Kaskart prisėdusi parašyti šią istoriją apsipilu ašaromis, tad nenuostabu – tik dabar, kai nuo Tos dienos praėjo trejetas mėnesių ir mano Aukso Grynuoliui pasirodė pirmasis dantukas, kažkiek ramiau apmąstau viską ir susigulėjus mintyse visai istorijai, ją užrašysiu, kad nepasimirštų, o ir norisi, kad būtų ką papasakoti savo mažajai po kažkiek metų bent kiek vaizdingiau nei “ojoj, gimdžiau sunkiai, 19 valandų“...


Kągi, viskas įsibėgėjo tada, kai Balandžio 7-osios ankstyvą rytą man nutekėjo, kaip vėliau paaiškėjo, tik šoniniai vandenys... Ramiai išsimaudžiusi, susirinkusi daiktus ir nuvežusi dičkę į vaikų darželį, atsisveikinu žinodama, kad man grįžus būsime nebe trise, o jau keturiese. Atsisveikinu lyg paskutinįkart matydama savo vaiką, kuris įgaus naują statusą – Vyresnioji, nebe Mažė... Nuo tokių minčių, o dar ir dėl jos ašarų, pati pasikūkčiodama pajudu Pasvalio link.

Nieko ypatingo – eilinės procedūros: priėmimo skyrius, dokumentų pildymas ir apžiūra, tonų užrašymas... Veiklos jokios, bet kraujospūdis aukštas, kojos sutinusios - lyg sugeltos bičių, tad paguldo mane stebėjimui... Apsipilu ašarom kaip mažas vaikas, paliktas vaikų darželyje ankstyvą rytą. Tikėjausi jau tądien susilaukti savo vaikiuko, o pasirodo teks laukti...

Dar dabar pamenu tą jausmą – guliu palatoje, o už lango, priešais esančioje pastogėje matau kregždučių lizdelį, „galbūt ir ji peri“ – šypteliu, pajutusi moterišką solidarumą...

Vėlai vakare pajuntu, ką jutau prieš ketverius metus – pirmi nestiprūs sąrėmiai.. Dėl visa ko skaičiuoju – lygiai kas 8 minutes... Taip neužmiegu jau visą naktį – vos prisnūstu, vėl sąrėmis ir akys stulpu...

8.00 – vizitacija. Sąrėmiai jau kas 5 minutes, gana nemalonūs... Matuojami toniukai – aparatas fiksuoja silpnus, bet reguliarius sąrėmius – „veikla yra, šiandien turėsi vaikiuką“, padrąsina gydytojas.

10.00. Lėtai lyg sraigė, pakeliui įsitverdama į laiptų turėklus sulig kiekvienu sąrėmiu, šliaužiu į echoskopijos kabinetą, matuojamas tikslus vaikelio svoris – „4 kilogramai”, pakraipo galvą gydytojas… “Manau pagimdyti turėtum pati”. Man pasiūlo kraustytis į gimdyklą, tad ramiai kaip tąsyk prieš ketverius metus nusiprausiu po dušu, šiltas vanduo skausmą labai malšina... Susirinkusi daiktus atsisveikinu su palatos drauge ir slenku gimdyklos link... Ten, atrodo, jaukiai įsikuriu ant sąrėmius lengvinančio sėdmaišio – aplinka kvepia šiuolaikiškumu, groja muzika, porą valandėlių prieš Didįjį Įvykį taip ir praleidžiu – pavaikštinėju, padainuoju, atrašinėju įkyrioms draugėms į sms žinutes su turiniu „tai gal JAU?“ (o norėtųsi tokiu momentu telefoną paprasčiausiai švystelti pro langą - juk tai ne šiaip kokia eilinė matematikos įskaita – aš juk GIMDAU, todėl man reikalinga rimtis, o ne beprasmiai klausinėjimai)...

13.30 Po apžiūros vedėjas nutaria kirpti vandenmaišį, jaučiu srovenančią šiltą vandens upę, gydytojai susižvalgo – „rašyk, kad žali...“ Suprantu, kad ne viskas taip sklandu kaip kad tikėjausi, negana to, vedėjas, su kuriuo, ne paslaptis, kaip ir buvau susitarusi dėl „paglobojimo“, davęs nurodymus iškviestai pamainai, pats pasišalina, nes turi reikalų (toliau visas vadovavimas vyksta telefonu palaikant ryšį su gimdykloje triūsiančiu personalu)....
Vėl sraigiškai šliaužiu į gimdyklą, pakeliui girdžiu – med.seserys lažinasi ką aš pagimdysiu: „matai, pilvas koks atsikišęs, bus berniukas, pamatysi..“ O aš dar įstengiu šyptelėti – „tikrai bus mergaitė, jau keletą kartų mane užtikrino echoskopijos metu“... Taip, kažkam lažybos, o kažkam ir pagimdyti reiks tą lažybų objektą.

14.00 ….Oksitocinas laša, kapsi po lašelį, sulig kiekvienu lašiuku jaučiu, kaip aštrus skausmas stiprėja, stiprėja, kol galų gale pereina į vientisą sąrėmį, nebegaliu ištverti nepakeliamų kančių, vienu momentu atrodo, jog tuoj sudraskysiu gimdymo lovą, bet susivaldau – gi ne nuosavas turtas Tik įsikimbu - taip lengviau... Maldauju, kad nebelašintų skatinančiųjų, bet užsukusi į gimdyklą kažkuri iš „n“ medikių tik tarsteli surauktu veidu : „mes visos irgi gimdėm, ir ką – pagimdėm, pagimdysi ir tu, kentėk.“ Nebūčiau apraizgyta prie tos lovos, turėčiau daugiau jėgų – būčiau gerai vožtelėjusi jai po tokios replikos
Visgi veikla lėta, o vaikelis, kiek girdžiu iš slaptų šnabždesių, neranda sau kelio.. Gimdykloje jau nebe pora medikų, o visa delegacija, kaip dabar pajuokauju. Patyliukais tariasi, girdžiu tik nuotrupas : „...vakuumą?... sakai galvytė praeis?.. ruoškit operacinę...gal pagimdys?.. ekstrinį?...skambink vedėjui...“
Matau mindžikuojančio vyro veidą, perbalusį, kupiną nerimo ir nežinios, galbūt užuojautos, ir nebenoriu, kad mane matytų tokią silpną – paprašau išeiti...
Pajungia man aparatą toniukams matuoti – silpnučiai, vos girdimi, staiga dingsta. Man akyse ašaros (dabar rašant irgi viskas liejasi, nes jaučiu tą patį – galėjau nebeturėti savo kūdikio..) Gydytoja su akušere susižvalgo, matau nerimą, kurį bijo man išduoti... Susišnabžda, padidina skatinančiųjų dozę, ir , o JėzusirMariiiijairVisiŠventieeeejiii.... Pajuntu, kaip draugė kada sakė, kaip siela atsiskiria nuo kūno – nebegirdžiu, viskas akyse plaukia..
…”stumk…prakvėpuok sąrėmį…stumk….” … įkvepiu keliskart deguonies iš man uždėtos kaukės, gydytoja veidą drėkina šluostydama šlapiu rankšluosčiu (pamenu, bandžiau iš jo iščiulpti bent lašą vandens – negėriau jau parą...), ir tada, sukaupusi paskutines likusias jėgas po dviejų nemiegotų naktų, į pasaulį paleidau mažą šlapią mergytę ilgais žaliais plaukučiais ir apvaliomis kaip sagutės akytėmis, vos jai šleptelėjus man ant pilvo, stipriai apkabinau, ir nebuvo niekad šventesnio jausmo už tąkart pajaustą... Laikiau tvirtai tą nešiotą, taip saugotą ir sunkiai paleistą pasauliui mūsų dviejų kūrinėlį, kuris neklykė, o pažiūrėjo, rodos, tokiomis gudriomis akytėmis ir tyliai sumiaukęs kaip katytė, įsisegė užsitarnauto pienelio...


Myliu Tave, Godute...

Vaje, Cilli, nu ir apsiblioviau
Saunuole Tu, laimes jusu seimynai

Čili, kaip visada tobula

Jaudinanti istorija...

Sėkmės Godutei

Cili

Saunuole mamyte, toookia meile sitam pasakojime

o man butent po mazdaug 20val 'jokios eigos' ir pajudejo reikalai be skatinamuju. idomi ta moters fiziologija

tai taip - personalui tiesiog taip yra Patogu - skatinti, kad tik greičiau pagimdytų Bet gal ir gerai, kad šiuo atveju pagreitino viską - maža kas galėjo nutikti, ir taip jau žali vandenys buvo

Labai graži istorija

tam tai pritariu vistiek medikai zino, kaip kiekvienu atveju geriau-ne mum sprest. stebi juk toniukus-viska.

Grazuole tavo mergyte, sveika, mamos dziaugsmelis-tai tik ir yra svarbu nuosirdziai sveikinu!

CILIUK, Verkiu prie darbo stalo

Nuostabiai papasakota Cili, viskas praeityje, lai Godute auga sveika ir stipri mergyte

Būkit sveikos ir laimingos

o jau mergytes grozis

Sveikinu, Cili ir kyces gimimo proga ir istorijos parašymo ....

Lai Godutei tik atėjimas į gyvenimą būna sunkus, o visas gyvenimas lai būna lengvas ir linksmas

Labai labai grazu. esi stipri moteris ir nuostabi mama Sekmes jums

labai grazu sekmes jum

Ciliuk,
buckis martelei
balionas tau
ir man asaros kaip pupos per skruostus rieda

nu neturėjau tikslo virkdyti visas čia iš eilės

bet taip jautru, kad visgi ašarą išspaudžia

Palaiminta motinystė

Sunkios tos paskutinės valandos užtat rezultatas

Skausmas pasimiršta, lieka tik mieli atsiminimai, o svarbiausia - rezultatas
Sunkiai gimė, užtat gyvenimas bus lengvas

Aprasyta su siluma is sirdies gelmiu Sugraudino ir mane...
Bukite sveikos ir laimingos

cili, smagu, kad viskas gerai

Labai miela

sis pasakojimas spinduliuote spinduliuoja meile

Čiliuk labai viskas fainiai susgraudenau net sėkmės auginant

Nu Čili Čili Apsiverkiau ir aš
Labai gražiai tu čia viską aprašei

Čili, nuostabi ir labai jaudinanti istorija

Cili, kaip siltai viska aprasei Is tikruju turbut nepasimirsta tokie dalykai niekada...
Tikrai asara spaudzia

Cia siaip: galima tik pavydeti rasymo ir isjautimo talento

Myliu tavo Godutę

labai graziai aprasei

Gerai, kad viskas gerai baigesi
sekmes ir sveikatos

aha, vyras sakė - tokios kaip tu sugebėtų vaizdingom kalbom net ir kokiam teisme įrodyt, kad idealus vyras - visiška padugnė

Labai grazu Sėkmės jums

Tikrai prisimins.... prisimins istoriją, privertusią ašarą riedėti, ne liūdesio, o džiaugsmo........
Sveikinu tave ir tavo šeimą

Labai gražu

Labai gražiai parašyta šaunuolės, merginos, ir sėkmės jums visiems

labai jaudinanti graži istorija
šaunuolės jus abi

Gražu Čili kai taip papasakota. Kažkaip "užkliuvau" šian už abiejų istorijų, abi labai patiko. Ir tas gebėjimas sklandžiai ir dailiai dėstyt mintis taip pat.

Nuostabi istorija

labai grazi istorija
aukit sveikutes!!!!!!!

Aukite stiprios ir laimingos

Vos neapsiverkiau... Gerai, kad viskas gerai baigėsi

saunuole

tik dabar, Čiliuk, perskaičiau... labai gražiai parašei...
šaunuolė tu . Labai smagu, kai šeimoj trys merginos (tik vyras vargšas turi eiti į moterų tūliką namie ) Sekmės Jums

reiks suskelt šitą bajerį jam

Graži istorija ir mergytė LAAAABAI

Labai grazi istorija. Kokia grazi riesta nosyte Godytes.