Auginame 2 mergaites. Visai neplanuotai ir netikėtai pradėjau lauktis trečio...Gal nebūtų taip beviltiška, jeigu turėtume normalų butą, gyvename vieno kambario bute. Darosi baisu, kad nebus net oro, o ką jau kalbet apie daiktų pasidėjimą. ir t. t.
Žinoma, patys kalti...
Bet gal yra panašaus likimo šeimų, atsiliepkit ir papasakokit, kaip tvarkotės...

Mano tėvai mus tris augino vieno kambario kuriame buvo ir virtuvė bute (vėliau dujinę sugalvojo pastatyti nešildomame priebutyje). Mes vaikai nejautėme jokio diskomforto (apie tėvus to pasakyti negalėčiau ). Į didesnį butą persikraustėme kai vaikams buvo 10, 8 ir 6 metai.
Labai tikiu, kad kiekvienas vaikas atsineša savo "duonos kepalą". Kol vaikai nedidukai sutilpsite, o vėliau gal pavyks įsigyti didesnį butą? Pirmais metais mažiukas daug vietos neužims, o ir rūbelių, daiktelių liks nuo sesių. Miegojimui dabar yra visokių ištraukiamų foteliukų, tai kas, kad naktį nelabai praeisi, užtat dieną vietos bus. Nežinau kur gyvenat, bet gal įmanoma išnuomoti savo butelį, o patiems nuomotis didesnį? Svarbiausia nesisielok ir lauk vaikelio su džiaugsmu, nes nieko vertingesnio už gyvybę nėra, visa kita galima su laiku įsigyti.

Žinoma, kad sunku bus, bet vaikai atpirks tą vargą. Tik pagavok, net šešios rankos tave apkabins. O dėl erdvės taupymo, galima paieškoti funkcionalių baldų, tipo ir lova, ir stalas viename. Arba atlenkiamas stalas. Visada galima rasti išeitį, mėgaukis nėštumu.

šaunoliai, kad išdrįsot priimti trečią vaikelį

Man taip neteko, bet kol man suejo 9 metai, mano tevai su mumis (du vaikai), gyveno 28 kv metrų 3 kambarių bute. Mums vaikams tai tikrai netrukdė, bet mamai buvo sunku

Žinoma, sunku bus.. Bet kaip čia kažkas rašė - kiekvienas vaikas atneša savo duonos kąsnį. Mūsų Aniuta pvz atnešė mums erdvesnę mašiną -senoje jau nebuvo vietos dar vienai kedutei teko suktis mums ir seneliams

vis gi... išeičių su laiku bus... galiausiai galėsit stoti į eilę dėl socialinio busto kaip daugiavaikė šeima ir po kelių metų išspręsti problemą. Jieškotis geresnio darbo, nuomotis didesnį butą.. gyvenimas tęsiasi, keičiasi visą laiką. Manau viskas susitvarkys... sekmės jums.

Na ir dar. Kai vietos daugiau, maži vaikai vis tiek visą laiką nori būti prie mamos, tai visi vaikšto už paskos ir į savo kambarį nenori eiti. Tai gi kol visi mažiukai, vis tiek ir didesnem bute ramybės neduos. Iš kitos pusės visi bus šalia ir kai užsiimsi su naujagimiu busi rami, kad kiti mažiukai neužsigaus, nes visi bus šalia.

Dėl vietos-nereikia per daug jaudintis Kaip jau kelios mamytės minėjo, galima nusipirkti tam tikrų baldų, o ir maži vaikai daug vietos nereikalaus Tiesa, patarčiau pasitaupyti pinigėlių ir įsigyti didesnį būstą, nes vaikučiai auga Bet šiaip laisvai galima tris vaikučius ir vieno kambario bute auginti Juk svarbiausia, kad išvis turite kur auginti

Žianu tokią šeimą Sunku žinoma. Net lovų tiek neįmanoma pastatyt, bet... Juk visada tikimės geriausio

Čia ne apie mane, jeigum ką. Aš turiu šešis vaikus

kitiemir pily vietos maza,aisku bus sunku,bet kiek dziaugsmo

Mano brolis turi gražius sveikus 5-is vaikučius: keturis berniukus ir vieną mergytę
Gyvena 3 kambarių bute, bet su mano mama. taip kad galima sakyti 2-uose kambariuose (7-iese).
Tikrai jiems sunku materialiai. Bet kokia graži ir darni jų šeima. Kokie geri tie vaikiukai. Kad taip ir norisi kiekvieną dieną juos pamatyti, arba dažnai pas save parsivežam (mes su vyru jau 8 mtus nesusilaukiame vaikų )

Norėjau tik pasakyti, kad labai neteisingas pas mus požiūris į tokais daugiavaikes šeimas. Jei jau ne verslininkai - tai ką - reiškiasi bomžai.
Valstybė turėtų remti kažkaip labiau. Žinoma tokius, kurie nepijokauja, nesimuša ir nepalieka vaikų bile kur. Atsakingas šeimas.

Bet tie vaikiukai ir mūsų yra laimė. Du iš jų kriškto vaikai. Mano vyrą visi labai myli ir dažnai kaip išeina maniškis su jais į lauką, tai geras vaizdelis būna: eina su keturiais už rankyčių, nes 5-am dar tik 5 mėnesiai. Paaugs, eis ir tas

ačiū už gražius žodžius ir paguodą....dar rašykite...į mus žiūri kaip į didžiausius asocialus kaimynai ir vargšus, net baisu pasirodyt kieme tarp turtingų mamyčių.....ir tėvelių....

Dar nežinia, ar tikrai tie turtingi kaimynai apie jus taip galvoja, o jei ir taip - reikia pasistatyt vidinę sieną tokioms mintims atmušti, ne jų reikalas, kaip jūs tvarkote savo gyvenimą. Blogiausia, kad ta visuomenės nuomonė tokia kategoriška, kad kartais ir pačios į save pradedam žiūrėti svetimom akim. O iš tiesų gausioj šeimoj vaikai auga geresni ir dar nežinia, ar po keletos ar keliolikos metų tu nežiūrėsi su užuojauta į savo turtingus kaimynus... Aukščiau nosį .

Labutis. Mes gyvename vieno kambario bute, laukiame trečio vaikelio. Taip atsitiko, kad atvažiavę i Švediją išsinuomojome šį butelį (37 kv.m), aš parsivežiau du savo vaikus iš Lietuvos...Ir pastojau... Mano vaikai net ne su tikru tėvu gyvena . Nors jos buvo pratusios prie gerų sąlygų, bet ypatingų problemų neatsirado. Virtuvėje ( ačiū Dievui, ji didelė) tilpo ir sofa nedidelė ir kompo stalas. Aišku, norisi be galo didesnės erdvės, bet ką daryti- kol kas negalime to sau leisti. Tarp kitko- mačiau, būdama svečiuose pas švedus, trijų aukštų lovą. Pirmas aukštas plačiausias, antras siauresnis, trečias dar siauresnis. Tai visai man nieko pasirodė. Graži lova. Jei vyras „nagingas“, tai inete galima rasti daug visokių patarimu mažom erdvėm. Na, mes tikimės vasara išsikelti į 3 kambarių butą, tai mažąjį vaikiuką tik kelis mėnesius paauginti teks čia, nes kontraktą turim iki liepos mėnesio.
Iš mano patirties, galiu pasakyti ir pliusų yra. Dėl mažos erdvės visi išmokom prisitaikyti. Nes negali gi nepaisyti kitų gyvenančiu čia pat norų ir poreikių. Negali išeiti į kitą kambarį, kaip kad LT galėjome. Ir žaidimų atsirado bendrų ir vaikai dažniau į lauką eina. Aišku, mano manymu, nėra tai normalu, tokiam plote gyventi penkiese, bet raminuosi, kad tai laikina.
Ir dar, užaugome su tėvais gyvendami šeimyniniame bendrabučio tipo name, 12 kv, metrų kambarėlyje su bendra virtuve dviem šeimom. Tėvai pasidarę buvo pertvarą , dvejų aukštų lovą tėvas pats padarė. Po sekcija padaręs buvo stalčius su ratukais( sekcija ant kojyčių buvo, gana aukštu), tuose stalčiuose laikėm knygas ir žaislus. Mes, vaikai, tikrai nejautėm diskomforto. Vasaras ir savaitgalius pas močiutę leidom. Mano draugė tokiame kambarėly gyveno su trejais broliais, mama ir patėviu. Ir nieko- visi gyvi, mokslus baigė. Kai mums , vyresnėms vaikams, buvo 15 metų gavom visi 3-4 kambarių butus. Dar ilgai iš įpročio rinkomės viename kambary, nes pripratę buvom visi kartu būt.

nesvarbu kur ir kiek, svarbu kad jus kartu. tad neimk i galva ir dziaukis treciuoju. laimingai jums

na aisku kaifo ciajokio kaip minejau pries tai reik galvoti ir ne vien apie save ai as noriu to 3 io ar 4 to tai norekite ir visi kiti juk miega ir kiti vaikai mazius reks trukdys ir atvirksciai nores didesni padukti ir vel problema taip kad ziurekim realiai ir nesaukim jog saunuole gimdyk toliau kai as laukiausi dvyniu tai vyr dukra mums ir sako tai ka jus jokiu priemoniu siam laike nenaudojat man net geda pasidare nors pas mus kambariu 3 ir virtuve 10 kv tai mano valdos vietos lyg turetu pakakti bet kai sukylam ryte tai eile prie vonios tualeto ir visi pikti.Tai tik nesupyk nes as tikrai zinau jog tai sunku bet teks atlaikyti.SEKMES

aciu Ketrinai, zinau, kad anksciau reikejo galvot, bet dabar jau yra, kaip yra.

tu tik nepanikuok ir ir i nieka nekreipk demesio, as auginau 3 vaikucius gyvenau pas tevus pereinamam kabary ,paskui nusipirkau 2 kambariu bendrabucio tipo buteli ,sakes galvojau rojui atsiduriau vaikai savo kambari turi as savo .bet vistiek visi ziurejo kaip i durne prisidariuse vaiku.na o paskui isejo dar vienas leliukas netyciukas pagrandukas visi sake kad visai man stogas nuciuoze bet mes su vyru i visus spjaunam ,nusipirkome maza namuka paskola pasieme ,bet ir kiek vietos bebutu mes buname vienam kambary tik miegam atskirai. didele TVARKINGA seima tai jega laikykis stiprybes tau, lauk savo stebukliuko, tai didelis dziaugsmas,kuris uzgos visus vargus ir vietos stoka

Keitrina, augau penkiu asmenu seimoje, bet eiliu prie tualeto ir vonios isvengdavome tokiais budais: ryte keldavomes skirtingu laiku, pagal tai kam kada reikia iseiti. O jeigu atsikeli ir tavo laikas uzimtas, eini kazka kita daryti, pvz., valgyti. Be to - galima susitarti arba kai kurias proceduras, tokias kaip maudymasi atlikti is vakaro. Aisku, budavo visko, bet man kazkodel sis nepatogumas neistrigo atminty
Manau sunkiausia bus mokykliniu laiku, o kur dar paauglyste..

Pasiutęs išprusimas apie priemones tokiam amžiuj

Baik tu, apie priemones jiems nuo šeštos klasės aiškina, o apie nėštumą nuo ketvirtos . Man tai šokas buvo, kai maniškiai neakivaizdžiai davė suprast, kad nesitikėjo, kad "tokiam amžiuj" tėvai dar "tą" daro . Manau, seksualinis švietimas jiems sudaro nuomonę, kad lytinis gyvenimas aktualus maždaug nuo dvylikos iki trisdešimties .

as manau jog apie priemones apsisaugoti jaunimas turi zinoti as visai nenoreciau jog mano dukra dabar jai 22m nors ji dar negalvoja apie vedybas ir vaikus nors su berniuku draugauja 2 m gimdytu vaikus viena paskui kita juk jei pradejo mokytis tai norisi ir baigti juk ir vaiku ateitis bus geresne o norisi ir pakeliauti o atsiradus vaikams taigi viskas aisku buna numeta seneliams ir ciau jie gi vistiek nori issilakstyti .Musu name viena mergaite istekejo besimokydama 11 kl pagimde viena po metu antra ir ka daugiau matau mociute su anukais nei tikruosius tevus nes jie tai i kluba nori tai sen tai ten aisku jaunyste norisi tai kam reikejo taip anksti gimdyti ir nenumesti tu vaiku mociutei viskas turi buti savu laiku

Na,kad viskam savas laikas,tai dar nereiskia,kad tas laikas visiems vienodu metu ateina.Vienas ziurek ,tik sulaukes astuoniolikos sugeba realiai mastyti apie gyvenima ir kurti stabilia,brandzia seima.Kitam gi ir trisdesimties sulaukus vejai galvoje uzauja ir kalba apie vaiku auginima kelia siurpa.Kaip zinoti,kada tas tavo tikras laikas?

O temos autore noriu nuosirdziai pasveikinti :valioir patarti maziau kreipti demesi i piktus zvilgsnius.Zmones tokie yra,ir nieko cia nepakeisi.Nebutina itikti visiems.Svarbiausia,KAD TAVO SEIMOJE MEILE IR RAMYBE,SILUMA IR NUOSIRDUMAS

O kelinta dukra gimus 1994m ?

94m gimusi musu antroji dukra Karolina jai spalio 28 sueis 14 m o dvyniai 2000m

Adele, tu pasistenk nesinervinti ir saugok save ir žirniuką . Blogos mintys kenkia
Aš irgi gyvenu bendrabutiniame 1 kambario bute. Tiesa, auginu tik 1 vaiką, bet planuoju antrą. Nežinau, kaip jūs, bet mes turime dar ir 9 kv. m. virtuvėlę, tai ją perskyrėme pusiau, ir padarėme vaikui kambarį. Tai jam kaip ir neturėtų trukdyti. Kai gims antras, planuojame gal šitą išnuomoti ir nuomotis 2 kambarių butą, nes kito nusipirkti nėra galimybės
Žinoma, tiek mums, tiek jums bus labai sunku. Ypač išsimiegoti Bet jei jūs norite to leliuko, tai ir išauginsite. Kvaila pasitikėti vien Dievu, bet juk yra tokia patarlė "Davė Dievas dantis, duos ir duonos". Aš tikiu, kad antras vaikas paskatins mus imtis kažkokios papildomos veiklos, susirasti naujus geriau apmokamus darbus, išsinuomoti butą ir pan. Jau dabar planuojame keisti mašiną į didesnę.
Iš kitos pusės-žiūrėk, kiek šeimų turi idealias sąlygas auginti vaikus, o negali jų susilaukti
Aš sakyčiau, kad jei jūsų šeima yra darni, jei gerai sutariat su vyru-gimdyk. Nors sunkiai, bet užauginsit gražią šeimyną

Mes 7 asmenu seima,gyvenam 1,5 kambary.Sunkoka,bet imanoma

saunuoliai
as saves neisivaizduoju niekaip taip Misija neimanoma man butu

Afiuuuu..... gerai, kad visus vaikus spėjau susigimdyt iki to

nezinau man taip reiketu as isproteciau juk ir man ir teciui kuris gryzta vakare po darbo norisi kojas istiesus pailseti o ir kiekvienam vaikui savi reikalai ir darbai tai tokoije erdveje ne ka padarysi vieni per kitus lipdami dar ziurint jei kambarys kokiu 20 kvm bet jei maziau tai nezinau visi vaiksciotu susirauke .Na sekmes jums

Tavo vietoj man jau stogas būtų nučiuožęs. Man nuo trijų jau čiuožia.Didvyrė Kai pasakė, kad dvynukai, tai šaltas prakaitas išpylė, o čia trys, ir dar prieš tai du.
Daug laimės jums ir sėkmės

Aciu As tai jau kazkaip susigyvenau su savo padetim,tai i galva nebeimu.Gerai yra kaip yra.Juk svarbiausia,kad vaikiukai sveiki

Tikrai neisivaizduoju ! Musu irgi 5 asmenu seima , dar suni norim isigyti , gyvenam 4kambariu bute , vietos kaip ner taip ner ...

mūsų kambary tvarka imanoma palaikyt vos keleta minuciu, pastoviai viskas sujaukta, taip diena is dienos.....

nekreipk dėmesio į aplinkinius, būk stipri ir išdidi mama ištiesų dar reikia gerai pagalvot kokie vaikai būna laimingesni-ar kai auga visi kartu ar kai kiekvienas turi net po kelis kambarius viskas priklauso ne nuo gyvenamosios vietos dydžio, o nuo to kaip ta vieta pateikta ir kaip auklėjami vaikai

pati užaugau 3 kambarių bute. Išviso mūsų buvo penki. Ir galiu tvirtai paneigti tai, kad susidarydavo eilė prie vonios ar tualeto dar atsimenu iki 13 metų gyvenau su broliais vienam kambary-aš su vienu broliu dviaukštėj lovoj, o kitas brolis kitoj lovoj ir tas kambarys nebuvo didelis-tos dvi lovos ir spinta užėmė visą erdvę. Atvažiavęs mano dėdė vis sakydavo kaip jūs gyvenat tokiam mažam kambarėly juk ir uždust galima Bet mes visi trys buvom labai laimingi ten gyvendami Buvom labai artimi, iki vidurnakčio kalbėdavomės ir buvo visiškai vienodai, kad kambarys mažiukas o vėliau tėvai padarė remontą. Man liko tas kambarėlis kuriame viena karaliavau,o broliams atiteko didelis kambarys. Na ir žinot džiaugiausi tik tiek, kad va kiek vietos va turiu savo kampą, bet einant miegot pasigesdavau savo brolių ir broliai nekartą yra sakę, kad daug mieliau ir geriau buvo miegot vienam mažam kambarėly, o ne atskirai. Taigi, viskas priklauso nuo pažiūrų, nuo šeimos.. Vieni laimingi gali gyvent ir septyni vieno kambario bute, o kitiem nepakanka ir visų rūmų.


čia jau priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Yra daug žmonių kurie tampa subrendę ir kuria nuostabias darnias šeimas būdami aštuoniolikos, o kiti iki pat senatvės lieka nesusitupėję


ot šaunuolė Tai papasakok kaip jūs ten visi sutelpat-gal lovų kelių aukštų prisistatę esat ar kaip?


na juk būtent vaikai svarbiausia reikia džiaugtis, kad yra bentjau šiokstoks stogas virš galvos ir vaikeliai sveiki, o tik poto reikia pradėt verkt kad va koks bstas mažas


na va-čia tik įrodymas, kad viskas nuo pačių žmonių priklauso va kaip aš augau penkių asmenų šeimoj ir trijų kambarių bute tai buvau laimingas vaikis ir vietos buvo tikrai daug


o tai jūs įpraskit kiekvieną daigtą kurį paimat, poto padėt į vietą o ne kurnors numest aišku iškarto neišeis, bet po truputį įprasit ir atsiras tvarka

aisku kaip sako musu senoliai mano vaikai mano vargai ir kaip jau patys susikurem taip ir srebsim,tai manviskas suprantama bet vistiek as laikausi savo nuomones kad ne viska ir ne visada reikia galvoti ir atiduoti tik vaikams lb reikia ir savimi pasirupinti nes kaip as sakau neduok dieve atgulciau patalan o su metais ir sveikata sustreikuoja ne paslaptis nes tai bus kiekvienai man jau matomai prasideda klimaksas tai jei as netureciau savo kampelio bent ramiai ar paguleti ar pamegzti o vaikai liptu ant galvu nors mano jau dideli tai turbut nudobciau nes buna kad ir sirdis streikuoja taip kad jie turi pamastyti apie savo elgesi ir duoti ramybes ir tevams

Natūralu tas, kai yra nedidukų vaikų.

Mes 6 žmonės, katinas, šuo gyvenam 3 kambarių bute. Vietos tikrai ne per daug, bet skųsti nėr kuo. Vis tiek visi susirenka vakare į didžiausią kambarį - nesigauna kas sau išsimėtyt.

tai mes irgi 6 zmones ir kate kuri irgi lb megsta kompanija bet va vyr dukra 22m tai ji grizta is paskaitu tik vakare ir aisku mes taipogi visi susedam gal dazniausiai virtuveje ji pas mus 10kvm tai telpam tai pakalbam apkalbam ir kas sau dvi vyresnes i savo kamb dvyniai i savo o mes su tevu kas sau jis gryzta velai o as tai megstu ir virtuvej kol apsikuiciu tai ir telika paziuriu viena akim ir pamezgu nes turiu supama kede o jei lb noriu tai paprasau jog nors puse val vaikai dingtu is akiu ir jie lb puikiai supranta nes jie patys irgi kartais nori ramybes

Saunuoliai, nors man butu labai sunku Nors aisku jei nera galimybiu tai nors tas 1,5 butukas jau yra labai gerai Zaviuosi jumis


Mes 5 asmenu seima gyvenam 3 k.b. Kai ieskojom buto o finansai buvo labai riboti vyra primygtinai reikalavo vietoj 1 kambario ieskot dvieju Apleisto, pigaus bet didesnio buto, taip gavosi kad uz pakanamai maza kaina net dviems kambariams suradom triju kambariu bet labai apleista buta. jei butume nusipirke 1 k.b. nezinau ka reiketu daryt ypac dabar kai turim 3 vaikus Nors sutilpt imanoma, drauge uzaugo 5 asmenu seimoje ir vieno kambario bute. Tevai ta kambari atskire i dvi dalis buvo su spinta. Vaikai sava erdve turejo, tevai savo nors ir labai maza. Dabar kai ji pasakoja apie ju gyvenima, vaikyste tokia siluma sklinda Taip gera klausytis, vakarai visi kartu budavo, linksma, jauku

mes 4iese 1kamb bute, plius aukle. sunkiausia tai, kad mazoji, kudikis dar, labai jautri garsam, miegui jai reik tylos, o vyresnioji-2 metai, sukauja, laksto...priversta mazaj migdyti balokne nuolat, arba vyresnioji ,,kali" mazyteje virtuveleje..

o balkone nesalt zema?

isivaizduoju,kad turi būti labai sunku,bet ne visi pilysę gyvena

mes 4iese 1kamb bute, plius aukle. sunkiausia tai, kad mazoji, kudikis dar, labai jautri garsam, miegui jai reik tylos, o vyresnioji-2 metai, sukauja, laksto...priversta mazaj migdyti balokne nuolat, arba vyresnioji ,,kali" mazyteje virtuveleje..




mums irgi taip panasiai budavo, bet dabar bus dar sunkiau, nes dvi tures sedet virtuveje, kai bus trecias

Kol vaikai maži, dar įmanoma gyventi mažoje erdvėje, bet kai jie paauga, darosi sunku. Mūsų 4 asmenų šeima gyveno 1 kambaryje, neskaitant virtuvės. Kambaryje nuolat trūko tvarkos, nes vaikai nevisada susirinkdavo žaislus, drabužius, kambarys prigrūstas baldų, ankšta. Be abejo, miegojimas viename kambaryje su vaikais atsiliepė ir seksualiniam gyvenimui, nes belaukdami, kol užmigs vaikai, užmigdavome ir patys Kai pradėjau lauktis trečio, berniukams palėpėje įrengėme atskirą kambarį. Kol kas vietos pakanka. Svarbiausia nenuleisti rankų, galbūt rasite kokią išeitį.

Adelei noriu palinkėti lengvo ir svarbiausia dabar galvoti apie save ir savo sveikatą, o kas ką šneka, tai manau nesvarbu kreipti į "tokius" dėmesio..
Mes taip pat gyvename vieno kambario bute (33 kv.m.), turim sūnelį ir dukrytę, aišku kolkas jie dar maži ir nuolat abu prilipę prie mamos ir tėčio, tai nemanau kad us dabar išgelbėtų dar vienas ar keli kambariai , bet čia ir nuo šeimos priklauso, kaip kas tvarkosi, kokią tvarką palaiko namie.. Nenoriu čia girtis, bet mūsų butukas nėra apgriozdintas baldais, o ir vaikai turi viską, ką pagal jų amžių reikia turėti.. truputį persitvarkė, vietos jau tiek kiek 1,5 kambario bute.. O ką daryt jei nėra finansinių galimybių ir turtingų tėvų, kurie galėtų padėti..
Taigi temos autorei linkiu didelės SEKMĖS ir svarbiausia kad visi būtumėt sveiki..

Aš irgi migdau balkone, tiek vasarą tiek žiemą, nors neturiu trijų vaikų , na bent jau kolkas . Maniškė žymiai geriau išsimiega ir ilgiau , leidžia man darbelius nudirbti

Mano buvusios bendradarbės buvo panaši situacija, mažas vieno kambario butas ir du vaikai. Tai jie savo bute padarė tokią rokiruotę, virtuvę iškėlė į koridorių, aišku teko pasirūpinti geru gartraukiu, pervesti vandens ir dujų vamzdžius, įrengti gerą apšvietimą. Virtuvėlė nors ir maža, bet talpi, vietos liko ir lauko rubų spintai. Vietoj buvusios virtuvės įrengė vaikų kambarį - ten dviaukštė lova stalas spinta, o gyvenamajam kamb.atsitvėrė sau miegamąjį, ten tilpo ir spinta, likusiam plote - valgomasis stalas, pora foteliukų, tv.

Man kazkaip keista gal ir graudu butu negyventi visiems 5 viename kambaryje,kai pripratom tai ir gerai

labai didelis susiklausymas turi būt, kad visi 5 tilptumėt ir dar netrukdytumėt vieni kitiems vieno kambario bute... Aš taip tikrai negalėčiau
Sėkmės ir stiprybės

Galėtu galėtum , kol man suėjo šešeri, mano tėvai su trim vaikais gyveno vieno kambario, kuriame buvo ir virtuvė bute (pernai važiavau to namuko pažiūtėt , vaikystėj jis dar kiek didesnis atrodė, o dabar ). Ir nieko, visi likom gyvi sveiki, po šiai dienai nesipykstam dėl nieko .

Belieka tik pavydeti, kas taip gali As sunkiai isivaizduoja su keliais vaikais gyvenima vieno kambario bute - su vienu vaiku visai kas kita. Jauciu buciau visiskas nervu kamuolys: kol vienas miega, kita reikia kazkaip tyliai laikyti. O juk vaikai yra vaikai, neuzkisi su vata. O ir paciam norisi bent valandziukei retkarciais uzsidaryti i atskira erdve. Bet kaip sakoma, kiekvienam savo. Stiprybes ir kantrybes

pasirodo, kad yra žmonių gyvenančių tokiomis sąlygomis. kai manęs kieme mamos paklausia, kaip jūs sutilpsit, sakau, o ka daryt, kai nėra kitos išeities. o yra kitoms tiek džiaugsmo, kad mums sunku...ypač , kurios kotedžuose, naujos statybos namuose gyvena. tada man kyla noras jas erzint....

Isivaizduokit, gyvenat sau kotedze (kaip pati aprasete savo kaimynes), turit tris grazius vaikucius. Gyvenime nutinka taip, kad tenka parduoti savo grazius namus ir keltis i vieno kambario butuka. Negi netilptumet? Visiems vietos atsirastu! Tiesiog baimina ta nezinomybe kaip bus, ar labai sunku bus...Bus gerai ir linksmai