man labai patiko Jusu patarimai, jusu mastymas, aciu Jums labai labai, man tikrai padejote.

Taip, ne tas pats, bet jeigu vaikas dar nepasiruošęs eiti į darželį ir neina į darželį, tad yra labai sveikintina, jeigu jis lanko kažkokią mokyklėlę, kur ir rėmai yra, ir vaikai, ir bendravimas; taipogi, vaikai bendrauja ir žaidimų aikštelėse. Ir nebūtinai toks vaikas bus išlepintas mamyčiukas.
Tik nesupykit, bet baisiai nuskambėjo tas žodis ATSIPLĖŠKIT .

Nu jau tikrai nereikia mamoms ATSIPLĖŠT nuo savo mažo vaiko. Tada jis tikrai taps traumuotas, nes pamanys, jog mama jį atstumia. Tačiau pratint prie šiokio tokio trumpo atsiskyrimo nėra blogai. Pati viską pergyvenau ir tikrai esu girdėjusi kokių problemų po to patiria vaikai, kurie pagal amžių jau neturėtų būti visiški "mamyčiukai". Aš, asmeniškai savo mažąją Elzę iki 2,5 metų prižiūrėjau pati namuose, o vėliau pradėjau domėtis vadinamaisiais montesoriniais darželiais. Mane iš tikrųjų labai sužavėjo jų darbo metodai ir tai, kaip jie užsiima su vaikais. iš ten sužinojau, jog vaikas turi pats priprasti visą dieną praleisti be mamos, todėl kai tik pradėjau ją ten leisti tekdavo sedėti su ja ištisas dienas, sekioti iš paskos, žaisti kartu ir pan. Gal skamba ir kvailai,nes tą patį būtume galėję daryti ir namie, bet iš tikrųjų tai labai padėjo, nes praėjus kokioms 2 savaitėms ji pati prie manęs priėjo ir pasakė, kad jau galiu eiti namo. aš iš karto paklausiau auklėtojų ar tai normalu, ir jos atsakė, kad taip būna visada. Tiesiog vaikas pats supranta, kad gali išsiversti be mamos, pabūti savarankišku. Tikrai esu be galo laiminga, kad ji jį lankė, nes auklėtojos labai kreipia dėmesį į tai, kad vaikas taptų savarankiškesniu, pats išmoktų spręsti problemas, susirastų bendraamžių draugų ir t.t Ir mano Elzė į pirmą klasę nuėjo jau laisvai skaitydama, ir tikrai čia nereiškia, kad jai tik pasisekė ar panašiai, ten tiesiog paskutiniais metais jie yra mokomi pagrinde tik to.

Daznai buna, jog vaikai, kurie neina i darzelius, labai serga mokykloje pirmose klasese... o tai nera gerai, nes atsilieka paskui del mokslu...

Nemanau, kad labai jau gerai, kad pirmoke verkia (dar didesne trauma manau, nei darzelyje, o kur dar ir vaiku pasijuokimai mokykloje, kad mama sedi klaseje ar buna per pertraukas, ar, kad tokia didele, o verkia. Daznai ir darzelyje uztenka dvieju savaiciu vaiko adaptacijai)...

O, kad sukure seima vos baigusi mokykla-nieko gero taip pat tame nematau... Reikia baigti ne tik mokykla, bet ir pagyventi sau, studijuoti, susikurti kazkoki materialini minimalu pagrinda (baigtos studijos, darbas), o tada jau ir seima

Turėtų būti ne ATSIPLĖŠKIT, o PALEISKIT. Kaip ateina laikas, kai vaikui išties pačiam norisi savarankiškai užlipti laiptais, apsivilkti striukę, suvalgyti sriubą, taip ateina laikas, kai norisi bendrauti su vaikais, o ne su mama ar aukle. Tereikia tą momentą pastebėti... Ir nenustatysi, treji metai ar penkeri yra ta riba - vaikai be galo skirtingi. Mūsų mažoji dar neturi nė trejų, bet bet kokia liga ar atostogos namie jai jau po kelių dienų prailgsta (nors realiai ir vaikų šurmulio pas mus namuose visada užtenka , tik va nebendraamžių). Tuo tarpu šešiametis jos brolis tik prieš kelias dienas pirmąkart pareiškė, kad pasiilgo darželio, draugų ir auklėtojų, iki tol nenoromis eidavo po bet kokios pertraukėlės. Ir darželin jį kažkada labai skaudama širdim išleidau - akivaizdu buvo, kad jam dar daug asmeninio dėmesio reikia, o ne kolektyvo šurmulio. Tačiau situacija tą daryti vertė...

musu vaikas be problemu pasilieka be mamos, niekada del to nera verkes, darzelyje pasiliko be bedu nuo pirmos minutes, buti tvirtu ismoko ne darzelyje, o namuose. Jei sededamas namuose jis taps mamyciuku, tai tikrai nieko blogo nematau, nes geriau mamyciukas, nei laukinukas.

o man baisu, kai mamos, dėl savo interesų laiko vaiką sau prie užpakalio iki mokyklos. Negi tikit, kad mokyklėlės padės vaikui socializuotis? Baikit juokus. Kažkaip žaidimų aikštelėse nematai žiemą vaikų.
Papildyta:

tvirtas? Pažiūrėsit, kai nueis į mokyklą. mokės už save pakovot ar bėgs į kamputį slėptis. Patikėkit, mokykloj geriau laukiniam vaikui.

Man tai juokingiausias visu parasymas, kad jei vaikas neis i darzeli tai sirgs mokykloje pirmoje klaseje, tikrai taip nera, mano visi pazįstami ir as tarp ju nelankem darzelio, bet nei vienas nesirgoj nei toj pirmoj klasej nei veliau. cia tai visiska nesamone.

Žiemą yra kita veikla-mokyklėlės, žaidimų kambariai, susitikimai su mamomis ir jūų vaikais.
Ir neduok Die vaiko, kuris lipa per galvas kaip laukinis, yra agresyvus ir kitoks.
Rajonuose daugybė vaikų (bent jau anksčiau) nelankė aplamai darželių, mokėsi puikiai, pritapo puikiai ir gyvenime daug ko pasiekė.

Ir tai, kad mama nusprendė neleisti dar vaiko į darželį, kaip tik rodo, kad žiūri ne savo, bet vaiko interesų. Jeigu vaikas nepasiruošęs dar eiti į darželį, kaip jį per prievartą pratinti? Man keista, kad yra mamų, kurios neatrsižvelgia į vaiko pasiruošimą/norą/nenorą dėl darželio lankymo. Taip, kažkada reikia leisti, bet reikia pajaust, kada....

Na, čia mano nuomonė. Aš daugiau nesiveliu į tolimesnę diskusiją.

tvirtas? Pažiūrėsit, kai nueis į mokyklą. mokės už save pakovot ar bėgs į kamputį slėptis. Patikėkit, mokykloj geriau laukiniam vaikui.

[/quote]
jei vaikai butu visi geri ir nuosirdus, tai nebutu nuo ko ir sleptis, bet , deja, dabar tevai aukleja buti "naglesniems", ''laukiniams''. Karta bandziau savo vaika pamokinti , kad trenktu atgal, kovotu. Kada ji pastume, griove, sakau ''kodel tu nekovoji?'', jis man atsake: ''mama, as juk geras, o ta mergaite labai bloga''. Drauge bijo isleisti sunu net i mokykla, nes ten atimineja telefonus, musasi, ir kodel tokie vaikai agresyvus? kas juos moko tokiais buti? kodel ir as pagal jus turiu namuose kabinti kriause ir mokyti apsiginti, nes zodziais apsiginti ne visi sugeba. As noriu , kad mano vaikas butu geras zmogus, o ne pilnas agresijos, kad dabar madinga. Pati is vaikystes kiek pamenu laukiniu vaiku, tai jie gyvenime garbes neturi, vienas net zmogu uzmuse, kitas aferas daro, todel esu pries ''laukinukus'', nes jiems ir mokslai nesiseka. Pavyzdziu yra simtai, zmones skirtingi, as neturiu teises sakyti, kad visi tokie bus, bet ziuriu i savo klasiokus, darzelio draugus ir matau, koks vaikas buvo ir koks jis isaugo.

dar daznai tenka girdeti, kad darzelis yra labai gerai mamai, bet tik ne vaikui, o jei vaikas superjudrus, tai mama dar labiau skuba ten ji pristatyti. O gal jis ir yra nesutramdomas, nes namuose su juo niekas neuzsiima, nezaidzia? isvadu galima daryti begales, bet svarbiausias mano noras isugdyti pagarbos verta Zmogu.

Yra tekę skaityti straipsnių, jog jei pradėjęs lankyti darželį vaikas labai noriai ten eina, veržiasi, motinai reikia susimąstyti-kažkas negerai yra namuose, šeimoje, vaikui neskiriama dėmesio, su juo blogai elgiamasi, jam trūksta motiniškos šilumos... Kiek yra tos tiesos, aišku, sunku pasakyti.

nenori eit-blogai, nori eit-vėl blogai Jau tos išprotėjusios mamkos

Na, matyt, turi buti aukso viduriukas. Kiekvieno zmogaus, tame tarpe ir vaiko, instinktas - siek tiek bijoti nepazistamu zmoniu ir nepazistamos aplinkos. Jei zmogus visai neturi baimes jausmo, jam iskyla daug gresmiu.

Jei per dvi savaites vaikas adaptuojasi darzelyje, tai yra puiku. Manau, tai reiskia, kad darzeliui jis pasiruoses.
Deja, kai prasideda ligos viena po kitos, suabejoji ar tikrai jau jis taip puikiai adaptavosi. Ar nera tos ligos reakcija i stresa.

Ligos galbūt reiškia, kad vaikų imunitetas silpnas, negrūdinami jie nuo gimimo, antibiotikais šeriami, vos kas. Ir silpsta karta po kartos.

Taip, vaiku imunitetas ne toks stiprus kaip suaugusiuju.
Bet darzelinukai serga dazniau nei namie auginami.

boze, nebūkit tokios šventos karvės
Papildyta:

Aš pagal saviškį matuoju, tfiu tfiu, kad neprisikalbėt

naturalu namuose auginami neturi tiek kontaktu su isore, todel ir atrodo, kad jie serga maziau. Kai prasideda konktatai, pasimato, kad ne velnio maziau jie neserga

Aš savo dukrelę į darželį pradėjau leisti nuo 4-ių metukų, bet ne tiek dėl vaiko ar savo noro, kiek nebegalėjau apsikęsti visų artimųjų spaudimo, kad vaikui 'būtina lankyti darželį'. Visą laiką (iki mokyklos) darželį ji lankė tik pusę dienos, darydavo darbelius aišku, ruošdavosi darželio šventėms, buvo verčiama bendrauti su vaikais (niekada to nemėgo ir darželis nepadėjo pamėgti, tiesiog neįmanoma 'perdaryti' žmogaus, netgi jei tai - vaikas), aišku, kad pradėjo labiau sirgti. Mano akimis, didelės naudos nebuvo. Daugiausia vaikas išmoko šeimoje - ir skaityti, ir parašyti, ir kelių kalbų abėcėles, ir skaičiukus, nes buvo labai žingeidi, o namuose jai buvo skiriama daugiau laiko žingeidumui patenkinti, nei grupėje vaikų to dėmesio skirdavo auklėtojos. Dukrai būtų buvę tikrai geriau su aukle ir papildomai renkantis mokyklėles, būrelius ir pan. Dabar sugrąžinus laiką atgal turėčiau tvirtumo nepaisyti kitų žmonių nuomonės.

Sūnus pradėjo lankyti darželį 3 metukų, labai sunkiai pratinosi, tačiau jis visiškai kitokio charakterio - jam reikalingi kiti vaikai, bendri žaidimai, vaikiškas klegesys, siautulys, todėl aš jausdama savo vaiką norėjau ir bandžiau jam padėti priprasti prie darželio. Vien auklės jam jau neužteko ir šeima, kiemo vaikų būrys (kurių dauguma buvo iki darželinio amžiaus) jam neatstojo bendraamžių, tą mes matėm ir jautėm.

Todėl rinkdamąsi kas geriau auklė ar darželis aš klausyčiau širdies balso ir atsižvelgčiau į konkretaus vaiko ypatumus. Netikiu absoliučiai jokiais stereotipais, kad lankę darželius geresni už nelankiusius, kad vieniems vaikams bus lengviau, kitiems bus sunkiau m-kloje ir gyvenime ir t.t. Čia tik galimybė tuščiai pasiginčyti ir 'teorijos apaugusios mitais'

Darželio kolektyvo nuomone, vaikai į darželį turėtų būti vedami ne mažesni nei 3 metų (ne sykį apie tai diskutavom ir aš netgi stebėjausi tokia darželio vedėjos pozicija, bet pati visiškai jai pritariu ). Mano nuomone, reikia ieškoti galimybių, kiek tai įmanoma, kad vaikutis darželį pradėtų lankyti vėliau

Jei nekalbant apie ligas pradejus lankyti darzeli,tai as esu tik uz darzeli Maniske tikrai pasikeite pradejusi i ji eiti,tobuleja kasdien,ir kalba jau labai graziai,ir dainu visokiu moka.Aisku dar nuo vaiko aktyvumo daug kas priklauso.Musu dukryte labai komunikabili,aktyviste,jai reikia zmoniu,bendravimo,todel i darzeli eina su dideliu malonumu nuo pat pirmu dienu

Labai geras straipsnis, verta paskaityti:
http://www.lrytas.lt/-13261076731325985955...4%85-daryti.htm

Na nezinau ar Darziukas jau toks aukso kalnas kol nepradejom lankyti darzelio buvau 100% isitikinusi kad DARZELIS tik darzelis ir jokiu cia aukliu ,vaikas turi buti su vaikais ismokti bendrauti,zaisti dalintis.
Bet nuo 3 metuku pradejome lankyti darzeli.ir viskas stojo i savo vietas .Mano vaikas nedarzelinis jam eiti i darzeli tai didziausias stresas ko pasekoje neislipam is ligu.Visokiu vaiku yra baltai pavydziu toms mamoms kuriu vaikai nori eiti i darzeli,deja mano netoks.Isbandem viska ir puse dienos ir keitem grupes .rezultatas taspats.:(tad tokio tipo vaikams aukle geriau nei darzelis

Sutinku su viskuo

o ką daryt, jei reikia eit į darbą, o vaikas nenori kolektyvo. o atlyginimas toks, kad auklei nelabai užtenka. išeitų, kad reikia visam laikui užsidaryt... tokiu būdu neteksi darbo, o kitą surast be šansų....

Taip, tas ir yra skaudžiausia, kad dirbi, dirbi, o už tą uždirbtą atlyginimą negali net vaikelio apsaugot nuo psichologinių traumų

Jeigu reikia rinktis is siu ir galimybes leidzia - tai zinoma, kad aukle

As uz darzeli

100 procentu pritariu.
Ir as kol dar dukra i darzeli neejo sakiau, kad vaikui darzelis butinas. Sapnavau, kad as ryte palieku laiminga vaika darzelyje ir einu i darba ....... realybe visai kitokia

Tik darzelis!!

DARŽELIS