Na aš galiu gal parašyti savo dar gana šviežią istoriją. Galbūt todėl, kad pirmą parą negalėjau sūnaus pažindyti (buvo prisisiurbęs vaisiaus vandenų ir nė negalvojo valgyti, buvo ramutėlis gražutėlis lėliukas), pienelio pritrūko gal trečią naktį, vaikas verkė ir be galo ilgai žindo iš abiejų krūtų, o aš labai pavargau ir niekaip nebegalėjau jo nuraminti. Primokyta palatos kaimynės, nubėgau pas budinčią sesutę ir ji sudavė sūneliui mišinuko.
Ir ką, prasidėjo... Namie vėl prireikė mišinuko, ir po truputį pasidarė taip, kad vis ne po kiekvieno žindymo dar duodavau ir mišinuko... O tai žiauriai vargino, nes maitinimas trukdavo neribotą laiką, t. y. kol vaikas arba pasisotinęs arba nuvargęs užmigdavo. Gal trečią vaiko gyvenimo savaitę nusprendžiau, kad reikia kažką daryti. Nu ir pradėjau nusitraukinėti kada tik galėdama ir kiek galėdama. Vaikas miegodavo apie tris valandas, tai kartais nusitraukdavau dar po valandos, nors ir nedaug.. Kai tik buvo jėgų, po žindymo bandydavau dar kelis lašus nuspausti, ypač naktį, kada mažiukas mažiau žįsdavo ir kartais pieno tikrai likdavo... Man rodos per pora savaičių pasiekiau, kad užtektų tik vieno maitinimo mišinuku - ty vakare prieš naktį, kada visada man labiausiai pienelio trūkdavo. Ir tiesa pasakius, kai to pasiekiau, jau mečiau tą pientraukį, nes nebegalėjau į jį žiūrėti. Dar per pora savaičių natūraliai pradėjo užtekti pieno visai. Aišku gal dar padėjo tas, kad vakarais stengdavausi mišinuko duoti kuo mažiau... Pradžioje prireikdavo net 90 ml, paskui liko ilgesniam laikui 60 ml, o galų gale 30 arba apseidavom ir be jų. Savu pieneliu maitinames tik trys savaitės ir dar dažniausiai tenka duoti abi krūtis, bet tikiu, kad dabar jau bus viskas gerai.

Sveikutes,
Kokia grazi istorija as maitinau savo maziuka iki metu ir triju menesiu, dabar gailiuosi, kad per anksti nutraukiau zindyma, abu jautemes puikiai, tiesiog aplinkiniu itaka matyt padare savo. Kvaile buvau, ka dabar darysi del dantuku... Tiksliai nepasakysiu kiek ju tuo metu turejom, bet tikrai daug, turiu uzsirasiusi. Iltys jau buvo isdyge. Labai anksti pasirode dantukai ir tikrai nera ikandes, valge mazasis labai labai graziai stiprybes, kantrybes maitinancioms

Laba diena, visų pirma aprašysiu trumpai mūsų situaciją.

Gimdymas: gimdymas po 7 h pragulėjimo ant gimdymo stalo vieno šono baigėsi cezario pjūviu, nes pradėjo mažėti vaiko tonusai.
Po gimdymo vaiką pasiėmiau iš naujagimių skyriaus tik į antrą parą ir aišku jis jau valgė iš buteliuko, kai pasiėmiau – krūties jis nenorėjo imti, o ir jeigu imdavo ne kas iš jos bėgdavo. Priešpienis atsirado į trečią dieną po gimdymo. Ligoninėje taip ir neišmokome žįsti, vaikelis jau ten valgydavo iš buteliuko (pirma aišku su krūtimi žaisdavom, paskui duodavom buteliuką, iš kiekio sprendžiant ta valgydavo beveik tik mišinukus). Grįžom namo – ta pati maitinimo istorija, pradžiai duodavau žįsti iš krūties, paskui buteliukas ir mišinukai. Aišku speneliai buvo visi nukramtyti, šašuoti. Taip žaidėme, kolei vienoje krūtyje atsirado laktostazė. Iš tos krūties iškviesta akušerė nutraukė pienelį (jo tebuvo vos 10 ml) ir po to laiko ši krūtis jau nebe tokia produktyvi kaip kita. Nuo to laiko pradėjau nusitraukinėti pieną rankiniu pientraukiu, ir vaiką maitinti tik iš buteliuko: pienas paskui mišinukai.
Kokia dabar situacija. Dabar pieną nutraukinėju elektriniu pientraukiu, pienelio aišku daug daugiau ir mažiukas valgo tik pienuką. Tačiau tikrai taip ilgai nesitęs, nes pieno poreikis didėja, o jo pas mane nedaugėja (nes nežindoma), tačiau ir labai didelės problemos su speneliais šiuo metu yra – jie baisiai sutrūkinėję, baisiai skauda kai vakuumas tempia spenelius.
Ar iš vis įmanoma tokioje situacijoje pradėti žįsti? Aišku bandydavau duoti krūtį, tačiau kažkoks košmaras. Vieną krūtį tik įdėjus į burnytę (įkišus stipriai, nes vaikas jau čiulpia kaip buteliuką), tai taip krimstelėjo vyras, kad atrodo krūtį su peiliu pjauna, nors kitą krūtį gali jis tampyti kiek tik nori – taip neskauda.
Na atrodo teorijas visas žinome apie žindymą (ką kaip turi pažioti ir pan.) ir kursus savaitę lankiau, tačiau .. (pagrindinė taisyklė kad vaikas plačiai išsižiotų: o ką daryti jeigu jis nesižioja, kaip tą krūtį taip giliai įgrūsti jam?) Nuo ko pradėti? Gal įsigyti papildomo maitinimo sistemą, ir taip bent jau prie krūties pratinti? Tačiau jeigu vėlei viską nukramtys? Teorijų visokių ir daug yra: na kad vaikas pilnai išsižiotų, o ką daryti jeigu jis nesižioja? Kokios mintys mielosios mamytės, nes jau bijau kad vakuumas spenelio galus nutraukus (nutraukinėjant pienelį elektriniu pientraukiu).

Musu istorija panasi kaip daugumos
dar ligonineje viena papuka eme gerai,kito - niekaip. takart mus abu isgelbejo antspeniai. grizus namo bandziau ir su antspeniais, ir be ju, taciau rezultatas buvo vienas - vienas spenelis nugrauztas iki krauju. is tos kruties nusitraukinejau su pientraukiu. taip zaizda gydziau turbut kokius 1.5 men, kol vel isdrisau duoti. dabar mums 4.5 men, maitinu pati. keleta kartu daviau misinuko, kai atrode, kad pienuko per mazai, bet kai viena karta is po misinuko atsisake kruties (tai buvo apie 3 men), uzsispyriau geriau duot dazniau, gal prades pienuko daugiau gamintis, bet buteliuko nebeduosiu. kankinomes apie valanda, vaikas klyke, bet as nugalejau
dabar irgi negaliu pasakyti, kad labai puikiai einasi, vistiek kazkiek skausminga buna kartais, gal taip ir neismoko mazius tobulai paimt kruties, bet dziaugiuosi jog iveikem krize, zadu maitinti dar ilgai

sekmes visoms, nepasiduokit

perliuke11 , kaip jūs priratinote po 1,5 mėn. valgymo iš buteliuko traukti iš krūties? Nes mane tas labiausiai ir baugina kad aš neištversiu, nes iš krūties jam valgyti daug sunkiau nei iš buteliuko, tai tingės traukti, bus alkanas ir klyks nuolat. Ir šiaip jis toks tinginiukas pas mane, pats negimė, sportuoti tingi (galvytės nekelia noriai

Matot kaip pas mane buvo, man nugrauze kairiji speneli,buvo tikrai blogai, visiska zaizda, todel maitint negalejau, is tos kruties nusitraukinejau, o su kita viskas buvo tvarkoje, tai viena karta duodavau is kruties, kita - is buteliuko. taip ir kaitaliodavau. Aisku, visko buvo ir su geraja krutimi, buvo ir ja kiek pagrauzes, tai irgi visaip darydavau. Kai labai skaudedavo maitindavau su antspeniu, kai skausmas mazesnis - be nieko. zodziu, teko isbandyt visus budus Gal kai taip kaitaliojau, jis nespejo ir suprasti buteliuko patogumo
o siaip ir pati nesuprantu kaip taip pavyko mums graziai susitvarkyt, kad jis prie buteliuko nepriprato, kiekviena karta ruosdamasi maitint is kruties galvodavau: tikiuosi neatsisakys Ko gero daug kas priklauso ne tik nuo mamos noro, bet ir nuo vaikiuko charakterio...

Sveikutes as turiu maza problema savo maziuka maitinu krutimi o kai reikia kur isvaziuoti pritraukiu i buteliuka pieno ir palieku vaikuti teciui bet mano berniukas visiskai atsisako valgyti is buteliuko ir buna pora valandu kol as gristu nevalgias bet nei verkia nieko buna ramus nu as seip pries isvaziuodama stengiuosi gerai pamaitinti tai gal jis nevalgo nes buna sotus?Nesuprantu tai cia gerai ar blogai...

ir mano nemokejo gerti is buteliuko. ir dabar nemoka. irgi nusitraukdavau, palikdavau, bet nevalge. poto atradau puoduka su snapeliu. is jo reik traukt, tai jai isejo.
bet vat man nesenai reikjo iseiti i darba 14ai valandu. tai ji nei kosiu, nei pieno nutraukto nevalge, bet buvo rami. tai viskas gerai
tai ir pavalgydavo. pamenu kaip mama mane durnino, kad ner tokiu vaiku kurie nemoka is buteliuko gert, juk mes visi uzaugom su buteliais. tai jai sokas buvo, kad na tikrai vaikas nemokejo gert

Kokia įkvepianti istorija
Mano mergytė taip pat atsisako krūties ir aš nusitraukinėju.. Bet matau, kad yra puikių pavyzdžių kaip mažiukai vėl pradeda žysti krūtį

Sveikos maitinančios mamytės.
Dabar mano angelėliui 3,5 mėn. Turėjom begales vargo dėl maitinimo.
Pirmus mėnesius maitinimas priminė tik košmarą - vaikas pirmąjį mėnesį tik valgė ir valgė. Miegodavo vos 3-4 val naktį ir dieną 2-3 val bendroj sumoj. O likusį laiką žindė. Būdavo taip: žinda 1,5-2 val, tada pamiega 10-20 min ir vėl valgyt... Nuimti nuo krūties neįmanoma - verkdavo be nuraminimo.
Prisiklausius medikų ir mamų (savo ir vyro), kartkartėm primaitindavau mišinuku, kad pailsėčiau.
Pirmąjį mėnesį priaugo 1 kg. Tai ok, pienuko pakanka.
Vaikui sulaukus 1 mėn turėjau mastitą su 39 temperatūra. Vaikutis jau mažiau betraukdavo, jį kamavo pilvo pūtimas. 3 dienas laikėsi temperatūra, gėriau antibiotikus. Skausmas buvo baisus - net rankų negalėjau pakelti. Tik po 2 sav mažylis ištraukė tą guziuką.
Nusipirkau pientraukį. Tačiau su juo negaliu ištraukti viso pieno. O daugiausia ištraukiu tik tada, kai tuo pat metu mažylis žinda kitą krūtį.
Antrąjį mėnesį krūties vis labiau nepaimdavo - rietėsi, galvą atlošdavo. Pagal visus požymius - tikrieji diegliai, nes ir verkdavo vakarais be nuraminimo.
2,5 mėn buvo košmaro pikas - vaikutis per kiekvieną maitinimą raitėsi, nepaimdavo krūties, pilvukas baisiai puškėjo - jokie vaistai, probiotikai nuo dieglių nepadėjo. Valgė kas valandą visą parą. Bent naktimis leisdavo pamiegoti jau 4-5 val. bendroj sumoj. Dieną negalėjau net paguldyti, popiet ir prie jo pilvuko negalėjau liestis - baisūs skausmai kankino. Verkdavo nuolat, buvo baisiai neramus - tik nešiok ant rankų, kad kiek nusiramintų.
Buvau nemiegojus, nevalgius, nesiprausus ir baisiausiam strese.
Išsiaiškinau visų mažylio negalavimų priežastį - jis netoleruoja laktozės ir dar alergiškas kažkam, nes veiduką vis bėrė ir buvo poblemų su virškinimu (tai kietėjo viduriai, tai "iššaudavo" skystai).
Parsisiunčiau iš užsienio laktazės (fermento, skaidančio laktozę) ir vaikas akyse pasikeitė . Per savaitę tapo ženkliai ramesnis, miega per parą 16-20 val. Paguldytas savarankiškai žaidžia iki 20 min. Dingo diegliai - kaip ranka nuėmė jau po paros. Tik pilvuką kiek papučia. Bet vos negauna "stebuklingų lašų", iškart grįžta diegliai, krūties nepaėmimas ir viduriavimas. Išsiaiškinau, kad ir pati laktozės netoleruoju ir kad mama mane temaitino 1 mėn, nes jai "pienas dingo".
Per 2 savaites susireguliavo ir maitinimas - valgo kas 2-4 val, dažniausiai kas 3 val. Pradėjus duoti laktazės, pasipylė nuolat siurbtas pienukas - ir krūtys kietėjo, atsibusdavau po nakties šlapia, su pientraukiu pritraukiau perteklinio pienuko pilną šaldiklio kamerą kol susireguliavo nauja paklausa-pasiūla. Ir vaikutis per mėnesį net 1,5 kg priaugo (nes iš įpročio daug valgė pirmas 2 sav "gydymo").
Mamos, jei vaikutis nepaima krūties, verkia (tiksliau, klykia iš skausmo), ieškokit jo skausmo priežasties, medikai dažnai niekuo nepadeda tepasakydami, kad: "gal pieno trūksta", "gal pienas blogai bėga", "gal prastai maitinies", "gal pati stresuoji", "pripratinai vaiką ant rankų", "vaikui reikia išsiverkti". Pabodo aplinkiniam aiškinti, kad vaikas neramus, nes kenčia skausmą, o trumpiau sakant "serga".
Tik mama, pabuvus kartu kelias savaites, nebekalba taip, o kiti aplinkiniai toliau taip sako ir baigia mane iš kantrybės išvesti

Sveiki,

Jeigu galite, parasykite zinute daugiau apie laktaze, kur pirkote, koks pavadinimas, gamintojas. Su pirmu vargau, bet kaskaip visa sita kosmara atlaikem. Laukiuosi 2, noriu pasidometi apie laktaze, nes girdziu pirma karta. Aciu

Sveika,

Tik 50 proc. vaikų, kuriem pasireiškia tikri diegliai, netoleruoja laktozės. Greitesnis ir pigesnis būdas išsiaiškinti - tai duoti vaikui mišinuko be laktozės ir žiūrėti, ar padeda. Mano atveju vaikas tapo stebuklingai ramus po mišinuko be laktozės.
Kai laukiatės, reikėtų profilaktiškai nevartoti pieno produktų (mažiausiai laktozės turi kefyras, tikri jogurtai, kieti sūriai). Taip pat reikėtų profilaktiškai gerti Gefilus plius dar besilaukiant.
Pirkau "Lactase drops" iš amazon.com, 15 ml kainuoja 12 svarų. Kanadoje pagaminti. Tinka ir kūdikiam, ir suaugusiem.
UK yra "colief", tik brangiau gaunas. Lenkijoje "Delicol", tik silpni ir daugiau reikia, Rusijoj yra "Laktaze beibi". Lietuvoj laktazės nėra.

Aciu, tik apie misinuka nelabai surpatau, tai jus toliau maitinote savo pietnuku ir davetel Laktezes, ar perejot prie misinuko be laktozes?

Mano zindymo istorija, kiek kitokia nei iprasta, todel papasakosiu, gal kam pravers:)

Kadangi gime mazuliukas ir zisti nemokejo, spenelis i burnyte netilpo dar, tai maitinau nutraukusi pienuka pro zonda. Kiti sako, kad nutraukinejamas pienas nesigamina - netiesa, nutraukinejau visus metus, i burna net neeme mazylis spenelio, nes neiprates buvo nuo pirmu dienu. Vargo aisku daugiau, pusvalandi nutraukineji, po to kol sugirdai. Taip kas 3 valandos ir diena ir nakti. Bet vaikutis augo, tarpai didejo... Tik po metu pavyko itikinti ji, kad tiesiai yra geriau, ir tada sekmingai dar 7 menesius ismaitinau jau be nutraukinejimo.

Taip kad jei ligoninej pienuko bus mazai, masazuokit, nutraukit po biski - tikrai gaminsis daugiau. Isbandziau ant saves, kiekvienas isejes laselis vercia gaminti pienuka, ir nesvarbu kokiu budu jis istrauktas:)

Sekmes visoms.