Nežinau, kaip jūs, bet aš esu prieš . Mano dukra būsima ketvirtokė. Per tuos metus neaiški vertinimo sistema mane varė į neviltį. Pas mus pasikeitė trys mokytojos Tai viena vertino saulytėmis, debesėliais, kita raidelėmis, kita visai nevertino mat švietimas draudžia.
Stebejau dukrą. Kuomet vertinimas buvo - jos požiūris į mokslą buvo kitas. Ji labai gabi - į pirmą klasė nuėjo laisvai skaitydama (čia aš giriuosi ). Todėl vertinimo sistemos nebuvimas leido jai atsipalaiduoti... Jos gabumų užtekdavo tam, kad praslysti pamokų metu (kažkada ir man taip buvo, tačiau vėliau srėbiau pasekmes pilnu šaukštu todėl nenoriu, kad pasikartotų mano dukrai).
Ėsmė ta, kad kuomet nėra vertinimų -pvz. aš ( o ir dukra ) nesuprantu kokiam lygyje ji mokinasi, kaip ji pasiruošia pamokoms. Nežinau ar reik man su ja atskirai dirbti ir t.t.
Kaip Jūs manote, ar pažymiai traumuoja vaikus? Juk mes visos užaugom su dvejetais ir penketais. Bet nenumirėm.

pas mane situacija ta pati, taip ir nesuprantu, žiūrėdama į debesėlius ir saulytes, kaip mano vaikas mokosi Vat kai po metų eisim į 5 klasę, manau, mane ištiks lengvas šokas

Pas mus rašo raidėmis. Vaikai jie vistiek supranta, kad viena raidė yra gerai, o kita yra blogai. O tėveliams tai tikrai nesupantama. Manau jeigu jie nori tipo vaikus apsaugoti nuo streso gaunant blogą pažymį tai tikrai tai nepavyksta vaikai nėra kvaili jie labai greitai viska supanta kuri raidė ar saulutės ar debesėliai ką reiškia.

Kažkokia nesąmonė tas pažymių nerašymas iš tikro tai Va, maniškis nešė raštiškus įvertinimus. "Kristijonas, žinote, puikiai išmoko eilėraštį". Abasratsia... O jeigu neišmoko? Tada nieko nerašo. Kad nesutraumuotų. Manęs gal O tai iš kur man, blyn, kaip motinai žinot, apskritai priklausė tą eilėraštį išmokt ar ne, ką?

Dabar paskutiniu metu pradėjo rašyt procentus. "Matematikos testą parašė 80 procentų" - nu dėkui dzievui, nors tiek Tada bent gali malkų išlaužyt - išsiblaškėlis jis pas mane, tai po malkų išrašymo bent kiek pasistengia Bet kuo tada tie procentai nuo pažymių skiriasi?

Mano sūnui rašomos raidės:P-tai 10, Lg-9, G-8,7,6, Pt-5, N-neatlikta.Viskas aišku, tik kartais norisi pasiginčyti dėl vertinimo objektyvumo

Dazna mama, kurios vaikiscias gan stipruolis -moksliukas, nori pazymio. Kitokia mama, kurios vaikas"kitoks'- nori jo nezlugdymo.... ve ir emesi svietimo sistema lygiuotis i "visiems neskauda" Nu, sakykit mamutes, kas yr neaisku tame, kai matot savo vaikucio diktante 10klaidu? Noretumet dvejeto? Kas yr nesuprantamo tame parasyme"neismokai eilerascio, tikiuosi iki penktadienio tau pavyks". Kurioje vietoje yr neaiskumas, kai atsiverte sasiuvinuka matot tai, ka matot? Pazymiu reik ne vaikams, o tevams. Paprasciau? A... penki- prasciau , nei Petras, 10- geriau nei Zose. Lygis aukstas. Ar ne pacios linksminates ir dziugaujat, kai du metus nesnekejes vaikas ima mekenti "beee", ar nebuna smagu, kai neturejes zalio supratimo apie spalvas, ima ir susipranta, kad raudona, tai ne melyna... Zinoma, jei palyginsime su Antanu, kuris , rodos, gimes jau spalvas mokejo, o snekejo jau nuo astunto menesio... Norit lygint su kaimynu, ar zinoti savo vaiko progresa?

Manai mokytoja linkus skriausti tavo vaikuti? Kalbejai su ja apie tai? Kaip manai, kodel ji neobjektyvi?

Nenoriu aš lyginti savo vaiko su kitais. Nors nesakyk, kartais tas lyginimas labai "veža". Tik toks, kur vaikai patys suvokia, kad jos geriausias draugas mokosi gerais pažymiais, o jis ne - jam norisi pasitempti. O tevų vaidmuo čia turėtų būti, kad vaikas nepasijaustų prastesnis, o ugdyti norą stengtis, nes GALI BŪTI KITAIP. Sakau tai iš savo asmeninės patirties...

Pas maniske irgi raso raidem, bet vertina ne tik ta darba, bet kiek padaryta pazanga. Jei diktante budavo 10, o paskutini karta padare tik 5, tada buna labai gerai, o jei budavo 3 klaidos, o padare 5, tada vidutiniskai.
Man tai toks vertinimas tinka ir tevams ir vaikams buvo isaiskinta, aisku tie kartais piktinasi, kad klaidu vienodai, o vertina nevienodai. Bet man tai atrodo labai logiska.
O maniske jei butu macius, kad pas kitus geri pazymiai, o pas ja prasti (pas ja didele problema buvo lietuviu kalba, dabar beveik jau susitvarke), tai butu visiskai nesimokius, o kai vis gaudavo pagyrimus, buvo stimulas stengtis.

Na aš sutinku - vaikai skirtingi tai vertinimai juos skirtingai veikia. Gal prasčiau besimokančius vaikus prastas pažymys blogai veikia, bet maniškei - tai stimulas pasitempti. Kai tik nebuvo jokio vertinimo, tai nebuvo ir pamokų užduota. Vertinimas nors šioks toks atsirado - pamačiau vaiką beruošianti pamokas
Tiesiog manau vertinimo nebuvimas arba "tipo jis yra", tai tolygu - "kaip padarysi, taip ir gerai". Juk pvz galima išmokti eilėraštį. Bet kai tu jį deklamuoji - ji galima atpilti kaip žirnius į sieną, o galima su intonacija pasakyti. Skirtumas yra, o jei abu vaikai saulytėmis įvertinti? Kodėl tas kuris su intonacija pasakė kitą kartą turėtų stengtis?

Cia jau nuo mokytojos priklauso. Ar ji vertina pastangas, ar tik tai kad bet kaip atlikta.

Man neaišku, ko Jūs tuose vertinimuose nesuprantat. Taigi parašytas klaidų skaičius, ar ten kokios raidės... Su dangaus šviesuliais sunkiau, bet nežinau nė vienos mokyklos, kur jais būtų vertinamas darbas

Bet bent pas mus aš tą klaidų skaičių pamatau, kai jie parašo testus ar kokį diktantą. Taip tada be abejo berods viskas suprantama. Bet pavyzdžiui aš jau tris metus trimestruose matau - pažangą padarė. Atsiprašau - KOKIĄ? Vaikas visada šiek tiek tobulėja, net jei jam visai nesiseka mokytis. Dabartinė sistema nepritaikyta tam, kad perteikti tėvams jų vaikų mokymosi lygį.

Su įdomumu perskaičiau šią diskusiją.Reiškia pradinukam nerašomi pažymiai (aš ne Lietuvoj gyvenu).O kaip tada penktoj klasėj? Vaikas, nepratęs būti vertinamas, atseit traumuojamas, įmetamas stačia galva į šaltą vandenį.Kokią traumą tada jis patiria, pirmą nepatenkinamą pažymį gavęs, gal galėtų paaiškinti moderniosios pedagogikos šalininkai.O gal gimnazijose ir toliau paišomos saulytės ir mėnuliukai?

Aš tai dar vieną dalyką matau - Švietimo ministerija uždraudė vertinimo sistemas (kiek žinau betkokias). Tačiau mokytojams taip labai sunku dirbti, tai jie vargšeliai dabar išradinėja iš naujo dviratį. Bando rasti esamoj situacijoj tobulą variantą. Gerai kai pataiko, o kiti vargsta. Esmė darė tvarką, o padarė betvarkę.
Pvz pas mus situacija:
Šiemet pas mus buvo nauja mokytoja. Šviežiai iškepta. Nupirko pažymių knygeles. Ten vertimas galimas tik toks - reikia pasistengti arba pažangą padarė. Tipo juoda arba balta. O kur dingo kiti atspalviai? Vidutiniškai mokytis pas mus pasirodo negalima. Tai visa laimė užbėgo senoji mokytoja - padarė tvarką, patarė jauniklei kaip reik tvarkytis...

Va čia tu LABAI taikliai pataikei. Tą aš buvau užmiršusi parašyti. Penktokai, tai jau startinė laikotarpis į paauglystę. O šis laikotarpis tėveliams ir vaikučiams ir taip LABAI sunkus.

Mano pirmokėlio darbą vertina tulpytėm (surinkus 10 gauna medaus lašą). Visada mokytoja parašo kiek klaidų padaryta, kartais ir kokią pastabą (pvz. rašyk tvarkingai, ar labai daug klaidų ...). Būtų pažymiai, būtų daug aiškiau, bet vieną kartą darbą gali padaryti labai gerai, o kitą kartą privelsi daug klaidų. Taip kad pažymys - tai dar ne tikslus rezultatas, ką tavo vaikas moka.

Tai nieko nebesuprantu Kad pradinukams pažymiai nerašomi tai čia jau aišku, o ką, kiekviena mokytoja gali skirtingai paišyti tuos piešinukus? Viena tulpytes, kita lašelius, debesėlius, dar kita saulytes, šaunuoliukus ir t.t? Tai negi nėra kažkokio reikalavimo, vienodumo? Vat maniškis gauna saulytes, pereitume į kitą mokyklą parneštų man tulpę Nors viena tulpė tai gal mažai, gal reiktų dešimt

Principe tai mes kaip mamos ir to, ir to norim Aš noriu žinoti ir kaip jis progresuoja, ir koks jo lygis apskritai. Gerai, padarė diktante 10 klaidų. Pedagogui savaime aišku, koks čia lygis, o man nė velnio neaišku... Jei tam diktante du sakiniai, tada blogai, o jei du lapai - tada dar pusė velnio
Aš nesigaudau, nežinau, koks yra klasės vidurkis, negaliu palygint su savim, kai mokiausi. Tada gaunasi, kad neaišku. Man, kad būtų aišku, reikia lygint Gerai gerai, gal negražu, bet kas pedagogui aišku iš pirmo žvilgsnio, tėveliams nebūtinai, man gal kitoj sferoj vieno žvilgsnio užtenka, o šitoj - ne.

Pvz. imkim vaiką, kuris vaikščiot išmoko dvejų, ant puodo sėdėt - ketverių, penkerių išmoko kalbėt, o devynerių - skaityt. Progresas yra? Yra. Tai ką, džiaugtis? Jei su kitais nelyginam, galim. Bet kažkas kažkada gyvenime vis tiek palygins! Ir kokios bus pasekmės? Tokiam vaikui tikrai būtų reikalinga, pvz. papildoma pagalba, jį reiktų pratint įdėtdaugiau darbo, kur kiti įdeda mažiau, ir gal tie rezultatai bent kiek geresni būtų? Tai norėčiau žinoti, nu

Nu va aš pabandžiau dar kartą išaiškint, kas man nepatinka

Būtent , visur skirtingai. Kaip ir rašiau - darė tvarką, padarė betvarkę...

Svarbiausia, kad ir, kiek girdėjau, tos pačios pradinukų mokytojos norėtų rašyti pažymius, kad tėvai realiai pamatytų savo vaikų lygį, bet čia jau ne nuo mokytojų priklauso. Nesamonė čia su tuo traumavimu. Pirmoje klasėje dar galima ten meno kūrinius paišyt, bet jau bent nuo trečios reikėtų pažymių. Bet čia aišku ne nuo mokytojų priklauso...

Va tai man ir buvo įdomu.Vokietijoj nerašomi pažymiai pirmose dviejose klasėse.Kai kuriose mokyklose eksperimentuojama ir toliau.Vienoj mokykloj ir toliau nerašomi pažymiai, vaikai nepaliekami antriems metams...Per PISA studiją(nežinau lietuviškai) ši mokykla užėmė krašte pirmą vietą.Taigi atrodytų, kad logikos esama.Bet ši mokykla gauna daugiau lėšų, yra vadinama eksperimentinė - gal kartais čia šuva pakastas? Kaip ten bebūtų, ši problema yra ne tik Lietuvoje, laikas turėtų parodyt ,kas geriau.

Na nežinau, bet man šita sistema nepatinka Saugo nuo traumų, o penktokus po to traumuoja dvigubai... Kokia prasmė?
O iš dukros matau, kad tai tik proga jai tinginiauti.
Gal ta sistema tinka silpnesniam vaikučiui, bet gerai besimokančiam - manau būdas degraduoti...
Manau šitą sistema daugų daugiausiai galima naudoti metus - pirmokams, kad jie adaptuotųsi, kad iš principo gali būti vertinami. O vėliau - normali visuotinai naudojama sistema, o ne saulytes, tulpytes ar raideles...

vat kaip tik ir susidūriau vakar su šia problema.Sūnus baigė pirmą klasę.Vertino juos spalvomis.Vaikas nuėjo į mokyklą mokėdamas puikiai skaityti ir skaičiuoti,visus metus bendravau su mokytoja,sakė,kad sekasi jam puikiai.Vakar pareina vs ne verkdamas-jam nedavė padėkos rašto.Vytukui,kuris negražiai rašo (pati mokytoja taip sakė)davė,Mergaitei,kuri prastai skaito davė,o maniškiam,kuriam,anot jos,puikiai sekėsi-ne.Ir kaip suprasti?Gal jai tiesiog nepatinka mano vaikas,nors nemanau,kad tai turėtų nulemti popierėlių dalinimus.Nereikia man to popieriaus,aš ir taip žinau,kag jis gerai mokosi,bet vaikui atmuša norą mokytis-visus metus stengėsi,o čia kažkokio popierėlio pagailėjo.Ir ką man dabar daryt-susirast mokytoją ir paklaust?

Šiaip turbūt vertėtų susirasti ir paklausti, kodėl taip atsitiko. Ką vertinant buvo dalinami tie raštai. Bent galėsi vaikui žmoniškai paaiškinsi kodėl taip įvyko ir bent kažkaip jo širdgėlą sumažinsi.
Tik klausimas kaip vaiką įtikinti, kad kitais metais reik taip pat gerai mokintis

Na, pradinėje mokykloje man taip pat nerašė pažymių, labai gerai mokiausi ir jokiu būdu nedegradavau. Mano mama puikiai suprato, "Viena klaida", "Dvi klaidos", "Puikiai", "Labai gerai" ir panašius vertinimus. Nuėjus į penktą klasę ANAIPTOL jokios traumos nebuvo, kaip, beje, ir ypatingo paskatinimo mokytis.
Kaip sengiausi pradinėje, taip stengiausi ir pagrindinėje, dabar ir gimnazijoje.

Taigi tikrai nemanau, kad pažymių nebuvimas yra paskatinimas gerai besimokantiems tinginiauti ir nesistengti, bei nesimokyti...

Monie kiek tau metų?

Na, vaiko mokymosi lygi galima suprasti perziurejus sasiuvinius. Jei svaru - reiskia gerai, siek tiek klaidu - vidutiniskai, o kai viskas raudona...
Manyciau, pirmokeliams tikrai nereikia pazymiu... Bet nuo antros klases, jei ne visada, tai uz testus, diktantus ir kt. dalykus reiktu rasyti. Pas mano sunu per 3 metus irgi pasikeite 3 mokytojos. Tai vat antroji (antroje kl.) kartais (piestuku) parasydavo. Na zinot, kai vaikas gaudavo 9 arba 10, namo parskrisdavo kaip ant sparnu. Reiskia - vaikai nori (ir turi) buti vertinami. O visos tos saulytes... pas mus kazkokie nenusakomi gyviai, bet skirtingu atspalviu. Nu jau turi labai idemiai ziureti koks jis - raudonas ar rausvas, ar dar kazi koks...

15, taigi ne taip seniai ir tą pačią pradinę baigiau

Tada tegu man duoda pavyzdžius, kur ten skaitosi labai raudona, o kur ne O švaru tai gali reikšti ir tai, kad dar netaisyta
Nesuprantu, nu

Tak ner te mokykloj zmoniu, kurie atsakytu i jus dominancius klausimus? Ar mokytoja neisskirtu valandeles pokalbiui apie viska, kas tau svarbu, nesuprantama, keista. Yr viens buds issiaiskint, ar vaikiscias vidutiniokas, ar mazagabutis, ar link genijaus. O tas budas- pasikalbet su mokytoja. Suzinosi ne tik jo lygi, bet ir konkrecius dalykus , kuriuos vaikas puikiai geba, kurie nesiseka, kur yr spragos, kokiose vietose reik darbo, kaip galima jam padeti.... (zinoma galima paklausti, kokiam pazymiui vaikas moka , mokytoja atsakys , kad "5" ir pasidarys viskas aisku, ar ne )

Nu supranti, šiaip jau aš dirbu nuo 8 iki 17.30, grįžtu 18.30, taigi nelabai turiu kada valkiotis po mokyklas... Ir nelabai mane suprastų šefas, jeigu aš paimčiau ir pasakyčiau - absoliut perdon, man neaišku, kaip ten kas, eisiu pasikalbėt su mokytoja Paskambinu, kai turiu konkretų klausimą... Tiksliau, aš eičiau, jei būtų kokių ypatingų problemų, jei koks ypatingas įvykis, tėvų susirinkimas, o šiaip, be priežasties - nesigauna man... Žinau, kad yra mamyčių, kurios ten sėdi, mokytojos jas labai mėgsta, jos dar kartais ką nors paorganizuoja, nuperka, ir dažniausiai tai tos, kurias vyrai išlaiko ir jos turi laiko užsiiminėt tokiais dalykais O aš to laiko neturiu... Todėl paklausiu reguliariai kas pusė metų O norėtųsi dažniau...

Man regis, normalu yra, kad šeimoj abu tėvai dirba, todėl nelabai man patinka tokio stiliaus pasakymai - eik, kalbėk. Kodėl negali būt aiškiai gražiai pasiekimų knygelėj parašyta, kad man būtų iš karto aišku ir nereikėtų niekur eit?

Jei neaiskumas del vaiko mokymosi rezultatu, pasiekimu ir t.t. yr bepriezastis, tak kaip panelei patogiau Kuom padeti keis 5, 2, 6, 7, 5, 2, ....pazymiai? Minimum pastangu, maksimum ziniu apie vaiko gebejimus, pastangas? Manau, kad minimum pastangu, maksimum zinojimo, kuomet "atlauzti" kulturos doze vaikui. Tevams nepatinka si nepazimine sistema, nes priedo prie kazkokiu"mokytojos debeseliu", anie dar turi dometis , kaip sekasi ju vaikui Tikras absurdas. O gal rastumet buda paskatinti vaikams, gaunantiems istisinius neigiamus pazymius? O gal noretumet buti tokio vaikucio mamos vietoje?
Zinau, kad isejusios bepazymines laidos labiau savim pasitiki, laisviau bendrauja, o mokslo atzvilgiais ner kvaisesnes uz buvusiuosius "pazymiukus" .



Dirbi mokytoja? Is kur toks zinojimas kas mokytojoms patinka?

Nežinau aš ( ačiū Dievui ) kaip yra kai vaikas blogai mokosi. Mano mergaitė mokosi gerai, bet tai , kad nėra pažymių ją veikia blogai. Jau pradinėse, kai aš matydavau kad darbas nevisai gerai padarytas, galima būtų geriau, atsakydavo kam, vistiek mokytoja sakys, kad gerai. Penktoje klasėje pirmą pusmetį pažymių irgi nerašė. O ir kai pradėjo rašyti niekas nepasikeitė. Vienodai rodo kokį pažymį gaus, kad tik padaryt ir bet kaip. Viena gerai, kad smegeninėj kažkas yra.

Manau, kad pažymių nerašymas yra gerai tik tiems vaikams kurių mokymosi motyvacija yra didelė. Jiems iš esmės tas pats ar taip ar taip, tokie vaikai bet kuriuo atveju gerai mokosi. O kiek tokių yra? Daugumai visgi reikia kažkokio postūmio. O kai neišmoksta pradinėse dirbti atlygiui, tai ir vėliau nesistengia. Aišku jei viso mokymosi proceso metu pažymys nieko nereikštų, tuomet taip, kam jis reikalingas. Bet yra metiniai vertinimai, kurie turi didelę reikšmę baugiant mokyklą ir stojant į aukštąją ir taip toliau.

Paskambink dažniau mokytojai. Manau ji tikrai supras, kad tau rūpi vaiko pasiekimai ar nesėkmės ir tikrai nepyks, o džiaugsis, kad tau tai rūpi. Nes dažniausiai tėvai susirūpina, kai baigiasi trimestrai (bent vyresnių klasių tai tikrai). Šitą aš žianau, nes mūsų tėtis dirba mokykloje

As nesusigaudau, kodel visos aiskinat, kad uz bet ka rasomas geras ivertinimas. Maniskes klasej gauti puiku (arba praeitais metais buvo saulute) tai reikia ne tik gerai, bett ir su intonacija ismokti eilerasti, jeigu gerai mokosi, parasyti diktanta be klaidu. Ir ypac svarbiais atvejais, kai visa savaite gerai dare pamokas, atsakinejo per pamokas ir t.t. uzklijuoja ant rankos lipduka ( kuri vaikai po 1 ar 2 val. pameta), bet tai jiems pats didziausias ivertinimas.
O jei eilerastis butu tik isbertas, niekada neraso gero ivertinimo ir paaiskina, kad nesistengi.
O jei mokytoja uz bet koki darba raso puiku, tai ji ir rasytu 9 arba 10, tai koks butu skirtumas.

Taip ir pagalvojau Matai kai turėsi savo vaikų - kitaip mąstysi. Man irgi mokykloj rodos rojus buvo, o kai dabar permąstau savo žinių spragas... mokykloj jos atsirado... ne kur kitur... O kodėl? O todėl, kad pradinėse per daug viskas lengva buvo. Taip ir neišmokau rimčiau sedėti prie pamokų. Juk rodės, o kam? Praslysiu. Gausiu aš tą penketą (pradinėse buvau pirmūne).... O atėjo vyresnės klasės, ten pastangų reik daugiau, bet... vėlgi bandžiau praslysti. Taip praslydau ( ir tikrai neblogai praslydau, tikrai su gana aukštu vidurkiu baigiau), bet su kuo? Su paviršutiniškom žiniom Tik kol buvau tavo metų aš to nesupratau.
Tai va aš dabar ir pergyvu, jei jau man taip buvo (nors ir rašė pažymius, kažkas drausmino), tai mano dukra tuo labiau nusivažiuos - prie tokio tvarkos visai jokių stabdžių nėra

Vat būtent, kad nieko nerašydavo pas mus. Net ir tas saulutes gal tik kokį pusmetį dėliojo. Pasakydavo gerai ar blogai ir viskas. Jokio paaiškinimo kas negerai. Čia viskas nuo mokyklos politikos priklauso ir nuo mokytojos. Mūsiškė, kaip velnias kryžiaus, bijojo direktoriaus ir visokių patikrinimų.


Aš irgi taip praslydau, su sidabro medaliu baigiau. Bet nieko iš to neišėjo, užtai, kad slydau. Bet buvo prilaikymas, stengdavausi dėl pažymio. O mano dukra, tepasako - ai, mokytoja durna, uždavė nesąmonę; mokytoja durna, ne tokį pažymį parašė; mokytoja durna, nepasakė, kad bus kontrolinis. Pasikalbu su kitais tėvais, tos pačios problemos.
Dabar vaikai laisvi, demokratiški. Jų negalima vertinti pažymiais, negalima bausti. O kai reikia atsakomybės pareikalauti, tai šnipštas išeina. Jie žino savo teises, žino vaikų teisių apsaugos telefonus, o savo pareigų, nemato reikalo žinoti.

Va su tuo paskambinimu - klasėje 30 vaikų , 30 skambučių, sakykym po 10 min. 30x10=300:60=5 val. Šią aritmetiką man pateikė viena mokytoja, kai kalbėjom apie pastoviai skambinančias mamytes. O ta mokytoja irgi žmona, irgi mama, jai ne tik pamokom ruoštis reikia, bet ir šeima rūpintis.O atsisakyti nemandagu.Taigi.

Pasirodo ir pazymiai nera stiprios mokymosi motyvacijos garantas.
Manyciau, svarbu mokytojos sukurta sistema, kontrole, darbas ir tevu palaikymas. vnz. viena kryptis. Puiku, gauti uztarnauta komplimenta, o gauti ji is besisvaidancio viena ir ta pacia fraze "saunu"- niekinis reikalas. Is tiesu, tai pradinese klasese darbai turi buti padaryti, iskaityti, atsiskaityti, ivertinti puikiai, arba nurodytos klaidos, duodama pasitaisyti... reikalaujama rezultato, keliami reikalavimai, pabreziamos taisykles, aiskinamos pareigos, teises, ivertinami puikiai atlikti darbai, ir spaudziama, kol nepavykes darbas "isdailinamas" iki vaiko gebejimo virsunes. Adaptuotas vaikas privalo buti ivertintas gerai, sumetes visas pastangas tam, kad eilerascio pirma eilute paskaitytu, o gabukas ivertinamas gerai, kai issunkes visas savo galias isporina intonuodamas eilerasti mintinai ir dar issako savo pamastymus analizuodamas autoriaus kurybos labirintus . Kaip orientuotis tevams? Kalbeti su mokytoja, vaiku, kitais tevais. Neturit laiko? Atleiskit, bet ar ne musiska pareiga , bent jau savo atzaloms isskirti 30min nuo pietu meto.
O pazymiai labai patogu ir mokytojams ir tevams, kuriuos staiga uzplus ramybe, nes uz dvejetu virtine bus galima tiesiog "pakvykt" ant atzalos, o uz 10- nupirkti saldainiu. Uzima minute- visiems patogu. Nezinau ar ir vaikui....

Tik nereikia... Visi 30- niekada neskambins, ir tevai turi tokia savybe, kad skambina tik prispaudus dideliam reikalui(kas savo noru ims vakarais skambineti papliurpimui su pedagogu... ). labai sveika susitarti su mokytoja del "tevu valandos". ji tuo metu laisva ir gali atsakyti kalbetis su tevais.

Taigi, kad yra ir tokių, kurios pastoviai skambinėja, ir įvairiausiu laiku, aš jas turėjau galvoj, o ne tas, kurios mokytojų valandų laikosi.

Bet jeigu man iškyla kažkokių neaiškumų, tai kodėl aš negaliu paskambinti? Mokytojo darbas tai ne tik mokyti bet ir bendradarbiauti.

Na, aš tikrai norėčiau turėti kuo lengviau pasiekiamą informaciją apie savo vaiko lygį, nžn ar tai blogai Norėčiau ją turėti kasdien, bet neskambinsiu gi aš tai mokytojai kasdien - jai gi dar ir dirbt kažkada reikia, man, beje, irgi, o po darbo lyg ir nepatogu - kada žmogui ilsėtis? Pati nemėgstu, kai man darbo reikalais į namus skambinėja... Be to, yra gi žmonių, kurie ne vieną vaiką turi. Tai visų mokytojams/auklėtojams taip ir skambinėt?

O dėl ištisinių neigiamų pažymių tai nežinau. Neigiami pažymiai - tėvams ženklas susirūpint, nu. Tai ar repetitorių pasamdai, ar pats sėdi mokini aiškini, knygelėse rodai, ar šiaip pasikalbi, ar pažadi ką nors - čia gi nuo tėvelių priklauso. Ką aš žinau, gal mano vaikas tokius gautų? Man tuose aprašymuose neaišku

O jei čia kalbama apie tai, kad vaikas gaus velnių nuo tėvelių už blogus pažymius - tai čia gi priklauso nuo tėvelių ir vargu ar tai pakeisi... Iš šeimos tai to vaiko neištrauksi? Norės tie tėveliai, duos velnių ir už debesėlius...

Aaaa, man daėjo Tai čia esmė tame, kad agresyvūs ir vaikus už pažymius tarkuojantys tėveliai būtų klaidinami ir tol nesigaudytų, kaip čia tie vaikai iš tikro mokosi, kol išmoks duoti atgal?


Na, juk neakla, matau, kieno vaikai "lygesni"

Kadangi aš turiu du vaikus, tai ir norėčiau jiems skirti kuo daugiau laiko. Jiems, o ne mokytojai ir ne kitiems tėvams Jeigu aš sugaišiu pusvalandį pakalbėti su mokytoja, tada šio pusvalandžio mano vaikas nebegaus. Kas iš to, kad sužinosiu jo problemas? Prie pažymių sistemos aš jas sužinočiau per 2 minutes, nes pasiekimų knygelę ar šiaip, ar taip vartau, ir likęs laikas būtų mano vaiko

jei neaiskumu iskyla karta i menesi- sutinku, o jei neaiskumas, ar atsinest rytoj petrui matematikos pratybas, kada ryt baigsis pamokos, kiek klaidu padare rasydamas diktanta(kai diktantu sasiuvinis vaiko kuprineje)...tai pardon- neypac neaiskumai.

Pardon uz pasakyma, bet sudina ta mokytoja, jei tokiems dalykams pasiraso.

Noa, nezinau, kaip ten pas jus vyksta, bet yr tokiu mokytoju, kurios gana aiskiai isdesto neformalaus vertinimo sistema, rusgsejo pradzioje. Puikiai isdestomos programos, ka vaikas tures gebeti po pusmecio, metams baigiantis. Taisant sasiuvinius yra (turetu buti) vienareiksmiskai parasyti vienareiksmiski patarimai, zodiniai ivertinimai, spragos. Pasiekimuose- parasyta, kas yra teigiama ir kurioje vietoje nesiseka. Vaikai parsinesa namo aplankalus su testais, piesiniais, uzduotimis... nu negi pasklaidzius visa tai lieka labai daug neaiskumu. O , jei lieka, tai uztruksi pusvalandi, kol mokytoja tau dar karta paporins ka galetu reiksti, kai vaikas tam tikrame darbe padaro tam tikra skaiciu klaidu. Sutinku, kad vyresnese klasese tai pasidaro neimanoma. Taciau pradinese klasese susisnekejimas daznai yra. kartoju, kad mokytojui gan smagiau butu tekstelet pazymi ir ramiai sau dumot, kad viskas tvarkoj. manau supranti, kad vertinti vaika be pazymio, reik pries tai istyrinet jo klaidas, palyginti su jo pasiekimais pries tai, rasyti , rasyti ir rasyti. Man siek tiek pikta, kai pasiekimu knygelese "brinksta" svarbus pastebejimai, o tevai skambina namo klausti "nu, kaip mano vaikui sekasi', naturaliai kyla klausimas, "o kaip jus manote?, ar paskutini menesi skaitete, kas yra pasiekimu knygeleje(nes zodziu kartoti galiu tik tai, ka parasiau), ar vartete vaiko sasiuvini, ar matete jo aplankala?" . Sveiko proto zmogus turetu suprasti parasytus dalykuys, ar as klystu? Kuo skiriasi 2, nuo "liudna, kad neismokai eilerascio. Tikiu, kad iki ....atsiskaitysi."

Pasiulykit savo mokytojom tureti "namu darbu" lapa(iklijuota i pasiekimu knygeles), kuriame jums bus aiskiai raidemis pazymeta neatlikti vaiku darbai. Labai veiksminga, mazai rasliavos ir popiereliu klijavimo, o vaikai per galva verciasi, kad tik ten neatsirastu zymos. Ner namu darbo- zyma. Padare- atsiskaityta .

Esme tame, kad vaikui nenukirsti upo mokytis, tevus skatinti dometis, o mokytojus dirbti