Mamos, nuo kada tiksliai vaikai pradeda bijoti svetimu zmoniu?
Mano mazylei dar tik 4,5 men., o ji jau bijo.

viena karta buvo atejes mano brolis, paeme ja ant ranku, jis minute pagalvojo ir kaip issiverke. Vos nuraminau.

Vakar i pokalbi atejo aukle. Ta pati istorija. Kazkur minute ziurejo i ta aukle, o po to  [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/q/bawling.gif[/img][img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/q/bawling.gif[/img].
Visa valanda negalejau nuraminti, tiesiog siaubas kazkoks [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/q/sadsmiley.gif[/img]

O taip norisi jau pradeti lankyti baseina, muzikos pamokas, dazniau i svecius eiti. Bet kad prades verkti.
suprantu, kad kitos iseities nera. Reikia eiti ir jokiu kalbu, nes kuo toliau tuo turbut sunkiau bus.

Bet is kitos puses ka su tokia reksniuke daryti.
Kad girdetumet koki turi balsa [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/_950/wonder.gif[/img]....

Supermama, tai, kad tavo mazyle bijo nepazistamu, labai geras zenklas, rodantis, kad ji jau skiria savus nuo svetimu. Ir tikrai nereikia del to jaudintis  ;) Blogiau butu, jei ji gerai jaustusi tiek ant ranku pas mama, tiek pas zmogu, kuri mato pirma karta. Tokiu atveju jau rekomenduojama konsultuotis su gyd., na, tik neatsimenu tiksliai kokio amziaus mazylis isgyvena sita stadija. Veliau 7-9 men. prasideda kitas periodas- atsiranda didziulis prisirisimas prie mamos, visi kiti seimos nariai lieka nuosaly. Mazylis kiekviena minute nori matyti mama salia. Veliau jis pradeda tyrineti pasauli savarankiskai, ismoksta zaisti vienas. Taigi ir tavo dukrele dabar jauciasi saugi tik ant mamos ranku, o po kurio laiko dziaugsmingai "kalbins" ir sypsosis nepazistamiems.  :) Be to visi vaikai skirtingi, kiti ilgai vaiksto "isikabine i mamos sijona". O tai mano nuomone jau negerai. Todel tikrai nereikia atsisakyt nei baseino, nei muzikos pamokeliu. Juk salia mazyles bus mama, kuri ja padrasins, kol to reikes. O veliau tikrai ateis diena, kai dukryte pati pamojuos rankute ir nubegs zaisti su vaikais  ;)

maniskis iki 4men su visais draugavo, sypsojosi ir ejo per rankas. per ta laika pakeiciau 2 aukles o jam nieko.atejus 5men ir po savaites nuvaziavus pas tevus buvo rekimo ant viso namo [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm45.gif[/img]
dabar, jei kas pas mus i namus ateina, tai dar nieko-paziuri itariai, apie 10min prisipratina ir tuomet galiu net viena palikt. bet isvaziavus i svecius-svetima aplinka ir veidai.... [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm36.gif[/img]. visa laik reik ant ranku laikyt, pas nieka neina... kartais pagalvoji, ot geras vaikas, savus zino ;D  

Pirmą kartą, kad bijo svetimu, pastebėjau, kai buvo 1,5 mėn. Pakalbino ją nepažystamas dėdė, tai ji akytes išvertė, susiraukė, lupa patempė ir verkti graudžiai pradėjo. o dabau 5 mėn. irgi problema palikti, nors broli mato kiekviena diena, bet kai palieku vienus, gryžusi randu rėkiančia. Tai buvo ir kai pas senelius nuvažiavom - tik po keliu dienų pradėjo truputi buti ir pas juos ant rankų.  :'( . O kai pas mama ant ranku sėdi, tai kokias 10 min. įtariai žiūri į svetimus, o po to pripranta ir pradeda dainuoti  ;D.
Na, bet kai kuriuos žmones prisiledžia lengvai ir šypsosi iš karto, aišku, mama visada šalia turi buti  ;)

Maniškiui svetimų baimė pirmą kartą buvo 3 mėn, kai su juo nuvažiavim pas draugus. Vargšelį kai pradėjo visi čiupinti, ant rankų imti, tai tokias dūūūūdas paleido  [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm14.gif[/img].
Dabar mums 4,5 mėn. Stengiuos, kad kuo dažniau matytų mano draugus, gimines. Bet vistiek nevisi patinka.
Prieš pora dienų labai išsigando vienos draugės. Paverkė, paverkė, o paskui iš smalsumo vistiek į jos pusę sukasi ir žiūri. Vėl paverkia, ir vėl sukasi į ją ir akių neatitraukia.  :)  Išgelbėjo tik lovytė ir saldus miegelis  :

O mano nebijo kitu...  Nors jau beveik 10 men. Bet buvo teta su pusbroliais paziureti vaiko, tai "ejo" per rankas ir nieko. Ir su aukle normaliai, nebijo. Tai ka, dabar blogai? tartis su gydytoju?

manoji bijo svetimų žmonių nuo kokių 5 mėnesių. Dabar 7,5 mėn. ir niekam negaliu palikti, duoti panešioti, pas gyd. labai įsiverkia. Atrodo vaikas bijo visko. Netikėti garsai gąsdina, nematyti žmonės gąsdina, mažai matyti žmonės irgi gąsdina. Nemanau, kad tai blogai. Teoriškai, pagal psichologijos vadovėlius - visiems vaikams baimė atsiranda apie 7 mėnesį , bet juk griežtų ribų nėra, stipriausia baimė būna 11 - 18 mėn., po to silpnėja. Psichoanalitikai teigia, kad "vaikas ne tiek bijo paties svetimo asmens, kiek galimybės, kad tas svetimas asmuo atskirs jį nuo motinos" ir beje jau žinoma, kad duodamos savo vaikus panešioti kitiems, bandydami įpratinti prie svetimų žmonių, jūs neišmokinsite vaiko nebijoti, nes "vaiko baimės jausmas daugiau priklauso nuo vaiko brendimo, biologinių ypatybių negu nuo socialinės aplinkos poveikio". Paprasčiau, kad baimės yra "išaugamos", o mums mamoms belieka sulaukti kada tai patsitiks.
Dar yra išsikyrimo nerimas, tai jis vaikui pasireiškia maždaug nuo 6 mėn, stiprėja ir stipriausias būna 9 mėn. O tarkime 3 metukų vaikas nebe taip verks paliktas darželyje negu 1,5 metukų vaikas..Visos baimės, nerimai augant silpsta. Mamos turėkite kantrybės...

Pas mus svetimu baime pasirode gal nuo 6 men. ir mazdaug nuo tokio laiko jau suprato, kad pro duris einanti mama gali ilgiau negrizti (seteti prie PC), taj primigtynai reikalaujam, kad griztu Svetimu bijo tik tu, kurie neleidzia susipazinti, t.y. paciupineti ir patampyti nosies  ;D

Maniskis buvo issigandes svetimu gal tik 3 kartus, bet jau taip issigandes pradejo verkti, kad net mano raminimai ir nesiojimai ant ranku nepadejo, verke gal kokias 10-15min nesustodamas.Tai buvo kai jam buvo 5men, 6men ir 7 men.O issigandes buvo vis tu paciu zmoniu (tikriausiai jau labai nepatiko jam jie)
O siaip jis nebijo svetimu, sypsosi jiems, kalbina tik iskarto neina jiems ant ranku, pirmiausiai apsiziuri, apsipranta, o tada jau ir eina.

Nekvaili tie vaikiukai, zino, kas jiems nepatinka ;D Pvz. labai nepatinka zmones kurie garsiai kalba, lenda per arti, arba stipriai issikvepinusios moteriskes. Kaip tada neapsizliumbsi... O siaip tai mums buvo periodas, kai ziauriai nepripazino net seneliu, uzeinanciu kas pora dienu. tada jai buvo 6 men, ir per keleta savaiciu praejo. O dabar ramiai paliekam seneliams, su kitais zmonem tai aisku kad nepasiliktu. Neisivaizduoju, kaip reiketu pripratinti prie aukles, jeigu vien rekia su kita mociute, kuri tvarkingai lankosi kas savaite.

O maniškė svetimų žmonių nebijo, nors jai jau 5.5 mėn. ??? Tiesa, galima aiškiai skirti vaiko reakciją, kada pamato svetimą žmogų. Pirmiausia jį apžiūri net sulaikiusi kvėpavimą, ištyrinėja akis, bet dūdų nepaleidžia, netgi leidžiasi paimama ant rankų. O va kai pamato, kad mama išeina iš kambario ir palieka ją vieną, dažnai pakelia triukšmą.

maniskis nebijojo zmoniu kol nepamate baisios raganos,kai savo maziu pervysciau tulike.ta boba buvo negre ir suveltais plaukais,su juodais drabuziais ir kazkokia skara.tokia baisuokle,as pati net nemaloniai pasijauciau.ta paziurejo i mano maziu,kuris ta pacia minute isiverke :'(
ir praeita savaite :pardaveja buvo negre ir uzkalbino mus,tai mazius vel isiverke.nuo tol labai atidziai apziuri zmones,ne bet kam nusisypso,(dabar 8 men)o pries 2 menesius buvo toks socialus,visiems issisiepes iki ausu.

Mano vaikas irgi pradejo zmoniu bijot nuo 4-4,5 men., niekas negaledavo ant ranku paimti, tik jam pazistami zmones. Bet dabar jam  11 men., tai jau visai kitaip elgiasi, is karto pas nepazistamus ant ranku neina, bet apsiprates, tai neverkia kai kas nori ji paimt ant ranku. Bet su svetimu vienas kambary tai nepasilieka.

mums tik 2 men.  ;D taciau jei aplinkui daugiau svetimu zmoniu [smiley=Ignored.gif], tai oi kiek daugiau verkiam [smiley=20.gif], kad tik niekas neimtu [smiley=000064.gif]. O pas mama, viskas OK,  [smiley=jumpnbaby.gif] dar geriau kai ir tete salia [smiley=family.gif], na iskarto visai kitas vaikas, guguoja laiminga [smiley=dazzler1.gif].

O maniskis 8 men. kudikelis puikiai skiria svetimus ir savus, taciau yra toks "sypsutis", kad labai retai kada lupa patempia. Kaip tik jis prie svetimu dar stengiasi geresnis ir simpatiskesnis but. O tik lieka dviese su mama, iskart rodo kita savo puse.

Labas mamytes turiu problema mano liaulius labai bijo svetimu zmoniu, problema kai reikia eiti i poliklinika ten prasideda zvygimai net gydytoja negali normaliai apziureti, arba jei ateina sveciu tai klykia, rekia o jei dar kas pasnekina tai patikekit neimanoma nuraminti, sypsosi tik man ir teciui, o siaip mums tai jis labai linksmas vaikutis. Kame reikalas iki kiek tai tesis tas bailumas, kaip jusu vaikuciai gal ne vieni mes tokie

Na, gal mes dar mazokos, bet svetimi mums patinka, tada ji ziuri ir buna daug ramesne nei su manimi viena.....ja nuo mazens lanko begales daug zmoniu, mergyte nespeja gaudyti , tai ir visai ju nebijo....jokio skirtumo...bet gal dar pasikeis.......Gal taviske nelabai daug maciusi svetimu gal tiesiog jei baisoka, kai nepratusi? o gal toks amzius?

Maniškė tai nemegsta tam tikrų žmonių- nežinau jos kriterijų, bet su vienais būna iš karto drąsi, o prie kitų reikia priprasti.

na va ir pas mus ta problema,kol mes tryse ji linksma krykscia zaidzia viena,su ja nereik uzsiimt,na tik jei kas ateina tai viskas kapec ,nuo ranku nenulipa, zirzia baisu,bijo ir mociuciu,nu visu,net nenumanau kaip cia pratint prie tu zmoniu,vengiu kur iseit nes pavargstu nuo jos zyzimo,ir nesiojimo

Maniškei dabar 9 mėn ir ši bėda jau praeity. Buvo periodas, kai bijojo svetimų. O jau kai ant rankų kas paimdavo, tai išvis.... Bet išaugo. Dabar mielai visus apžiūrinėja, pakalbinta šypsosi tokia santūria šypsena.
Manau, nėra ko jaudintis - išaugs ir jūsų leliai iš tos bėdos

maniskis labai nemegsta demesio jei jo nekalbini tai tada gal ir nieko pavyzdziui parduotuvej ten i ji niekas nekreipia demesio, bet jei kas ateina i svecius tai is karto visas demesys jam ir tada amen

jei bijo svetimu, o glaudziasi prie mamos (tecio) ir nepaleidzia jusu is akiu, reiskia, su jumis vaikas jauciasi saugus - formuojasi saugus prisirisimas. dziaukites, kad vaikas jus laiko savo gynejais ir saugotojais! o su laiku, kai pasijaus saugus, vaikas isidrasins ir prades daugiau bendrauti.

seip jau panasus klausimai buvo uzduoti psichologei. va vienas linkas:
http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=599

musu kol kas nebijo, tik retkarciais, kai pamato nematyta veida pradeda verkti

Smagu, kad mano vaikelis nebijo svetimų žmonių, bet ir nemėgsta būti jų kilnojamas ir trinamas. Aš tai puikiai suprantu- argi mums malonu, kai kas nors įkyriai lenda- utiutiu

Laba diena, mano 6 mėn. sūnelis labai bijo svetimų žmonių, pripažįsta tik mamą ir tėtį, dar truputi močiutę, o visų kitų labai bijo, tik pamatęs puola verkti. Iš tolo dar truputi toleruoja, bet is arti pakalbintas ima šaukti. Nebežinau ką daryti, pas mus negali ateiti svečių ir mes niekur negalime išeiti.

Pas mus buvo ta pati problema, niekas negaledavo atvaziuoti, o mes ir patys niekur nevaziavome, nes tik pamates svetima zmogu is karo uzsiverkia ant tiek kad budavo nezinau kaip nuraminti. O kai ateidavo laikas eiti pas gydytoja tai imdavausi uz galvos ir sakydavau, kad tik greiciau apziutetu nes budavo baisu ant visos poliklinikos verksmas. Ir taip kazkur iki metu. Po to eme jis labai keistis, daresi visai kitas vaikas dingo visas bijojimas, visi verksmai, aisku i rankas ir dabar ne bet kas paiima , bet uztat jau daug drasesnis, o pamates vaikucius tai is viso labai noriai su jais bendrauja ir zaidzia. Tikiuosi ir tavasis mazulis kai paugs irgi turetu pasikeisti, daugiau supras ir nebebijos. Sekmes

Nors ir neturiu įgaliojimų, bet vis tiek įkišiu savo trigrašį. Šis skyrelis yra skirtas suaugusių žmonių problemoms, o apie vaikų problemas yra atskiras skyrelis "Klausimas vaikų psichologui". Todėl tema atsidūrė ne vietoje. Temos autorė galėtų paprašyti moderatorių perkelti ją į reikiamą vietą, kur bent jau gali tikėtis sulaukti atsakymo.

sutinku, as labai netycia cia isspausdinau, neperskaiciau iki galo, kad tai suaugusiu psichologas, bet nebemokejau kaip atsaukti, labai noreciau kad mano problema perkeltu i vaku psichologo skyreli

Galima ir man į asmeninę dėžutę parašyti, kad atsakyčiau, nes čia pažiūriu tik retkarčiais.

Tai yra visiškai normalu, kad 6 mėn. amžiuje kūdikiai bijo svetimų žmonių. Tokį etapą praeina visi kūdikiai, tik pas vienus baimė gali būti silpniau išreikšta, pas kitus stipriau. Ši bamė yra susijusi su vaiko tobulėjančiais gebėjimais mąstyti, lyginti. Dar tik vystosi pastovumo suvokimas (jei matau ne mamą ar tėtį, reiškia jų nebėra, taip galvoja tokio amžiaus kūdikis, todėl ir bijo svetimų veidų, be to, jis pradeda aiškiau skirti veido bruožus, ir atpažįsta veidų skirtumus). Nepažįstamų žmonių baimė gali išlikti iki maždaug 12 mėn. . Kol vaikas bijo, geriau jį apsaugoti, kad turėtų galimybę saugiu atstumu stebėti žmones, kurių bijo.

Labai jums Aciu, kazkaip ramiau pasidare, zinosiu dabar kad vaiko nereikia kankinti ir per prievarta pratinti, kaip daug kas patare. Labai ACIU

Ar galima kaip nors išspręsti mano problemą ?
Julijos (5 m.) tėtis turi pusbrolį Ramūną (apie 25 m.). Vasarą prie ežero Julija ir Ramūnas buvo geri draugai: Ramūnas ją nešiojo "ant kukurų" , lakstė kartu, žaidė. Po kelių mėn. (kaip tik vyko karas Irake, TV rodė daug siužetų apie kareivius) atvyko Ramūnas pas mus su kariška apranga (jis karininkas). Julija baisiausiai išsigando . Dabar Ramūno bijo ir su paprasta apranga: neina net į tą kambarį, kur svečias, net nežiūri - nusisuka.
Gaila vaiko, šnekam ir gražiuoju ir piktuoju. Nepatogu prieš Ramūną - jis taip pat blogai jaučiasi.

Tai tik viena iš daugelio Julijos baimių. Apie baimę gyvūnams rašiau neseniai. Dar viena - tualete iš po plytelių išlindo toks vabalytis (bespalvis be galvos ). Pusę dienos nėjo į tualetą, paskui tris dienas neleido uždaryti tualeto durų, reikėjo stovėti ir ją "saugoti". Sako, gali padėti homeopatas? Ar jau čia reikia daktarų?

Mano knopke jau menuo kaip bijo svetimu.Kai tik kas ateina ar mes kur nueinam paleidzia dudas ir tiek isiverkia kad baisu!! Nors siaip nera verksniuke.Po tragisku asaru apsipranta ir tada jau gerai,bet kartais vel prisimena ir dar paverkslena.Nepatogu net pas gydytoja,susikalbeti neina.O dabar paskyre masaziukus ir mankstele tai nezinau kaip bus-puse"seanso" Ka darot?Ir kada tai praeina?

Mano irgi verkia kitiems ant rankų. Poliklinikoj kažkodėl ne Praeis...kada nors... Mane tai labiausia biesina, kad kai kurie dėl to nervinasi, tipo manęs nepripažysta tavo vaikas. O ką aš jam galiu padaryt? Negi aš kalta, kad vaikis dažniausiai tik namiškius mato ir tik su jais jaučiasi saugiai

Nesijaudink. Poliklinikoj man visos 3 bliauna... Nei močiučių, nei tėtukų vienu metu nepripažino (gana retai matomės). Bet pastaruoju metu reikalai bent jau šiek tiek pagerėjo. Šiaip pastebėjom, kad jos geriau reaguoja į jaunesnius žmones. Kol neapsipranta, aš niekada neleidžiu jų niekam imti ant rankų (čia žinoma nekalbu apie gydytoją). Apsikabinu kad ir visas tris iš karto. Vėliau jos savaime įsidrąsina. Visada pasakau joms, kas ateis į svečius, kai ateina, sakau vardus - tipo supažindinu.

na ir mes turejom sia problema apie 6 men. kai buvo. Tai vaikis bijojo visu is eiles, jo niekas negalejo pakalbinti, o jei pamatydavo koki nauja zmogu tai is viso verksmo budavo ojojoj ir dar vaiku bijojo, tai pastebejau, kad ramiau buna jei paprasai sveciu nekreipti demesio, nekalbinti ir is viso net neziureti i vaika, duodavau zaislu, uzsnekindavau ir apsiramindavo. O virsune buvo, kai ir televizoriuje zmogaus veida pamates pradedavo saukti ir taip buvo apie menesi, o po to apsiramino, aisku ant ranku retai kuriam eina, bet svarbiausia, kad pas mane jauciasi saugiai ir net nusisypso svetimam, bet ne kiekvienam.

Musu irgi buvo, na dar ir dabar yra bailiuke svetimu zmoniu atzvilgiu. O tie svetimi tai buna ir seneliai, bei mociutes, nes retai juos mato. Kuri laika nesmagiai jauciausi, kai pamaciusi seneli mazoji taip paleisdavo dudas, kad kazi kas atrodo ivyko Bet dabar jau visi zino ta jos savybe, tai po truputi bando prisipratinti, galiausiai ir ant ranku pas kitus nueina. Taip kad nepergyvenk, isaugs su laiku

na matau kad dauguma ta pati problema kad bijo svetimu zmoniu.Mano namuose pastovei uzsuka draugai seneliai tai mazulka isvis nebijo svetimu zmoniu.Visiems sipsosi ir juos kalbina.Na manau kad nebijo del to kad nuo pirmu menesiu aplinkui ja sukiojosi daug zminiu. todel ir nebijo svetimu zmoniu.

Man irgi atrodo,kad vaikas tada nebijo,kai jo aplinkoj ne vien tik mama kiaura diena mirguliuoja,o dar kas nors Manoji irgi jau koki menesi nepripazista jokiu kitu zmoniu, tik mane ir teti.Mociutes ir apskritai kitus zmones mato retai,auga 'naminuke'.Tikiuosi,kad tai savaime praeis.

Pavasari susipazins,o siuo metu geriau tegul nemato,kad ligu neprisirankiotu

Nematau ir aš nieko keisto, kad vaikas bijo svetimų žmonių, jei per dienų dienas mato tik mamą...
Mano mažylis, būdamas 4-5mėn.neprisileisdavo net tėvelio O gi todėl, kad jį matydavo tik 2val. per parą.Kai išeina į darbelį mažius dar miega,o kai grįžta, jis neužilgo vėl eina miegoti.Juk tai normalu.
Senelių irgi nepripažysta iš kart, nes nuvažiuojam į mėnesį tik 2 kartus.Bet pabuvęs dieną, sekančią jis jau jiems šypsosi

Maniškė irgi kažkur prieš mėnesį pradėjo bijoti Pripažįsta tik mane ir tetį. Nors, atrodo, ir nesėdim tarp keturių sienų, bet matyt toks amžius. Tikiuosi iki metų praeis, nes net baisu pagalvoti, kaip reiks palikti auklei

O mano kleckutis tai labiausiai bijo kitu mazu lialiu. Kai telike pamato kudikio veiduka, tai is pradziu stebeilijasi, o po to jau lupa pradeda tampyti - gerai kad telike viskas greitai keiciasi, tai nespeja dudu paleisti. O vat kai realybeje lialiu sutinka, tai stebeilijasi tik tol, kol kitas lialius neisleidzia garso, o tada jau tokias paleidzia, kad net nuraminti sunku.

Ar dar kas nors su tuo susidurete

Mano 8 men. pypliukas dabar gal koki menesi pas kitus zmones ant ranku neina. Siaip pakalbintas sypsosi, viskas gerai, bet nebandykite paimti .Ir visai tai ne del to, kad tik su mama ir teciu auga, kitus retai mato. Mano pirmasis augo taip pat, o svetimu visai nebijojo. Bet viskas isaugama.

maniškė irgi prie mamos sijono prilipusi. Neduok Dieve, kas nors labai garisiai ją pakalbins ir jei dar bandys prisiliesti, tai lūpą tuoj patemps ir balsu pravirks. Bet vaikus tai skiria- patinka, spokso ir prisiliesti leidžia ir mamos nereikia. Bet ir ne prie visų suaugusių ji pradeda verkti, kitiems dar nusišypso

Maniškis irgi jautrus Taip būna subtilesniems, jautresniems, ir kurių apsupty nedaug žmonių sukiojasi. Tad aš stengiuosi pati pas draugus nuvažiuot, i SM meetukus retkarčiais, močiutė kas trys savaitės pas mus atažiuoja, tėtis po tris valandas pasilikdavo, kol sportuodavau. Bet žinoma- vistiek verkia truputuką prie svetimų (čia kaip ir kai sulčiaspaudę įjungiu- staigiai daug pasikeitimų- gąsdina mažuliuką ). Pastebėjau, janėliai vaikai neverkia, kai lialius pamato, nes prie vaikų jie pripratę.