Sveikos, mano dukrytei neuzilgo darys inkstuku operacija, noreciau kad pasidalintumete savo patirtimi, kaip vaikuciai priziurimi reanimacijoje, zinau kad ten isbuna gana ivairiai, priklauso nuo operacijos sudetingumo, taciau kiek gulejau urologiniame sk. prisiklausiau is daugelio mamyciu, kad baisiausias vaizdas matyti savo vaikuti reanimacijoje, kad daugiau to nenoretu patirti ir t.t., kad kojytes, rankytes priraisiotos, kad nieks nekreipia demesio, kad maziukai verkia, o teveliai ileidziami vos du kartus i diena ir tai tik trumpam, baisu darosi ir man, tuo labiau kad laukia ne viena operacija, bet mano mazoji dar visai maza, bet kai bus paskui, kai vaikas jau kazka daugiau supranta... brr galvojau viskas kitaisp, pasidalinkite savo patirtimi.

ziurint kokia ligonine,mano dukrai teko daryti dvi operacijas kauno klinikose,ir po abieju buvo vezama i reanimacija,ir kai tik ja paguldydavo ,prijungdava aparatura mane ileisdavo pas ja i palata ir galedavau buti visa diena tik nakti turedavau palikti, tai palatoje buvo mergyte 9 menesiu po sirdeles operacijos,ir tikrai niekas ju nebuvo pririse,jie gauna per lasines nuskausminiamuosius ir raminamuosius,ir ramei sau miega,juos tikrai gerai priziuri ,nes palatoje visa laika sedi sesute ir stebi vaikuciu bukle ,ka rodo aparatai pastovei uzrasineja i ligos istorija duomenis,ir isejus i koridoriu negirdejau verkianciu vaikuciu,na tik tie kurie buvo atvezti su nudegimais ,turbut tokio skausmo nepajegus daktarai numalsinti

na as cia tiek girdejau santariskese, gulejome urologiniame sk. ir su kuriomis mamomis teko susipazinti, tai isgirdau ta pati, todel ir lb idomu isgirsti is kitu

mano vaikams operavo isvarzas, kai buvo 4.5m. ir 2.5m. Tai baisiausias momentas buvo, kai juos isvezinejo i operacine. Dar maziukas tai nelabai suprato, tai dar nieko. O vyresnis labai pergyveno, kai isveze broli (prasiau, kad pirma vyresni veztu, bet daktarai paeme pirma maziu), o dar neatveze maziaus, jau paeme ir vyresni. Tai taip verke vargsas, kad ir pati negalejau asaru sulaikyt. Manau, kad tokiam vaikeliui labai didelis stresas. man taip pat. Nenoreciau sito vel patirt(nors ir operacija nesudetinga buvo).
Sekmes jums, laikykites!

Tiesa, viena karta gulejom ir reanimacijoj, santariskiu pediatriniam skyriui. Sunui prasidejo traukuliai nuo aukstos temperaturos. Tai nieko blogo apie prieziura pasakyt negaliu. Rankos buvo priristos, kad lasiniu nenutrauktu. Bet kai vaikas pabudo ir pradejo verkt, ileidinejo visa laika, tik paeiliui su vyru ejom, nes tik vienam leido but. mes ten prabuvom neilgai, gal 12 val, bet gydytojai labai geri buvo, daug patarimu dave, net telefono nr. reanimacijos, jei kada kiltu kokios rimtos problemos, galetu pakonsultuot, jei jau nebus kur kreiptis

na mano mergytė turėjusi yra dvi širdies operacijas.Aš nežinau kaip kituose skyriuose bet mus per diena ileisdavo tik du kartus ir tai trumpam, o kai operavo antra karta tai jai buvo 4,5mėn tai taip po operacijos kai geriau jautėsi buvo pririštos rankytės ir kojytės, nes kai man paaiškino kad bemojuodami rankytėmis,kojytėmis jie gali ištraukti kateterius ir visa kita.Na priežiura aš nesiskundžiau tikrai prižiurėjo ten mažius visus.

Mano biciuka jau du kartus operavo urologai santariskese. Pirma karta gulejo para laiko neisnesiotu naujagimiu reanimacijoj, nes jis gime neisnesiotas ir po operacijos ji ten pagulde. galejau eiti kada noriu, kiek noriu buti. visada viska labai puikiai paaiskindavo, kai vakare pasiskambinau viska vel papasakojo, kas kaip. Po keliu men dare antra operacija ir vel para reanimacijoj, bet is karta jau ne neisnesiotu reanimacijoj. Tai nezinau nei vaikas buvo priristas nei ka. Ileido aisku tik pagal lakymo valandas, atnesdavau pieneli , bet tik ateidavo paimdavo ir viskas. Bet paskambinus visada labai maloniai viska aiskino, pasakojo. Na mums tada buvo 3,5 men, tai gal del to jis ramiai gulejo...Bet kol kas jokiu nusiskundimu ar priekaistu tikria neturiu nei reanimacijai nei tuo labiau urologiniam sk.O ka jums darys?Sekmes didziausios

Nu mes Santariškių kudikių reanimacijoje gulejom kai dukrytei buvo tik 10 parų, viskas buvo liuks, leido buti kiek noriu, leisdavo paimti ant rankų ir maitinti. Juokių priekaištų neturiu. O kai dukrytei buvo 9 mėn papuolėm į chirurgijos reanimaciją, ten tai jau tikrai košmaras, neleidžia būti, tik 2 val per parą, mano dukrytę pririšo ji klykė ir spardėsi, visai negulėjo (dukrytė nebuvo po operacijos, paguldė kad mažai trombocitų turėjo, tik vėliau sužinojau kad visai nebutina buvo tai daryti )Kaip galima įkalbėti 9 mėn vaiką gulėti ramiai kai jai norisi ropinėti ir vaikščiuoti, irdar kai ji mato kad jos mamytė išeina pro duris Dukrytė pragulėjo ten tik 3 val, bet to užteko, "sugadino" vaiką juodai, negalėjau palikti nei minutei paskui (likdavo tik su manim arba su vyru, apie močiutes net kalbų jau nebuvo, net ant rankų neėjo pas jas ) atsimenu atėjo reanimacijos gydytojas į skyrių ir pasakė: "Eikit pasiimkite savo vaiką, šokdina ten visus"
Dabar irgi tenka lankytis dažnai Santariškių ligoninėsė, iš kitų mamyčių irgi atsiliepimai nekokie visai nežiūri vaikų ir neleidžiaprie jų būti

mums abipuse hidronefroze, darys operacika pirmiausia vieno inkstuko ir tik veliau visa kita tvarkys.

supratau, mums ta pati diagnoze. viskas bus gerai

Aš patyriau Kauno Klinikų Naujagimių Reanimacijos Personalo gerumą. Buvau sužavėta tų moterų gerumu ir dėmesiu kūdikėliams, fizine ištverme net 12 val ištisai sekti mažo žmogiuko būklę . Stebėjau jas, o pati sau mintijau, kad aš taip nepajėgčiau... Ne man...
Man leido būti prie vaiko tiek kiek noriu, ir naktį. Jos rado užuojautos ir supratimo netgi man...

Apgailestauju, kad paūgėjusių vaikučių tėvams neleidžiama būti prie vaikų tiek kiek nori. Nesu su tuo susidūrusi, bet .... manau, garsiai ir daug triukšmaučiau dėl to. Atvirai sakau... Mano supratimu, tėvas ir motina turi patys nuspręsti, kiek jiems reikia būti su savo vaiku ir atbūti širdžiai reikalingą laiką prie vaiko.

Sveikos mamytes, mes su dukryte pragulejom santariskese 5 menesius ir savaite. Po pirmos ir antros operacijos dukryte buvo naujagiminiu reanimacijoj, ten viskas liux, prieziura super, lankyti kada nori ir kiek nori, o stai po trecios operacijos kele i vaiku reanimacija, ten tai kraupu Kad pririso rankytes ir kojytes, tai cia baikos, bet karta atejau lanyt, langai atidaryti, skersvejis, o jos marskinukai atsegti, krutinuke nuoga Komplikavosi sepsiu ir plauciu uzdegimu Nuo antibiotiku atsirado grybelis ant uzpakaliuko, buvo visas raudonas kaip nubrozdintas, pasakiau gydytojai, o ji tik isgirdus zodi uzpakaliukas net nesiklause, sako cia seselei del uzpakalio sakykit, o sesele nustebo, kad nuo antibiotiku gali uzaugt grybas ir reikia specialaus tepaliuko, kuri as buvau palikus (nes ir po antros operacijos buvo grybas uzauges ir uzpakaliukas suto) kartu su pampersais, servetelem ir drabuziukais, bet kazkodel juo netepe.
Kita mama sake, kad jos vaikui net pieno nesivargino sildyt, kai atejo lankyt, sesele kaip tik ruosesi maitint, tai is saldytuvo paeme ir jau norejo nesildytu pienu maitint. Ir is kitu mama panasiu atsiliepimu girdejau... Na, dabar visa tai jau beveik pamirsta, dukryte sveika ir tikiuosi ten nebepapulti...

na ir pasiurpinai ,kaip gali tokia prieziura vadintis reanimacija,kaip ju ten niekas nekontroliuoja

Nenorejau siurpinti, cia tik mano patirtis, maniske gulejo net savaite vaiku reanimacijoj, gal uztai taip buvo, juk daugelis vaikuciu chirurginej reanimacijoj guli tik kol is narkozes pabunda, tada ir ta prieziura gal kitaip atrodo

santariskiu vaiku ortopediniam chirurginiam reanimacijos skyriuj teko lankytis. Tai ohoho !!! turbut, kad baisiau niekur nera. Dukra po sunkios operacijos gulejo 2 paras, tai prisiziurejau nekokiu vaizdeliu, o ir prieziuros jokios ten nera. Nebent, dar prie tevu siek tiek pavaidina, o, tevus tik 2 kart per diena ileidzia, po valandele. o po to, kai tevai iseina, tai vaikas ir guli apsivemes, , ir nieko ten neprisisauksi. o nakti, tai kompiuteris ijungtas visu garsu ir visokias dainuskas , anekdotus seseles klausosi. Dirba, reiskias labai sunkiai. Baisu.

būtent taip ir yra santariškėse. Baisu.
Šiauliuose gali su vaiku būt visą dieną. Teko pagulėt ir Vokietijoje, ten irgi laikas neribojamas, tėveliai net skatinami būt su vaikučiais. Aišku, leidžia raminamuosius, migdomuosius ir t.t. Rankytės pririštos dėl pačių saugumo - taigi vaikas tuoj pat ištrauktu visas drenas ir kateterius. Vėl reiktų badyt
Linkiu niekam ten nepakliūti

[quote=Paukšte,2009 05 19, 20:11]
būtent taip ir yra santariškėse. Baisu.
santariskese yra daug skyriu ir daug reanimaciju. Ir tikrai ne visose taip buna kaip kad raso blogai. Mano dukryte gulejo po sirdutes operacijos reanimacijoje. Na ir super ten kolektyvas,nusiskundimu jokiu. Na lankyti du kartus dienoje tebuvo galima,bet tai normalu,reanimacija reikia ramybes,o paskambinti paklausti apie bukle galima buvo bet kuriuo paros metu,visada viska maloniai paaiskindavo. Nuejus aplankyti taip pat prieidavo gydytojas,viska paaiskindavo apie sveikatyte. Nebuvo ten vaiku priristu ir tikrai nuostabus ir malonus personalas ten dirba. Auksine taisykle yra,kiek zmoniu,tiek nuomoniu,ir visiems geras nebusi