Paskutiniu metu taip jaučiuosi lyg trūktų oro. Na, tiesiog ne tai kad oro (dar nedūstu ), bet greičiau deguonies. Vis norisi giliai, giliai įkvėpti lyg žiovaujant. Ir neišeina... Tai prasidėjo prieš gerą pusmetį, kai dar laukiaus dvynių. Tada suprantu - nėščiom taip būna. O dabar Tai va, kartas nuo karto gaudau orą
Jeigu ką nors supratot, gal patarsit, kas tai gali būti?

Draugė gaudo orą, jai norisi žiovaut, įkvepia, o, atrodo, kad trūksta deguonies. Diagnozė (jos)- bronchinė astma. Nenoriu gąsdint, bet pasitikrink. Vėliau gali būti dar blogiau, reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti ir negaudyti oro.

Ir man kartais sunku įkvėpti oro. Bet tai būna ne kasdien. Kartais savaitę dvi, po to kurį laiką gerai. Aš "turiu" alerginę slogą, kurios negydant gali "įsitaisyti" astmą. Gal Čika teisi?

o man toks dalykas būdavo dėl kraujotakos nepakankamumo, dėl to trūkdavo deguonies, taigi diagnozių gali daig būti, reiktų kreiptis į gydytojus, pasidaryti tyrimus...

Pati sergu alergine sloga, todėl labai svarbu stebėti savo organizmo pakitimus ir, kaip sakė Tylioji, tikrai galima į tai nekreipiant dėmesio įsitaisyti bronchinę astmą.

Dėl astmos - abejoju, manęs gi nedusina. Ir alergiška niekam nesu
Manyčiau, čia kažkas su kraujotaka ne taip

Tikiuosi, kad išsiaiškinsi priežastį pas gydytojus. Parašyk apie tai. Nes aš iš tų, kurie nesilanko pas medikus. Lauksiu.

man taip buvo ir dar tebėra. dažniausiai pradeda trūkti oro tuo metu, kai viskas žydi arba būna kažkoks stresas ir pan (kad ir per egzaminus). pirmiausia ištyrė ar tai ne bronchinė astma. lyg ir ne, bet inhaliatorių turiu ir kartais juo pasinaudoju (dažniausiai tuomet, kai negaliu užmigti ar pailsėti). tačiau tiriant širdį manęs paklausė, ar nebūna tokių priepuolių taip kad tai gali būti susiję su daug kuo ir tiksliau pasakyti galėtų nebent gydytojas:)
sėkmės!

mano mamai taip būdavo, kai turėjo problemų su širdimi

Blogiausia, kad ir aš tokia pat... bet reiks nueiti, įdomumo dėlei

siaip astma nereiskia, kad turi but dusulio priepuoliai - tiesiog gali but issiplete bronchai, kurie trukdo normaliai iskvepti ora ir tada plauciuose uzsistovi ne tiek daug deguonies turintis oras - tada ir noris tankiau pakvepuoti

Man taip budavo paauglystej- taip staiga pjusdavau,kad truksta oro,tox vaizdas budavo,kad pamirstu kvepuot,o kai jau prisimenu,tai taip vos ne per prievarta kvepuot reikedavo,na net nezinau kaip paaiskint,bet atrodo,kad apie kvepavima pastoviai galvot turi ir kvepuoji taip giliai giliai,bet visvien atrodo,kad oro truksta Tada vaiksciojau pas daktarus,tai nustte,kad taip man nuo nervu daros, tai atlankiau akupunkturu kursa ir praejo
Bet paskutiniu metu vel retsykiais kazks panasaus uzeina ir pastebiu,kad irgi dazniausiai tada,kai del kazko nervuojuos

Man irgi to oro trūksta..ir beje pakankamai dažnai. Sakai akupunktūra padėjo Seniai noriu ją pabandyti. o kur tu dareisi jei ne paslaptis?
Ar neskauda ir kokia kaina?

Man irgi to oro trūksta..ir pakankamai dažnai
O nervai tai ojoj vat nuo jų matyt..
seniai norėjau akupunktūra išbandyti. O kur tu dareisi?ar skauda ir kokia kaina?

Sorry kad 2 kart čia aš...
kažkas čia stringa

Man taip buvo kazkada po labai artimo zmogaus laidotuviu. Reikia ismokti teisingai kvepuoti. Kai prisimindavau zuti, susijaudindavau, pradedavau tankiau kvepuot, hiperventiliacija, galva svaigt pradedavo, pirstai melynuot (dar ir sirdies yduke turiu). Tuo metu reikia letinti kvepavima, giliai, ramiai, lygiai kvepuot, apie nieka negalvojant. Kartais padeda sekundytei nekvepuot, islyginant kvepavimo tempa.
Bet cia tuomet, ka stresas, nervinis susijaudinimas priezastis. As nuejau i keleta autogenines treniruociu uzsiemimu - ismoke taisyklingai kvepuot.

Man po avarijos su vandens motociklu pasislinko krūtinės ląsta, va nuo tada ir man oro trūksta...

Oj,cia senai buvo, prie kokiu niolika metu Ir ja man tada dare Panevezio vaiku poliklinikoj ir tuo mtu aisq nieko nekainavo
O skaudet,tai neskauda,ten tokios plonutes adatytes, net nelabai jaucias,kai baksteli
O siaip tai man padejo ir nuo to dusulio,po to nuo pastovau galvos skausmo

Kaip perskaiciau tema - tai ir man pradejo oro trukti
Dazniausiai - tai nuo klaustrofobijos ir atviru erdziu man oro truksta...
O tada kai dazniau pakvepuoju ir giliau- tai galva sukasi ir sirdis kalatojasi.

Nu cia as ne i tema apsilankiau, nezinau, kodel taip buna.

Ir man taip būna, dažniausiai, kai susijaudinu, susinervinu.

Man irgi kažkas panašaus Toks jausmas kai važiuoji karštą vasarą mašinoj kur nera oro(nu jis toks šiltas) taip užeina gal kartą ar du į mėnesį,jau kokie 4 metai,bet vis neprisiruošiu eiti pas gydytoją...

Man irgi tas oro trūkumas pasireiškia. Provokuoja stresai,persivalgyma. Kažkaip atrodo,kad visos patalpos yra nevėdinamos, ir tik lauke gera. Kai nuėjau pas gydytoją, man nustatė astma, nors aš ir nedūstu.

Ir iš tikrūjų labai pastebiu,kad tai smarkiai susiję su nervais..Reik kažkaip mokėti nusiraminti..

o man trukdavo oro, kai nepailsedavau, neissimiegodavau, del ko nors nerimaudavau. Buvo uzejes net smaugimo-dusimo priepuolis. Gydytoju diagnoze panikos priepuolis ir pasiule nebuti tokia jautria.

Man tas pats Po gimdymo buvo praėję, o dabr vėl užeina. Dažniausiai kur toliau važiujant mašina ar autobusu Vakar buvom cirke irgi buvo užėję. Bet po kokio pusvalandžio praeina, apsiprantu. O namie užeina kai susinervinu
Tai jau progai pasitaikius reiks lėkt pas gydytoją Bet jaučiu, kol visai nepablogės nenueisiu, arba pasakysiu, kai reiks eiti su kitomis ligomis

[B][COLOR=green][SIZE=7][FONT=Optima] man irgi trūksta oro..su nervukais blogai..stengiuos į viską žiūrėt pozityviai, nepalūžti, nereaguot į viską taip jautriai..kaip sakoma "didžioji dauguma ligų- nuo nervų"..taigi, mamytės, džiaukitės gyvenimu, mylėkite save, viskas susitvarkys. turi susitvarkyt!!!!

Aš irgi pasiguosiu

Jau kurį laiką gyvenu su tokia bėda. Irgi atrodo, kad trūksta oro, kad tuoj alpsiu, kad ant krūtinės guli didelis akmuo, kuris trukdo įkvėpti.
Aišku, nei alpstu, nei dūstu - bet puolu įpaniką ir po to labai sunku iš jos išsikapstyti. Taigi, tie visi reiškiniai įvarė man paranoją, bijau kur ir išeiti

Teko eiti pas gydytoją. Tyriausi, nustatė, kad problema stubure - užspaustos kraujagyslės ar kažkas tokio.

dažnai lankausi natūralaus gydymo centre Kaune ir ten yra gydytoja, kuri gryžo iš Rusijos ir moko Buneiko ar Buteiko kvėpavimo technikos, kaip reguliuoti kvėpavimą ir kontroliuoti įvairius astminius ir hipertenzijos priepolius. žodžiu, mano draugė kentėdavo nuolat nuo įvairių alergijų, šienligės jau beveik astma buvo, bet po kokių 5 apsilankymų išmoko kaip taisyklingai kvėpuoti tokiais atvejais, ir jai labai labai pagerėjo. sakė esmė labai negilus kvėpavimas ir pauzės tarp iškvėpimo ir įkvėpimo. smagiausia kai mačiau mamą su dukrele gal 8 metų kuri buvo labai alergiška viskam ir nuolat kosėjo. ir kaip jos džiaugėsi ir dėkojo gydytojai kad po ilgų ieškojimų tik čia išsigydė

Va, va man irgi tą patį sako. O kokį gydymą paskyrė?

Man irgi vyksta panašūs reiškiniai, tai gydytojai nori pripiešti panikos priepuolius...Nors stuburas kreivas žiauriai ...O kaip gydaisi užspaustas kraujagysles?

[quote=ama3,2005 07 27, 18:38]
Aš irgi pasiguosiu

Jau kurį laiką gyvenu su tokia bėda. Irgi atrodo, kad trūksta oro, kad tuoj alpsiu, kad ant krūtinės guli didelis akmuo, kuris trukdo įkvėpti.
Aišku, nei alpstu, nei dūstu, bet taip sunku su tuo gyventi

Buvau pas savo gydytoją dėl šios priežasties, tai padarė kardiogramą, viskas tvarkoje, sakė pailsėti ir nusiraminti. O priežastis, tai nukritęs kraujo spaudimas Paskyrė, dar širdį stiprinančių preparatų

Dusulys dėl per mažo spaudimo ???

Na nedusina manęs, tik kartais nebegaliu giliai įkvėpti
Na žiūrėsim, jei nepagerės reiks pas rimtesnių specialistų varyt Spaudima tai tik dabar pakrito, o visą gyvenimą buvo normalus ar kiek didesnis

niu va va, man irgi panasiai, ir ne tik tai... ir nuo tokiu visokiu problemu ir man atsirado baime bet kur eiti... tai dabar taip uzsisedejau namie, ir taip dabar sunku... kad negaliu tiesiog... o gydytojai sako kad atseit nieko rimta nera, kad reikia pailset, nusiramint, nepatirt jokiu stresu, zodziu, gyvent IDEALIAI, nors visi zinom kad taip neimanoma...

Oi, kaip seniai nebuvau šitoj temoj
Pas jokį gydytoją dar nebuvau - neprisiruošiu Taigi..


Va, va. Ko gero ir man tas pats. Spaudimas žemas, dar neišsimiegu su mažiais juodai Reik MagnisB6 nusipirkt.


Mielosios, kurios rašot apie dusulį ar kitokį astminį priepuolį Tai, apie ką norėjau rašyti šitoje temoje ir astminis dusulys yra ne vienas ir tas pats Patikėkit manim, aš nedūstu, paprasčiausiai.... Didelis noras žiovauti, giliai įkvėpti (sakyčiau deguonies trūkumas smegenims ), bet jokiu būdu ne dusulys

O aš, aki kas sunervina, jaučiu, kad trūksta oro, kad atrodo nualpsiu, tada ir skrandį spazmuoja, negaliu valgyti...

Vat būtent taip ir man būna...



Ir va taip...

Bet kaip sunku su tuo gyventi, kai laiks nuo laiko kas nors panašaus pasireiškia... Pastebėjau, kad taip būna ypač tada, kai būnu pavargusi arba kai didelį stresą jaučiu... O ką daryti tomis akimirkomis tai ir nežinau... Gal kas žino??

Ir man taip darosi dabar. Po laidotuvių nervai matyt pavedė ir viskas - trūksta oro, norisi žiovauti, nors išsimiegu, svaigsta galva. Tikrai nuo nervų, tik kaip išsigydyti - nežinau. Mašinoje važiuojant užeina blogumas, atrodo nevėdinta visur, tik į lauką išėjusi žiovauti nustoju. Blogai. Bet viskas nuo streso prasidėjo.
Ir kaip matau čia daugelio problema.

Prisidedu ir aš prie jūsų su savo oro trūkumu. Man pradeda trūkti oro troleibuse, mašinoje, patalpoje. Norisi visus langus atidaryt. Nervai ne paskutinėje vietoje, nes dabar įtemptas metas, nemažai streso tenka patirti...Bet va norėjau paklausti, jums kuomet jaučiate nerimą- padažnėja ar sulėtėja kvėpavimas? Man sulėtėja iki tokio lygio, kad kurį laiką apskritai nekvėpuoju, o paskui pradedu valdyt kvėpavimą ir galiausiai apskritai bijau, kad nenustočiau kvėpuoti, nes sunku "persijungti į normalų režimą"

Man įvairiai būna. Kartais pagaunu save galvos svaigimo būsenoje, kad nekvėpuoju kurį laiką, tada pradedu kuo giliau bandyti įkvėpti. Nevisada pavyksta. Ir tas kankinantis žiobulys, kai oro trūksta, net žandikauliai traška kaip norisi išsižioti ir įkvėpti, ašaros išteka. Va rašau ir žiovauju:))

Merginos,

stubura gydziausi lazeliu ir dar masazo israse, bet viso to priezastis nervuose

Man nustate vidutine depresija. Taigi geriu vaistus ir jau kuri laika jauciuosi beveik normaliai Tikiuosi, kad ir visai pasveiksiu

Visa vasara pravargau. Vietoj to, kad megautis graziu oru, galvojau kas man darosi
Likiu visoms pasveikti ir toliau buti laimingoms mamoms

Aš pagėriau širdį ir nervus stiprinančių, o ir sportuot pradėjau, tai tikrai pagerėjo savijauta, ir kviepuot taip lengva pasidarė

O kokius vaistukus širdžiai ir nervams gėrei??

Kokius vaistukus naudojai? Labai įdomu.
Man kažkada raminančių Lexotamil buvo išrašę (visiems beveik rašo), tai pirmas dienas miegojau.... O dėl dažno pulso, kai jau pati jaučiu kad negerai, išgeriu Gudobelės lašiukų. Bet mano kai būna 91 pulsas aš beveik normaliai jaučiuosiu, o kai virš 100 tai jau daužosi krūtinė.

Nupirko ir man vyras abonentą į sporto klubą , tik vis bijau, kad nepakenktų , na, tarkim širdis ir taip kalatojasi...O gal ir pasveiksiu visai

gal ir pasikartosiu, bet oro dazniausiai truksta del nervines itampos kai susinervini imi daznai ir pavirshutinishkai kvepuoti, organizme-hyperventiliacija todel ir jauciamas oro trukumas. padeda- pakvepuoti i maisheli (taip gauni daugiau CO2 ir organizme susilygina O2 ir CO2 pusiausvyra)

Vieni berods Cardiplant, o kiti iš M raidės, bet ten nestiprūs tokie ir man pakako. Bet labiausiai tai padėjo sportas Pirmose treniruotės buvo sunku, trūko labai oro, o sekančius kartus , viskas puikiai

Sveikos. Taip pat noriu pasidalinti savo "patirtim". Man tokie priepuoliai prasidėjo po gimdymo Truko oro, širdis "daužėsi", akyse tamsu darėsi, atrodė - tuoj nualpsiu ar iš vis numirsiu...
Kviečiausi greitąją bent kartą i savaitę - tipo mirštu... Bet kas kart man sakydavo, kad tai "vegetacinės sistemos sutrikimas", gydytoja poliklinikoj paaiškino, kad tai "panikos sutrikimai". Išrašė man antidepresantų Zoloft ir Xanax. Kai tik užeidavo tas priepuolis is kart imdavau Xanax po liežuviu - praeidavo po 10-15 min. Nemėgstu ilgai gert vaistu, tai vartotadavau tik Xanaxa priepuoliui užėjus.
Bet tik neseniai pastebėjau, kad jau gal pusę metu nepatiriu šitų dalykų. O priežastis yra labai paprasta - tuo metu kai tie priepuoliai buvo ūmūs , gyvenau nuolatiniam strese, o dabar kai jau gan ilgą laiką esu rami, nes gyvenime viskas susitvarkė, jaučiuosi saugi - visi tie panikos priepuoliai dingo.

siaubas ir man šiandien kažkas pasidarė, taip spaudžia kažkaip gerklę, noriu giliai įkvėpti o neina, taip bjauriai

Labas visoms
Joooo, pasirodo ne aš viena čia tokia. Irgi viskas nerviškai Pradėjau pajutus dusulį ieškot bėdų su širdimi, bet atrado striumą. Taigi jau puse metų kaip išoperuota puse skydliaukės.Dusuliai lyg ir sumažėjo, bet visiškai nedingo Tik rečiau užeina - kai susinervinu arba kai daug prisivalgau
Taigi pabandykit ir dėl skydliaukės pasikonsultuot