Mano maziuke su leliais irgi draugauja.Kai ateina sesuo su vaikais tai vaikams sypsosi o pries seseri dudas paleidzia Nors mes panasios kaip dvynukes-daug kas musu neskiria,bet vaikui kitaip atrodo

Maniske, tai atvirksciai vasara nuo keletos menesiu priprato, kad daug zmoniu aplink ja, tai ji man skandalus keldavo kai mes dviese buname, o kai daug zmoniu eina pas visus is kalbina Dabar gal kai jau paaugo tai truputeli prisibijo, bet pabuna kaleta minuciu, apsipranta ir viskas!

Maniskis tai nuo kokiu keturiu men nieko neprisileisdavo. Kiti sakydavo, kad dar maziukas ir zmoniu neskiria. Kur tau ten - puikiai atskirdavo, kur mama, tetis, o kur - "svetimi". Ir kitu vietu labai bijodavo, nuo mano ar vyro ranku nenulipdavo.

Tai nusprendem, kad reikia vaika pratinti prie visuomenes ir savaitgaliais vaziuodavom pas senelius. Na ir tikrai - kokiu 11 men viskas issisprende. Bet turbut savaime Dabar ypac patinka pas senelius, be to reiskiamas susizavejimas visomis moteriskosios lyties atstovemis, kurios jaunesnes nei mama

maniškis iki penkto mėnesiuko draugavo su visais . o po to prasidėjo...nuėjom į svečius, mano kleckas tik apsidairė ir pradėjo klykti, bet neverkė. turėjom pakaitomis kitam kambary su vaiku sėdėti. pastebėjau, kad labiau baiminasi vyresnių žmonių, ypač vyriškių. su jaunom merginom - jis tikras žigolo - flirtuoja, kalbina, juokiasi. o tik išgirsta kokį vyrišką bosą, staiga sunerimsta ir truputį pažviegia. dabar jau pratinam prie svetimų, kai ateina kas į svečius, specialiai "pažindinam". nėr čia ko, nes bus po to maminukas

Na va mums gydytoja, sake, kad 5-6men vaikams budinga svetimu zmoniu baime, ir tai gali testis iki metuku ar ilgiau. Taip, kad tai yra normalus ir isaugamas reiskinys Nors aisku, teveliams tai ir nemaloni padetis.
Na maniske, tai nuo pat pirmuju menesiu daug zmoniu aplinkui mato, visi ja kalbina, nesioja, tai gal todel ji ir nebijo svetimu zmoniu (tfu tfu tfu), sypsosi visiems arba idemiai apziurineja.

Sako, kad aštuntą mėnesį ta svetimų baimė stipriausia O antra vertus, ar mes iškart puolam nepažįstamiems šypsotis "iš širdies", juk tik "iš reikalo", o mažiukai neveidmainiauja dar Ir esu sau pažadėjus, kad neversiu vaiko sveikintis su visokiom "tetom ir dėdėm", nes manau, kad jei juos domina mano vaikas, tai patys gali "nusileisti" iki jo lygio, nes galbūt tam vaikui žiūrint iš apačios ta teta panaši į kokį slibiną

Manoji..tai net nezinau ar bijo ar nebijo..Bet jai prie svetimu nejauku..kai ateina sveciai arba mes kur nors iseinam..Tai vaikas sedi ir net nejuda, tik dairosi ir stebi..ir jokiu zirzimu..ramiakas.. Parduotuvese irgi kaifas su ja vaikscioti..pasodinam i vezymelio kedute..ir ji nuluzta po penkiu minuciu..tai dar tenka po parduotuve vaikstineti kol ji atsikelia..Tai dazniausiai vaziuojam i Akropoli..Ji net valgyti uzmirsta, kai yra tarp svetimu zmoniu ar kokioj kitoj aplinkoje...
Bet pas svetimus ant rannku neverkia..bet kai kas paima..svarbiausia buti salia..jei nemato nei manes, nei vyro..paleidzia dudas..o tada jau sakes..

Siaip geras tas mano vaikas..ir tikrai manau, kad isaugs..paprsaciausiai prades jau kitaip mastyti..supras, kad mamyte niekur nedingo..ir tuoj ateis, jei reikes palikti ja kitu prieziurai..

mano mazoji jau nuo 3 men. svetimų nei iš tolo neprisileidavo .Tik paskutiniu metu pastebėjau, kad nebėra tokia jautri. Nesuprantu ar gali toks mazas bijoti,o verkia,asaros kaip pupos ,na bet ir as tikiuosi,kad laikui bėgant viskas savaime praeis. Tiesa, ir mes namie tik viena kita matom.

Tip top ir mums tas pats.Valgyti galima beveik ir nesinešti, jei visai nauja vieta, tik žvalgysis visur ir viskas. Jei yra daug žmonių ir aš dingstu iš matymo lauko irgi ne kas būna labai graudi veido išraiška ir dudų orketras O va pas gydytoją, pardėje irgi toks geras vaikas jokių ožiukų .

svetimu baime yra labai teigiamas reishkinys tokio amzhiaus vaikams. tai parodo, kad mazhiukas auga, samoningeja ir jau sugeba atskirti savus ir svetimus, saugius ir nesaugius zhmones, o ne puola visiems be atrankos shypsotis kaip ankstesniais menesiais.
o ka darydavau? ogi leisdavau mazhiams saugiai tupeti pas mane ant keliu tol, kol jie patys isidrasindavo ir nuspresdavo susipazhinti su nepazhystamaisiais

manoji turi pirma įvertinti situaciją, ar tas nepažįstamas (ar retai matomas žmogus) tiks jai į kompaniją ar ne ir tik tada jam nusišypsos, kaip teigiamą draugystės ženklą parodys, o tada jau ir ant rankyčių leisis pasiimama. Tik pastebėjau, kad bijo akinių

manoji irgi bijo svetimu, bet tik tada kai manes nera salia ir net gerai pazistamu prisibijo kai lieka su jais viena.man tai yra problema, nes kartais tenka ja palikti kol islekiu i darba, o tada prasideda asaros.Kol as esu tai sypsosi visiems is eiles

tai namuose niekas ju nenesioja?

Normali ta mazo zmogaus baime, juk jis geriausiai pazysta tuos kurie dazniausiai ar visad salia jo...
Siaip mano dukryte yra drasi, megsta, kai ja kalbina, ir pati kalbina kitus ypac vaikus , bet nieko arti is svetimu neprisileidzia, verkia, jei kas kesinasii jos privatuma, o pripazista visus namiskius, nesvarbu kiek mato per diena ilgai ar trumpai. buvo vienas toks metas, kai ji gal kokiu 7 men buvo, kad labai nemego pas musu vienus darugus but, tik pas juos nuvaziuojam valanda dar nieko, o paskui paleidzia dudas ir viskas, ir mes issiruosiam namo, o rten ji linksma ir patenkinta, ir siaip visi vaikai geriausiai jauciasi savo namuciuose

Maniškiui dabar 6 mėn. ir 2 sav. jau kokį mėnesį bijo kai kurių žmonių, nesuprantu kodėl ,kai kuriem jis šypsosi iš karto, o kitus vos pamates taip pradeda rekt , kad ojojoj , dabar lyg pradedu pastebėt, kad bijo moterų garbanotais plaukais, bijo jei plaukai yra "morkinės" spalvos ir pagyvenusių vyrų storais balsais , o vaikai tai jam labai patinka, jis juos dievina, vos pamates juokiasi , per TV rodomus veidus stebi su šypsena, o ypač vaikų

Galiu pasidžiaugti kad maniškė labai mėgsta dalyvauti,t.y.kur nors važiuoti,"baliavoti",būti su kompanijom,ypač vaikų-į juos tai net liežuvį iškorus Bet saugo savo privatumą ir nemėgsta kai kiti ima ją ant rankų.Dažniausiai ramiai stebi supančius žmones,jei labai patinka ir pasišypso ir pašnekina,o kurie nepatinka patys kalti

Mano mažylė iki 4 mėn.visai senelių nepripažindavo Kai tik pamato iškart verkti pradėdavo. Dabar jau 6mėn. tai jau ne taip bijo, bet ko ilgiau nemato, tai iškart neatpažysta ir verkia.Tik praejus kažkuriam laikui apsipranta ir tada bendrauja
Nor palikti seneliams ilgesniam laikui negalime

Mūsiškė irgi nieko nepripažindavo.
Tik pamato svetimą žmogų iš karto pradeda klykti...
Daba jau reaguoja į svetimus kiek ramiau.
Tyrinėja, žiūri ir jeigu per arti nelenda tai po kiek laiko pripranta ir šypsosi.
Jau teko pora kartų svetimam žmogui ant rankų pabūti.

o mano lelia - kompanijos zmogus. Tik savo senelio bijo

O kaip jūsų leliai bendrauja su gydytojais ? Mano mažylė kai pamato baltą chalatą, labai rimtai žiūri ir tada pradeda

Aš tai kas tik ateina, paprašau, kad palaikytų leliuką ir paaiškinu, kad pratinu prie rankų. Neilgai, aišku, keletą min.

Maniškis irgi bijo svetimų
Tam tikrose situacijos man nesmagu ar nepatogu būna dėl to, reikia pratinti jį prie žmonių, triukšmo, nes gyvenam dažniausiai dviese (vakarais- trise) ir labai netriukšmaujam.
o ir į svečius, ir į vakaruškas kokias ar treniruotes norisi nueit..
va praeis gripo banga, atšils orai ir dėsim į trasą

mano dukryte irgi neseniai pradejo bijoti svetimu.Jei dabar 7 men.Bet idomiausia tai,kad bijo tu zmoniu,kurie ateina pas mus i svecius.Vos tik pamato nepazistama,is karto patempia lupa ir i asaras.Dar moteru ne taip bijo,o jau vyru... O kai mes kur nors iseiname i svecius viskas tvarkoj,is karto visiems juokiasi,pas visus ant ranku eina ir pan.
Turbut teks tik i svecius ir vaiksciot,o pas save nesikviesti nieko

maniskis svetimu visai nebijo ir visiems sypsosi mim 9men.

normalu, kad vaikiukas bijo. Paprastai vaikas pradeda bijot nuo 3-4mėn, ir ta baimė ima rimti tada, kad jis išmoksta ropoti. (apsiskaičius aš taip )
O kadangi ir mums taip buvo, galiu tai patvirtinti. mano zujkis tikras mamyčiukas. Svetimoj aplinkoj glaudžias, slepias prie manęs, bet dabar, kai išmoko ropoti, po kelių minučių ima kalbint nepažįstamus, nori kažkur nuropoti, prisileidžia svečius, šypsos man būdamas jiems ant rankų Kai pirmąkart pamačiau, negalėjau patikėt. Dabar jau ir be baimės apie auklę pasvarstau

Mūsų pupa kai pradėjo bijoti nuo keturių mėn, tai dar ir dabar žviegia iš visos gerklės, kai koks svetimas pakalbina , kai kuriems tai tik pažiūrėti užtenka - ir jau ašaros... Vis viliuosi, kad paaugs ir praeis...

Mano pirmas vaikis nebijojo nieko cigoniuku vadinom o jau sita kazkoks siaubas, ne duok dieve lauke kas nors sumanis ja pakalbinti ji TAIP klikt pradeda, net nezinau ka daryti nors savus visus pazysta

sveikutes.. manio maziukas labai bijodavo svetimu..ypac vyru bet nieko..praejo..bijo tik kai pamato svetima zmogu arba retai matoma kokias 10min,o paskui isdraseja

Mano dukrytė tai nuo 3 mėn. pradėjo gydytojų bijoti. Pirmus du mėnesius viskas gerai buvo O dabar tik pamato mūsų gydytoją, iš karto klyksmas baisus Ir nenustoja rėkti tol, kol įsodiname į mašiną ir pradedame važiuoti.

mano mazyte kai pradejo skirti tailabia bijoje nepazistamu, bet paskui buvo toks tarpas kad reikejo i zmones eiti...gimtadieniai ir kaledos nauji metai, tai ji priprato ir dabar niekas jai nabaisu, bet ir nesidziaugia labai, tik kai kuriem zmonem sypsosi matyt vaikai atsirenka

o pas mus atvirksciai,svetimu niekad nebijojo,kaip kas uzkalbina iskarto sypsosi o va, bijo mociutes,vyro motinos tik ja pamato ir riksmas,isterija jai atrodo bobute ir gera,ir zaidzia,kalbina graziai,bet ne ir vsio.kai laikau ja ant ranku dar rami buna,bet be manes verkia.Ir vakar va,turejom i svecius iseit,palikom su babulka,pries iseidama as ja uzmigdziau jau kaip ir susidraugavusia su baba,pamiegojo,o po to ir vel... na ka teko grizt namo,nes nesusitvarke baba su ja,maze apsiverkslianus visa buvo,reke visa gerkle vat ir nezinau ka bedaryt,nes kartais jug reikia kur isbegt,o jinai babos neprileidzia. nutarem kviestis mano motina,nors ir daug toliau gyvena,jos maze visai nebijo,nieko nebijo,kur ejom,ka mate...bet va baba na niekaip jai neitinka

Laba diena
Dabar suneliui 3 metukai ir jis paniskai bijo svetimu zmoniu,ta baime neatsirado staiga,ja pastebejome kai suneliui buvo vos 4 menesiai.Jau tada vos svetimas zmogus paimdavo ant ranku,vaikutis pradedavo verkti.Maneme,kad nieko baisaus,nes lyg ir turetu taip buti,bet dabar sunelis jau gan didelis,o baime niekur nedingo. Siaip jis labai aktyvus,nepasedintis vietoj berniukas,su vaikais zaidzia jei salia sukasi mama ar tetis ir nera daug suaugusiu zmoniu,taciau jei ju yra,iskart vaikas isikimba i mama ar teti ir neatsitraukia ne minutei.O neseniai pastebejau,kad jei kas svetimas uzeina namo ar net tik beldzia i duris,mazasis iskart sako:nieks pas mane neateis tada tenka raminti,kad tikrai ne pas tave atejo.
Visada maniau,kad tai isaugama,bet artimuju zmoniu replikos,kad cia jau nebenormalu ir kad mes kalti,vercia sunerimti,gal tikai reikia pagalbos
Beje i darzeli neiname,bet galvoju,kad gal vertetu leisti,bet ar tai nepablogins situacijos
patarkite ka daryti tokiu atveju
labai aciu

Pas mus tokia pati problema buvo, dabar jau mažė žymiai dąsesnė.
Kiekvienas vaikutis skirtingas, mūsų tai bijojo kiekvieno kuris nėra tėtis arba mama Buvo tikrai sunku, nes tiesiog spiekdavo kai kas nors prisiliesdavo.
Pradėjom eiti kartu su ja į vaikų žaidimų aikšteles, važinėjam pas kitas šeimas, kur yra vaikų. Manau kad tai padėjo Dabar būna, kad tenka palaukti kol įsidrąsins. Taip pat būna kad kai kurie žmonės šiaip nepatinka.
Be abejonės būtinai leisime į darželį, nes manau kad reikia bendrauti su kitais vaikais.
Aš nepsichologė, bet tikiuosi, kad bent kiek padėjau

Aciu,Betse
Ale jusu tai dar maziuke,musiskiui va,jau 3 suejo Ir kas svarbiausia,tai ne visu bijo,o atsirenka pagal kazka va,pas MB broli(mes ten retai vaziuojam),ale jau prie namo pradeda verkt,kad nori namo o va,pvz.pas draugus,kurie turi 2 mergytes kaip namie jaucias
O apie palikima kur nors viena,tai net ir pagalvot baisu

Sveikos mamos,

Kiek ieškojau, tai panašios temos neradau.
noriu jusu paklausti, ar jusu vaikuciai ko nors bijo ir kaip iveikete ta baime.

Maniske dabar pradejo bijoti zmoniu (tai atsitiko po apsilankymo pas gydytoja, kuri eme krauja). Bijo visu kuriu nepazysta, net vaiku. I vienus reaguoja net verkdama. Ir apskritai, po kraujo emimo, ji pasidare tokia bailiuke. Nebezinau ka ir bedaryti
o gydytoju is vis neprisileidzia. tik pamacius verkt pradeda, nesvarbu kad ir nieko jai nedaro, o tik kalbina.

dar labiau bijo naujoviu, todel nebezinau kaip i darzeli reaguos. Pries tai viskas buvo gerai.

Na ir mes vienos nepaliekam
Kai ją prižiūrėjo draugė, taip problemų nebuvo, bet palikti ją kokiam žaidimų kambary tai nei nesvajoju Turbūt pradėtų isteriškai spiegti... Nes kai tik per žingsnį atsitraukiu, tai iškarto ieško kur aš.
Na aš labai tikiuosi, kad įsidrąsins kai pradės lankyti darželį.

O dėl to kad vienur vaikas jaučiasi gerai, kitur blogai, tai manau nuo daug ko priklauso. Mūsiškė nemėgsta būti tokiuose namuose, kur daug baldų ir nėra erdvės. O pas draugus, kur yra didelis kambarys, vos viena sofa ir staliukas, tai ten patinka. Būna kad balsas nepatinka Dar vieną kartą išsigando vyriškio, kuris buvo su juoda barzda ir akiniais
Tų baimių pas vaiką daug bet mano nuomone palaipsniui supranta, kad nėra ko bijoti.

Beja labai gražios nuotraukytės

Aciukas uz nuotrauku pagyras
As tai net negalvoju apie palikima kokiam zaidimu kambary,bet va,pvz.mano tevai nesupranta kodel mes negalim jiems anuko palikt kokiai savaitelei Noreciau paziuret ka jie darytu po valandos su klykianciu vaiku

Niu,zodziu,man tai netrukdo,kad musu padauza toks mamyciukas,nes manau,kad ateis laikas ir viskas stos i savo vezes,bet aplinkiniu nuomone kitokia ir jau pradedu galvot gal as neteisi

mano sunus pradejo bijot raudonu svieseliu kur ant raktu pakabuko yra viena diena nesupratau pradejo klikt virtuvei nueinu ziuriu kad kaip ir nieko nei nukryto nei ka kitas, paskui ziuriu is priesingo namo vaikas su ta sviesele i musu langus svecia o maniskis klikti ir miegot blogai pradejo
tai nuejau ir pasakiau to vaiko tevam
man tai negaila kad jis zaidzia su ta sviesa nu bet i kitu langus svest

Natyte siaip tai turetu praeiti, jai gal baime yra kad tie zmones jai skaudziai padarys , gal demesi reikia nukreipt i kita daikta

Papildyta:
Mano maze mes kuri laika net vadinom bailiuke.Baimes atsiradokiek pamenam po masazu Vos iejus i poliklinika veido mimika pasikeicia. Kabinete apsipila asaromis ir net paklausyti gydytoja negali, nes niekaip neatplesiame man nuo kaklo. Akiu dugno iki dabar negalime pasitikrinti. Sakytum mediku baime. Ne tik: gatveje bet kas uzkalbina mane, tai mazoji iskarto ant ranku ir jau tik ziurek, kad nepratruktu raudoti. Kiek del to prisinervuota, neurolgai ir lasiuku isrsasinejo, bet is ju jokios naudos. Dabar po truputi drasejam, jau kartais prie kitu vaiku ir ant ranku nesiprasom. Manau tik laikas tokias problemas gydo.

Oi pažįstama situacija ir jausmas... Mano mažoji irgi visko pradėjo bijoti nuo metukų, o palaipsniui baimės tik didėjo ir didėjo, galiausiai po ligoninės paniškai bijojome maudytis. Kadangi maniškė anksti pradėjo kalbėti, tai pagrindinis žodis buvo BIJAU. Nebežinojau, ką daryti...Kreipiausi pas vaikų psichologę. Tuo pačiu ir parengiau straipsnį (ateinanciame Sveikas zmogus bus). Buvau labai nuraminta ir gavau tikrai daug įdomios informacijos apie vaikų baimes. Kai vaikas per daug visko bijo nėra gerai, ir kai vaikas visai nieko nebijo nėra gerai.

Baimė - normalus, adaptacinis jausmas, kuris neišvengiamas vaikui augant. Vieni bijo tam tikrų garsų, kiti - maudytis, treti dar kažko. O svetimų žmonių baimė yra normali...nes vaikas bijo ne tiek to žmogaus, kiek galimybės, kad žmogus jį atskirs nuo mamos.
Gydytojų baimė (mums irgi tas pats buvo po ligoninės), dažnai atsiranda po skausmingų procedūrų. Juk reikia suprasti vaikutį, jis bijo gydytojo, nes galvoja, kad jam vėl durs ir skaudės.

Aš irgi labai pergyvenau dėl mažosios baimių, galvojau nenormalu, kažkas baisaus...Dabar nusiraminau...Pradedu įsijausti į vaiką ir jį suprasti...

bet ar tai tikrai normalu? ji net bijo su kitu vaiku pazaisti, o seniau lekdavo net nepagausi.
ar tikrai tik laukti ir viskas? as taip nenoriu kad ji verktu ir sau nervus gadintu del tu baimiu noriu jas kazkaip susvelninti. galvoju gal i kokia mokyklele uzsirasyti kur mamos su vaikuciais eina. gal tuomet bus drasesne. ka manot?

aciu visoms, issakiusioms savo nuomone

Gal ir nebloga idėja. Susipažintų su vaikais, kitom mamom, jaustusi saugiai, nes visada gali sugrįžti prie mamos, pabūti ant rankų ir stebėti aplinką

Aišku nebloga idėja užrašyti į kokią mokyklėlę, tačiau mums ji visai netiko... Aš bandžiau vedžiotis pas kitas mamas, pas vaikus...Pas mus ateidavo į svečius mamos su vaikučiais. Situacija būdavo nepavydėtina. Irgi nežinojau, ką daryti. Tačiau dar prisideda toks dalykas- kaip mamos nervavimasis ir nerimas dėl vaiko baimės, o vaikas tai labai jaučia. Kažkaip pati nusiraminau ir vaiko baimė sumažėjo. Nesakau, kad buvo lengva. kantrybės reikėjo be galo daug ir dar jos reikia, nes baimių dukrytė dar turi, tik jos tikrai švelnesnės ir mažesnės.

O maniske nieko nebijo, tik siurblio issigasta... Tai po truputi bandau ja pratinti, kaip prie gyvunelio, sakau nebijok, jis geras, tai kai isidrasina, prieina, paglosto, bet jei ijungiu, tai vel i kamputi pasislepia...

as irgi siandien net isigandau pradejau siurbliot o vaikas pradejo isteriskai verkt

Mes tai labai tamsos pradėjom bijoti atrodo , kad ir nebuvo niekad išsigandęs , bet va prašo vakare visuose namuose šviesas sujungti bandau išmokinti patį įsijungti kai reikia ir išjungti , kad žaisliukai miegoti galėtų, sunkiai sugalvoju , kaip čia elgtis

As iki sio menesio galvojau,kad auginu bebaime .Bet po paskutinio apsilankymo pas gydytoja teko pakeit nuomone .Mes i poliklinika zygiuojam tik pasiskiepint,todel vaikui,matyt,ta istaiga ir moteriske baltu chalatu pradejo asocijuotis su skausmu .
Net nejaukiai pasijutau kai tik izengus i kabineta mano dukra apsivijo kakla ir puole i asaras.Neleidzia nei pasvert jos nei juo labiau gerklytės paziuret.O ka jau kalbet apie skiepa .O iki pusantru net nevergdavo kai ja skiepindavo.

manau tik, kad negalima vaiko vadint bailiuku: tai ir įžeidimas, ir kartu patvirtinimas, kad ,,taip, vaikeli, mes iš tavęs to tikimės.
o maniškis visada labai nemėgo plaut galvos, rėkimas būdavo baisus. bet po paskutinio galvos plovimo (prieš mėnesį) jis taip įsibaimino, kad dabar jau tik kriauklėj užpakaliuką tesiduoda nupraust, o apie vonią - nė kalbos. negana to, ir man neleidžia praustis, tuo metu verkia ir sako bijau.
aš vis dar tikėjausi, kad tai kaprizas, bet neseniai įsitikinau, kad tikrai baimė.
ką daryti? laukti, kol praeis? taip ir darau, bet kad jokiioo pagerėjimo per visą mėnesį.

ir maniskis tamsos pradejo bijoti,anksciau nebijodavo, o dabar
jis moka ir sviesa isijungt,bet vis tiek bijo
o del siurblio maniskis kol buvo maziukas gal iki 8men nebijojo, o paskui sakes, kaip mes vargom, gal gera menesi, kai tik mama eina siurbt, vaikas rekia,todel mama pradejo tvarkytis tik kai tetis grizdavo is darbo
o veliau jau priprato dabar net kariauja del siurblio pats nori ijungt, isjungt,labai patinka siurbliut,antgalius keist
todel manau neverta labai kreipt i viska demesi, manau vaikai is visko isauga

Mano dukrytė tamsos irgi labai bijo. Ir nežinau iš kur ta baimė atsirado
Jau kelintas mėnuo miegam tik prie naktinio šviestuvo. Jeigu naktį prabudusi išjungiu, tai kažkokiu būdu ji pajunta, kad tamsu ir ima verkti Neišmanau ką ir daryti, kaip tą baimę įveikti. Vis tikiuosi kad išaugsim.
Maudynės irgi ne pats maloniausias dalykas. Turiu omenyje galvos plovimą. Turbūt už šitą veiksmą mano dukružėlei nieko nėr baisiau... Dar bijo mašinų signalizacijų...