Manau, kad tema itin aktuali, tai verta pratęsti...



Žinios be abejo praverčia. Ne visos mamos sugeba pamokyti patikėkit, net ir norėdamos. Tam reikia jei ne žinių, tai bent kažkokio pajautimo ar vidinio gebėjimo. Juk ir auklėti vaiką ne visoms vienodai išeina...
O man smagu, kai penkerių vaikai jau kažkiek ar net laisvai paskaito. Na negali dėl to vaikystė nukentėti. niekaip.

nu jus cia ir pridiskutavot kol as atostogavau. pavargau ir skaityt

na cia kas del berniuku ir mergaiciu tai manau teisingai pasakyta. kazkodel pas berniukus yra susiformavusi tokia nuomone, kad jei tu moksliukas tai tu niekam tikes. manau tai yra neteisinga.


na kad vaikas mokantis daugiau nebezino prie ko pritapti tai manau cia visiska nesamone manoji puikiai sutaria ir su savo draugais ir su ju tevais pasisneka ir niekam tai netrugdo. pavyzdiui Sarlotes masaziste po kiekvieno masazo labai dziaugiasi kad turi tokia puikia kliente, ji pati turi tokio pat amziau anuke kaip mano dukryte ir mazdaug pries menesi kai mes kalbejomes tai ji man pasake - "as labai didziuojuosi savo anuke ir ji man buna pati protingiausia mergaite, bet va kai pabendrauju su Sarlote tai anukele tokia ziopliuke atrodo. ir as net visiems savo pazistamams apie ja pasakoju vos ne tiek pat kiek apie savo anukele". tai manau cia tevams reiketu tik dziaugtis jog vaikas sugeba bendrauti su visais. kas is tu vaiku kurie bijo suaugusiam zodi pasakyt? as pati buvau is tu tyleniu na ir man tai nieko gero nedave. atsimenu budavo pasnekina kokia moteriske tai tik isikabinu i mamos sijona ir laukiu kol mama uz mane pasnekes. tikrai nenoreciau kad mano dukrytes butu tokios. ir labai dziaugiuosi jog Sarlote yra visiska mano priesingybe. ir dar sis tas. as jos mokintis niekada neverciu, nera pas mus nustatytos valandos kad kazdien kazka pasimokinti ar ismokti reiketu. ji pati rodo nora mokymuisi, mes tai darom tol kol jos draugai buna vasaros darzelyje. ji pati ateina pas mane ir praso kal pazaistumem mokyklu. tikrai dziaugiuosi jos uzsispyrimu ir noru mokintis be to ji puikiai moka apsiginti ir yra tikrai kantri su kitais vaikais ir siaip ja visi labai megsta nuo bendraamziu iki pagyvenusiu kaimynu.

manes niekas mokintis neverte ir nemuse del to kad neskaitau ar rasyt nemoku. amzinatilsi diedukas zaizdamas mane ismokino skaityti ir jau budama 5 metu pati skaitydavau knygeles. kai pradejau lankyti mokykla budama 6 metu (esu gimus vasario men) tai iki 5 klases buvau viena is pirmuniu. bet va mao tevai padare didele klaida. jie manes niekada neskatino mokintis, netikrino mano namu darbu ir niekada nera pagyre uz gera pazymi. o vaikams tikrai to reikia. todel pradejau neruosti namu darbu del ko siek tiek nukentejo mano mokslai. na bet tai buvo ne del to kad as per anksti buciau isejusi i mokykla
na dar vaikas jei iki 6 metu neskaito tai tikrai manau jog cia nieko tokio. bet kai jau 7 o juo labiau 8 metu vaikas nemoka skaityti tai cia tikrai tevu apsileidimas, cia jau vaiko gadinimas o ne vaikystes saugojimas. cia viena is mamyciu buvo uzsiminusi apie tevu apsileidima ir kad vaikai tikriausiai nera mate skaitanciu tevu. visiskai jai pritariu. maniske nuolat klausineja ka as skaitau kas cia parasyta. ir dar buna kartais kai pasakau ne tai kas parasyta na tarkim parasyta voras o as pasakau varna ji atsirenka jog as meluoju, o paklausta is kur zino ji pasako kad parasytam zodyje yra O raide, o tam kur pasakiau zodyje varna nera raides o todel meluoju. na o apie netaisyklinga mokinima kuriuo metu vaika butu galima sugadinti tai manau jog sitas reiskinys imanomas tik tuo atveju jei mokinantis asmuo yra visiskas berastis, bet kiek matau cia berastes mamos nesirenka (juk kiekviena sugeba parasyti po komentara). as ir nesu proto bokstas, bet kazkokiu budu sugebu si ta paaiskinti savo dukrytei na o kas del kitu vaiku menkinimo tai tikrai to nedarau. manoji pati sau atsirenka draugus pagal bendravimo lygi. dar pries pora menesiu pas ja ateidavo svepla nieko nemokanti 4 metu drauge, pabedravusi maniske su ja pora savaiciu pati liepe tai mergaitei pas ja neateiti, nes jai su ja nebeidomu. na ta mergaite pas jus namuose daugiau nebesilanko. o siaip mano nuomone jei vaikas nemoka vienokiu ar kitokiu dalyku tai jis nera zioplas, tiesiog tevai vaiko ugdymu turetu uzsiimti nuo mazens, o ne tada kai i pasiekimu knygele gaus panases pastabas kaip viena is mamyciu. as jau dabar savo mazytei daznai rodau spalvas, daiktus sakydama ju pavadinimus. bet ji ne tokia kaip vyresnioji ir nerodo jokio noro, o per prievarta as jos neverciu, bet karts nuo karto pabandau ir nematau cia nieko blogo. nors kai prisimenu Sarlote tokio amziaus tai ji gerokai lenke savo sesute. nes ji tokio amziaus budama mokejo parodyti kur akys, nosys burna, liustras, laikrosis ir dar daugeli kitu dauktu, parodydavo 4 spalvas ant kramtuko. o va mazoji kai paprasai kad parodytu kur akys ikisa pirsta i burna ir bando dantis islupti na todel jaur buvau vian karta uzsiminusi ir dar karta pasikartosiu - tikiuosi kad mazyte bus bent per pus tokia protinga kaip vyresnioji bet vistiek nepriklausomai nuo ju gabumu - jos protingos na pagal savo amziu ar jos per daug zioplos kaip sesemetis kuriam pauksciukas sako cyp cyp cyp - as jas mykliu ir jomis didziuojuosi nes jos yra mano dukros taigi mamytes, mylekim savo vaikucius, bet nestabdykim ju lavinomosi, nenumokim i tai ranka ir neprisidenkim tuo jog "saugom vaikyste"

nu bet ir prirasiau, nesupykit jei kur ir pasikartojau

Jei jau užėjo kalba apie paukščiukus-cyp, cyp, tai galima pakalbėt ir apie vištas-kurios vis kvaksi ir kvaksi, kad jų viščiukas gražiausias ir protingiausias..

Manot kažkam čia įdomu-tom pagyrom tik tylų juoką už ekrano sukeliat..

Neužtenka savo vaikų stipriąsias puses matyt, ne ką svarbiau ir silpnybes laiku pastebėt..
Išmoko skaityt penkerių, šešerių ar septynerių-koks čia skirtumas viso gyvenimo kontekste..
Ir nenustatinėkit diagnozių svetimiems vaikams, gal aplinkiniams jūsų vaikas irgi neatrodo idealus...

Ee, nevaziuojam gal, a?

Motin, turiu ranka sugipsuota, tai negaliu virtualiai issamiai atsikirsti. Realiai- kitas reikalas butu.

Aš dėl vieno dalyko su čia pasisakiusiomis nesutinku... Kad vaikas, bendraudamas su mažiau gabiais, ir pats netobulėja, kad jam tai kaip ir žingsnis atgal.... Mano dukros geriausia draugė - kalba labai nerišliai, ne tik netaria kai kurių raidžių, bet ir keičia jas vietom (abiems joms - 5 metai), maišo (pvz. vietoj "k" visada taria "t"), bet mano dukra visai nepradėjo nei švepluot, nei darkyt savo kalbos. Tiesiog taip ir bendrauja - kiekviena savo kalba, ir viena kitą puikiausiai supranta (nors aš tos mergaitės suprantu tik gal pusę kalbos). Maniškė grupėj vyriausia ir visada buvo gabesnė už kitus.... Jau dviejų metų daržely puikiausiai kalbėjo.Ir tokia ir liko - visada šiek tiek gabesnė (čia auklėtojos nuomonė)... Bet pakalbėjus su auklėtoja, ar leist į mokyklą anksčiau (norėjau objektyvios nuomonės - ji gi geriau mato kolektyve, koks vaiko lygis), ji pasakė, kad neskubėt. Ir aš su ja sutinku... ta auklėtoja pasakojo, kad per savo 20 metų patirtį, dirbant daržely, ji pasimokė vieno dalyko - nereikia vaikų vest per anksti į mokyklą, kad ir kokie super gabūs jie atrodytų, nieko jie daržely nepraranda... Sulauks tų 7 metų ir tegul eina.... Nors aišku kiekvienas tėvas pats sprendžia už savo vaiką...Tik tiek, kad jei išvesi 6-metį į mokyklą ir jis nusivils, tai sugrįšt į darželį tais metais nebegalės, o ir mokykloj du metai pirmoj klasėj, tai manau tikrai gali būt trauma...

Latimerija, viskas yra taip ir yra. O del mazu senuku- jie tokie del auklejimo, o ne del skaitymo-rasymo. Jei tevai ne "senukai-rimtuoliai-fasadiniai intelektualai", tai ir vaikai tokie. O jei tevai teisingi, tai ir vaikai tokie.

aš vat niekaip nesuprantu, kodėl svarstant, ar leisti šešiametį į mokyklą, pirmu smuiku groja esamas laikas? gi ateis diena, kai prasidės paauglystė, brendimas, fiziniai ir emociniai vaiko pokyčiai- ir tada visai nesvarbu bus, kada jis išmoko skaityti ar telefono numerį draugui pasakyt, nes jo klasės draugai bus visais metais ar net dviem vyresni

Pagal dukra matau- baika tas metu skirtumas. Brendimas, zinokit, irgi visiems skirtingu metu prasideda- vieniems 11, kitiems 14, o ne pagal kazkieno komanda ar instrukcijas. O jusu paciu draugai dabar irgi tik grieztai tu paciu metu gimimo? Ne metai lemia subrendima ir isminti.

Visiškai sutinku. Tas subrendęs šešiametis gal ir bus lygus su septynmečiais, bet kai jam bus trylika, o klasiokams - 14, tai skirtumas gali labai pasimatyt.... Bet čia aišku irgi tik prielaidos. Tiesiog aš rinkčiaus tą mažesnę riziką ir leisiu su bendraamžiais. Jei vaikas gabus, jam tikrai netrukdys tai, kad bendraklasiai mažiau gabūs. Nors tikrai nesmerkiu ir tų, kurie leidžia anksčiau. Mane pačią išleido į mokyklą 5 metų ir nepajaučiau aš kažkokios realios naudos... Iki 5 klasės mokiaus labai gerai, o paskui man visvien nusibodo, pamačiau, kad galiu išmokt ir per pertraukas, o vėliau ir per tas pertraukas tingėjau mokytis. Taip kad mano gabumai ir noras mokytis visvien pranyko, nors ir neturėjo "teoriškai", kadangi buvau išleista į mokyklą su vyresniais...taktika nepasitvirtino. O be to, man labai trukdė tai, kad buvau fiziškai silpnesnė ir mažesnė...

Skaityti nemokinu. Dukra pati mokinasi. Jei domisi ir kažko klausia, visada atsakau, parodau, perskaitau; jei pačiai neišeina abi bandom perskaityti ir taip padedu. Bet specialiai vaiko nieko nemokinu, kad jis kuo anksčiau skaitytų, rašytų, mokėtų, žinotų. Viskam savas laikas. Jei nesidomėtų, tai tas laikas mokytis skaityti ateitų mokykloje

Jai tuoj šešeri metai, tai susidomėjimas skaitymui ir pabudo kažkur nuo 5-ių metų. Skaitymas prasidėjo nuo loto dėliojimo, t.y. sukarpyti paveiksliukai su skiemenimis ir reik sudėti žodelį. Iš pradžių dėliojo žiūrėdama, kad gautųsi vientisas paveiksliukas, po to dėliojo užsimerkusi ir iš atminties , o dabar jau išmoko jungti skiemenis ir perskaito pati. Niekada skaitydama netaria žodžio, neskiemenuoja, o dėlioja mintyse ir pasako tik kai jai viskas susideda į žodelį. Jei labai ilgas žodis, tai kartais nesigauna iškart, būna, kad raides permaišo Pvz. ant žurnalo buvo parašyta "Asta ir Giedrius Masalskiai". Ji atbėga pas mane ir klausia "o kas yra Masliakai?" Jos visa bėda ir yra skubėjime: kartais, kai labai ilgas žodis, iš žodžio pradžios bando spėti pabaigą, kad neskaityt ..tada gaunasi nesąmonė Kai nori - moka perskaityti, bet būna ir pritingi pasistengt.
Vaikiškas knygutes man skaito gana nesunkiai, mėgsta eilėraštukus.

Labai nori rašyt, tai rašo žodžius ir sakinius, bet man nepatinka Ji rašo kaip girdi, nes nežino kaip taisyklingai tai daryti (juk to mokina mokykloje). Visada netaisyklingai rašo dvibalsius ir painiojasi tarp ilgųjų balsių, pvz.: ne "uodega", o "odega", ne "netampyk", o "netampik", ne "seniai", o "senei". Bijau, kad bus sunku atsikratyt tokio netaisyklingo rašymo mokykloje. Visada pataisau, paaiškinu kaip rašosi, bet ji neįsidėmi
Į mokyklą eis septynerių. Šiais metais lankys priešmokyklinę grupę.

o kaipgis- sutinku žmogų ir išsyk klausiu: kokie tamstos gimimo metai?! jei ne tie- aleliuja

bet šiaip klasiokai nebūtinai turi draugais, ale ir nebūdamas su jais dideliais draugais, turi praleist kartu penkias dienas per savaitę

Na as irgi apie ta pati- tarp 25 stuku klasioku vaikas gi atras nors viena proto broli.

Taip, taip, ir tau, alfa, taikiau
Gi jau seniai žinom, kad tavo vaikai vunderkindai, ale mūsų ne blogesni, o ką gali žinot-gal ir geresni
Na, tiek to, sužeistųjų daug neerzinsiu

Manau skaitymas-neskaitymas nėra toks jau tiesioginis tėvų nuopelnas, kaip pvz. blogas ar geras auklėjimas (nors ir čia įgimtos savybės daug lemia)..

Aš pati išmokau skaityt 3 metų (taip, taip, būtent 3), bet visai nesu nei vunderkinė, nei profesorė..Aišku mama užsiimdavo,mokė, bet manau tiesiog buvo įgimtas potraukis skaityti...
Tai močiutė labai buvo susirūpinus( ), kad mano vyresnėle deja neskaitė nei trijų, nei ketverių..Vis bandė mokint savais metodais, ale nieko iš to neišėjo..
Bet suėjo penki metai ir staiga be jokių (mano) pastangų vaikas ėmė skaityti..
Atėjo tam laikas ir tiek..Taip pat, kaip išmokstama vaikščioti, kalbėti, ant puoduko prašytis-gali labai skirtis tas laikas, bet tai dar nieko nerodo apie protinius sugebėjimus aplamai..





Iš visko, kas čia buvo pasakyta, nesuprantu, kodėl neleidot sūnaus į mokyklą šešerių-kažkaip nesiderina su visa jūsų logika
Tikrai gali būt sunku su "proto broliais" tarp bendraamžių..

kiekvienam tėčiui ir kiekvienai mamai jų vaikas pats, pačiausias , bet nereik ir kitų smerkt
Papildyta:

oho va čia tai išsilavinimas, matosi, kad skaityti anksti išmoko

Bjauri, as su svetima nesvetimos, Tau gi taip nerasyciau.

Svetima, neleidau, nes jis nesiverzia taip smarkiai, kaip dukra kad verzesi. Ai, rudeni vel prasides gitaros mokykla, pazaisim namuose pirma klase... Rasim veiklos.

Tas leidimas i pirma klase seseriu gi ner del to, kad vaikas greiciau mokykla pabaigtu, o del to, kad neparastu pagreicio. Gi sakai- skaitymas ateina vos ne savaime- pats vaikas susidomi (ir maniskiai irgi nebuvo lenkti prie knygu, ismoko vos ne patys ir mus nustebino). Paskui jie uzsimano i mokykla seseriu- kam stabdyt?

Ir apskritai, prasom cia nesimaivyt kiekvienoj temoj, kokia protinga kudikysteje buvote.

berniukam dar labai svarbu sportas. o juk mokykloj bus ir fizinis, ir šiaip visokie bandymai išsiaiškint, kas stipresnis.
o tas ankstyvas skaitymas dar nerodo ypatingo talento mokslams.
aš pati išėjau į mokyklą skaitanti, skaičiuojanti ir sprendžianti ketvirtokų pratybas. tai pačioj pradžioj buvo lengva. o kai prasidėjo "rimti mokslai", kur jau neužteko žinoti, reikėjo sėdėti ir atlikinėti užduotis -- ir buvo piš. ir visą laiką gerus pažymius teturėjau iš piešimo, fizinio, ir muzikos.

Labai imanomas varijantas. Gal vaikas mokykloj labiau susidomes daile, nei lietuviu kalbos gramatikos subtilybem. Ir puiku.

O kodėl manot, kad skaitantis vaikas, neišleistas į mokyklą, praras pagreitį? ir išvis, ko tas skaitymas taip sureikšminamas? Maždaug, jei jau vaikas moka skaityt, jį žūt būt reikai vest į mokyklą, kitaip jis bus stabdomas... Manau, kad leidžiant į mokyklą, žymiai svarbesni yra kiti faktoriai - vaiko gebėjimas susikaupt, ilgai išlaikyt dėmesį, kruopštumas ir kt. nei kad mokėjimas skaityt..... Nors aišku, jei vaikas nori - tegu. Bet ar tas noras adekvatus realybei, t.y. ar jis supranta, kas ta mokykla ir kas tas mokymasis? Bet ar paskui nebus tam šešiamečiui ašarų, kad pavargo ir t.t. (maniškė sako, kad į mokyklą nenori ir kad neis, nes augins arklius )

pritariu. pati, kaip sakiau, buvau skaitanti, o mokykloj man buvo ragai. nes iki mokyklos ką mokėjau, tai iš žaidimų. o mokykloj niekas nežaidė, reikėjo rimtai dirbti, o aš nebuvau nei darbšti, nei kruopšti.

Beda, kad visos skaito, bet supranta tik pagal savo ir savo vaiku pavyzdi. Na, gal dar kaimyno. Bet vaiku ivairove kur kas didesne. Tai gal nereikia viena kitos gasdinti baubais, kurie aktalus tik pacioms.

Zodziu, duodu visoms isrisima ir leidima vesti vaikus i mokykla, kada norit.

iš tikrųjų tai reiktų suprast pagal supermamas, ypač tas, kurios vartoja žodį "varijantas"

Jo, bana jai. Ir medaliu konfiskacija. Oi, ner medaliu. Vis vien- . Kaip taip galima, degs ana pragare. Baisu baisu, baisiau nebuna. Vai vai. Cyp cyp.

Musu mokyklos mokytojos, kai issisnekejome apie vaiku, pradedanciu eiti i mokykla, amziu, pastebi kitus dalykus. Skaitymas nera svarbi priezastis. Sako, kad kur kas labiau jauciasi,jei vaikucio smulkioji motorika atsilieka nuo bendraamziu (pirstukai dar ne taip "gudriai" lipdo, piesia).

Dukters klaseje tie jaunesni vaikai jauciasi. Dickiai (sueje pagal kalendorinius metus) juos lenkia tose uzduotyse, kur reikia ne tik ismokimo, bet ir greito ivairiu ziniu pritaikymo. Mazesnieji salia dickiu atrodo gleznuciai ir jiems reikia daugiau mokytojos demesio, daugiau paaiskinimu.

maniske penkeriu dar neskaito, bet pazysta visas raides Ir dar moka kelis zodzius spausdintinem raidem parasyti

Reik gi ir man kažkuom pasigirt
Šiaip tikrai turbūt buvau perdaug protinga kūdikystėj , todėl gal esu perdaug kritiška savo vaikams-man atrodo, kad aš anksčiau visko išmokau ir viską anksčiau dariau..
Aplamai, didžiausiais šokas man buvo, kad dukra pirmoj klasėj nepatapo pirmūne, nes kitaip aš neįsivaizdavau..
Nuėjau į mokyklą ir pačią pirmą dieną man nustatė diagnozę-pirmūnė
Visam gyvenimui...

Ir nieko iš to gero-todėl man ir gaila čia tų aprašytų vaikų, kurių mamos persistengia dėl ankstyvų skaitymų...
Neatneša laimės tai gyvenime-net sakyčiau atvirkščiai..

Štai kaip aš liūdnai, bet patikėkit žmogum, kuris beveik gimė skaitydamas

Ir leiskit savo vaikams ramiai sau gyventi, žaisti ir džiaugtis..Spės tą pagreitį dar įgauti

Na maniske tai jau penkiu bet dar net raideliu nepazysta ir visai su jomis pazindintis nenori - kiek siulom pasimokyt, tik atsauna - "Nenoriu" ir baigta. O su berniuku visai kitas reikalas buvo. Jis nuo keturiu metu raideles pazino ir skaityt po truputi pradejo. Karta radau virtuvej bebandanti perskaityt, kas ant arbatinuko laido uzrasyta. Bet tas skaitymas dar ne viskas. Dabar jis jau i pirma klase zygiuos, knygeles labai megsta skaityt, bet kad nieko neatsimena, ka perskaito. Kaip bus su atpasakojimais tai nezinau...

Nesijaudink Priešmoyklinėje, vėliau mokykloje viskas susitvarkys.

Kokia geda.

Man tai patinka, kai vaikai nori nugaleti. Jei vaikui buti pirmunu reiskia ne tik kazka suzinoti, ismokti, bet ir buti nugaletoju, tai toki pirmunizma palaikyciau. Bet jei buti pirmunu reiskia tik iskalti ir pasirodyti caca tevams ir mokytojams, tai aiciau vaiku vadoveliu deginti. Jau geriau tegul buna perestukinas, bet pats kieciausias perestukinas mokykloje. (tfu tfu tfu, lietuviu kalbos gramatikos ir semantikos myletojoms- cia hiperbolizuoju, jei ka.) Nekimba mokslai, tai tegul vaikas atranda save kazkur kitur, nei pazymiu knygeles cackinime, dailej kokioj, sporte... ir ten visiems parodo, kas valdo .

Tik nereikia lia-lia a la "svarbu dalyvauti, "visi draugiskai po truputi". Saves gal neapgaudinejam, moteros. Visas gyvenimas apie konkuravima, laimejimus ir pralaimejimus.

Oi, čia jau filosofiniai klausimai..
Visaip būna tam gyvenime-kas vienam atrodo laimėjimas, kitas gali laikyt pralaimėjimu..
Svarbiausia rast savo vietą, nišą, tai tada ir jausiesi laimėtoju, nors kitam gal ir atrodysi lūzeriu..

Galiu tik pritart.

Čia kalbate apie penkiamečius, o mūsų rugsėjį eis į pirmą klasę ir neskaito
Nedarau tragedijos, viskam ateina savas laikas

Maniskei 4,5 m. ir jau mokinames skaityti. Pries pora menesiu nupirkau knygele specialiai skaitymui. Is pradziu buvo idomu, bet greitai numete, o va dabar vel paciai idomu, tai nesudetingus triju skiemenuku zodzius jau skaito.

Sveikutes. na ir as noreciau truputi pasigirti, mano berniukui 3 metai moka pazysta visas raides, visas beveik moka parasyti, tik dar nelabai graziai iseina, bet jam patinka, skaiciuoja iki 20, raso ir skaiciukus, nieks jo labai nevercia, jis pats praso ji pamokyiti o mes ir dziaugiames kartu su juo, viska labiau itraukiam i zaidimo forma, kad jam nebutu jokios prievartos, nes gali atsibosti.

na maniskis eis i mokykla rugsejo1,raides visas pazista,bet skaityti niekaip neeina ,as irgi manau kad ateis laikas ir ivyks tas persilauzimas .jis mieliau skaiciuoja ,pliusuoja,atima.

Maniskis irgi mokinasi skaityti, jam 4.5m. zaidziam po 15 min. , niekas jo nespaudzia, bet sekasi neblogai pirkom knygele "genelis". 3 metu gerai zinojo visas raides, paskui labai mego skaiciuoti, dabar visai nieko skaityti.

Maniskiui 5 metukai ir dar nemoka skaityt. Raideles pazysta ne visas. Nematau visiskai jokios tragedijos ir net nebandau spausti. Tik kitais metais i paruosiamukus eis. Viskam savo laikas. As manau, kad kol mazas tegul piesia, zaidzia, uzsiima tai kas jam patinka. Dar savo atsimokys

maniškis nuo 2 metukų puikiai pažįsta visa abėcėle skaičiukus puikiai sudeda/ atima jau nuo 4,5 o skaityt išmoko (nesudėtingus tekstus) nuo 5,5 . jam tai įdomu jis pats domisi tokiais dalykais

Vunderkindas tiesiog

As manau, kad raides pazint, veliau skaityt vaikai pradedami mokyti darzelyje
Pedagogai tai daro pofesionaliai. Galima namie tik papildomai padirbeti.
Nebent vaikas pats domisi, klausineja kas parasyta, tada taip.
Galima pasakyt, jei vaikui ydomu ir jis pats klausia, jei ne tai manau, kad spes. Viskas savu laiku
Papildyta:

O kiek jam dabar metu?

Mano sūnus nuo keturių metuku laisvai skaitę, dukryte (jai keturi metukai prieš savaite sukako) tai pat žino raides ir jau bando sudėt juos į žodį

Mano sūneliui 6 metai. raides pažįsta, bet nenori skaityti, tingi. kalba irgi nelabai aiški, kai griežtai reikalauju, kad pasakytų aiškiai, tada pasako, bet r raidės netaria. ir aplamai nedaro pažangos ką daryti, kaip išmokyti kalbėti ir skaityti?

Kaip kalbeti ismokint tai nepatarsiu, bet skaityti as dukryte pradejau mokint is knygutes Danileviciaus "Genelis", is pradziu man atrode, kad maniskei bus sunki (jei dar nera 5), bet kazkaip jai pavyko susidometi ir mes po truputeli skaitom. Ten speciali mokomoji knyga penkiameciams ir man labai patiko.

Mano mergina puikiausiai žino visas raideles, tačiau jų į žodžius sujungti nesigauna, kad ir kaip ji to norėtų. Labai nori išmokti skaityti, tačiau neperpranta kaip jungti raides į skiemenis ir žodžius.

maniskis skaito nuo 5,5 bet tikrai nesistengem mokinti visai,tiesiog jis vis norejo zinot kur kas parasyta o mes jam neskaitydavom beveik niekas ,sakydavau jei nori suzinot pats skaityk,taigi dejo dejo raides ir rezultatas liuks pats skaito net nezinau kaip jam taip pavyko jau netgi ir dvigarsiu beveik pataiko visada labai savarankiskas didziuojuosi juo,tik gal retai ta pasakau kaip ir visi manau is musu

mano bernui 5.5 siemet pradesim lankyti priesmokykline grupe
ir ten visko mokinsis
siuresim kaip seksis
nes dar nusipirkau visokiu knygeliu uzduoteliu raidziu ir skaiciuku mokymuisi ir pazinimui
tai po truputi ir tas uzduoteles darysim ir darzely mokinsis
neskubinu
spes visko ismokti

Maniškei jau 5,5 metai, raides pažįsta visas, tačiau skaityti sekasi sunkiai... Tingisi jai Žaidimų forma mokau ją, pradeda skaityti ir iškarto atsibosta, sako: "nenoriu, nemoku, neišeina ir t. t.". Stengiuosi jos nespausti ir neversti. Į darželį neina, vedam į privačia mokyklėlę du kartus savaitėje. Matosi, kad jau daro pažangą (eina į mokyklėlę apie kelis mėnesius).

ne tiesiog jam tai labai įdomu jis pats nori išmokt

vakar buvo 6

Mūsų pirmas pradėjo skaityti 4.5m (bet mes su juo daug žaidėm, lavinom ir skatinom tą skaitymą), o antrasis pradėjo 5.5m, bet taip...savaime. Tiesiog žaisdavom šį bei tą, bet...tiek laiko užsiimti kaip su mažėliu jau neturėjom, tai jis kažkaip labai natūraliai pats pradėjo...

pagaliau ir mano turtas ismoko skaityti. kazkaip staigei kazkur pries savaite atejo ir paklause ar ji gerai perskaite zodi. pasakiau kad gerai, na ir prasidejo bandymas perskaityti viska ka tik rasdavo. is pradziu perskaitydavo tik paprastus zodelius, o siandien beveik visa trumpa pasakele sugebejo perskaityti