Gyvenimas pagal Polį Bregą II-a dalis

Sveiki Kadangi taip išėjo, kad aš pabaigiau senąją temą, atidarau naują.
Nedarau didelių įžangų, tiesiog kviečiu ir toliau tęsti įdomias diskusijas 4u:

Malonaus bendravimo

jungiuosi

Grįžtant prie recepto, kurį Prijaučiantis pasiūlei su gvazdikėliais ir pelynu.
Skaičiau, kad tai tokio recepto, vadinamo TRIJULE, dalis. Jei gerai pamenu, tą receptą sukūrė moteris KLARK (berods) - gydytoja, ir receptas skirtas varyti parazitus iš organizmo (turima omeny - kirmėles). Esą tai labai labai efektyvus ir daugelio išbandytas receptas. Ta trečia dalis - tai graikiško riešuto kevalo degtininė ištrauka. Bėda, kad to graikiško riešuto žalio - nesunokusio - kevalo pas mus nelabai kur yra gauti. O dėl tų kitų sudedamųjų dalių, skaičiau, kad vieni siūlo gvazdikėlių neužgerti, kiti juos įminkyti į duonos minkštimą ir taip praryti. O dėl pelyno - kiti rašo, kad tai kietis - tai skaičiau, kad siūloma pradėti nuo 1/2 šaukštelio (1 dozė) 15 min. prieš vakarienę (ir 15 min. po gvazdikėlių) ir taip 2 dienas, 3 ir 4 dienas jau po 2 dozes, 5 ir 6 dienas - po 3 dozes ir taip iki 13 dienos, kai pasiekiamos 7 dozės. O tada tas 7 dozes tik 1 kartą per savaitę. Žinai, Prijaučiantis, noriu paklausti, kaip matai, labai dideli dozių skirtumai literatūroje? Dar skaičiau, kad tokius kursus gerai pravesti ankstyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį - tai pats palankiausias metas aktyviai daugintis tiems parazitams, atd tada juos ir patartina pribaigti.
Labai įdomu būtų sulaukti komentarų

Kad kietis, tai jau ir as susigaudziau, nes buvau mamos prasius nupirkt man pelyna, o ji nupirko kieti. Bet ji man nupirko arbatos pakeliuose. Kazin ar taip tinkamas naudoti?

Išardyk pakelius ir pirmyn. O pakeliuose ar lietuviškas kietis?

Ne tik kirmėlės. Parazitų yra labai daug rūšių. Kirmėlės paprastai matomos plika akimi, tačiau kiek labai pavojingų tokių, kurių nesimato! Plius tiek pelynas, tiek gvazdikėliai turi ir gydomąjį poveikį. Ir labai nemažą. Jodas (trečia komponento dalis) - taip pat būtinas organizmui. Nors čia jis naudojamas kaip priešnuodis prieš įvairiausius grybelius, bet nenustebkim - organizmas ir sau pasiima dalį
Graikiško riešuto kevalą dengia žalia dalis panašiai taip kaip kaštonuose. Šiuo atveju ji vertinga dėl esančio jodo. Trauktinę galima pakeisti liugoliu (bent jau anksčiau vaistinėse tikrai būdavo. Tai jodas su glicerinu). Dozavimas toks:
1 dieną 1 lašas į stiklinę vandens (vanduo tik vėsus!!!), antrą du, trečią trys ir t.t. iki septintos dienos. O septintą dieną 10-15 lašų liugolio į stiklinę vandens.
Tikrai nežinau kuris variantas geriausias. Aš naudojau tą kurį aprašiau.
Tai ne kietis. Pelynas - tai kartusis kietis. Paprastą kietį galima naudoti kulinarijoje, su pelynu sunkiau.
Vikipedija Tik nepulkit visi daryti stiprios arbatos (o tuo labiau rūkyti) Pelynas labai stiprus ir prie jo reikia priprasti po truputį. Kitaip galima sau ir pakenkti.
Tikra tiesa. Jei būčiau sveikatingumo ministras, padaryčiau juos privalomais ir taip sutaupyčiau valstybei daug daug milijonų pinigų
Praėjus kursą, labai gerai po to kartą per savaitę gerti visą "trijulę". Aš pats žinau tokį dozavimą:
0.5 valgomojo šaukšto pelyno, 1 arbatinis šaukštas gvazdikėlių ir 10 liugolio lašų į stiklinę vandens (arba 1 arbatinis šaukštelis graik. riešutų kevalų žaliosio dalies trauktinės į stiklinę). Viskas kartu ant tuščio skrandžio.

Labas, Prijaučiantis,
smagu, kad prisijungei, nes maniau, kad tik su Pepilota belikom ir dviese tesusirašinėsim ...
Aš buvau pabandžiusi - pasidariau su tuo išdžiuvusiu riešuto kevalu - tai spalva ir kvapas - viens prie vieno jodas. Net su krakmolu suregavo - jodas! O kuo ilgiau laikai tuos kevalus - tuo stipriau. Tad, jei šis trečias komponentas tik dėl jodo - kuo blogas tas jau sunokęs ir išdžiuvęs kevalas?
Beje, dar. Kaži, kaip čia su tuo jodo įsisavinimu? Juk paties jodo negeriam iš buteliukų - o, kad taip būtų paprasta jį įsisavinti ...
Praplėsk, prašau, mintį apie kevalo komponento funkciją.
Kokios dar gvazdikėlio ir pelyno gydomasis poveikis (vienas stiprus antiseptikas, kitas - tulžį varantis) ,..
Kaži, ar neišdegins virškinamojo trakto gleivinės koks prilipęs grūdeliukas gvazdikėlio ar pelyno? Vandens juk užgeriama kuo mažiau? Gal tas įminkymas į juodos duonos minkštimą naudingas ne vien tuo, kad lengviau praryti, bet ir kiek švelniau įsisavinama - tarsi kuo apvoliota, ne taip tiesiogiai.
O su tuo kevalo tirpalu - tai skaičiau, kad tik griežtai nurodytas kiekis vandens ir nė lašo daugiau, nes nebus efekto?

Neturiu daug laiko, tai trumpai kiek spėsiu.

Ne tik dėl jodo, bet pagrindas dėl jodo. Blogai tuo, kad iš kevalo trauktinė - labai greitai skaidosi reaguodama su oru ir labai greitai praranda reikalingą poveikį. Tačiau jei supilsčius į mažus indelius, pripilant visiškai pilnus (kad neliktų oro) ir aklinai uždarius - tada kita kalba. Be to reikia žinoti tikslius terminus kiek laikyti. Kitaip poveikis gali būti per mažas.
Negeriam. Įsisavinama labai mažai. Iš liugolio - pagrindas kaip nuodas visoms grybelių rūšims. Jei reikia jodo - labai neblogai jūros dumbliai, kasdieną. Galima priprasti naudoti vietoje druskos (plius ten itin daug mikroelementų).
Ne tiktai. Kai bus laiko pabandysiu surašyti viską ką žinau, kad būtų kuo mažiau neaiškumų.
Tada pas mane būtų skylės. Neišdegins. Niekur neprilimpa. Jeigu jau yra žaizdų - tada reiktų atsargiau. Ypač su gvazdikėliais. Tačiau normaliai mažai žaizdotų žmonių.
Kiek nori, tačiau nebūtina kuo daugiau. Kai geri kartu su liugoliu (ar graik trauktine), tai viską užgeri ta stikline. O šiaip nėra labai svarbu - vandenį organizmas įsisavins, o pelynas su gvazdikėliais keliaus žarnynu toliau.
Mes naudojam pelyną ir gvazdikėlį kaip nuodus. Ar su duona ar be duonos - tai nuodai. Jei įmanoma geriau vartoti be duonos - tikslas apnuodyti mažuosius "draugus" bus įgyvendintas lengviau, jei per sunku, tada su duona. Nors realiai gal nėra jokio skirtumo. Nežinau. Pradėjau pats abejoti . Tiesa ta, kad pelynas su gvazdikėliu esant ne žaizdotam (sveikam) žarnynui bėdos nepadarys jokios. Tik nauda.
Taip, tiesos čia nemažai. Gal ir daug. Tik lašas nieko nepakeis . Bet iš esmės kuo tiklsiau pagal receptą, tuo efektas didesnis.

Sveiki Gal kas zinot, kaip angliskai klizma? As radau toki vertima - clyster. Bet vaistinese ziuri i mane akis ispute ir net nesupranta ko as is ju noriu

Na as nuo rytojaus kaip ir pradeciau gvazdikelius su pelynu vartoti, tik neisgalvoju kaip gvazdikelius susmulkint, jei neturiu kavamales

Pepilota, atsakymas būtų enema (arba clyster)

dekoju, bet jau gavau siuntinuka is LT
Tai nuo siandien ekperimentuoju. Meldziuosi, kad padetu

Nagi, kiek aprimusią mūsų diskusiją bandysiu kiek atgaivinti, nes padiskutuoti apie ką, tai dar turiu.
Pirmiausia, vis dar laukiu, Prijaučiantis, tavo platesnių žadėtų minčių apie graikiškų riešutų kevalų, gvazdikėlių, karčiojo kiečio poveikį ir t. t.
Na, o diskusija tai mano apie, Pepilota, tavo savijautą. Kaip supratau, skundeisi tuo, kas panašu į kokią tai mažą infekciją (sakei, net medikai tradiciniais metodais lyg nieko neaptinka, o tau diskomfortas). Turbūt kalbame apie pienligę arba apie mieliagrybį? Tai man ir neaišku, ką čia gali padėti šlapimas? Kiek žinau, moters intymios vietos pH apie 5. kai gydomasi nuo tos žalingos floros, keliame pH (net iki 10), pvz., sodos tirpalu, išrūgomis, rūgpieniu ir pan. O šlapimo pH irgi apie 5,5. Tad jokio pH jis nepakeis. Kaip jis veiks šiuo atveju?
Beje, teoriškai samprotaujant, 7-8 dienų badas, o geriausiu atveju - 10 dienų - nuo tokio menko "malonumo" turėtų visiškai išgelbėti.
Ir dar. Manau, tos malonumas apninka, kai labai jau užsaldinamas kraujas (saldainiai, sausainiai, bulkutės, ledai, kava su cukrum, saldūs jogurtai, daug džiovintų vaisių, net medaus ir kitokio net paslėpto cukraus ar gliukozės). Persisaldinama. Todėl tas receptas su gvazdikėliais, pelynu ir pan. kartumynais, manau, turėtų labai padėti sprendžiant šią nemalonę. Ir žinoma atsisakant tokio smaguriavimo.
Beje, Pepilota, rašei, kad parsisiuntei klizmą - kam ji tau?