejo sumazinti maudima ir pagreitinti gimdos kaklelio veikla.sekmingai uzmigau ir laukiau kas bus toliau..
pabudusi balandzio 27 nustebau kad uz lango toks grazus oras.susiskambinau su vyru ir nutarem trumpam isvaziuoti i miesta.pilveli ir toliau maude , bet kenteti tikrai buvo galima.vaziuojant atgal i ligonine pamaciau ant kalnu labai daug graziu melynu melynu zibuciu ir nutariau prisiskinti puokstele.
gryzus i ligonine iskart atsiguliau nes jawciausi truputi pavargusi.pasemiau knyga i rankas tik kazkodel visiskai nesiskaite.beja guledama ligoninese perskaiciau visa serija 'vejo nubloksti'.
ta nakti kazkaip blogai miegojau.kas puse valandos begiojau i tualeta, bet bergdziai..maudimas vis dar buvo toks pats.skawsnas nedidejo.. o as laukiau reguliariu ir skawsmingu saremiu...
taip prabego paskutine naktis.
nubudusi ryte suvalgiau pusryciams grikiu koses su desrelem ir laukiau gydytojos, juk siandien jaw turejo spresti ka daryti.eile prie apziuros kabineto buvo gan didele.pralaukiau visa valanda.pagaliau 10h ryto atejo skyriaus vedeja.ieinant i kabineta nerealiai drebejo rankos.bijojau , bet nezinau ko .. galu gale vos vos atisedaw ant kedutes.patikrinusios abi su vedeja susizvalge ir liko nieko nesupratusios! "8CM ATSIDARYMAS!!! ka tu cia veiki?greit i gimdykla!!"
as saw ramiausiai nuejau i palata susidejaw daiktus , paskambinau vyrui ir liepiau kuo greiciau atvaziuoti.juk liko viso labo valanda ar dvi...
su daiktais nusileidau i priemima , ten apsivilkau naktinius ir chalata.klizmos nebestate nes nebuvo reikalo! 11h jau buvau gimdykloje!po penkiu minuciu izingsniuoja vyras su juokingu zaliu chalatu, o uz jo ateina ir gydytoja.
11.15 nuleidzia vandenis.skawsmas tikrai juokingas.as ramiai vaikstineju po palata... pasedziu ant kamuolio.gydytoja jaw vaiksto susirupinusi ir vis klawsineja ar nenoriu stumti ...
kazkur apie 12h pastate dviguba doze skatinanciu.dabar uztikrino kad jawsiu neraelu skawsma , bet kenteti ilgai neteks!skawsmas lyg ir padidejo , bet ne tiek kiek turetu ...
tuo tarpu kazkur suklykia kudikis.. kazkas jau laiko ant krutines savo mazyli..o mes vis dar laukiam .
apie 14h pradejo blogeti toniukai.gydytoja pasikviete kita budinti personala ir pasiule cezari.aisku mes sutikom .kad tik nepablogetu dukrytei.
tada veiksmas pradeda greiteti... jau nesiorentuoju kuri gydtoja o kuri akusere nes palatoje labai dawg personalo. pasirasem kad sutinkam operuotis.siaip netaip uzsiropsciu ant ratuku.. viena ranka laiko vyras, o su kita laikau telefona ir skambinu mamai.paskui laikas tarsi isnyko.Vyrui liepe laukti uz duru o mane ruose operacijai.buvau tokia pavargusi kad sugebejau uzmigti .. tik deja miegoti neleido.jutau kazkoki lengva purtima.
Ir GALU GALE ISGIRDAW TA NEAPSAKOMA MUZIKA MAMOS AUSIMS... PIRMA VERKSMA!! Taigi Balandzio 28, 14.45h gime mazoji Adrijana. 4140kg 54cm.

niu šaunuolė Smagu skaityti tokias lengvas gimdymo istorijas Tai kada antras bus? Po tokio gimdymo nesunku bus jam pasirįžti

Sveikinu Boruzka !!!
Adrijana

Vaikiškai nuoširdūs ir šilti sveikinimai mažąjai princesytei Adrijanai nuo Arnuko Sveika atėjusi į šį didelį ir paslaptingą pasaulį

Skaitydama tavo gimdymo istorija pajutau tikrą ramybę. Šaunuolė!!!!

Pabandysiu ir aš papasakoti savo gimdymo istoriją...

Aš jau tik pastojusi žinojau, kad man darys cezario pjūvį (dėl sveikatos ).
Mano nėštumas buvo lengvas, nei karto nepykino, pilvas taip pat nebuvo didelis, nors priaugau 16 kg . Tik nugarą skaudėdavo.
Ginekologė buvo nustačiusi gimdymo data 2004 12 16 d. Tai gruodžio 13 d. jau turėjau gulti į ligoninę tyrimams, ultragarsui ir pan.
Tai va atsiguliau į ligoninę. Pati išsidėliojau palatoje daiktelius ir skaičiau žurnalus. Po kiek laiko seselė mane pakvietė, kad paklausytų vaikučio širdelę. Širdutė plakė normaliai, tik leliukas beveik nejudėjo, nes prieš tai labai spardėsi ir tikriausiai tuo metu ilsėjosi Po pusvalandžio mane vėl pakvietė klausyti sirdelės. Šį kartą mažylis smarkiai judėjo. Beklausant toniukus į kabinetą įėjo ir pažiūrėjęs į kreivę pasakė:" jūsų gimda stipriai susitraukinėja - jums prasidėjo sąrėmiai". Aš negalėjau patikėti, nes aš jų visai nejaučiau Sakė, kad ruoščiausi operacijai, nes poryt ryte operuosim. Tada puoliau skambinti vyrui į darbą (jis dirbo parom degalinej), kad susikeistu, nes poryt gimdysiu. Gydytojas sakė, kad naktį man sąrėmiai turi sustiprėti ir pradėti tankiai kartotis. Atėjus vakarui aš iškart užmigau ir ramiai išmiegojau visą naktį.
Ryte man padarė ultragarsą. Gydytojas pasakė, kad tavo gimda dar labiau susitraukinėja. Operuojam šiandien !!! Aš vėl skubėjau skambinti vyrui, kad greitai važiuotų pas mane - pasitikti sūnelio, nes po dviejų valandų mane operuos Operacijos aš visai nebijojau, buvau visiškai rami. Labiausiai gimdymo bijojo vyras. Turbūt dėl to vyrams ir neskirta gimdyti Jis labai stebėjosi, kad aš tokia rami. 10.30h mane nuvežė į operacinę, anestezologė padarė spinalinę nejautrą į stuburą. Pradėjo tirpti kojos,pilvas, krūtinė ir liežuvis. Penkių minučių bėgyje nejaučiau viso savo kūno. Labai ėmė miegas, bet anestezologė mane kalbino ir neleido man užmigti, ir aš labai norėjau išgirsti savo kūdikėlio verksmą.
Mane prapjovė 10.50 h, o vaikutį ištraukė 10.55h. Sūnelis gimė 3870g svorio ir 55cm ūgio. Niekada neužmiršiu savo vaikučio pirmojo verksmo. Labai sunkiai, bet šiaip taip paklausiau: kas gimė? (Nes, aš tixliai nežinojau, nes kiekvieną kartą darant ultragarsą pasakydavo vis kitą lytį.) Po to man padėjo sūnelį ant krūtinės ir jis iš karto nurimo. Iš operacinės parai mane nuvežė į intensyvaus stebėjimo palatą, kol mane ten nuvežė jau pusę mano kūno buvo atitirpę Aš po operacijos visai nesijaučiau išsekus ir beveik nemiegojau. Labai norėjau pamatyti savo angeliuką . Prieš naktį atnešė pamaitinti . Pamaitinus sūnelį užmigau.
Antrą dieną po operacijos man jau liepė lipti iš lovos ir vaikščioti, keisti vaikui pampersus, jį nuprausti. Iš pradžių buvo labai sunku, nes labai skaudėjo pjūvį. Negalėjau paimti vaiko ant rankų, nes labai tempė pjūvį. Bet jau kitą dieną buvo žymiai geriau. Šeštą parą po gimdymo išvažiavom namučių
Štai tokia mano istorija...

Na isties kazkuo panasu i manaja .. as irgi nejawciau jokiu saremiu . nors turejau jawsti

dekui visoms uz sveikinimus

Šaunuole. Aukit dideli ir sveiki...
Aš taip pat gimdžiau be skausmo. Tik gimdžiau pati ir be jokių nuskausminimų... Man pasisekė.

grazi istorija

nu ir aš sakau kad gimdyt nieko baisaus

pagimdzius viskas greitai pasimirsta

Tai gerai, kad viskas laimingai