mazdaug pries menesi nugaiso dukrytes zuvele. ji del to per daug nesijaudino, bent jau man taip pasirode. dar ji turejo dekoratyvini triusiuka. bet ir jis pries pora dieneliu numre. atejo ryte dukryte i kambar ir sako - "mamyte, mano triuselis guli narveli issitieses, as ji glostau o jis nejuda." mazute zinojo kad triusiukas jau nebegyvas, bet tikejosi jog ji klysta. bet tiesa tokia, kad triusiukp nebera. iskasem duobute gelyne ir palaidojom triuseli, pasodinom gelyte. dukryte labai verke. bet po to nusiramino ir viskas buvo lyg ir gerai. bet po to pradejo sapnuoti kosmarus, nakti pradeda klykti ir paskui bijo miegoti, vakarais praso kad paguleciau jos lovelej o paskui palikciau uzdegta kambaryje sviesa, prisideda pilna lovyte zaisliuku. kol guliu pas ja ji vis verkia ir kalba aie savo triusiuka. as jai bandau paaiskinti kad riusiukas buvo senas, sirgo ir dabar jam geriau, pas mus jis gyveno narvelyje, o dabar laksto po didele pieva. bet ji vistiek labai verkia. jau nebezinau daugiau ka jai besakyti. vos neuzmirsau dukrytei greitai bus 5 metukai. noriu paklausti kaip galeciau jai padet lengviau istverti sita skausma, nes matau kad ji labai del to kencia

gal padėtų naujas augintinis

Vaje, mažutė.. O ką ji sapnuoja? ar pasakoja? gal bandykit piešti tą košmarą... Jeigu tai susiję su augintiniu, gal dar reikia ta tema pakalbėti. Mano dukra apie mirtį pradėjo klausinėti panašaus amžiaus. Ją sukrėtė, kad visi mes mirsim: mama, tėtis, močiutės... Vieną naktį radau raudančią ir kai paklausiau kas?, tai ji atsakė - juk ir aš mirsiu... Po kokio mėnesio (vis pakalbėdavom) praėjo...
Dėl augintinių - turim ir mes žuvytes. Vieną ji rado nugaišusią - tą dieną irgi kiaurą praverkė, bet kadangi jų yra daugiau, tai po to labai jomis rūpinosi.
Laikykitės, abi.

tai kad dar namuose turim suniuka ir kaciuka nu nebent zuvyte i akvariuma nupirksiu jei nores

na apie mirti mes jau esam kalbeje ir zino kas tai per daiktas. kazkada kai dukrytei buvo 2 metukai ir turejom triusiuka kuris nugaiso, bet mano mama radus ji negyva i konteineri ismete tai dar ir dabar dukryte pyksta ant mociutes kad neleido triusiuko palaidoti o ismete. na o apie ta kosmara tai sake kad kaciukas ja isgazdino (nors kaciukas tuo metu savo lovelej miegojo) o sitas triusiukas jau gal pries savaite kazkoks leisgyvis atrode, bet buvo atsigaves, bet ta diena irgi kalbejom su dukryte kad triusiukas tikriausiai numirs bet kai atsigavo tai labai dziaugemes. zuvyciu tai mes ir kazkada daug turejom bet kadangi nelabai buvo kam akvariumo priziureti tai atidavem ir pasilikom tik dukreles mylimiausia zuvyte. bet ir ta jau negyva
pas maniske labai laki vaizduote tai ji kai eidavo miegoti tai vis pasakodavo kad triusiukas naktimis pas ja i loveles antra auksta uzlipa ir kartu miega. o kai vakar vakare apie tai kalbejom tai as jai ir sakau - neliudek, dabar triusiukas i tavo sapnelius ateis. tai ji pradejo verkt kodel dabar neateina. tai sakau kad dabar jis laksto po didele pieva su tuo kitu triusiu ir jiems ten labi smagu ir kai jau abudu atsizais tai ir ateis triuselis. bet i vistiek verke kad jo pasiilgo ir nori kad greiciau jis pas ja ateitu
oi jau nebezinau ir ka jai besakyt. kai ji verkia ir as apsiverkiu kaip galiu ja raminti jei pati nesugebu susitvardyti tikiuosi nereikes vel pas psichologe lankytis

Musu draugai nupirko kita triusiuka , ir patys parase laiska kad cia mazas triusiukas atsiustas is dideles dangaus pievos , pagyventi zemeje su maza liudincia mergaite kad ji neliudetu ir priziuretu si mazaji nuleipausi . Ir kad ji aukletu ir myletu . Jau nepamenu visu parasymu , bet pasirase senasis Robertas ( cia triusio vardas ) Padejo

butu mano valia tai tikrai nupirkciau, bet kad vyras neleidzia triusiuko laikyt ir sita kol leido tai zyzem abidvi vos ne metus

o tai vyras mato,kaip vaikui negerai? gal tegul pats pasėdi su ja porą vakarų

Nebijokit savo jausmų rodyti dukrai. Kai žuvo mūsų katinas, apsikabinome ir verkėme abi. Tas žinojimas, kad liūdi ne ji viena, labai padėjo. Buvom pasiruošę nupirkti kitą, bet ji pati nenorėjo. Labai bijojo išgyventi ir jo mirtį. Kitas katinukas atsirado tik po metų ir tai su labai didele baime. Kurį laiką visiškai neišleisdavo jo iš akių, kad tik kas blogo neatsitiktų. Tuomet ji buvo panašaus amžiaus, kaip Jūsų dukrelė. Dabar netektį ji išgyvena piešdama. Nupiešia mirusį savo augintinį ir užrašo atsisveikinimą. Taip ji atsisveikina su žuvelėmis, žiurkėniukais. Šitą būdą ji sugalvojo pati. Tačiau ašarų ir pergyvenimo vistiek būna

as ir kartu su ja verkiu, bet kai ji pamato jog as irgi verkiu tai tada dar labiau verkt pradeda. na bet jau manau jog po truputi apsipranta jog nera triusiuko. jei kas nezinodamas paklausia apie triuseli tai pasako kad numire ir parodo kur palaidotas. daznai padeda ten gelyciu, bet jau nebeverkia. dziaugiuosi tuo. musu kaciukas jai labai padeda. tikriausiai jaucia jog mergaitei negera, nes pradejo kartu su ja miegoti. vis atslenka i jos lovele, anksciau to niekada nebuvo, ir dukrele labai dziaugiasi kad dabar miega ne su zaisliuku o su gyvu vyvuneliu. dar jai pazadejau nupirkti zaislini triusiuka kad butu panasus i ta kur numire. mazutei si mintis labai patiko