Laba diena.Ilgai skaičiau klausimus ir atsakymus ,bet neradau nieko kas padėtų išspręsti mūsų problemą ,todėl pradėjau naują temą.Problema tokia- šešių metų mergaitė dažnai sirgdavo peršalimo ligomis.Nustačius mikoplazminę infekciją jai skyrė antibiotikus.Pradėjus vartoti antibiotikus ji pradėjo dažnai šlapintis.Tačiau gal tai tik sutapimas.Pastebėjau ,kad mergaitė bėga į tualetą tuomet ,kai susijaudina ,ir visuomet ,kai reikia eiti miegoti (darželyje prieš pietų miegą ir namuose vakare).Ji pradėjo bijoti eiti į darželį ,nes dėl bėgiojimo į tualetą ją bara auklėtojos .Iš tiesų ir namuose netekę kantrybės nežinome kaip elgtis ,kai dukra nespėjusi užsimauti kelnyčių vėl šaukia ,kad dar nori ir taip tęsiasi daugiau nei valandą ir visuomet su ašaromis ir daugybe klausimų - "kada man nebereikės sisioti ","ar aš dar noriu,o gal man tik taip atrodo","man labai liūdna" ir taip toliau .Panašios problemos yra ir su tuštinimusi.Nenorėdama tuštintis darželyje arba naktį ji ir ryte ir vakare tiesiog per jėgą bando pasituštinti.Šiuo metu mes girdime iš dukters tik klausimus apie šlapinimąsi ir tuštinimąsi ir planuodami pramogas ar keliones turime išsiaiškinti ar bus tualetas. Šeimos gydytoja išklausiusi mano pasakojimų bei atlikusi šlapimo tyrimą nusprendė ,kad tai psichologinė problema.Mes lankėmės pas psichologę.Ji pabendravusi ir su manimi ir su dukra nerado jokios psichologinės bėdos.Tik patarė vartoti vitaminus ir maisto papildus ,nes dukrai gali trūkti tam tikrų maisto medžiagų ir dėl to ji yra jautri.Mergaitė iš tiesų yra labai jautri ir paniškai bijo gydytojų.Todėl šeimos gydytoja nerekomendavo kreiptis į kitų sričių specialistus (ginekologą ar urologą).Labai prašau patarkite man.Jei tai psichologinė problema tai kaip mes turėtume elgtis su dukra?Ar nekreipti dėmesio ir leisti jai eiti į tualetą kada ji nori (nors kartais nieko nepadaro), ar stengtis vengti kalbų apie tai ,o gal atsakinėti į kiekvieną jos užduotą klausimą ?Ir kaip jai paaiškinti kas su ja darosi?Iš anksto dėkoju.

Toks mergaitės elgesys rodo padidėjusį nerimastingumą. Nežinia, su kuo nerimas susijęs. Iš to, kiek Jūs aprašėte situacijos, manau, kad būtų reikalinga psichologinė pagalbą- individualūs užsiėmimai- žaidimų terapija, kas padėtų sumažinti nerimą. Verta būtų nueiti ir pas vaikų psichiatrą. Internete pabandykite surasti informacijos apie obsesinį -kompulsinį sutrikimą. Šiam sutrikimui yra būdingi pasikartojantys veiksmai, kurių žmogus pats negali sustabdyti. Šių veiksmų paskirtis- mažinti nerimą. Man šiek tiek primena šį sutrikimą (bet tik primena, jokiu būdu nesakau, kad jis gali būti)
Būtinai leiskite vaikui eiti į tualetą kiek jis nori, ir perspėkite kitus, kad leistų. Šie draudimai kelia dar daugiau nerimo, ir nepadeda spręsti problemos. Manau, kad galima kalbėti su dukra, kiek ji nori apie tai. Atspindėkite jausmus dukros- kad ji nerimauja, kai nori eiti į tualetą dar ir dar kartą.
Nueikite dar kartą pas kurį nors kitą psichikos sveikatos specialistą, jei psichologė sakė, kad viskas gerai.

Dėkoju psichologei už patarimus.Išsiaiškinau ,kad dukra , matydama ,kaip barami ir gėdinami kiti darželio grupės vaikai (kai pasituština ar pasišlapina į kelnytes) bijo ,kad taip neatsitiktų ir jai.Gal čia ir yra toji nerimo priežastis ? Šiuo metu atostogausime ,pakeisime aplinką , ilgesnį laiką dukra nelankys darželio , gal pasikeis jos elgesys...