nuo kelintos klasės leidžiat vaikus nueit-pareit iš mokyklos vienus ?

Maniskis eina i pirma klase, tai nuo pavasario jau nueina ir pareina vienas. Is pradziu buvo nedrasu, taciau dabar jau viskas gerai.

Mono eidavo viena į darželį.

Vyresnioji duktė pradėjo eiti į mokyklą viena net 4 klasėje. Aš bijojau visokių iškrypelių, narkomanų, valkatų Na o antroji duktė vaikšto į mokyklą kartu su sese.

Saviškę pirmoj klasėj palydėjau kokias 4 dienas, o po to pati parkulniuodavo namo. Viena būna, ir valgyti pasišildo, ir pamokas bando ruošti. Nuvežt nuvežu, bet jei mašinai kas būdavo, pati ir nueidavo.
Kai nėra pasirinkimo, tai nėra net ką galvoti. Eina ir tiek. Ir į treniruotes troleibusu viena važinėjo, dar 7-ių nebuvo.

Maniškei mokykla visai netoli, bet pakeliui į mokyklą yra viena gatvė, faktiškai prie pat mūsų namo, tai kai pradėjo eiti į mokyklą aš ją kokią savaitę vedžiojau iki pat mokyklos ir parsivesdavau iš jos, paskui maždaug dvi savaites pervesdavau per gatvę ir grįžtančią pasitikdavau prie gatvės. Kai pamačiau, kad jau pakankamai gerai supranta, kaip reikia elgtis pereinant per gatvę, kokias porą savaičių tik per langą pažiūrėdavau, kaip ji pereidinėja ir jei ką nors negerai darydavo, grįžusiai paaiškindavau.

Viešpatie, kaip kada? Nuo pirmos klasės, žinoma Tam ir mokykla, nebe darželis, kad žmogus savarankiškesnis patampa. Maniškiui mokykla labai toli nėr - kokia 15 minučių ėjimo, gal dar arčiau - tiek, kad per 4 gatves, dvi - ganėtinai judrios. Viena - Taikos prospektas... Tai iki rugsėjo pirmosios kokia 10 kartelių suvaikščiojom, atsiminėm, kaip saugiai eit per gatvę, ties kuria vieta kokią gatvę pereit... Pirmą dieną dar nuvedžiau, nes ir pati su juo ėjau, šventė visgi, o toliau - pats. O ką? Gal aš jį iki 5 klasės vedžiot turėčiau? Ir kuprinę nešiot? Dudki

Pirmoje klasėje kelias dienas į mokykla nuvedžiau, kelias parvedžiau ir prasidėjo savarankiškas mokinio gyvenimas. Dabar antrą baigė, į kitą rajoną persikraustėme, tai troleibusu namo tenka parvažiuoti, po to vėl troleibusu į treniruotes... O ką daryti, toks gyvenimas

Bet gal tai tik geriau, vaikas sąvarankiškesnis, atsakingesnis tampa.
Atsimenu labai manę nustebino vaikas. Pirmoje klasėje, po kelių savaičių toks didelis pasijautė, toks savarankiškas. Grįžtu namo po darbo, o vaikas sako, šaindien pažiūrėjau, batonas kietas buvo, tai va nuėjau, nupirkau.

Manoji kai nuotaikoj, tai man sumuštinių pridaro, ir dar iškepa juos mikrobangėj Aišku, kai grįžtu reikėtų juos dar kartą kepti, ir nevisada noriu aš tų sumuštinių, bet kemšu, storėju ir giriu
Nuo rudens šutins į treniruotes troleibusais per visą miestą. Sakiau rinkis - ar autobusu 5 stotelės, ar mikriuku apie 12 stotelių. Sakė, troleibusu važinės. Nes mamai taip pigiau kainuos, negu mikriukai

Aplodismentai

Maniškei mokykla tolokai, reikia važiuoti 3 stoteles, pereiti prospektą. Vieną pradėjom išleisti, kai suėjo 7 m. - o tai buvo jau antra klasė. Savarankiškumas - smagu, bet yra kita medalio pusė. Iškart prasidėjo "gastrolės" - palydėti arčiau mokyklos gyvenančius vaikus, nevažiuoti troliku, o eiti pėsčiom, užsukant į visas pakeliui esančias parduotuves... Kartą nesulaukusi vaiko išvažiavau su reikalais ir matau pro troleibuso langą, kaip mano vaikelis kulniuoja atsisagsčius paltą visai į kitą pusę nuo namų. Gastrolės kiek sutrumpėjo kai pagąsdinom, kad teks ateiti į mokyklą pasitikti ir parsivesti už rankos - tai reiškė didžiausią gėdą

as dar atsimenu kad budama 5-6 metu pati kulniuodavau i darzeli viena..
aisku jis buvo vos ne uz namo bet vistiek...
karta atsimenu jog mes su kitais vaikais konkuruodavom kas pirmas ateis i darzeli tai viena karta atejau pati viena 6h ryto o dar kita karta tai net 3h ryto atsikeliau kad nueiciau pirma
tai aciu dievui tevai sustabde mane
tevas vos pramerkes akis tada i mane pasiziurejo kai i kvailele
nu biski nusivariau ne y tema

Mano dukrytę į mokyklą pradėjo eiti kai tik pradėjo eiti į mokyklą, nes mokykla netoli namų. Nereikia pereiti jokios gatvės tik kiemo gatvelę. Tai ir leisti nebijojau ją viena. Viena diena palidėjau iki mokyklos durų ir viskas sakė neateik mama parsivesti aš pareisiu viena. Dabar tai visada viena namie pareina viena namo pasišildo valgyti mokrobongų krosnelėje ir užsiima savo reikalais, laukia kol mama griš iš darbelio.

Mano vaikai pradėjo eiti į mokyklą vieni skirtingai.Vyresnis nebuvo labai drąsuolis, todėl vienas pradėjo eiti tik nuo septynerių metų, mažiukas buvo drąsesnis ir į mikyklą pradėjo eiti vienas būdamas šešerių metų.Šiaip jie patys paprašė, kad jų nebereikia lydėti į mokyklą.Pasitikėjau jais ir nesigailiu.Juk reikia kada nors žengti pirmą žingsnį..

Tai tikrai priklauso nuo vaiko susivokimo aplinkoje. Pirmas kartas gali buti ir lemiamas kartas. Tfu tfu tfu

Mano sūnūs- savarankiški. Mokykla toli, reikia važiuoti su persėdimu. Pavežiojau du mėnesius ir pasakiau- patys. Ir viskas.
Man juokinga, kai mamytės, kurių vaikučiai gyvena netoli mokyklos, savo lepūnėlius kasdien iki klasės durų palydi...

Na,mano dukra nėra lepūnėlė,bet ką daryt,jei pati matau,kad ji absoliučiai neatidi eidama per gatvę?man daug svarbiau vaiko saugumas,negusavo ambicijas rodyt...geriau jau apsidraust,kol pramoks.

Aš savo mažąjį vedžiojau savaitę. Mokykla netoli, bet reikia pereiti judrią gatvę. Po to paklausiau, ar nori eit vienas. Jis su entuziazmu sutiko. Na ką, tada aš išleidau ir po pusės minutės išėjau iš paskos. Tiesiog norėjau iš tolo pažiūrėti,kaip jis eina. Distanciją įveikė puikiai Nusiraminau ir visada dabar eina vienas. Šiemet jau antrokai

Vedžiojom metus ,bet juk reikėjo per autostradą pereit

Mano vienos treciokes mama kiekviena miela diena atveda dukra i mokykla ir pro duris dar paseka ka ji klaseje veikia. Ir aisku pasibaigus pamokoms jau laukia uz duru. Pasekmes: mokytojai vadina mama "isvarza" (nu negrazu, bet kad tokia tiesa), o is mergaites saiposi visa klase - o klase, kaip reta labai draugiska.
O gyvena gretimame name.

Mano dukra siemet baige 1 kl. Viena pradejo eiti i mokykla po naujuju metu. As pergyvenau nerealiai. Mokykla salia musu namu , bet reikai pereiiti kelia. Rytais labai judrus eismas. As del to nupirkau mobilu telefona, kad dukra galetu man skambinti kada ateina i mokykla. As nenorejau jai leisti eiti vienai, bet ... Ji man pasake, kad pakankamai didele jau...... As turejau sisitaikyti..... Man tuos 10 minuciu, kol dukra nueis i mokykla buvo tikru kosmaru... Nieko negaliu su savim padaryti.....

Mano sūnus šiemet eis į 3kl.Pirmus metus ,man irgi buvo labai baisu ,kai eidavo vienas,bet pripratau.Aš vedžiojau gal mėnesį.Po to eidavo vienas su didesniais vaikais.

I-oje klasėje mokytoja kokį mėnesį liepė vaikus vedžioti, vienų po pamokų neišleisdavo, tai tiek ir vedžiojau, nes to kelio į mokyklą, tik stadioną pereit. O šiemet pareiškė, kad ir rugsėjo I-ą eis vienas, nes jau didelis( taigi jau trečiokas) ir su mama vaikščioti nedera

Prisimenu, kad būdama 4-5 metukų nuo centro troleibusais iki B. Dvarionio muzikos mokyklos važinėdavau. Tėvai duodavo kapeikų, kad iš automato pasukčiau, kad sėkmingai atvažiavau Reikėdavo žmonių prašyti, kad tas kapeikas įmestų, nes nepasiekdavau taksofono viršaus , tad tykodavau, kol koks gražus vyresnėlis praeis ir jam liepdavau įmesti, bet numerį pati pasistiebus surinkdavau
Dabar, aišku, laikai kitokie... Visokių frikadelių aplink pilna (Pasakiau kaip kokia babytė )

As taip pat dziaugiuosi , kad mokykla vos uz poros namu, tad lydesiu tik rugsejo pirma, na gal dar sekancia dinele...o siaip keliaus vienas.. labai jau nori eit i mokykla..

I darzeli nuo 4m - vienas. Na, jis mum pries langa, salia namo Uztekdavo balkone pastovet..
I paruosiamaja mokyklele nuvedziau kokius 3 kartus. Ji jau nearti, 15min.kelio. Veliau mano rupestis budavo nes "gastroliudavo" pareinant

Dabar atsidziaugti negaliu nes mokykla, na nemeluoju, kieme Tai tik i svente nueisim


Bet tikslai itariu, kad jai mokykla butu kitame miesto gale tai....Vazineciau i mkykla o veliau..Stenktumes

Maniškės mokykla už 2 sustojimų, reikia 1 kartą pereit judrią gatvę. Visą 1kl. rytais vežiau, o vakare iš darbo gryždama pasiimdavau po prailgintos. Šiemet pradės lankyt Dvariono muzikos m-klą. Turės kažkaip važinėt, nors jai nuo mokyklos iki muzikos 4 sustojimai, paskui atgal namo 2. Vistiek man neramu.... Kaip jūs įveikėt tą baimę?

atleiskite, bet kiek supratau pati ir esate ta tamsta mokytoja išgalvojusi tokią pravardę mamai. O gal yra kokios priežastys, dėl kurių mama lydi mergaitę. Niekada nereikia teisti neįsigilinus. Ir jei tėvai turi galimybę palydėti vaiką iki klasės ir jei abiems pusėms tai yra priimtina ir ramiau, tai tik sveikintinas dalykas. Mano draugė amerikietė vos nealpo skaitydama šią temą. pas juos vaikų iki 14 m. negalima vienų į gatvę išleisti. Nors ko gero pas juos jau saugiau nei pas mus. Ir ten natūralu tėvams rūpintis savo vaikais. O kad klasė šaiposi, tai manau kalta tik ciniška mokytoja. Ir dar pastebėjau , kad mokyklose nemėgstama vaikus lydinčių tėvų todėl, kad jie gali pernelyg daug pamatyti: pvz: mokytojas gerą pusvalandį vėluojančias į pamoką , nes nespėjo išgerti rytinės kavos, įvairaus plauko prekeivius, naršančius po klases ir dar daug daug "įdomių "dalykėlių. O ten kur yra tvarka ir supratimas, tokie dalykai kaip kuo artimesni ryšiai su tėvais yra tik skatinami

Jooo, Anafora kai drėbė tai drėbė Rado ko čia juoktis. Na nori mama ir lydi tą dukrą, norėsiu ir aš lydėsiu, kokia problema, jums tai gyvent trūkdo? Mama prisirišusi prie mergaitės, bet kad dėl to šaipytis ir net pravardžiuot O tuo labiau nieks nežinote, gal tikrai buvo atsitikusi kokia nelaimė, kažkas tokio, kas verčia mamą imtis tokių saugumo priemonių, bet ką čia žmonėms gylintis, geriau juk yra turėt kažkokį pajuokos objektą, baltą varną nevykelę Debilizmas kažkoks (atsiprašau kad taip piktai rašau, bet kad taip ir matos, ypač kad net mokytojos juokės )
Čia kokia mokykla norėčiau sužinot

Mano dukrai iki mokyklos dvi stotelės ir dvi judrios gatvės. Vyras rytais nuveža, o aš po darbo pasiimu. Kiek pastebėjau, visi tėvai, kurie gyvena toliau nuo mokyklos elgiasi panašiai. Dabar jinai eis į antrą klasę ir aš toliau ją vedžiosiu į mokyklą... manau, iki kokios 3 - 4 klasės.

Mano mergaite eis i 3 klase.Iki mokyklos 2 sustojimai ir dar iki mokyklos tolokai,neskaitant to ,kad reikia pereiti gatves 3 kartus.Dabar gerai suneli auginu-kaip nors,bet baisu man leisti ja viena pacia.Tuo labiau kur iki mokyklos reikia eiti ar prevartauja ar istvirkeliai yra.Ir taip ji saunuole iki sustojimo eina pati o mes einam su vezimu ja pasitikti.Kiek zinau ir 4 ir 5 klaseje tevai taip daro.

Mes gyvename Vokietijoje,pirmoje klaseje beveik visi tevai vaikus atvesdavo iki klases duru.Antroje klaseje,jau beveik visi vaikai patys ateina.Juos tik daveza iki mokyklos,o jie patys nustriksi i klase.
O va viena mama tai tikrai absurdiska.Atveza dukryte i mokykla,ja nurengia,striuke pati pakabina ir ant galo atsiseda prie suolo,salia savo dukros.
Man jau ne be juokas ima,bet norisi tai mamasai taip i subine ispirti,kad jai smegeneles pradetu veikti.Kazkokia nesveika.Gerai,kad klase draugiska ir nesisaipo is mergaites.

As manau juokiasi,ne del to,kad vaika i mokykla atveda iki pat klases,bet del to,kad ji pasislepusi uz duru,vaika stebi,zavisi.
Visos mes mylime savo atzaleles,bet nereikia perdeti.
Mano dukryte(drovi ir baili),man prie mokyklos parodo ate,mama,eik namo.
As manau daugeliu vaiku nori save suaugusiais vaidinti.O kai mama kaip lape dar is paskos selina,paslapciomis ziuri pro langa,vaikui tai tikrai yra nemalonu.

Mano dukrytė antrokė.Mokykla pakankamai toli,autobusu gal kokios 8 stotelės.Ryte visada nuvežame,vyras pakeliui į darbą užveža,o po pamokų grįžta jau pati.Tenka pereit Laisvės prospktą,tiesa,ties šviesoforu,bet dabar pilna jų nepaisančių...Bet ką daryt-juk reikia kažkada vaikams suaugti.Kolkas susitvarko,ir duris atsirakina,užsirakina,bet vistiek skambinėju,ar tvarkoj.Tokia mamos natūra,jau nepakeisi.O dėl tų palydų iki klasės,tai dar ir nuo vaiko priklauso,vieni mėgsta,kiti ne.Maniškė visada prašydavo,kad ateičiau prie klasės,ir ryte kad tėtis palydėtų iki durų.Tiesa,mokytojai ne visada rodausi,nes ji tokia...

Savo pirmoka pirma menesi vedziau tai as tai tetis, kai nagalejome mes jo nuvesti nuvesdavo mociutes. Na, bet atsitiko, taip, kad mazius susirgo, tetis isvykes, mociutes dirba ir ka, teko jam vienam eiti i mokykla. Sedejau namuose, kaip ant adatu ir laukiau griztancio, po savaites nerimas aprimo, nes zmogus prisitaikai prie visu aplinkybiu. Nuo to karto jis vienas nueina ir pareina, jei uztrunka sirdis suvirpa, bet kaip kitaip!

Nesuprantu, ko čia visos taip ant tos Anaforos supyko - gi jinai ne savo nuomonę, o faktus parašė - be to, gi anokia čia naujovė, kad iš mamyčiukų tyčiojasi? Visais laikais taip buvo. Tiesiog musėt ta mamytė šiek tiek lazdą perlenkia... Na labai reikia, bijai, kad vaiko būrys plėšikų neužpultų - palydėk bent iki mokyklos, paskui jau gal pati nueis? Mokyklų koridoriuose plėšikų labai mažai... O demonstruot savo motinišką meilę galima ir namie Mano nuomonė tokia.

Bet čia, aišku, kiekvienam kitaip šviečia. Nori - veda, nori - kurinę neša, nori - pamokas už vaiką ruošia, nori - kojas bučiuoja, jų šeima, jų reikalas... Tik vat nuo klasės tyčiojimosi dažniausiai niekur nedingsi, jei viešai taip elgiesi... Trečiokai gi jau ne mažiukai...

Mes va, suaugę žmonės, o irgi patyliukais tyčiojamės, kai žmogėnas ateina darbintis su drauge ir klausia jos nuomonės, kaip anketą pildyt

Mano bernai nuo septynerių metų vieni po Vilnių važinėja. Vieno mokykla- vienam miesto gale, kito mokykla- kitam miesto gale. Nesijaudinu visiškai. Už rankutės iki klasės durų nė vieno nevedžiojau ir nesiruošiu vedžioti. Gerai, kad mokyklos ne šalia namų- nenoriu, kad mano sūnūs užaugtų mamyčiukai...

Kai sunus pradejo eiti i pirma klase, tai pirmaji menesi i mokykla ir is mokyklos eidavome kartu. Bet kadangi mokykla visai salia namu, tai kai jau vaikas kelia isimine ir pirmasis nerimas atslugo, tai paleidome viena. Pradzioje tik is mokyklos po pamoku vienas pareidavo, o paskui jau ir i mokykla pats nueidavo ir pareidavo. Svarbiausia, kad vaikas pats gerai jaustusi eidamas vienas. Juk yra vaiku, kurie ypatingai nedrasus ir vieniems nueiti ar pareiti is mokyklos jiems yra tragedija. Tokius vaikus reikia is leto pratinti, kitaip nuo streso jie visai i ta mokykla eiti nebenores. O cia tarp kitko - pasidairant po svecias salis - Pvz. man labai patinka Ispanijoje esanti sistema - Ispanijoje visus vaikus i mokyklas isvezioja dideli mokykliniai autobusai. Yra mieste specialus sustojimai, kur rytais susirenka netoliese to sustojimo gyvenantys vaikai - maziukai su tevais, vyresnieji vieni. Kiekviena mokykla turi jai paskirtus autobusus, kurie is tam tikru sustojimu surenka vaikus ir atveza juos tiesiai i mokyklos kiema. Lygiai taip pat vaikai parvezami po pamoku i namus. Tik mazuju niekas nepaleidzia sustojime vienu, butinai kiekviena vaikuti turi pasitikti kazkas is suaugusiu - mama, tetis, seneliai ir pan. Mat cia vaikai i mokyklele pradeda eiti nuo 4 metuku. Tiesa, vaikai grupuojami pagal amziu, t.y. 4 metuku mazylis nevaziuoja tame paciame autobuse su 15-meciu paaugliu. Vaikui pradejus eiti i mokykla, jam isduodama speciali kortele ir asmens duomenimis, nuotrauka ir ant korteles buna nurodyta autobuso linija, pasakoma, kuriame sustojime vaikas bus paimamas ir isleidziamas. I kita autobusa vaikas neilips, nes vairuotojas jo paprasciausiai neileis - ilipant tikrinama vaiko kortele. Zodziu, liuks sistema . Ir vaikams smagu, juk i mokykla autobuse vaziuoji ne vienas, vaiku buna pilnas autobusas, tad ir baimes maziau .

Įspūdingai tu čia Joooo, gerai būtų...

Pas mus tik privačios mokyklos gali sau leisti civilizuotai atsigabenti vaikus į mokyklą. Gaila, kad pas mus vaikas paliekamas kaip kokiose džiunglėse akis į akį su realybe ir pagundom. Man baisu ir matyt mažius besitrinančius aplink žaidimų automatus ir šmirinėjančius apie privačius kioskelius, kuriuose vaikui bet ką parduos, ne kartą mačiau net spaudos kioske sėdinti tetulytė ramiai parduoda cigaretes pypliams. Maęs tokios tetos nebijo: skabink sese 02 ir juokiasi. Iš tiesų ką įrodysiu? Vaikas nubėgo, o geroji kioskininkė nesupranta keisto pirkėjos elgesio...

Mano sunus siemet pradejo eiti i pirma klase,i mokykla iseina kartu su sese,(mokosi toje pacioje mokykloje abu) o namo pareina vienas,nes mokykla yra netoli namu ir nereike eiti per gatve.

Nuomonių bus daug ir skirtingų : vaikas vaikui nelygu.
Maniškis savarankiškas, nuo pirmos klasės vienas ir pareina, o dabar ir išeina iš namų paskutinis, ir į treniruotę gali pats vienas nuvažiuoti, net moksleivio bilietą padarėm ir nuolatinį nupirkom. Svarbiausia prieš paleidžiant vieną nauju mršrutu visada pasitikslinu ar jis jaučiasi tvirtai ir gerai, ar nebaugu bus vienam. jei jis užtikrintai pasitiki - leidžiu nauju maršrutu vieną, jei ne, vaikštom ta trasa kartu tiek kiek jam reikia, po truputį paleidžiu anksčiau, tai nuo sankryžos, tai nuo stotelės ir pan....

Taip, vaikas vaikui nelygu, bet ir nuo mamos labai daug kas priklauso. Jei ji savo vaiku pasitiki, jį drąsina, tai ir vaikas drąsus. O jei mama aimanuoja dėl kiekvienos smulkmenos, neleidžia vaikui pačiam nė šaliko užsirišti, tada ir vaikas bus bailus...

Savo treciokui leidau vienam nueiti ir pareiti tik nuo antros klases. Nors gyvenam nuosavu namu rajone ir mokykla salia musu rajono. Jei tik yra galimybe, manau, reikia kuo ilgiau globoti savo vaika. Maza kas isgasdins, kad ir nutrukes suo.

Juk jie ta globa labai jaucia. O savarankiskumo mokymui yra ir kitos galimybes.

YRA MAMŲ, KURIOS IKI PENSIJOS VAIKUS GLOBOJA...

Tai jau, tikrai yra tokiu tevu, kurios savo net ir 50-mecius vaikus kaip mazylius globoja. Beje, tarp savu turiu toki atveji . Ir nors tam "mazyliui" tokia globa ne prie sirdies, bet ka padarysi - seimoje jis jauniausias, tai ir lieka savo tevams mazyliu net ir tada, kai jam virs 50, o jo paties vaikai jau savas seimas turi . O siaip tai viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, nes tiek tevai skirtingi, tiek vaikai skirtingi. Bendro recepto nerasim . Nors vaiku savarankiskuma skatinti butina.

Musų mokykla tolokai. Pėsčiomis 20 min. reikia pereiti 2 judrias gatves, kuriose nėra šviesoforų. Tai pirmoj klasėj dar pusę metų vežiojau, o po to eidavom pėsti kartu. Baigdamas pirmą klasę namo grįždavo vienas, nors kiekvieną kartą labai bijodavau. Antroj klasėj vežiojau tik žiemą kai būdavo slidu ir tamsu, nes mokėsi po pietų.

Kaip vaikai eis į mokyklą, priklauso nuo to, ar toli yra mokykla, ar saugus kelias iki jos ir ar pakankamai savarankiškas Jūsų vaikas. Tad gerai pagalvokit ir apsispręskit, o klausti kada kiti savo mažylius išleidžia į mokyklą vienus neverta, nes kiekvienas vaikas kitoks ir atstumas iki mokyklos taip pat kitoks. Nekreipkite dėmesio į tuos, kurie jus pašiepia, kad savo mažylį globosite iki 50 metų. Tik Jūs viena geriau žinote kaip reikia elgtis.

Musu dukrai antrokei iki mokyklos pesciomis gal desimt minuciu, bet reikia pereiti viena labai judria gatve. Tai kaip pradejom vezioti rytais i mokykla ir pasiimineti po pamoku, taip ir tesiam toliau. Atrodo, kad vienai nesaugu. Bet jau nuo kitu metu grizti is mokyklos troleibusu leisim paciai, nes griztant nereikia pereiti gatves, o vaziuoti viso labo tik dvi stoteles. As uz tai, kad geriau pasaugoti, negu paskui nagus grauztis...

Siemet mano mergaite pradejo lankyt pirma klase ir jau trecia diena i mokykla ejo su savo klasioke vienos, nes mokykla netoli namu ir judriu gatviu nera tai nebuvo jokio reikalo ja nuvezti ir persivezti is mokyklos