Didesnio skausmo nei krūtinės neisivaizduoju
Maniškis nė su antspeniu netraukdavo
Pamenu dėjau morkų tarkio su medum sumaišyto kelioms valandoms, tai taip lengvai poto išbėgo pienelis. Visi kietumai išsivaikščiojo

aš irgi tokią viltį turėjau bet deja... ir antra dukrytė krūties visai neėmė ir nemokėjo to daryti dėl plokščių spenelių... prie savęs ją priglaudžiau tik po 11 valandų... per tą laiką naujagimių skyriuj jai duodavo mišinuką...
bet pasakiau sau, kad šį kartą taip lengvai nepasiduosiu vis glaudžiau mažuliukę prie krūties, kad neužmirštų kas tas yra... bet pienuką duodavau nutrauktą... negi laikysi ją nevalgiusią ir ką, po 2sav treniruočių, jau sustiprėjusi, ji man pradėjo imti krūtį tai dabar taip ir maitinamės ir taip geeeera
o seselė atėjusi į namus mūsų lankyti sakė, kad jei jau valgo iš buteliuko, krūties visai nebeims... deja, klydo
o maitinimo specialistė nuteikė optimistiškai... sakė ir po mėnesio būna, kad kūdikiai pradeda imti

tai va tokia mūsų istorija sėkmės ir kitoms mamytėms

Šaunu. gera girdėti tokią istoriją su puikia pabaiga.
Sėkmės JUms

ačiukas

smagu skaityti istorijas su grazia pabaiga.
skaitant apie krutines skausmus, stebiuosi ir kaipgi mamos rizosi visgi maitinti pacios, man skausmu dideliu nebuvo, o joms........nu saunuoles, o kitoms ir neskauda, viskas gerai ir nemaitina

Sveikos, na ir as savo trumpa istorija papasakosiu.
Buvo ir man kai galvojau kad pienuko neuztenka. Kazkaip mano mama kadangi du vaikucius maitino pilnai iki puses metu (mane ir dar kaimynes) tai galvoju as irgi galiu ismaitint savo dvynukus, bet po kokiu dvieju sav. nuejom pas daktaryte svertis tai ji pradejo sneket kad vienas leliukas per plonas jai atrodo, liepe misinukais damaitint..nes pienelio turbut neuztenka....o vaikams turbut kaip tik pilvukai prasidejo, tai rekdavo ypac vakarais...na tai ka, ejau misinuko pirkt irgi visa apsiszliumbus pabandem duot tai suvalgydavo po kokius 20-30 ml ir viskas. Viena vakara tas plonasis mano suvalge gal 60 ml, tai ryte tooookiu fontanu atpyle viska Tada pirkom kitoki misinuka, atplinejamtiems specialiai - nieko, nevalge ir to o kazkada viena nakti kazkaip ilgai miegojo leliukai tai as pienuko savo prisitraukiau ir pasidejau i saldytuva, vakare kai vel koncertai prasidejo tai daviau - nevalge!! paskui dar kuri vakara kai reke kruti daviau -ciulpe ciulpe ir pradejo pienukas begt, tai kai supyko kai spjove ir toliau rekia, vel duodu, patraukia pienas pradeda begt ir vel spjauna tai va taip po truputi supratau kad pienuko turiu pakankamai ir vaikai rekia visai ne del to. Dar iki dvieju menesiuku vis kildavo noras pasitikrint ar tikrai nealkani, tai vis siulydavau nutraukto pienuko, bet dabar jau nebereikia. Jei koki vakara rekia - padarom mankstele, pabezdam gerai ir praeina Taigi visu gydytoju nuostabai - maitinu pati savo dvynukus va jau trecias menuo ir manau iki 6 dabar jau istempsiu, nors sako po 3 men buna pieno krize, bet manau su nuostabiu mamyciu is SM pagalba mums pavyks ja iveikti jei tokia ir bus Ir dar galiu pasidziaugt kad pilvukai mums jau praeidineja, taigi gyvenimas mamytei svieseja

šaunumėlis tik labai parūpo, kodėl tavo mamytė dar maitino ir kaimynės vaikutį

nes ta kaimyne neturejo pienelio....tai ateidavo su stikline

Tau reikia savimi didziuotis. Ir visai egoistiskai linkiu, kad savo kleckus palepintum MP iki jiems stuktels koks 1.5 metu Mazdaug nuo metu jie tau ims atsidekoti nerealiu dziaugsmu tiesiog uz tai, kad maitini. Jokiais misiniais nemaitinant vaikai taip nesielge, kaip paauge jie krykstauja maitinami krutim.

Ir, linkiu tau stiprybes ir kantrybes. Ir kad is aplinkos kas nors palaikytu labai stipriai, o ne smukdytu (visada bus "protingesniu" "patyrusiu").
Verta eiti tuo ne paciu lengviausiu keliu, tikrai verta

sveikos

nors esu jauna mama bet esu uz MP nors buvo nemazai sunkumu bet visdar maitinu ir maitinsiu bent iki metuku taigi dar ligonineje mazyle labai nukramte spenelius,bego ir pienas ir kraujas maitinimas tapo didziausiu kosmaru. gydytoja pasiule geriau duoti misinuko,nes pagal ja neturiu as pieno visai. nepasidaviau. viena nakti ligonineje tako dukryte visa nakti pranesioti nes verke. dabar pagalvoju gal del to kad pienuko nelabai turejau na bet gi pradzioj tik krekenos tebega,is kur ju bus daug? grizus namo pieno padaugejo,bet maitinau su antspeniais (taip maziau skauda). ir per savo durna galva ipratinau mergyte prie antspeniu negana to kai Saulei buvo 3sav.,man prasidejo krutu uzdegimas. buvo be proto silpna,temp 40 laipsniu. negalejau savo vaiko ant ranku paimti su mamos pagalba iveikem mastita. tiesiog daznai maitinau dukryte ir viskas susitvarke. su antspeniais terliojomes 3 menesius kiekviena karta virinti,sterilizuoti pamazu pradejau duoti be ju,buvo ir pykciu ir isteriju. nepasidaviau. atpratinau siaip taip. taigi iki siol mano Saulyte noriai geria pienuka. nevalgom dar nieko,jokiu kosyciu. bet uz savaiteles ar dvieju jau pradesim ragauti

as tsip pat maitinu ir mano mazius net negalvoja taip lengvai paleist mamytes pieno fabrikelio kaip reiks atpratint nezinau norejau maitint iki metu bet nezinau ar sunelis paleis mamyte...

na o mes sekmingai valgom ir toliau tik mamytes pienuka. As galvoju maitint kiek vaikiukai nores, na bet gal 3metuku jei vis dar nores stengsiuos jau atpratint

Vyrėsnėlę dukrytę maitinau beveik iki metų ir nors pieno dar buvo turėjau išeiti į darbą ir galvojau, kad su maitinimu bus problemos. Su baigimu didelių problemų nebuvo (gal todėl, kad mergina sėkmingai vartojo čiulptuką), nors iki šiol karvės pieno mergina nepripažįsta (tik raugintus produktus ).
Berniuką maitinau iki 2 m. ir 2 mėnesių. Po metų išėjau į darbą, tačiau toliau sėkmingai maitinau. Nutraukiau maitinimą irgi kažkaip neskausmingai nei sau, nei vaikui.
Visoms maitinančioms sėkmės ir stprybės

O geras, kiek sutapimu Pradedant nuo to, kad abieju dukros -Saules, gime keliu dienu skirtumu ir istorija labai panasi i musu Man viskas buvo labai jau panasiai-ir bemieges naktys ligonineje, nes man dare CZ ir pienukas atsirado tik 3 diena. Iki tol vis dejau vaika prie kruties nors trumpam nurimdavo. Gimdziau VGN, o jie gi kudikiui palanki ligonine, tai apie misinius ten geriau net neuzsiminti. Dar ligonineje iki krauju nuvalgyti speneliai. Pagelbejo antspeniai, tik prie ju maniske nepriprato. Net nezinau, ka be ju buciau dariusi! Praejus porai sav, mane perpute, krutys susiguzavo. Pati gulejau kaip lapas, net MB is darbo issikvieciau, kai pamaciau, kad jau vaikui ir sauskelniu pakeist nebeistengiu Temperatura pakilo iki 39.5. Gydziausi kompresais (siltas pries, saltas po maitinimo), kontrastiniu dusu ir daznu maitinimu. Ko pasekoje vel buvo nugrauzti speneliai. Kaip dabar pagalvoju, kad tam pasitarnavo darir pienlige, todel man taip greit pasidarydavo ir ilgai negydavo zaizdeles. Issigydziau ir dziaugiausi, kad pavyko rasti jegu nenutraukti maitinimo, nors kaskart riedejo asaros ir aimanuodavau sukandus dantis, kol mazoji isisiurbdavo. MB vis sakydavo, kad tai matyti ne silpnu nervu turetojams.
Kiek veliau, praejus menesiui, man vel netiketai pakilo temperatura iki 39.8. Kraciausi lovoj traukuliuose, MB greit supakavo ir isveze i VGN. Ten apziurejo, pasake, kad nieko nemato. Gavau laeline su antibais, tempa nenukrito. Dar viena-irgi nekrito Netnenorejo isleist namo, bet issiprasiau, nes koks skirtumas kur gert vaistus?! Tik grizus namo pamaciau, kad viena krutis uzkaitusi, ismusta raudonom demem ir sprogsta. Tada supratau, kame cia reikalas. Tik nusitraukiau piena (del vaistu maitint kuri laika negalejau) ir temperatura nukrito. Issigydziau ir sita pieno staze. Aciudie, kad laiku emiausi priemoniu, tai tik kelias dienas "pasokinejo" temperatura (vaikaspazinda-36.6, krutis prisikaupia-vel 38-39).
Mano Saulei dabar jau greit 7 menesiai, kolkas sekmingai zindau. Aisku, jau valgome kose, bet MP lieka didziausias desertas.Dabar, kai del dantu mums neramios naktys, net neisivaizduoju, kaip galeciau nuraminti vaika kitaip, nei su MP. Kai Saule tik gime, sakiau bus super, jei pavyks ismaitinti iki 6 men. Dabar , kai visi sunkumai praeity, manau, kad maitinsiu iki metu. Tik bijau vieno-kad bus didziule tragedija atjunkyti, nes jau dabar kai pagalvoju, man didziule pshichologine trauma

Kaip aš tave suprantu. Man panašiai būdavo po kiekvieno gimdymo, tik gal ne taip baisiai. Tiesa, po pirmo sūnaus gimimo buvo beveik tas pats. Ir guzai atsirado, ir temperatūtra kilo, vyras krūtis masažuodavo, o aš cypdavau iš skausmo. Taip daktarai liepė. Po mėnesio liepė maitinimą nutraukti, nes sakė, kad vis tiek negalėsi maitinti, ištisai krūtys bus guzuotos. Tas buvo prieš penkiolika metų. Kai gimė trečias vaikelis, jau buvau gudresnė. Dar ligoninėje paprašiau ledo, dėjau ant krūtų, labai padėdavo, karštis sumažėdavo. Ir namuose, tik krūtys sukietėja ir užkaista, vis dėdavau ledo. Aišku, ne tiesiai ant odos, o ant rankšluostuko.

Galiu pasakyt, kad man jokie degtiniu ir kopustu kompresai taip nepagelbejo, kaip ledas. Visu pirma iskart nuimdavo labai nemalonius pojucius (pamenu, kaip siurpai is to malonumo lakstydavo kai nuima karsti) ir pieno gamyba gan greit normalizavosi. Tik as stebiuosi, kodel VGN'uose manes niekas neispejo apie pertekline pieno gamyba pirmom dienom ir kokiu metodu imtis, kad sau padet. Tai tom dienom meldziausi supermamoms, nes nei knygos, nei zurnalai nieko apie tai neraso.

Pirmojo vaiko žindymas man buvo - mokslas. Mokiausi kelis mėnesius, pratinausi, skaičiau teorijas ir viską dariau praktikoje. O su antruoju tiesiog darau tai, ką išmokau su pirmuoju - sėkmingai maitinu. Tiesa, šįkart viskas kitaip. Krūtinė minkštutė, niekada nejaučiu kaip prisipildo pienelio, todėl dažnai nerimauju ar vaikui užtenka. Bet jis auga, todėl mano baimės yra periodiškai išsklaidomos

O gal galetu pasipasakoti savo istorijas ir mamytes, kurioms zindymas visada buvo auka, o ne dovana, kurios lauke nesulauke kada tai baigsis?

manau tokiu rasi skyrelyje nusprendusios nemaitinti krutimi

Na mano zindymo pradzia buvo su daug asaru. Tikrai jauciausi kaip aukojanti save vaikui, labai kankinausi, dar tie hormonai savo, turbut, dadejo. Bet apie 3 menesi iejom i ritma, sugydem sasuotus spenelius ir pradejom megautis. Visada iskilus kokiems sunkumams sau kartodavau, kad tai laikina. Labai svarbu gauti kvalifikuotus atsakymus i rupimus klausimus ir nedaryt nesamoniu. Aplinkiniai irgi neretai labai megejai pazarstyt patarimu-daryk taip, daryk anaip. Sunku susivokti, kas teisingiausia. Ypac , kai esi pirmakarte. As stengiausi pasikliauti savo nuojauta ir kazkaip intuityviai spresdavaiu problemas. Buvo dienu, kai papildomai duodavau ir misinuko, bet kai jau nemaciau galimybes kitaip nuraminti vaika. Paskui viskas normalizavosi-pieno padaugejo, prie buteliuko nepriprato ir toliau sekmingai maitinu, va jau greit 7 menesiai.

laba diena !Parasysiu ir as savo zindymo istorija.Siuo metu mano pirmagimiui 8 menesiai ir pieno as vis dar turiu nors pradzia buvo tikrai ne is lengviausiu.....Po cezario man iskart atsirado priespienio ( tikrai nereikejo laukt jokio laiko) ir vat mes namuose pirmi menesiai labai sunkus kagangi mazius istisai kabejo prie kruties as net i tualeta begau begte . Ir vat mes maitinames mano pienuku ir per 2 savaites priaugam tik 80 gramu.Gimem 4 is ligonines isejom 3500.Iskart musu pediatre ( cia suprantu misiniu reklamos agentu paskatinami) pradejo sneket apie damaitinima .As sakiau , kad vaikas tustinasi nezmoniskai bet jokiu patarimu man nebuvo.Pradejau damaitint misiniu irgi rekomenduojamu daktaru hipp pre tai vat ligiai po 2 savaiciu svorio priaugom mes gerai bet atsirado kita problema mus labai bere nuo misinio.Isbandem soju pagrindu ir ligonines priimamajame mum buvo pasiulytas aptamil pepti su labai isvalytais baltymais. Vaikui pastarasis misinis matomai nepatiko tad misinio visiskai atsisake ir pradejo gerai valgyt mano piena!!!!! Tik as veliau suzinojau greiciausia savo problema as geriau daug juodos arbatos tiesiog ji mane tonizuodavo o juoda arbata varo skiscius is organizmo todel manau man to pieno galejo trukt.Ir dar turiu viena patarima jai vaikas nepriauga svorio i mamos pienuka galaima istirpint bifolac geruju bakteriju si patarima as suzinojau veliau is kitos gydytojos.
Sekmingo Jums visoms zindymo!

Pasakykit man, kodel tos mamos , kurios pacios maitina taip nemegsta tu, kurios nebemaitina ir teigia, kad jos pasirenka lengviausia kelia? Juk taip labai neteisinga, tos kurios maitina misinukais nera blogesnes uz tas, kurios maitina krutimi. Va mano situacija as visada sakydavau maitinsiu iki puses metu, o tada grysiu i darba, nes nebemaitinsiu, o buvo cezaris, dar is ligonines gryzau su nukramtyomis krutimis, po to vienos zaizdos gyva mesa kisau vaikui o jis alkanas verkia nes nusitraukiau per abi kruis pieno tik 60ml o vaikas suvalo misinio 120ml dar plius......nes gime 4780kg.............ir ka man daryt? mustis i krutine duot vaikui ciulpt zaizdas? Krutine buvo net juoda aplink speneli, po to ja gydziau ivairiais budais ir uzgijo tik po menesio..........taip ir temaitinau tik dvi savaites ir tai nusitraukinedama piena. tad pries smerkdamos pagalvokite, kad gal kitom visokiu situaciju buna ir jos nemaitina ne del to, ad nenori, o del to kad neiseina kitaip....

Kodel tu taip manai?As,asmeniskai,nieko pries misinius neturiu,ir netgi norejau,savo treciaji nemaitint pati,bet isejo atvirksciai ,mazylis gime neisnesiotas,labai mazytis,po operacijos,praejus keletui valandu,i palata ileke Neisnesiotu naujagimiu skyriaus vadovas,nuzvelge mane,ir sako:"Tu pienuko turi?Planuoji vaikiuka maitint,jei taip,tai as pasakysiu,kad neduotu misinio,o lauktu,kol tu nusitrauksi piena ",as tik akim pamirksejau,nu ka,galvoju,jei reikia,tai reikia ,tai gavau pientrauki,kruva buteliuku,ir taip jau beveik metai.O,kas juokingiausia,kad mano mazylis,tai visai nesiruosia mamos kruties atsisakyt,ir i misini ziuri kaip i rimta pavoju ,kiek kartu bandziau,tiek kartu buvau ko ne apspjauta
O,kas dar baisiausia,kad as kitaip nei kitos,maitinancios mamos,deja...neliekneju,aisku,gerai,kad dar nors svoris neauga,bet jei tik,keleta dienu sumazinu maisto kieki,tai tuoj ir pienuko sumazejo,ir riebumas jo mazeja analogiskai .
Taip,kad nereikia sakyt,kad visos maitinancios mamos,nemegsta nemaitinanciu mamu.Mano brolis,uzaugo misiniu maitinamas,mano pussesres dvi,irgi misinines ,nes tetai buvo analogiska situacija su pieno kiekiu,ir nugrauztais speneliais,tik tiek,kad jos krutis,kaip sake vienas gydytojas,ne vaikams maitint skirtos,o pasiziurejimui .
Nereikia kreipti demesi,i tas isprotejusias mamas,kurios mato tiktai balta,arba tiktai juoda.Stiprybes tau auginant vaikeli!

kai pagimdziau nebuvo net minties misinukais maitinti kaol buvom ligonineje mano mazyle man spenelius nugrauze,nes niekas tiksliai neparode kaip vaikui taisyklingai duoti kruti po keliu dienu grizom pas vyro tevus,labai norejau pati maitinti,bet tuo paciu labai bijojau vaukui duoti kruti nes labai skaudejo,pirma men, buvo tikras kosmaras nakti pildavo karstas-saltas prakaitas,atsikeldavau slapia,temperatura laikydavo 39,vaistu praktiskai negeriau.duodavau vaikui kruti per asaras,nes taip spieneliai nugriauzti buvo kad net kraujas bego bet sukandusi dantis vistiek maitindavau.nespedavau masazuoti krutu,nes mastitas taisydavosi tai i viena kruti tai i kita,bet kai 2 svaiciu vaikas pradejo vemti kraujo kresuliais is mano krutu,pasakiau viskas pradejau pati nusitraukineti piena,ir vaika maitinti is buteliuko...ir taip iki kol vaikui sukako 1metai ir 2 menesiai tikrai nenoriu prisiminti kaip vargau kad isaugociau pieuka,bet noras duoti savo piena buvo didesnis,negu paimti ir viska nutraukti.jau geriau kiekviena diena nusitraukineti po 3-4 kartus,negu duoti misinukus gal ir baisiai skamba sita istorija,bet reikia kartais aukotis del savo mazyliu noriu palinketi sekmes mamytems kad tokiu problemu butu ko maziau

[Nereikia kreipti demesi,i tas isprotejusias mamas,kurios mato tiktai balta,arba tiktai juoda.
[/quote]

Aciu, sitie zodziai man labai patiko, nes butent kitos tokios ir yra.

Va tokiom mamytem nepaprastai zaviuosi Saunuole

Man irgi buvo pirmas vaikelis, labai sunkiai išnešiotas. Bet jau būdama , galvojau, kad būtinai maitinsiu...Ir ką, pirmomis dienomis taip ėmė pienas gamintis, o dukrytė neima krūties, tai buvo siaubinga. Nukandžioti speneliai, prie krūtinės prisiliesti negalėjau, temperatūra aukšta. Bet atėjo specialistė, išmasažavo, uždėjo kompresus, teisingai padėjo pamaitinti ne kartą dukrytę ir pradėjo taisytis reikalai...
Po gero mėnesio, vėl kažkas atsitiko, speneliai tiek nukramtyti buvo, kraujai bėgo, verkdavau ir šaukiau iš skausmo, kai maitinti reikėjo...Bandžiau antspenius, dukrytė atsisakė, bandžiau mišinuko duoti nei per kur...Na ką, vėl kompresai, sukąndus dantis maitinau, po maitinimo tepdavau kremu, dariau oro vonias ir praėjo. Maitinau dukrytę iki 18 mėnesių . Net dabar pasiilgstu to jausmo, to artumo su savo stebuklu . Šaunuolės mamos, kurios iškenčia ir sėkmingai maitina savo angelėlius. Aišku, yra išimčių, suprantu, kai vaikiukui netinka pienukas, kai didelių problemų mamytės turi su krūtine.
Kaip viena Gerb. gydytoja sakė: 98 procentai sėkmingo maitinimo yra mamos galvoje .

mano istorija manau tokia

Nuo pat pirmos dienos viskas gerai, nei speneliai nugraužti, nei kokių kitų problemų, pieno buvo per akis, galėjau du išmaitinti
ketvirtą dieną, kai pradėjo gamintis daugiau pieno, kai baigėsi priešpienis (kurio irgi buvo ogogo kiek), buvau sunerimusi, nes labai sukietėjo abi krūtys, skaudėjo. Bet - prisiminiau, kad reikia pamasažuoti karštu vandeniu. Ką gi, daviau pavalgyti mažylei ir pati - į vonią. Dar vyrą pasikviečiau, kad pabūtų už pientraukį
Visada po maitinimo pasitepdavau bepantenu, plaudavau krūtis kas antrą dieną, kad neišsausėtų. Dukrytė pirmą mėn. priaugo 1,7 kg, antrą - 1,4, trečią - 1,2.
taigi tokia ta ir mano problema - per daug pieno, bet tiesiog po nedaug (10-20 ml) nusitraukdavau iš kiekvienos, kai jau visai riesta būdavo ir viskas.

Man maitinti patiko nuo pat pirmos dienos, ir dar dabar maitinu, tiesa vieną kartą per du tris vakarus, jau tuoj ir baigsiu. Sunku, trūkta kažko.. žindymo narkomanė pasidariau

o dėl rekomendacijos - galiu patarti tą patį, ką ir man patarė - tegul eina į vonią, lenda po dušu ir kiek gali iškęsti, karštu vandeniu masažuojasi papulius. Atlėgs kietumas, ir tada rankomis ar burna arba pientraukiu - nusitraukia. Jeigu speneliai sveiki - viskas gerai, jeigu ne - tegul tiesiog reikalauja REIKALAUJA padėti ir viskas.
pagaliau, tegul duoda kįšį.

Mano maitinimo istorijos(turiu 2vaikus)skirtingos kaip dangus ir zeme.Su pirmaja dukra turejau daug,galejau pritraukti daug,buvo rami,nekando ir pieneliu dziaugemes pusantru metu .O sunytis kanda ir dar kaip,iki kraujo,bet as kenciu.Pienuko daug bet jo nutraukti neiseina nei laselycio.I rabu vaikai man pirmas dvi savaites buvo nugrauze spenelius .Bet viskas praejo ir pamirsau.Beto norejau pasakyti kad maitinimas man didelis malonumas

Pavydziu baltu pavydu, kurios galejo zindyti, as istveriau tik dvi savaites, su asarom maitinau, buvo didziausia kancia, labai nukramtydavo, bet kentejau, tol kol nepastebejau, kag dukryte pradejo slapintis kraujuku, mazyte taip kramte, kad pati kraujo pritrauke, tada griebiau pientrauki ir taip su pientraukiu pramaitinau 9 men.

va tokiom mamos tasi tikrai galima paminkla statyt,, kita jau senai butu ramiausiai emusi misinuka...
gaila zinoma kad nepavyko is kruties maitinti, bet tikrai davei viska kas geriausia tavo vaikiukui

aha, tikrai vertos paminklo mamytes, bet kokia kaina savo piena bandancios issaugoti.

mano dukrelei pienuko visada uzteko, dabar jai jau beveik 11 men., turi 6 dantukus ir mama sveika,- neapgrauzta kazkaip... na nezinau, manau kazka neteisingai daro, kad apgrauzia, nes valgant liezuvelis buna siek tiek iskistas, todel negaletu ikast bezisdama. kartais aisku pasitaiko kad sukanda, bet tai jau kai buna soti ir jau nebenori valgyt...

o pirmas savaites lyg ir buvo tu problemu, bet jau nepamenu net, pamenu kad pieno buvo daug daug ir maze kartais springdavo, nes nespedavo nuryti...

buvo keleta kartu uzsistovejes pienelis, tada apatini zandikauli atsuki i ta vieta, kuri pakietejusi ir duodi zist- tai kogero geriausiai padedavo numelzti taip uzsistovejusi pienuka... o dar buvo, kad lygtai spenelyje kanalelis koks uzsikimsdavo, tai ten reikdavo pavargt kol atsikimsdavo.

na, manau visom pasitaiko. siaip tai is tikruju visada maitinant reikia viena ranka truputi kruti masazuoti, tai kogero geriausia profilaktika (drauge vokietijoj daktarai taip moke- ten apskritai paruosimas koks priklauso- musuose kaip ant kokio daktaro papulsi)

Pirmą vaiką išmaitinau iki 1,2 metų, o paskui pati atsisakė. Šiaip žindymas buvo visai nesudėtingas, pieno buvo per akis, tik kad pirmą savaitę krūtis skaudėjo. Pirmas vaikas kaip ir antras gimė neišnešiotas. Kai gimė sūnus, turėjau baisiai didelį uždegimą, nes sūnelis gimė 33 sav. Nemokėjo žįsti, ryti. pieno gaminosi labai daug. Taigi savaitę laiko gulėjau su 41 temp. seselės norėjo atimti iš manęs vaiką ir vežti į naujagimių skyrių, bet aš neleidau, nors ir siaubingai jaučiausi. Masažistė masažavo savaitę laiko krūtis, skausmas nerealus... Gydytojos sakė, kad pienelio nebeturėsiu, nes perdegs. Ko tik aš nedariau... Pienuką išsaugojau, nusitraukinėjau nuolat pūlius, kol pradėjo tekėti pienas. Dabar sūneliui 8 mėnesiai greit, tikiuosi žindyti bent iki 1,6 metų.

man atliko cezario operacija ir po operacijos mamom kazkodel neduoda vaikelio is karto,as labai issigandaukad neturesiu pienuko jei nebus salia dukryte,tai issireikalavau kad atnestu ja man i pooperacine palata maitinti.priespienio buvo vos keli lasaio ir tuos mergaite nemokejo issispausti,sesute ateidavo padedavo,bet nieko nesigavo is to.sesute nakti pasiemus bande duot jai misinuka,as labai supykau,bet gerai kad mano mazoji net neeme sake jetus kaip man skaudejo spenelius,vyras i ligonine suveze visokius tepalus ir kompresus,bet mazoji valge kas valanda ir nespedavo man ten niekas isgyti.verkdavau naktim kaip skaudziai valgydavo,dar tos krutys kietedavo,per skausmus jas masazuodavau,kad neprasidetu mastitas.mergaitei jau pusantro menesio,bet kaip skauda be proto taip skauda.jau ir su krauju pradejo valgyt tai aciu Dievui dar uz poros savaiciu ir jau viskas buvo gerai . ismaitinau 14 menesiu ir labai tuo dziaugiuosi.tikrai buvo verta pakenteti.

maitinau iki 2,5 metų patirtis gana lengva (ačiū savo norui, pasitikėjimui ir gimdymo sk seselei už realias pamokas) dukrytei dabar jau 3,5 ir kai ji nori prie manęs pasišildyti klausia:- mamyte, ar galėčiau prie pienukų pasišildyti rankeles man taip miela tada būna

Visada svajojau apie vaikeli, ir tikrai zinojau kad maitinsiu pati, ir maitinsiu ilgai. Aisku, mums dar tik 3 menesiukai, bet kol kas ta patirtis labai maloni.
Man labai padejo pamokeles apie maitinima Mazylio gimdymo namuose.Viska isaiskino, dave daug naudingu patarimu.
Tik pagimdzius, leliuka uzdejo man ant krutines, ir jis iskart susirado speneli ir pradejo zisti. As buvau be galo nustebus, kad jis tik ka gimes viska moka pats, zino kur susirasti ir ka daryti.
Tik viena karta turejome mazyte problemyte, spenelis suskilinejo. Tai atsitiko pirma savaite, matyt nemokejau taisyklingai paduoti kruti.Nusitraukiau piena rankomis, ir viena para maitinau sunu is didelio vienkartinio svirksto, kad nepriprastu prie buteliuko. Per diena viskas uzgijo, daugiau si beda nebesikartojo. Svarbu neissigasti ir nesupanikuoti.
O mano draugei buvo atvirksciai, ji is pat pradziu pasake, as vaiko nemaitinsiu, tam yra misinukai. Taip ir buvo, po savaites vaikas apkramte spenelius, ji susinervino, uzsidirbo mastita ir pienas dingo. Taigi, motyvacija ir kantrybe labai svarbus norint sekmingai maitinti vaikuti.

O koks neapsakomas jausmas apima kai tavo mazasis "kloniukas" isikimba abiem rankutem i "pieno baka" ir pasigardziuodamas siurbcioja... O dar tuo paciu metu ziuri i tave ... tavo pacios akytemis ir dar sypsosi

Mano istorija, palyginus su kitomis - galiu sakyti, kad man pasisekė .
Gimdžiau KMUK, o ten - palanki vaikui statusą turinti ligoninė, net egzaminavo mane apie maitinimą pieneliu
Pirmos dienos buvo sunkios, vaikas alkanas, krūtinė minkšta ir speneliai dar nesusiformavę. Pienuko mažai, skaudantys speneliai. Kantrybė, tikėjimas padėjo...Gydžiausi po kiekvieno maitinimo kremuku Bepanthen, nes kitokio neturėjau ir iš kaimynės pasiskolintais kompresiukais Multimama, va tie - tai super! Mano vyras niekur jų nerado pirkti...O dabar, kai nebereikia - pilna.
Dar kvailystė, kad duodavau be proto ilgai žįsti - tas irgi ne į naudą...Po to prisiminiau, kad yra toks išradimas - čiulptukas, kurių pridovanojo bele kiek (o iš pradžių buvau pasiryžusi auginti be jų - naivuolė . Tai irgi padeda vaikui nurimti ir krūtinė sveika lieka.
Mišinukų niekad nedaviau - buvau ir esu žalia ant jų. Man atrodo, kad kaip tik didesnis vargas mamoms, kurios maitina mišinuku, nei MP, juk reikia plauti, sterilizuoti, ir t.t...Naktį keltis ir daryti mišinukus - vargas, o čia - padavei lelytei krūtį - ir pati sau saldžiai snūduriuoji, kol pavalgo.
Džiaugiuosi, kad turiu pakankamai pienelio ir meldžiu, kad jo ir toliau būtų. Lelytė auga ne dienom, o valandom!

Kai laukiausi net minties neturejau,kad maitinsiu misinuku bet man prireike gimdant cezario operacijos, ligoninej vaikuciui nukrito 500 g, per 6 dienas, prie krutines laikydavau vaika diena-nakti nepadejo, 10 dienu teko primaitinti misinuku, maitinau is menzureles ir vaika pastoviai prie krutines laikiau, pradzia buvo sunki ,vaikas kas vakar rekdavo nuo 19 iki 11. Jauciausi kalta pries vaikuti,kad negaliu pati ismaitinti, dienom miegodavo tik po 10-15 min, visa laika kabodavo ant krutines, bet atlaikiau, dabar mums 5 men ,maitinu tik pati,uzteko tu 10 dienu primaitintu misinuku po 20-60 ml i diena ir uzsigamino mums pienuko, sveriam 8,8 kg ir tikiuosi dar ilgai maitinti. Tikrai jauciu padeka Panevezio gimdymo skyriaus seselems,kad paaiskino kaip damaitinti,kol uzsigamins pienukas. Svarbiausia noras ir tikejimas kad gali,man tai padejo

... Sveikos... Na, jei jau užsukau, papasakosiu ir savąją...
Kai gimdžiau pirmąjį, apie žindymą žinojau labai mažai... Tik kažkus giliai širdyje jaučiau, kad tai geriausia vaikui... pradžia buvo tikrai sunki - ištisai verkiantis mažylis, nesusireguliavęs pienukas, iki kraujo nugraužti speneliai... Norėjosi šaukti iš skausmo. Bet mamos širdis sakė - elgiesi teisingai... o jei nugalėdavo mintis - gal mažiukas verkia iš alkio, gal mano pienukas negeras, ir vaikui vakarais užsiverkus siusdavau MB mišinuko pirkti... kol tas suvaikščiodavo, mažylis nurimdavo ir saldžiai užmigdavo... kartą bandžiau sugirdyt - neėmė nė į burną... MP pirmagimis prašydavo kas valandą... ir kabodavo po valandą laiko... nežinojau, ar gerai elgiuosi, gal taip negalima... supermamoj tuo metu dar neturėjau galimybės kuistis, o pasitarti nelabai buvo su kuom... Gelbėjo tik vienos mamos žodžiai - jei norėsi, tai ir maitinsi, kiek norėsi... ir dar vienos patarimas - net jei atrodo neturi pienelio - duok žysti - pienelio pasigamins... taip man gyvenant nerimu, sūnus augo kaip ant mielių... iki metukų jokios košelės jam niekaip negalėjau įpiršti - spjovė viską lauk ir sotus buvo tik pienu... O kiek nervų kainavo nerimas - ar tikrai teisingai elgiuosi? Aplinkui girdėjau daug priekaištų - reikia primaitinti, jau laikas nujunkyti ir tt. Ačiū dievui, pagaliau viena pediatrė pasakė - MP iki metų - vaikui pagrindas, ir nieko baisaus, jei gerai augat, jei matinatės tik MP... pirmagimį maitinau iki metų, nuo metų turėjau gryžt į darbą, tat teko nutraukt maitinimą naktimis... ir iš pat pirmo mėnesio Dievas dovanojo antrą vaikelį... tat pirmąjį maitinau tiek, kiek gydytoja sakė esant saugu maitinti - gal iki pusantrų, dabar jau tiksliai nebepamenu... Gimus antrajam vaikui problemų nebeliko- tiksliau buvo viena - pienas švirkšdavo taip, kad vaikiukas nespėdavo nuryt, tat dažnai sprinkdavo... tat teko mažiukui imtis gudrybių - sukąsdavo spenelį, kad sulaikytų pienuką ir pailsėtų... su antruoju jau nebebuvo man jokių abejonių, kad elgiuosi netaip - klausiau savo širdies - net vandenuko nereikėjo - MP buvo ir valgis ir gėrimas... būčiau maitinus kiek vaikas nori, bet metukų dviejų mėnesių atpratinau jau nuo naktinio valgymo... o gal ir širdyje dar vieno norėjau - tat vėl iš pat pirmo mėnesio ir trečias vaikutis po širdim apsigyveno... maitinau kiek aplinkiniai patarė esant saugu - gal iki septinto mėnesio... Labai skaudėjo širdį vidurinėlę atjunkant... Ir štai mažiausiąją, aišku, maitinu dar ir dabar... mėgaujuosi tuo jausmu... neįsivaizduoju, kaip būtų jei tektų mišinukais... naktimis gulim abi sukišę nosis, tat jokių problemų pavalgyt. etc, kažkoks nerišlus man šysyk pasakojimas...gal kad jau vėlus metas, ir miegelio laikas... bet jei kas norėtų ko paklaust, mielai atsakyčiau, rašykit AŽ... Visoms ilgo ir jaukaus žindymo

Aš taipogi abu savo bernužėlius maitinau savo pienuku iki 1,3 metuku... Iš tikrųjų, nepakartojamas jausmas, kai mažius įsisiurbia į mamos krūtį... Dabar laukiuosi trečiojo, esu nusiteikusi ir jį matinti savo pieneliu, nes iš tikro mažiau rūpesčių, gali pamaitinti bet kada ir bet kur...

na, nusprendžiau čia driokstelti savo sėkmingo žindymo istoriją, nes matau, kad visgi labai daug sužinome apie žindymo sunkumus, įvairias problemas. tas visai nenaudinga nėštukėm. jos išvis turėtų nežinoti, kad kažkam pienas baigias, kad mišinukai yra, kad žindyti gali skaudėti ir pns., nes visos baimės labai neigiamai atsiliepia. būdama nėščia lankiau kursus, skaičiau daug patarimų, turėjau vyro palaikymą ir viskas pavyko puikiai.
visų pirma pagimdžiau natūraliai, sklandžiai ir iškart pamaitinau dukrytę.
Po to atkentėjau, kaip akušerė liepė, dvi paras ištisinio kabėjimo ant papo. Dėl to pasigamino daug pienelio, mažiukė išmoko žįsti. Tiesa, paskaudėjo spenelius nuo tekusio krūvio, tačiau padėjo kompresėliai. Nė nepirkau žinduko bei buteliuko, apie mišinukus niekad nesidomėjau. Daviau dukrytei žįsti kada tik norėjo ir kiek tik norėjo, atsipalaidavau, neskaičiavau laiko, neieškojau grafiko, kurio nebuvo, neatsakinėjau tetulėm, ar pieno užtenka, netikėjau draugių siaubingo žindymo istorijom, netikrinau, ar pienas neatrodo per liesas. Nepergyvenau, kad mažoji nebevalgo, o tik migdosi ar čiunkia dėl savo malonumo. Nesigėdijau žindyti. Mačiau tik save ir savo kūdikį.
Krūtys niekad nepasidarė itin skausmingos, nebuvo guzų, netrūko pieno, jo visad buvo daug.
Dabar mažylei 4,5mėn ir aš nė trupučio neabejoju, kad žindysiu dar ilgai, kol pati atsisakys

... o mane mama maitino tol kol prisimaitino iki to kad viena kruti nupjove... kiek inau tai nukandziojau speneli ir kazkok uzdegimas avosi ar kas... o zinot tais laikais niekas nesicackino... tai mama be vienos kruties... ... netiksli ta mano istorija nes nelabai kalbejau su mama apie tai... kompleksuoja iki pat dabar ji

QUOTE(MarryJane @ 2008 10 21, 21:35)
Sveikutes mamytes,

gal galit papasakoti savo istorija nors viena mamyte, kurai nuo pat pradziu labai sekesi maitinti ir zindymas visa laika buvo vien malonumas ir nekele jokiu problemu?
Man labai idomu ar tokiu yra...


man zindymas nekele (ir nekelia) jokiu problemu. suneliui beveik 10 menesiu, maitinu dbr daugiausia nakti, 3-4k, kartais ir diena 1-2kartus, kaip iseina, nes dazniausiai paskaitose bunu. planuoju bent iki 2 metuku maitint.
pradzioje speneliai siek tiek buvo apgriauzti, bet per 5 dienas susitvarke viskas. aisku, ir pirmasiais 2 savaites labai didele ir skausminga krutine buvo, bet pieno nenusitraukinejau, stengiaus kuo dazniau duoti zisti ir saldziau su slapiu rankruosciu, kad mazetu pieno gamyba. dbr jau turim 7 dantukus, speneliu nekandzioja. jokiu mastitu, sukietejimu, temperaturos neturejau iki siol patyrus... (pfu-pfu-pfu) maitinau pagal poreiki,soskes nedaviau, primaitint emiau nuo 5.5 menesio, 6 men svere 9kg, dbr 10 men sveriam 11kg,gal ir daugiau.. maitinimas - malonumas ir mazajam, ir mamytei, kad suneliui taip patinka. o ypac kai valgo, ziuri man i akis ir sypsosi, (kaip kad cia anksciau ta pati viena mamyte minejo).

Sveikos mamytes

Mano zindymo pradzia buvo laaaabai sunki,katastrofiska tiesiog...
Man buvo atliktas skubus CP del padidejusio kraujospudzio 3 savaitemis anksciau,nei realiai turejo gimti leliukas. Kudikelis pilnai isnesiotas skaitesi,bet...niekas man jo zinoma ant krutines tik gimusio neuzdejo ir tris dienas buvo laikomas prijungtas prie aparatu,maitinamas buvo per vena gliukoze ji stebejo,nes visgi gime ne savo noru,jis nesiprase i pasauli dar,placenta paskutines dienas ji apvaginejo deguonimi,tad buvo kaip buvo...
Kol maziukas gulejo naujagimiu skyriuje rankiniu budu nutraukdavau priespienio-tai buvo siaubingai sunkus darbas lasais rinkti priespieni.Jo buvo labai mazai,sumaisydavo su gliukoze ir duodavo maziukui.
Kai ji man atidave i palata buvau be galo laiminga,kad maziukas salia manes,kad matysiu ji nuolat,galesiu glausti prie saves. Bet laime uztemde iskart zindymo problema,nes vaikiukas nebuvo prates zisti nuolat sotus gliukoze buves, krutis mano didele ir spenelio ne kvapo...pirma nakti teko duoti misinuko paskui ko tik neisbandem,ir pirstais suspausti kruti,kad vaikiukui patogiau butu apzioti,ir antspenius, kurie visiskai nepadejo..galiausiai ligonineje buvo geras elektrinis pientraukis,kurie traukdavau ir duodavau is buteliuko.Tai atrode tikras issigelbejimas.
Baisiausiais dalykas buvo aplinkiniu spaudimas tiesioginis ir netiesioginis,kas versdavo jaustis nepilnaverte motina,kuri negali maitinti leliuko pati...issliejau nemazai asaru guosdamasi pati sau ir vyrui,kuris labai palaike. Mes dziaugemes kad turiu pienuko ir jau buvome susitaike su tuo,kad svarbiausia kad valgo mamytes piena,o kaip jau ne taip svarbu. Nusipirkom patys elektrini pientrauki namie,taip maitinomes ir nuolat bandydavau duoti kruti...ir stai jau nuo kokios antros mazylio savaites valgome tik is papuko spenelis susiformavo,maziukas sustiprejo ir pradejo normaliai zisti. Auga sparciai,vejasi bendraamzius,yra sveikas ir laimingas
Tad mamos svarbiausiai tikekite,kad galite ir "nerinkite" neigiamu emociju is aplinkui, neklausykite kitu priekaistu, klausykite tik nuosirdziu patarimu

na neturint patirties visko buna as gimus dukrytei labai norejau maitint savo pienu,o pradejo nesisekt nuo pirmu dienu nugrauze spenelius bet gydytojai liepe duot vistiek skausmas buvo zveriskas nes mesos kabejo,beto ji nemokejo istraukt nuolat budavo alkana valge po 3 val ir ilgiau na kiek laikysi,istrauki baisus rekimas,atrodo vis negana, bet misinio nenorejau nei pro kur.bandziau nusitraukinet bet buvo per daug pazeisti speneliai todel skausmas buvo nepakeliamas,negalejo nesiot vaiko nes negalejau nieko glaust prie krutines kaip skaudejo,bet maitinau dieve kaip skaudejo,vyras bandydavo atvepint lupyte kad tik taisyklingai apziotu speneli kartais nakti su rankomis nulasindavau i buteliuka,kol vaikas miega as lasinu,poto sumaitinu.kol galu gale atsirado guzai skausmingi pakilo temperatura,samdziau masaziste ateidavo masazuot ir nutraukt 2 kart i diena kol masazuodavo vos iskentedavau kaip skaudejo bet temperatura nekrito tik kilo krutys vis skaudejo isbandziau visas priemones,vyras i vaistine vis lekdavo supirko krutim viska kas imanoma galu gale temperatura 40,krecia didziulis drebulys greitoji isveze i ligonine teko antibiotikais gydytis 2 rusiu sildymais,buvo uzdegimas infekcija patekus ir dar auksinis tafilakkokas,bet ka jus manot maitinau vistiek maitinu iki siol mano lelytei 6 menuo,taigi sumokejau nemaza kaina uz naturalu mamos pieneli beto ir mazyle kruti taisyklingai ismoko paimti tik 4 sav.nuo tada po truputi bedos eme mazeti,ir pavalgydavo sociai,o kai gulejau ligoninej atrodo tas neimanoma bus maitint be skausmo

Na papasakosiu ir aš savo žindymo istoriją. Tikiuosi, ji įkvėps mamytes ir sustiprins tikėjimą savimi ir savo mažiukais.
Gimdžiau natūraliai, be jokių nuskausminimų. Po gimdymo man mažiuką uždėjo ant krūtinės, davė pažindyti. Buvau baisiai nustebusi, kad naujagimis pats žino, kaip išsižioti, kaip apimti spenelį, kad reikia išversti lūpytę
Pradžioje, be abejo, skaudėjo. Pati neramiausia buvo pirmoji naktis: kūdikis žinda nuolatos, be perstojo, tad speneliai elementariai buvo "nugriaužti". Tiesą sakant, nesuprantu ką reiškia kraujuojantys ar kokie ten suskilę speneliai, nieko panašaus nebuvo, buvo tik toks jausmas, kad jie nučiulpti ir viskas. Todėl nepadėjo jokie Garmastanai ar Bepanthenai.
Prieš gimdymą su MB buvome kursuose, daug skaitėme patys, tad apie žindymą žinojome daug. Vis tik pirmąją naktį pasikviečiu akušerę. Ji man ir sako: nebus pas tave pieno, vaikeli, duok mišinio. Arba dar gali duoti soskę, kol pienas pasigamins, vaikas mažiau rėks. Ateičiai dar pamokė - jei trūks pieno, padeda stiklinė stipraus alaus. Išsiunčiau aš tą akušerę (žinote kur ) ir toliau mažiukas čiulpia.
Rytą jau ne bananai. Skausmelis neblogas. Pasikeitė pamaina, ateina jauna akušerė, kuri parekomenduoja nusipirkti antspenius. Su jais geriau, kur kas geriau, bet... vis tiek skauda!
Grįžtame namo. Naujųjų metų vakaras. Vyras geria šampaną, aš laikau spenelį mažiuko burnoje. Vyras eina miegoti, mes su mažiuku - šalia, spenelis vis dar jo burnytėje. Ištraukiu - verkia. Miega su speneliu burnoje, ištraukiu - pabunda ir vėl reikalauja. Na, galvoju sau, vaikas gal turi čiulpimo refleksą gal labai stiprų, juk kursuose sakė - duoti, kada tik nori!
Žodžiu, istorija tokia: nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro vaikas žinda krūtis, mainau tai vieną, tai kitą, jokios pertraukos. Su antspeniai, žinoma. Iš to intensyvaus žindimo ištraukia spenelį per anstpenio skylutes. Skauda. Tiesa, keletą kartų per dieną einame į lauką keletui valandų, grįžtame - ir vėl "ant papo". Naktį miega po 8 valandas, valgyti nesikelia. Pasikalbu su mama, su močiute, sako - jei vaikas būtų alkanas, juk tiek nemiegotų! Tuštinasi, šlapinasi. Pirmojo mėnesio rezultatas - 460 g. Gydytojos nuosprendis - mišinukai, nes vaiką badu marinu... Dar pasiūlo išsinuomoti svarstykles ir pasverti, kiek vaikas suvalgo (sverti prieš maistą ir po).
Esu principinga, mišinukus duosiu tik kraštutiniu atveju.
Sveriu prieš valgį ir po, gaunasi tik kokie 400 g per parą. Mažokai. Siaubingai susinervinu, bet vilties neprarandu. Skambinu žindančių mamų pagalbos, pataria valgyti chalvos, o aš alergiška riešutams... Skambinu žindymo specialistei į Kauną, nieko negali pasiūlti, viskas išbandyta. Galiausiai išdrįstu paskambinti dr. Eglei Markūnienei, kuri vedė kursus apie žindymą. Jei jau ji nieko nepadės - reiškia, neįmanoma...
Ji iš karto pasako diagnozę - vaikiukas tinginiukas, t.y. kabo prie krūties nuolatos, geria prisigaminančio pienuko lašiukus, o riebiojo pienelio iš dugno neištraukia. Todėl reikia įvesti režimą, maitinti kas 2,5-3 valandas, taip pat kelti naktį. Norint paskatinti pieno gamybą, tarp maitinimų dar ir nustraukinėti, o nutrauktą pienelį sugirdyti mažiukui per kitą maitinimą.
Viską padariau pagal instrukcijas. Antrąjį mėnesį priaugome 1,3 kg, trečią - 1,5 kg ir pan. Mums dabar jau 5 mėnesiai, valgome tik pieniuką ir augame puikiai.
Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad maitinu pati. Dėkoju likimui, kad sutikau dr.E.Markūnienę, jei ne ji - mano mažiukas augtų mišinukais. O labiausiai džiaugiuosi savo nuostabiu sūnumi

Dar vienas labai svarbus faktorius - daug skysčių. Bent jau man - būtinai.

Mano sunelis vienas tai labai gerai zindo as juo labai pasitikiu jis mano patikimas partneris susisiekimo ministerijoj
taiva

Briediene, astute aciu uz istorijas, jos tikrai ikvepia
net asaros nuriedejo nuo jusu kantrybes ir pasiaukojimo
turim siek tiek problemyciu del pienelio, bet nepasiduodam