Trumpai papasakosiu savo pirmojo mažiuko žindymo istoriją.
Dar besilaukdama daug skaičiau apie žindymą ir buvau tikra, kad būtinai ilgai maitinsiu MP ir man seksis. Bet deja, realybė buvo kitokia Mano mažius gimė penktadienio vakarą ir matyt daugelis personalo "savaitgaliavo" ir niekas neatėjo pamokyti manęs maitint. Gerai, kad buvau lankius kelis kursus, tai bent teorinių žinių turėjau daug Teoriškai žinojau ką daryti, kad vaikutis gerai apžiotų krūtį, bet rytą pasitikau jau su kruvinais speneliais Po pietų atėjo vaikų gydytoja mokyti mane maitint. Vienintelis dalykas kurį prisimenu, tai žvėriškas suskirdusių spenelių skausmas. Kiekvieną maitinimą verkdavau Mano vyras vis mane palaikydavo, nes besidomėdamas vaikučio auginimu daug skaitė apie MP naudą ir norėjo, kad būtinai maitinčiau. Vaikiukui nebuvo nė savaitės, o aš jau buvau gimdymo namų priėmime su 40C temperatūra ir mastitu Viskas baigėsi gerai - MP man nedingo... bet, kaip baisiai beskambėtų, neprabudo joks motinystės jausmas... Maitinant, nors žaizdelės jau buvo užgiję man nuolat skaudėdavo spenelius. Kelis kartus konsultavausi su gydytojais, bet niekas man negalėjo paaiškinti kodėl man skauda. Žindymo technika buvo gera, vaikutis pakankamai gaudavo MP. Bėgo mėnesiai. Skamba baisiai, bet visai nenorėdavau būti su savo vaikučiu. Jam pravirkus, per kūną net šiurpuliukai nueidavo - ir vėl reiks maitinti Ir pirmai progai pasitaikius įkišdavau jį MB, o pati pasišalindavau kur nors (tai į treniruotes, tai pas mamą ir t.t.) Laukiau kada mažiui suėjo 6 mėnesiai ir tada pradėjau nutraukinėt maitinimą. Prieš tai buvau pradėjus pastebėt, kad "nedamaitinu" mažiuko tik, kad greičiau ir mažiau skaudėtų, o jis reikalavo vis dažniau valgyti... Daug kas manęs nesuprato, nes pieno turėjau daug. Diena, kai mažiukui suėjo 7 mėnesiai buvo pirma, kai visi maitinimai MP buvo pakeisti mišiniu. Net nežinau ar džiaugiuosi, kad jį maitinau. Pamažu pradėjau nebijot savo vaiko, man net malonu su juo būti Pradėjau su juo žaist
Būtume viską ir pamiršę, jei nebūčiau pastojus dar kartą Nežinau ką daryt su antro vaikučio maitinimu. Esu visiškai pasimetusi.
Gal galit patart ką man daryt? Kokia reali MP nauda? Būtų šaunu, jei atsilieptų mamos vieną vaikutį žindžiusios, kito ne. Kokį pastebėjot skirtumą? Gal turit kokių minčių?

Sveikute, sveikinu su Tu šaunolė, kad tiek iškentėjai dėl savo vaikelio

Aš daug patarti negaliu, nes visus išmaitinau, bet atrodo raideles turėjo panašią problemą - jai taip pat pradžioje skaudėjo speneliai žindymo metu - pasirodė dėl siaurų laktakų . Manau, tau tikrai vertėtu pasitarti su rimtais žindymo specialistais - gal susisiek su Egle Morkūnienė, ji greičiausiai tikrai galėtų tau patarti ką daryt.

Dėl realios mp naudos - būtų banalų čia vėl apie tai rašyt, nes pati jau viską skaitei ir girdėjai. Dėl palyginimo - na žinai, sunku čia lyginit, nes vaikai individualus. Mano brolį mama maitino virš metų, manę pradėjo anksti primaitinti, nes neemiau kruties.. Na jis yra genijus, anksti išmoko skaityti, sklandžiai kalbėjo, mokėsi sustiprintai anglų kalbos nuo pirmos klasės, dabar rašo pjeses, kurias realiai "stato" Minsko teatruose, jo kurinius spausdina... Aš vėlai pradėjau kalbėt, tik mokykloje išmokiau skaityt .Bet iš tikrųjų su juo visi labai dirbo, pirmas vaikas vis gi, o aš ankstyvąją vaikystę praleidžiau kieme. Iš kitos pusės man visada sekėsi matematika, o jis dėl jos vos ne prarado atestatą. Vyresnėse klasėse aš prasilaužiau su anglų kalba, po to įstojau į universitetą, esu anglų kalbos mokytoja, o jam liko tik puikus tarimas. Tai gi... Moksliškai įrodyta mp nauda, o gyvenime sunku nustatyt, ką lemia genai, ką tievų dėmesys, o ką - mp.

Dėl priraišumo - aš tavę suprantu, aš pvz dabar su savo pupa labai pavargstu, nes kartais ji manę gerai pašokdina - išmoko vaikas verkti tai gi kartiais taip pat norėtusi pabėgti, bent pasidaryti sau arbatos

Šiaip... gal tu žindydama negalėsi išvengti skausmo (jeigu tai tikrai yra tavo kruties patologija), bet tu galėtum padaryti taip, kad skausmas neatstumtų tavęs nuo vaiko. Tiesiog pasisteng padaryti taip, kad tos emocijos, kurias jausi vaikui būtų daug stipresni, negu skausmas, kurį patyri žindymo metų. Turi pasinaudoti gamtos mechanizmais, kurie yra tavyje nuo pradžios. Bendrauk su kūdikėliu dabar, pasisteng pagimdyt kuo natūraliau, niekam neleisk pasiimti tavo kūdikėlį pirmas porą valandų po gimdymo, nuo pirmos gimimo minutės laikyk jį prie krūties ir buk su juo kartu. Taip tu ne tik pati savo protu pamylsi naujagimį (tai, ką mes visi darome), bet ir paskatinsi motinystės hormonų gamyba, o jie padės tau nugalėti skausmo baimę ir dar labiau prisirišti prie mažiuko, o tai aš manau yra svarbiausia

Puccha sveikinu su
skaudi istorija, ir labai tave suprantu, as pati del savo mazyles 6men. su pientraukiu traukiau pienely, bet maniske pati neeme kruties

kadangi neturiu is savo patirties tau patarimo, galiu pasakyt svarstydama ar nutraukt maitinima ieskojau info, ne apie realia nauda, bet bijojau prarasti rysi su savo coliuke, bet kiek skaiciau psichologinej literaturoj, mamyte maitinanti nenaturaliai gali tureti labai stipru rysi su vaikeliu as su savo dukryte lb artima, jau greit bus 2 metukai, mes nesame issikyre ne dienelei

jei turesiu antra, bandysiu daryt viska kad maitinimas butu sekmingesnis, bet siuo metu belieka tik dziaugtis motinyste

as tavo vietoje pabandyciau su antru leliuku, jei jau labai skauda gal geriau is karto nusitraukinet su pientraukiu, bent iki 6 men.pabandyt vistiek manau verta, galbut viskas bus gerai

Natuke, labai ačiū už protingus patarimus Mažiuką gimdžiau galima sakyt natūraliai - be nuskausminimo, beveik be jokių medicininių intervencijų ir po gimdymo mudu nebuvom išsiskyrę. Antrą vaikutį norėčiau taip pat gimdyti kaip įmanoma natūraliau Visiškai su Tavim sutinku, kad svarbiausia pamilti tą mažą žmogutį, kuris ateina į mūsų šeimą. Mane mama maitino 2 mėnesius, o brolį 11 mėnesių. Nepasakyčiau, kad mudu skiriamės pradedant mokslo rezultatais ir baigiant santykiais su mama.
joviliukste, oho kokį darbą esi atlikus

aciu.

linkiu tau lengvo nestumo svarbiausia geras nusiteikimas, pasitikejimas savimi , su dziaugsmu sulauk savo mazylio ir tikiuosi kad viskas bus gerai

sveika, na čia jau tau pačiai reikia spręsti nori tu žindyti ar ne.
niekas neprivers jei tu pati nenorėsi to daryti.

labai noriu palinkėti, kad nebūtų tokio skausmo ir tu antru kartu sužinotum, kad žindyti yra malonus procesas tiek mamai tiek vaikeliui.

tad siūlau morališkai kauptis, ir vistiek bandyti, na jei jau ir vėl bus taip skaudu ir baisu, tada išeitį tu jau žinai - mišinukas.

Bet vistiek labai noriu pagirti, kad tu, ir per tokias kančias žindei vaikutį, šaunuolė

As truputi kitaip atsakysiu - taigi maitinti savo pieneliu PIGIAU
Sekmes

Mano istorija panaši, bet nesikartosiu..

Manau per kančias žindyti tikrai NEVERTA..
Nors aš tai dariau, bet dabar manau, kad tai buvo klaida..
Žinau visus tuos jausmus, kurie čia aprašyti..

Žodžiu, kiekvienas vis tiek pats sprendžia, bet aš trečią kart nebesikankinčiau-ne dėl to, kad man sunku pasiaukot dėl kūdikio..
O dėl to, kad tos aukos tik kenkia motinos-vaiko ryšiui, ir to neatpirks MP teikiama nauda..

Kai gulejau ligoninej pagimdziusi trecia, palatoj viena, 42 metu moteris, irgi gulejo su treciu vaikeliu. Tai ji nuo pirmos dienos nusitraukinejo pieneli pientraukiu, zisti duodavo tik del gimdos susitraukimo. Kai personalas ja bande mokyti, ji atsikirsdavo, kad taip savo dvi dukras iki metu ismaitino, taip jai patogiau, greiciau, neskausmingiau ir vaikelis gauna vis tiek mp, o ar jis ji sugeria per 10 min, ar per valanda-tai kiekvieno reikalas. Ji zindyme nemate nieko nei gero, nei prasminga, nei artima. Kaip pati dalinosi patirtimi jaunom mamytem, tai jai irgi norisi buti ir pamiegojusia, ir apsitvarkiusia, ir siaip nesivarzydama iseiti kur nors. Vis tik metus ji dave mp Tai koks skirtumas, kokiu budu jis vaikeliui patenka? Per sukruvintus spenelius ar silikonini ciulptuka?

reali nauda yra tokia, kokią pati ją suteiki savo galvoje ir viskuom- emocijom, jausmais, veiksmais, perduodi savo kūdikiui. ir absoliučiai nesvarbu, ką ištyrė kaži kokie mokslininkai ar ką sako viena ar kita supermama. tai nėra veiksniai, galintys nulemti tavo apsisprendimą, tai tik pagalba pačiai priimant sprendimą. ir koks tas sprendimas bebūtų, tau ir tavo vaikui jis yra pats pats geriausias.

speneliai nebutinai turi buti sukruvinti...


Puccha, del skausmo zindant, pasitarciau su Raideles. kaip jau minejo Natuke, Raideles turi panasios patirties kaip ir tu - ji ilgai kankinosi su skaudamom krutim, ir laukdamasi antrojo vaikelio ieskojo visos imanomos info. galiu tik pasakyti, kad atsakymus ji rado ir sekmingai zindo jau trecia vaikeli, o pati tapo zindymo konsultante.

apie MP ir zindymo nauda tu pati zinai, nieko cia nepridursi. ir galutinis sprendimas tavo rankose

aš vis save nuteikinėju, kad šįkart viskas bus kitaip. Tikiuosi, kad man puikiai seksis, bet jeigu ne... Pirmiausia dar kartą ieškosiu pagalbos, na, o jei nepavyks... tada teks maitinti mišinėliu

zinai, pagalbos ieskociau jau DABAR. susirasciau protingus kursus, pasikalbeciau su zindymo konsultantem - kartu su jomis paanalizuociau, kas vyko ne taip, ko galima isvengti. susiorganizuociau palaikymo komanda, kad pagimdzius tik pirstu reiktu mostelt, jei tik prireiktu.

o siaip, tikiu, kad tau viskas bus gerai

Ačiū
Mano vyras nebloga palaikymo komanda ir kaip bebūtų keista, mano tėtis Pats pirmas pastebėjęs, kad nieko gero ta mano nelaiminga mina maitinant, kad karščiuoju, tuoj pat nuvežė mane į ligoninę. Ir visą kelią kartojo "Tu tik maitink, tik maitink..." Gal ir išmaitinau todėl taip ilgai Kai tvirtai apsisprendžiau, kad nelaimingi mudu su Ugniuku(aš pikta ant viso pasaulio, o jis neprivalgęs), dėl tokio maitinimo ir pradėjau nutraukinėt mano vyrai dar bandė mane atkalbėt... Paskui tokia juos nuvylus jaučiausi. Bet paskui pastebėjo, kad visiems nuo to geriau. Man labai gaila, kad nėra informacijos apie tai, kiek mišinėlis atsilieka nuo mamos pieno(energetine verte, medžiagomis esančiomis jame ir jų svarba). Kiek laiko pamaitinus vaikutį jis įgyja tą puikią dovaną pasyvų imunitetą, kiek laiko jis išlieka nutraukus maitinimą? Dažnai pagalvoju apie tai, kad gal kvailai elgiausi taip ilgai besikankindama. Suprastėjo santykiai su vyru ir šeima, nenorėjau nė žiūrėt į vaikutį, būdavau nuolat pikta.

Sakykit, o gal kas žinot, kaip galima susisiekti su ta gyd. Egle Markūniene??

Kaip mus rasti?

Leidybos ir informacijos centras "Už gyvybę"
Aukštaičių 10, Kaunas
Tel. +37068725754
El. paštas: info@gyvybe.lt

Ar čia jos mob??
Būčiau abai dėkinga

Teko gulet Santariskese naujagimiu skyriuje. Tai seseles ramindamos negalincias maitint mamas klausdavo - "ka pati valgai? Maiste vien E ir visokie glutamantai, net batone pilna E. Tai toks ir pienas." Ir is tiesu kai pagalvoji, anksciau moterys is savo darzo darzoves skyne, o dabar? Obuoliu nuplaut nesigauna, tiek brudo ant ju...

Svetima, vat ta norejau parasyti, kodel negalima nustraukti pieno, juk jau geriau taip, nei misinukas



Visu pirma, ar zinai visa ta kelia "ka isidedi i burna ir kas atsidure pienuke"? Pasidomek labaiu
Kai maitini savo vaika esi priversta labiau rupintis savo mityba.
Tos seseles jau labai norejo paguosti

Tai ir rasiau, kad ramindamos O pienuke neatsiranda to, ka dedi i burna? Keista

manau žindymui ir jo sunkumams reikia nusiteigti, jei pačios smegenyse bus kertelėj nenoras maitinti, pasamonė sukels keistų dalykų
čia daug info apie tai ŽINDYMAS

man su pirma ilgai viena krutine skaudėjo, speneliam užgit ir atsigaut padėjo gryno oro vonios - kaip sakant būt plikais papais spenelių skausma nuima ledukai pomaitinimo. drauge naudojo avent antkrūčius,kad nenugraužtų.

visų tų E neišvengsi,nejau nevalgysi duonos ar batono jei yra E - be to reik žinoti jų reikšmę, o vaikas anksčiau ar vėlaiu visvien turės mūsų maistą valgyt

man MP tai neapsakomas patogumas, ir jausmas priglaudus kūdikį. sekmingai maitinu ir antra dukrą, valgau pačios gamintą maistą, o ne pirktinius pusfabrikačius

Kad dar joks mišinukas neturi tokių medžiagų, kaip MP.

mūsų atveju mp pliusai prieš mišinį yra tokie:

- man susirgus vaikas nėkart nesirgo; gydytoja paaiškino, kad per pieną jis gauna itin susilpnintą virusą ir antikūnių jam todėl neserga;
- pigiau pinigine prasme;
- patogiau, nes nereikia sterilizuoti buteliukų, žindukų ir t.t.
- nors mažių maitindavau visada kai tik užsimanydavo, jis nėra storuliukas (mano pažįstamų rate dvi mamytės maitinančios mišinukais tikriausiai iš didelės meilės vaikučiams "perdozuodavo", kad abu pediatrės "ant dietų" pasodino, nes svoriukai viršijo normas - vienas net pusantro kilo).

Deja, pas mus tai ne:
Dabar aš sergu, mažius irgi pradeda sirgti;

Iki pusės metų jo svoris augo kaip ant mielių, pediatrė vis aikčiojo dėl jo storumo (dabar tai ne, nestoras).

Visiškai sutinku su išsakyta nuomone Kiekviena renkasi pagal save. Aš nessu prieš maitinimą MP, bet ar tikrai jau jis toks vertingas, jei pati mama nėra ypatingai sveika, nesimaitina sveiku, pilnaverčiu maistu (kurio šiais laikais nelabai kur ir surasi)

Tikrai vertingesnis nei misinukas. Nebent jei tenka vartoti tam tikrus vaistus, kurie patekdami per MP kenktu kudikiui arba, ypac retais atvejais, vaikelis butu alergiskas MP (bet gal pati mama maitinasi vaikeli alergizuojanciais produktais), tada geriau adaptuotas misinys, o kitais atvejais misinukas savo mitybine verte niekada neatstos MP. Jusu pienas yra unikaliai pritaikytas butent jusu vaikui, misinys - masinis produktas. Keista, kai pasvarstoma apie nevertinga mamos maista su E priedais ir vietoj pacio naturaliausio produkto MP imama mastyti apie galima dirbtinio produkto - misinuko nauda... Misinukas pades kudikiui uzaugti, bet jis neturi apsauginiu medziagu, naturaliu virskinimo fermentu ir t.t. kaip MP.

As kazkaip tikiu, kad vertingas net jei mama tikrai valgytu nelabai koki maista...Mano mociute savo dukra maitino iki 3 metu, nes buvo karas, neturejo vaikui ka paduot valgyt normaliai. Pati valge KARTAIS, nes ne visda turejo ka...prie duonos eileje stovedavo visa para, ir ta duonos kepaliuka, kuriame gabalais buvo druska raudonos spalvos, suvalgydavo is karto su savo dukrele. Mociute mano liko kuda kaip saka, o va dukra 3 metu vare kaip tankas, su sviesiais, ilgais blizganciais plaukais. Taip, kad tikiu MP nauda, kad ir ka mama valgytu. Aisku nekalbu apie maista kuriame vien tie blogieji E, bet nebuna taip, kad visada toki maista ir valgai.

Sveikos,

net suabejojau į kurią temą rašyti, bet nutariau parašyti čia. Na esmė tame, kad mano mažylis jau nebevalgo mamos pienelio Iki trijų mėnesiukų ir savaitės valgė vien tik mano pienuką, nuo trijų mėnesių ir dešimties dienų - mišinuką. Tikrai nesvarbu dėl kokių priežasčių jis nebegauna mano pieno (šiaip norėjau išmaitinti vaikelį iki 6 mėn. savo pieneliu ir nenutraukiau maitinimo šiaip sau), nes čia daugiau kaip ir paguodos post factum ieškau Kaskart duodant mišinuką man taip liūdna Labai noriu geriausio savo mažyliui, kaip manot, tie trys mėnesiukai juk geriau negu nieko? Ar mišinukuose esančių medžiagų pakanka, kad vaikutis gautų tai, ko jam reikia? Apie žindymą žinau daug, o apie mišinukus nelabai.