-Kelkis, važiuosim, man vandenys nubėgo.
Vaikštau po namus, ruošiuosi į ligoninę. Visur, kur einu, palieku balas, baisiai daug vandenų. Pradedu bijot, o jeigu visas vanduo išbėgs ir nespėsiu į ligoninę nuvažiuot. Pradedu sparčiau ruoštis. 04.30 skambinu gydytojai, pranešu, kad nubėgo vandenys ir kad jau turbūt gimdysiu. 05.00 pravėrėm Krikščioniškų Gimdymo Namų duris. Tikrinamas gimdos kaklelis. Olialia, jis net nepasiruošęs gimdymui, net nesutrumpėjęs, o ką jau kalbėt apie atsidarymą. Gaunu dozę skatinamųjų. Jaučiu silpnus sąrėmius. Nutariau, jeigu čia tik toks skausmas, tai pakentėsiu ir visai man nereiks jokio epidūro. Oi, kaip aš klydau. Po pusantros valandos jau buvau su lašeline.
- Gimdymo veikla labai greita,- stebisi gydytoja. Jeigu taip ir toliau, tai iki 12.00 pagimdysi.
Tačiau ir ji klydo. 09.00 jaučiu, kad baiginėjasi mano nuskausminamieji. Jaučiu, tuoj vėl pradės skaudėti. Su kiekviena minute skausmas stiprėja. Siunčiu vyrą ieškoti gydytojos, nes man jau skauda. Kiaulystės dėsnis: gydytojos niekur nėra, o aš jau jaučiu, kad nebeištversiu, nes pilvuko gyventojas labai skuba ir lenda lauk. Staiga atėjo anestezuotoja, suleido antrą dozę nuskausminamųjų. Vėl ramu, nejaučiu jokio skausmo, tik kankina mintis, juk jaučiau, kad jau lenda. Pačiu laiku pasirodė gydytoja. Visi einam į gimdyklą. Patikrinimas. Jau matosi galvutė, juodi plaukučiai. Pradedu visa drebėti. Labai greitai gyvenimas pasikeis. Visi pasiruošė, visi užėmė savo pozicijas ir man liepia stumti. 4 stūmimai ir išgirdau stiprų balsą. Ašaros pačios riedėt pradėjo. 09.55 gimė mūsų Augustė.
Nauji jausmai sujaukė protus, įsiskverbė giliai į širdis. Dabar jau viskas kitaip, daug geriau, daug smagiau, dabar mes tryse.

Mano dukra, auk graži ir dora, mylėk gyvenimą, imk iš jo visa, kas geriausia. Įveik visus gyvenimo kelio vingius, apeik visas duobes ir būk pats lamingiausias žmogus pasaulyje. Labai tave myliu!!!
