Ar tikite, kad galima ''perduoti'' mirusio žmogaus likimą, vaiką pavadinant to žmogaus vardu?

apie tokį prietarą žinau. man asmeniškai nepriimtina vaiką pavadinti neseniai mirusio artimo žmogaus garbei ar tiesiog tuo vardu.

O kas yra ''nesenai'', tavo nuomone?

viena bioenergetikė man aiškino, kad jei miręs žmogus laimingai gyveno ir daug gyvenime pasiekė, tai tikrai drąsiai galima dėti jo vardą, bet jei ne, tai geriau nevadinti vaiko jo vardu, nes mažiau ar daugiau vistiek persiduoda mirusio žmogaus likimas ir gyvenimas.

na, tarkim, jei aš jau gimus, ir tas žmogus man esant ginusiai miršta.. Na, ta prasme, kad mūsų keliai tarsi susikerta... Žodžiu, nemoku išsireikšt. Gal tiksliau būtų pasakyti, jei aš tą žmogų pažinojau. Nes tokiu atveju lyg yra kažkoks ryšys ir dabar aš to žmogaus vardą duodu savo vaikui.
Papildyta:


na, bet kuriuo atveju vardo geriau nedėti (tiesiog negaliu susilaikyti, toks išsireiškimas man tiesiog siaubingas )

Aš niekaip neapsisprendžiu dėl to. Iš dalies tikiu, iš dalies manau, kad tai yra nesąmonė. Ir nežinau, kuri mano dalis yra stipresnė- tikinti ar ne. O kalba eina apie savą vaikiuką, negaliu atmestinai į tai žiūrėt.

tikrai netikiu. ir dar netikiu tomis kalbomis, kad vardo reikšmė charakterį lemia na, kad ir Svaja turi būti užsisvajojusi.

Jeigu tas vardas būtų vienintelis pasaulyje, sukurtas tik tam konkrečiam žmogui, tada gal ir patikėčiau Bet paprastai tuo vardu būna pavadinta daugybė žmonių Lietuvoje, o jei jis tarptautinis (o tokių, išverstų ir tiesiogiai perimtų - dauguma) - ir visame pasaulyje.

Kitas klausimas - kokias emocijas tas ar kitas vardas sukelia man. Aišku, kad nekokias sukels tie vardai, kuriuos "dėvėjo" pasišiukšlinę istorinės asmenybės (pvz. tikrai neduočiau sūnui Adolfo vardo), taip pat nekokios reputacijos, ar, jei taip norite, liūdno likimo pažįstami žmonės. Jeigu nevadinčiau nemėgstamos personalijos iš vaikystės laikų vardu, kodėl turėčiau vadinti kokio nors prasigėrusio ar sunkiai sirgusio giminaičio?

Beje, savaime likimo joks vardas tikrai neperduos, bet kas garantuos už gimines, kurie susitikę tiesiogiai ir netiesiogiai lygins ir sies tą vaiką su giminėje žinomu nevykėliu ir taip netgi nenorėdami įdiegs kur nors į pasąmonę nevykėlio programą?

netikiu dėl erszebeth minėtos priežasties - vardą nešioja (-o) ne vienintelis žmogus

Netikiu Savo dukrą pavadinau savo a.a. mylimos tetos vardu

Pas mus šeimoje kas antra karta yra Elena ir visos Elenos buvo ir yra nuostabios. Nemanau, kad negalima duoti sunkiai sirgusio žmogaus vardo, jei žmogus buvo geras ir mylimas, kodėl tai turėtų stabdyti? Svarbiausiai, kad vardas tiktų žmogui ir ką nors gražaus reikštų. Tikrai vardai neneša jokio "giminaičių" kryžiaus. Netikiu tom pasakom, kad vaiko vardas "atneša" kažkieno likimą

nesąmonė. dar jei vardai būtų vienetiniai, gal ir galima būtų taip sakyt. bet dabar yra šimtai Jonų. o šiaip savaime aišku, neduosi vaikui vardo, jei jis asocijuojasi su dėde alkoholiku ar bomžu prie kioskelio. bet jeigu labai mylėjai ir gerbei senelį Joną -- kuo blogai?

prašyčiau - senelį Vardenį

as irgi manau kad su vardu vaikui likimo nenulemsi

hmmm.... tarkim duosi vaikui varda, o is kur tu zinosi,kad kazkas nemire turedamas ta pati varda?
netikiu tokiais dalykais, prietarai...

Mūsų šeimoje kartojasi tas pats moteriškas vardas. Ir.. visų šitų moterų likimai susiklostė vienodai liūdnai

Vardu likimo gal ir nenulemsi. Bet ar vadindami vaiką kokio giminaičio (senelio. tėvo...) garbei, pasąmoningai nesitikime, kad vaikas bus panašus į tą asmenį?

Nemanau, kad perduodi likima mirti ankciau pries laika pavadinus vaika mirusio garbei...... ,,,,,,,

Nesamonė, aš nešioju tėvo a.a vardą kuris yra mires bet savo likimu visiškai nesiskundžiu, žinoma būna visko bet turbut taip ir turi būti. Gyvenime reikia viską patirti

Netikiu bloga lemianciais prietarais,jei norisi vadinti vaika,brangaus,gero,bet mirusio asmens garbei,nematau cia nieko blogo,ypac jei tas zmogus buvo artimas,aisku,jei vaikeliui gyvenimas nenusisektu,gal teveliai ir pagalvotu,kad vardas kaltas,bet manau,tai butu tik atsitiktinumas.As pati turejau ideja pavadinti vaika,brangaus zmogaus garbei,bet vyras ne uz ka nesutiktu

Aš iš dalies tikiu... Todėl esu prieš tokius dalykus, kaip vadinti vaikelį kažkokio giminaičio garbei... Manau gimsta naujas žmogus ir jis nusipelno naujo, tik jam skirto vardo, o ne nešti tą giminės jungą iš kartos į kartą...

Ne.

Nesu prietaringa, bet nerizikuociau.

Tikiu, kad yra nelaimingų vardų.
Niekada neleisčiau savo anūkams duoti vardus VAIDA, VAIDAS, SIGITA, SIGITAS.
Patikėkite - šie vardai tikrai neša nelaimes. Nemažai tokių žmonių sutikau, ir giminėje buvo, esu tiesiog pasibaisėjusi tų žmonių likimais.

O mano sutiktieji šių vardų nešiotoji labai geri, šilti ir mieli, savo laimę radę žmonės.
O ir šiaip, sakykim vardas Dalia, jį turi ir mūsų prezidentė, bet pažįstu ir personą šviesios dienos per gėrimą nematančią
Į temą iš dalies tikiu, iš dalies ne. Jei vardas duodamas kokio nors žmogaus garbei konkrečiai, tai tada ko gero ir tam vaikui bus pastoviai apie tą žmogų primenama ir taip tarsi užkraunama ta našta. O jei vardas duodamas tiesiog todėl, kad patiko tėvams,nesurišant jo su konkrečiu žmogumi tai manau nieko tokio

sveikos... gali buti kad yra nelaimingu vardu ,bet jei taip galvosjm taip ir bus, čia jau kaip pažiurėsi...

Taip,as tikiu

Taip tikiu ir teko tuo net įsitikinti Jaučiau širdimi, kad tūrėsių sūnų jau antram nėštumo trimestre nutariau savo pilvinuką pavadinti Matu. Begimdant kovojo sunutis už savo gyvybę gydytoju dėka liko gyvas tikra Dievo dovana mano kūdikėlis o vardo reikšmė tokia pat