Netikusios dovanos

Visaip jaučiuosi vienu metu: ir pasimetus, ir žinanti ką daryti, ir pasipiktinus, ir atlaidi..
turiu jaunesnę seserį. Aš visada šeimoj buvau "moksliukė", o ji "gražuolė". Man atrodo, kad aš jai to "grožio" pavydėjau tik labai vaikystėj. Na, ji cheminį susidėjo jau 12 metų (be mamos žinios!), dažytis pradėjo gal tiek pat amžiaus, ir aišku, supratimas apie drabužius pas ją "aukštesnio" lygio. Taip ji mintija iki šiol.

Ji dovanoms perka DRABUŽIUS ir AVALYNĘ, PATALYNĘ. Bet blogiausia dar ne tai - ji tikrina, KAIP NAUDOJAMOS jos dovanos, ir po to PRIEKAIŠTAUJA kad gal per prasta, gal mes pasikėlę, arba turi priekaištų maždaug tokių "tai gal pastambėjai??":hm

Pavyzdžiai: mamos gimtadienis. Atidunda sesė su šeima ir įteikia baltą bliuzelę, susegamą priekyje. Mama privalo eiti matuotis. O Dieve, reiktų gal 1-2 dydžiais didesnės tos bliuzelės. Mama taip ir pasako, nes per krūtinę sagutė vos vos susega. Sesė kad puls aiškinti: mano parduotuvėj didesnių nebėra(vedėja matai)! Jei tau per prasta, tai dovanosiu draugės mamai! Taigi gali pasikūdint!

Mano 30 gimtadienis: įteikia ružavą megztuką ne megztuką, kuris man ne tik per mažas irgi 1-2 dydžiais, bet man nepriimtinas iš viso - net ne tik kad permatomas, bet tiesiog tinklas. Man tokie megztukai niekada nepatiko.

Mano 31 gimtadienis: juodas ilgas, vos aukščiau kelių švarkas. Pagal medžiagos faktūrą tiktų tik kokiam bibliotekos archyve knygas krauti...

Mano 32 gimtadienis: baltas rankinukas. Su tokiais babytės į bažnyčią eina. Aš neturiu nei baltų drabužių, nei baltų batų prie rankinuko už 20 litų.

Mamos gimtadienis: visi jau bijom ką ir sakyti, nes menkiausia užuomina apie tai, kad gal jau gana su tais dovanų brukimais, kyla isterija: tai jums per prasta?? tada aš išvažiuoju namo!
Mama gauna tapkutes, kaip pasigiria sesuo, kainavusias 45 litus, bet va vakar - o kokia laimė - jai pavyko nupirkti už 16 litų.

Tėvo gimtadienis: jau visi aptariam ką sakysim, jeigu dovana netiks. Įteikia juodus prailgintus batus. Ant dėžutės kaina - 99 litai. Nesvarbu, kad iš vakaro klausinėjo, kelintą batų dydį tėvas nešioja. nu ir kas, kad sakė 42, nupirko 44. Aiškiai per dideli. Sesuo pergalingai nužvelgia mus - NU KAIP? Aš pradedu sakyti, kad gal dydžiu mažesnių... Tėvas sako "gerai gerai, vai kaip ačiū dukruže". Vardan taikos.

Šv. Kalėdos: mano šeimai - patalynės komplektas už 16 litų Rudi, brrrrrrrrrr. Tokios prastos medžiagos, kad net permatoma. Kitais metais - dvi kinietiškos keramikos gilios ir dvi šalto patiekalo lėkštės, plius neatkeliamas dubuo salotoms, visai netinkantis prie tų lėkščių. Jų dugnai tokie aštrūs, nenušlifuoti, kad galima susižeisti rankas juos beplaunant. Ir dar 4 tokie samčiai ne samčiai. Tokie komplektai du - man ir tėvams.

Sakysit, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Nu ir nežiūrima. Bet kad po to atsirauna pas mane, pas tėvus ir išpūtus akis kontroliuoja, KODĖL jos lėkštės ne matomiausioj vietoj, pastebi, kad seniai jau mane matė su tuo "fainu" švarku ir dar užmeta "tai ką, gal pastorėjai?"

Prisiminiau istoriją, kuriai jau 11 metų. Pagimdė ji sūnų. Ligoninėj guli. Aš dar studentė, netekėjusi, gyvenau iš 50 litų stipendijos ir tai, ką davė tėvai. Taigi, sužinojau, kad jau pagimdė. Nulėkiau ir nupirkau jai auksinį žiedelį, gal už 104 litus, su akute. Pasveikinau.
Po kokio mėnesio skambina ji man ir sako:
- Klausyk, systra, kokį šūdą tu čia man padovanojai?? Skalbiau vaiko šliaužtus ir iškrito akutė. Turi dabar sutaisyti tą žiedą, jei jau šūdą pirkai..

Artėja šv.Kalėdos. Patarkit, ką tai poniai dovanoti tokio, kad ji atsidurtų mano ir mano tėvų vietoj? O gal ji niekaip ir nesupras...

vat as ir zadejua tau pasakyti,kad padarytum ta pati kaip ir jii jums daro , nupirk kokius batus, bet kad jai butu kokiom 2 ismierom mazesni arba didesni o jei pabandys pasakyti kad jai per mazi arba per dideli ispusk akis ,ir atsakyk kad jai i jus visus tai visada budavo nusispjaut, tai kodel jus taip negalit epadaryti? ir aisku galiu prirasyti -n tokiu pavyzdziu, bet kas ten pas tave per nesupratlyva sesuo?

Niu visų pirma kažkaip per daug sarkazmo tavo poste Nepamiršk kad tai TAVO sesutė, kad ir kokia ji būtų...

Manau, kad jokiu būdu nereikėtų jai keršyti ir pirkti kažką kad ji atsidurtų Jūsų vietoj.
Su ja reikia tiesiog gražiai pasikalbėti, tiesa, reikėjo jau daug seniau, dabar kiek per vėlu Bet geriau vėliau negu niekada

Tai, kad ji nuolat tikrina ar naudojat jos dovanotus daiktus, parodo, kad jai reikia Jūsų šeimos dėmesio, ji nori būti pagirta, tai visiškai normalu...Na gal ji ne tokias dovanas renka, bet juk ne tame esmė, o tame, kad sesė norėjo padaryti gerą, norėjo padovanoti, o tą jau reikėtų įvertint

Mano patarimas: Šalyn pykčius, kerštus ir tt., susitikite ir draugiškai pasikalbėkite, o svarbiausia pagaliau ATVIRAI Tada ir Kalėdos praeis šviesiau

Papildyta:



Nagi lotute, kodėl manai, kad su ja negalima susitarti gražiuoju? Gal ji tiesiog nesupranta kad perka ne tas dovanas?

Reik kalbėt, kalbėt ir dar kartą kalbėt...Aiškintis...

aš tai iš naito parašymo spratau,kad buvo jau bandyta ne viena karta paaiškinta ir pasikalbėta ar aš klystu naitai?
o beto nesutinku, jei ji mano sesuo tai jai viskas yra galima

Sesuo ar ne, nėra reikalo su isterike taikstytis. Nepatinka dovana, vadinasi, nepatinka. Jei ji dėl to užsimano namo - staltiesė takelis. Paisterikuos ir nustos. Aš asmeniškai kai žmogus tiesus, tai taip ir pasakyčiau: kokį čia šūdą atitempei? Aišku, jei vieną kartą taip atsitiktų - mnadagiai nutylėčiau, bet jei nuolat - tikrai visą tiesą išrėžčiau.

Kalėdoms "tai poniai" padovanočiau kokį "nuostabų" drabužėlį iš padėvėtų ir prieš dovanojant neišskalbčiau, kad būtinai liktų kvapas. Pasirinkčiau kuo pigesnę parduotuvę ir per daug nerinkčiau, nes tose parduotuvėse irgi gerų drabužių nuraut galima....
o jei rimtai, tai kiekvieną per mažą drabužį atneščiau grąžinti į parduotuvę. Ir tiesiai į akis pasakyčiau "taip, sustorėjau, netinka man šitas drabužis". Na, čia tokie drastiški dalykai.
bet iš tikrųjų tai galima juk ir gražiai pasakyti, kad netinka ar nepatinka spalva, pasiūlyti kitą kartą dovanoti dovanų čekį, o ne drabužį.
O šiaip tai atrodo, kad ji tiesiog labai aikštinga, galbūt išlepinta. Tai pats laikas (jei dar ne vėlu) pastatyti ją į vietą.
Pasidarė baisu perskaičius istoriją...

suprantukad reikia kalbėtis, kalbėtis ir dar karta kalbėtis, bet jeigu jau žmogui per viena ieina, per kita iseina, tai ir tas pokalbis bus beprasmiskas

Na jeigu rimtai kalbėjo (ne taip kad "ko čia šūda atitempei?"), o tiesiog bandė atvirai išsiaiškint kodėl sesė taip elgias, ko ji siekė, tada sesės elgesys aišku netinkamas..

Bet keršyt Aš asmeniškai esu prieš kerštą...Geriau jau tada tikrai pasakyti kad nepatinka dovanos...

Naitai, ar tikrai sesė SUPRANTA ir žino, kad jos dovanos jums netinka???Jeigu supranta, tai kam tada ji verčia naudoti tuos daiktus, nesuprantu

nu jei padovanosi ką nors vargiai ar supras,geriausią pavyzdį ji jau yra davus,ir manau juo reikėtų naudotis-kai tik padovanos taip ir pasakyk,nu kokį šūdą tu čia dovanoji,nedovanok daugiau.Ir viskas.O ką čia dar sakyt,r išmesk tas dovanas kurių tau nereikia,kurių velnių laikai,maža kad supyks,tegu pyksta,svarbiau gi yra,kad tu šūdu apsikrovus negyventum ir tėvai.Seniai ją laikas buvo į vietą pastatyti ir viskas.

Pas mane su uosviene panasiai buvo, kol karta gavau tokiiii sustra sali is "Budelei" (atrodo taip rasosi) ir su pasakymu, kad tarp jaunu moteru labaai populiarus. As pasiziurejau, pasimatavau ir atidaviau, kad palaikytu kol tapsiu jauna ir sukaks min 40. Sekanti karta kviesdama i vyro gimtadieni (cia visai seimai labai fainos dovanos buvo) pasakiau, kad dovana grynais ir pats issirinks, nes pernykscio palta dar neuzsidejo. Dabar fantastika: gaunam arba pinigus arba cekius, bet irgi normaliu parduotuviu.
Nu o jei jai isterijos tai per kaledas galima Sedatif pora dezuciu padavanoti, kad panaudotu jei kuriam netiks dovana.

Mano giminei tokia pat situacija.ty,mano mamos sesuo tokia pati.Pridovanoja visokiu sudu,nesvarbu tinka ar ne,neturi kur det paskui.Tai mama bijo ka nors jai sakyt,nes viena kart pabande paaiskint,tai ta kad pradejo rekt.Patarciau nieko nedaryt,nekersyt tuo paciu,o graziai kalbeti,tai irgi kaip cia pasakius...jei zmogus yra nesupratingas tai tu gali sneket kiek nori vistiek nesupras.

Patariu padovanoti knygą apie kvantinę fiziką ar ką nors panašaus. Arba dar yra gerų knygų, tokių kaip "Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas", "C++ programavimas". Arba kokią nors labai sudėtingą ir siaurą filosofijos sritį. Jeigu nustebs ar ims priekaištauti, galima pasakyti, kad čia jos pačios labui, kad lavintųsi ir mąstymas, ne tik skonis drabužiams.

Svarbu po to kiekvieną kartą susitikus nepamiršti paklausti "Kaip sekasi skaityti, kiek jau perskaitei?". jeigu atsakys, kad neskaitė, išreikšti pasipiktinimą dėl šių dalykų:
1) kad nevertina dovanos;
2) kad nenori lavinti savo mąstymo.