Žiūriu į Tave miegančią ir vis dar negaliu patikėti, kad kartais tokie dideli stebuklai taip lengvai ir paprastai ateina į mūsų gyvenimą...
Prisipažinsiu, kad žinia apie Tave,mažą būtybę jau patogiai įsitaisiusią manyje, šiek tiek pribloškė...Tėvelis reagavo ramiau (bet juk jis ir buvo tas, kuris lyg kažką nujausdamas pasiūlė atlikti nėštumo testą...) – pasakęs, kad labai mane myli ir kad be galo mylės mudviejų bendrai sukurtą stebuklą, nuramino ir mane.
Tavo atėjimas paspartino mūsų vestuvių planus – vietoj lauktos kitos vasaros, vienas kitam prisiekėm amžiną meilę Naujųjų Metų išvakarėse.Na, o vestuvių išvakarėse sulaukiau Tavo pirmojo spyrio – taip ir neužmigau tą naktį, vis glosčiau pilvelį, kur gyvenai Tu...
Sausis, vasaris...Per apžiūrą prieš pat Valentino dieną pagaliau pasirodai mums visu savo grožiu – juk Tu mažytė mažytė mergytė...
Kovas, balandis...viskas puiku – laukiam toliau gegužės 25 dienos...Nors turiu nuojautą, kad ateisi pas mus anksčiau – pamažu viską ruošiam Tavo atėjimui:rūbeliai, lovytė, vežimėlis...
Gegužės 20,21 – vis dar nieko...nepasitvirtino mano nuojauta, o gal čia ir nebuvo nuojauta – o tiesiog beprotiškas noras greičiau Tave laikyti savo rankose...mes jau taip nekantraujam – o dar tas Tavo neišpasakytas ramumas pastarosiomis dienomis neramina...
Gegužės 22 dienos vakaras, žiūrime su tėveliu žinias...lyg suskausta pilvely,va ir vėl...nejau čia tie baisieji sąrėmiai – laukiam kas bus toliau...aha,kartojas – 12 minučių...10 minučių...8 minutės....valioooooo, važiuojam į gimdymo namusDaiktai jau seniai suruošti, tad tik nusimaudau ir lekiam – įsėdam į mašiną, burgzt burgzt, o mašina nesikuria (galvojau, kad taip gali būti tik filmuose...).Kviečiam taksi – vairuotojas pamatęs mane su tooookiu pilvu ir lagaminu, iškart klausia į kuriuos gimdymo namus vežti...Jaučiu, kad sąrėmiai dažnėja, tačiau, Ačiū Dievui, skausmas lieka toks pat iškenčiamas.
22.00 – mes jau vietoj...23.00 – po visų formalumų ir pasiruošimų atkeliaujam į gimdyklą.Atsidarymas 3cm - laukia ilga naktis.Sutinku, kai pasiūlo epidūrą – bijau pavargti Tavęs belaukiant per visą naktį...Jau turėjom Tau sugalvoję vardą, tad tyliai kalbinom, raminom, kad viskas bus gerai...tyloj ir susikaupime laukėm Tavęs...
00.00 – atsidarymas 5cm...01.00 – 7cm...02.00 pajaučiu visai kitokį skausmą...JAU JAU JAU...Nespėju nė gerai susivokti, kaip viskas greitai vyksta – personalas tuoj pat pasiruošia, gaunu nurodymus ką daryt.Matau save iš šono, kaip kokiam kine.Tėvelis už durų – taip jau buvom sutarę, kad tuo metu aš liksiu tik su savimi ir Tavimi.Vienas stumimas, antras – žinau link kur visas šis skausmas veda, bet vistiek baisu...negaliu atsimerkti, taip ir prabūnu visą gimdymą – stipriai stipriai užmerktom akim...kol neišgirstu plono Tavo riktelėjimo...02.11val...Mažoji Anita– 2900 gr ir 50cm, rudaplaukė, mėlynakė – tėvelio kopija...Šiltas kūnelis ant mano krūtinės...“Dieve, kokia Ji maža...“...
O štai ir tėvelis – paėmęs Tave ant rankų susigraudina...Kaip gera matyti judu kartu...Kaip gera pagaliau matyti Tave – mažą dviejų žmonių meilės sukurtą stebuklą...

be galo silta ir kupina meiles istorija aukit sveikutes ir dideles

Grazu labai Bukite laiminga seima
Zinok ir man toks jausmas buvo lyg stebeciau save is salies kai gimdziau suneli

labai graži istorija

super istorija! tokia silta ir nuosirdi! aukite sveikutes, didutes ir linksmutes!

Grazi istorija. Sveikinu ir linkiu sekmes

Būkite laimingi visi trys

Aciu uz grazius ivertinimus ir palinkejimus

LAbai grazi istorija labai grazus mergaites vardas

Aciu
Ramaus laukimo tau Tegul viskas vyksta taip pat lengvai

sveikinu jusu aeima su mazyles gimimu

puiku

grazi istorija

Gražuuuuuu

Graži istorija
Aukit didutės