Sekmes mazuliui
jetau, kokia vieno mazo zmogucio atejimo istorija- ypatingas ir gimdymas ir dar kiek visko po to.. ir as apsiverkiau kelis kartus beskaitydama.
kazkaip net visiska ramybe apeme pries manes uz poros savaiciu laukianti gimdyma, nors ir nepanikavau, o daznai dekodavau mintyse bet kam, kas auksciau, kad viskas su mano vaikiuku gerai ir kad nesukele laukimasis iki pat pabaigos jokiu problemu. autore - nuostabiai stipri
si istorija ir jos tesinys mane labai sujaudino. labai stipri mamyte, dziaugiuosi, kad esate sveiki ir jau dideli, visai jusu seimai
Tikrai tragikomiškas gimdymas gavosi
bet tikrai mama optimistė, aš tai dar 7 mėnesyje būdama, pastačiau automobilį į garažą..
Nerealu nerealu nerealu
As taipogi verkiau skatydama sia istorija, nes zinau ka teko isgyventi mamai, tik mu
s pasiseke, trumpiau gulejome inkubatoriuje... Sekmes jums tolimesniam gyvenimo kely, bukite laimingi QUOTE(Keiti @ 2009 05 17, 22:10) Ačiū visoms Papildžiau savo istoriją, nes jaučiau poreikį papasakoti apie pirmąsias sūnelio dienas Dabar jau sūnelis vaikšto prisilaikydamas, pilnai pasiekė išnešiotus vaikelius ir daugelį jų net lenkia Sveika, Keiti, skaitau tavo istorija (tiksliau jos tesini) ir rodos, kad skaitau apie save. Musu isgyvenimai tokie panasus. Skiriasi tik skaiciukai, vaiko gimimo amzius, svoris ir pan. Vis galvodavau aprasyti savo gimdymo istorija, bet dabar nebematau prasmes, ji jau aprasyta As pagimdziau 36sav. 2,2kg spoka. Todel viskas vyko daug greiciau negu tavo atveju. Jau po savaiteles mus israse namo su salyga, kad nesusaldysime vaiko ir stebesime jo svorio augima. Taigi as menesi dienas leidau su vaiku ant pilvo (kaip kengura). Diena ir nakti. Nueidavau tik i tualeta ir nusiprausti. Dabar nesuprantu kaip as ismiegodavau su juo ant pilvo visa nakti jo nenumetusi. Zinoma, jis buvo mazytis, o pilvas - nemazas Kaip ir tu nuolat stebedavau ar maziukas kvepuoja iki dabar stebiu. Pirmus menesius net neisjungdavau sviesos visa nakti, kad tik pramerkus aki matyciau, kad krutinyte kilnojasi. Dar vienas skirtumas, kad maitinau kudikeli nutrauktu pienuku, nusitraukineju iki siol. O ryt mums jau sukaks 8 men. Labai dziaugiuosi, kad tiek laiko pavyko ismaitinti nezindant naturaliai. Ir dar nesiruosiu baigti. Svajojau zindyti, deja nepavyko, bet trokstu, kad mano mazylis gautu visa kas geriausia - MP, todel nelaikau to jokia auka. Nes daugelis kazkodel linke mane uzjausti del tokios kasdienybes. Beje mes irgi gana greit pasivijom isnesiotu vaikiuku svori ir dabar sveriame apie 9kg. Visai rubuiliukas Na, ka gi lekiu... negaliu daugiau plestis, nes vienas padauza reikalauja mano demesio QUOTE(ingridyte @ 2010 12 31, 10:03) Sveika, Keiti, skaitau tavo istorija (tiksliau jos tesini) ir rodos, kad skaitau apie save. Musu isgyvenimai tokie panasus. Skiriasi tik skaiciukai, vaiko gimimo amzius, svoris ir pan. Vis galvodavau aprasyti savo gimdymo istorija, bet dabar nebematau prasmes, ji jau aprasyta As pagimdziau 36sav. 2,2kg spoka. Todel viskas vyko daug greiciau negu tavo atveju. Jau po savaiteles mus israse namo su salyga, kad nesusaldysime vaiko ir stebesime jo svorio augima. Taigi as menesi dienas leidau su vaiku ant pilvo (kaip kengura). Diena ir nakti. Nueidavau tik i tualeta ir nusiprausti. Dabar nesuprantu kaip as ismiegodavau su juo ant pilvo visa nakti jo nenumetusi. Zinoma, jis buvo mazytis, o pilvas - nemazas Kaip ir tu nuolat stebedavau ar maziukas kvepuoja iki dabar stebiu. Pirmus menesius net neisjungdavau sviesos visa nakti, kad tik pramerkus aki matyciau, kad krutinyte kilnojasi. Dar vienas skirtumas, kad maitinau kudikeli nutrauktu pienuku, nusitraukineju iki siol. O ryt mums jau sukaks 8 men. Labai dziaugiuosi, kad tiek laiko pavyko ismaitinti nezindant naturaliai. Ir dar nesiruosiu baigti. Svajojau zindyti, deja nepavyko, bet trokstu, kad mano mazylis gautu visa kas geriausia - MP, todel nelaikau to jokia auka. Nes daugelis kazkodel linke mane uzjausti del tokios kasdienybes. Beje mes irgi gana greit pasivijom isnesiotu vaikiuku svori ir dabar sveriame apie 9kg. Visai rubuiliukas Na, ka gi lekiu... negaliu daugiau plestis, nes vienas padauza reikalauja mano demesio Oi kaip džiaugiuosi už Jus, kad gimėte 36 sav., aš savo dukrą gimdžiau 35 sav. Patikėkite tai diiiidžiulis skirtumas nuo sūnelio, kuris gimė 33 sav., kai plaučiukai nebuvo brandinti anksčiau laiko, jie buvo neišsivystę, kai vaikas neturi žindimo reflekso, būtini zondai, o juos vaikelis išsiplėšia, kai gresia daug daugiau komplikacijų, kai bilirubinas šokinėja iki beprotiškų ribų, kai dienomis vaikas guli pajungtas prie aparatų, reanimacija ir t.t. Jo net negalima išimti iš inkubatoriaus. Duok Dieve tai patirti kuo mažiau žmonių. Kiekviena savaitėlė yra aukso vertės mamytės pilvelyje.
smagu kai viskas gerai baigiasi ir kaip baisu , jei maziliam tenka gulet inkubatoriuje. Sekmes visiems
Nu tikrai neeiline istorija! Su tuo vairavimu saremiaujant kas minute
aukit sveiki
wow, visoms mamytems tiek istvermes
Super super mama, ir iki gimdymo, ir per ji, ir po jo
Na ir kantrybe
labai liudna buvo skaityti, bet dziaugiuosi, kad dabar jums viskas gerai
super
kokia istorija
Esi nuostabi mama, stiprybes jums
Dideli sveikinimai
Saunuole
tikrai kad saunuole
|