Vestuvių scenarijai- VIII

mmm net seile nubego ir as noriu

O jei nepaslaptis, kada lapkričio pabaigoj Aš irgi piršliauju lapkričio22

Sveikos

Pagaliau ir aš mintis susidėliojau, bandysiu aprašyt savąjį debiutą

Pirmiausiai tai dideliausias ačiū TEMBAI, su ja bendrom jėgom ruošėm visą popierizmą, dalinomės mintim, idėjom, skype paskutines savaites net užkaitęs buvo

Žodžiu vestuvėms prisiruošus buvau nerealiai, laiko sugaišau be proto, visą širdį buvau sudėjus tiems pasiruošimams, norėjau padaryt gražią šventę jauniesiems. Svečiams vestuvės (pirma diena) tikrai labai patiko, gyrė visi, patenkinti buvo - tai ir svarbiausia Na o aš vestuves pabaigiau su dideliu kartėliu - viskas ėjosi ne taip, kaip turėjo būt, daug visokių nesklandumų, nervų man ir jauniesiems, iš savo vyriškio pagalbos sulaukiau minimaliai, užtai nervų išgadino maksimaliai Panaudojau vos trečdalį to, ką pasiruošiau, antros dienos net nebuvo - atliko man visi ir diplomai, ir apdovanojimai, o ir jaunieji liko neperrengti

Bet apie viską nuo pradžių.

Šeštadienį kėliausi prieš penkias, važiavau jaunosios paimt ir abidvi keliavom gražintis ten pat. Makiažą, šukuosenas padarė nerealius, pirmąsyk pas tas merginas puošiausi, sužavėta likau ne tas žodis. Suknelė jaunosios ir manoji tp atrodė super, žodžiu dienos pradžioje, nepaisant nemažo vėlavimo, abi jautėmės labai gražios ir laimingos

Pas jaunąją kai nuvykom, jau buvo ir transportas atvažiavęs, pamergės jį papuošę, o ir jaunikis su pabroliais tel nekantravo, kada atvažiuot. Labai mažai turėjom laiko, tai išleidimą padarėm greitai greitutėliai - davėm jaunąjam atpažint jaunąją iš lūpų antspaudo (aišku neatspėjo - išsirinko gražiausias , gerai, kad vyrą buvau įspėjus, kad jei ką pasufleruotų, jog bus centre - tai visiem juoko buvo, kai svetimi vyrai geriau žinojo, kuris tikrasis bučinys ) ir buvo nupieštos trys nuogos moteriškės be galvų, tik su išmatavimais - turėjo atpažint saviškę. Paskui porų supažindinimas, tostas, tėvų palaiminimas ir pirmyn. Buvo susigrūdę net trys fotografai ir filmuotojas, jausmas keistokas - iš visų susijaudinimų išeinant iš namų net pamiršau užkabint ant durų paruoštą širdį - spyną:

Nijoliux, suintrigavai ir dingai

Visi nuvažiavom į Kauno pilį - aš busiku su jaunuoju ir pabroliais, jaunoji ir pamergėlės - su subarikais. Prie pilies mane jaunikis pasisodino ant britvos, tp dar keli vairuotojai pasisodino pabroliukus ir nuburzgėm prie rotušės. Aišku ten jie išsidirbinėt bandė, gazavo, ir tt, vos manęs nuo moco su savo bajeriais nenumetė, net širdis į padus nusiritus buvo

Rotušėj sklandžiai, išėjom - daug sveikintojų, kol visi praėjo, pakvietėm prie mašinų pasivaišint - žiūrim vairuotojai dingę prasiblaškėm kokia dešimt minučių, kol iš kažkur jie išdygo, jausmas durnas - svečiai sutrikę stoviniuoja, pulkas blaškosi į šalis, vieni kitų kažko klausinėja - mat vairuotojų ieško Paskui dar neradom taurių, stikliukų, dėl ko labai gavau šaukt nuo MB, nors kur kas yra ir aš nežinojau - jo mama mums viską buvo paruošus, o jis pats su pabroliais į mašinas sunešė
Užtai kai kažkas iš svečių užmatė vardinius saldainius - tai visi urmu ėjo mano kašėn kuistis - taip labai norėjo atminimui pasiimt


Kol visi pasivaišinom, jaunuosius krūva fotografų pripleškino ant ir prie britvų, subarikų ir tt, o pabroliukas prie jų mašinos mano prašymu prisegė skarbonkių krūvą:

Nijoliux, norejau paklausti kas dare sampano etiketes?Jeigu pati gal galetum paaiskinti kaip daryti?

Kadangi laiko turėjom marias (11 zaksas, 19 val tik į vilą), užbaigę vaišinimusis visas pulkas su gėrimais nukeliavom į krantinę foto foto, paskui dar nuvažiavom į apžvalgos aikštelę aleksote to paties. Užsidėjau lauko fotosesijoms skrybėlę, nuomotą kailį - jaučiausi tikra svočia, užtai MB pamatęs mane su skrybėle iš kart viešai išvadino ufonaute, sakė nepažįsta manęs ir vaikščiojo demonstratyviai per atstumą atsitraukęs

Po visų pasifotkinimų pajudėjom link Rumšiškių. Pakeliui stojom degalinėj, kas į WC, kas čipsų užsigeidė, o aš pasinaudojau proga ir jauniesiems daviau užduotį - maišelius su centais, kad apsipirktų romantiškam vakarui Reikėjo matyt, kaip jie išsibėrė viską ant ledų šaldytuvų vitrinų ir abu bandė skaičiuot, kantrybė baigėsi nesuskaičiavus, tada nusprendė, kad jei truks - prisidės patys ir rinkosi Jaunoji pasiėmė šampano, prezervatyvų ir pora čiupa-čiupsų, jaunikis - 2L alyvos motociklui

Na ką, apsipirkę apdalinom dar pardavėją saldainiais (pasirodė, kad ji dar kažkokia laabai tolima jaunosios pažįstama ) ir lėkėm į gamtą. Skarbonkės laikėsi superiniškai, paskutinė nusiplėšė jau pačiose Rumšiškėse
Nuvykom, o ten ir vėl nesklandumai - jaunikis puolė visą maistą traukt iš mašinų, liepė man tiest staltieses ant suoliukų - jaunoji nervuotis, kad ne taip turi būt, kad valgysim teritorijos viduj Žmonių į vidų susiruošę nemažai, transporto tp daug, jaunieji buvo nusprendę sumokėt, bet jau lyg ir per brangu visus vežtis vidun Žodžiu vėl blaškėmės kokia penkiolika minučių besiginčydami kaip elgtis, kol MB (!!!) nepadarė tvarkos - nuėjo ir sumokėjo bilietus už visus
Papildyta:

Šampano etiketes ne aš dariau - mergaitė AZEN iš Xforumo padarė, didelis ačiū jai. Moki dirbt su fotošopu - pasikeisk nuotrauką į savo jaunųjų, prisegu orig. dydžio mano šampano etiketes:

Aš jas nešiau spausdint į Rodiklį, ant lipnaus popieriaus, tai vienas A4 lapas atspausdint kainavo 9 Lt (vienam buteliui)
Papildyta:
Rumšiškėse viskas vyko superiniškai - gražiai pasiserviravom sodyboj maistelį, visi pavalgėm, pažaidėm.
Labai visus užvedė tradicinis, tik mano patobulintas žaidimėlis - kai vyrukas įkiša pirštą butelin ir sukasi apie jį kelis ratus, tada bėga prie savo merginos ir ją pabučiuoja. Taigi pasakiau taisykles, visi šitą žaidimą žinojo, bet, pridūriau, kad jis bus apsunkintas, ty jį reiks atlikti pasipuošus su stilingu aksesuaru - ir ištraukiau iš vienkartinių puodelių padarytus akinius žvengė visi nerealiai (akinukai dedasi smailais galais į išorę - atrodo labai komiškai, o ir matomumas ženkliai sumažėja). Ėjo visi vyriškiai savanoriais, kol apsisuka - pabroliukai pavagia ir paslepia jo merginą. Žodžiu visi įsiaudrino, įsiazartino, fototgrafai ten pyškėjo iš visų pusių.
Paskui jaunieji išėjo atiduot duoklės fotografams, o mes žaidėm komandinius žaidimus su piršlio šeimyniniais ir šikpopierium - dizaineriai kūrė vestuvinę suknelę ant manekeno.
Abu žaidimai labai patiko, su šeimyniniais tai darėm taip, kad pasiskirstę į dvi komandas, apsiauna pirmieji jais ir lekia iki mūsų su MB, jis stovi su brendžiu, aš su užsigėrimu ir leidom pasirinkti, kas ką nori, tas tą geria, be jokios prievartos - gali brendį, gali nestea ar ir tą ir kitą, bet būtina išgerti, tada grįžta į komandą, trauzais aunasi kitas ir tt. Juokinga buvo, kai bandė bėgti neužsimovę iki galo, ar kai skubėdamos autis merginos vos laikė lygsvarą - tai vyriškiai už parankių laikė ar padėjo apsiauti
Su vestuvinės suknelės kūrimu tai irgi labai įsiazartinę buvo - nulipdė ojojoj kokius šedevrus, paskui vos nesusikalė bepristatinėdami, kurių gražesnė kaip apdovanojimus laimėtojams vienam žaidimui palikau prisiminimui piršlio šeimyninius (uostė ar nenešioti ) ir suknelės kūrybinę medžiagą - šikpopierių
Atributai žaidimėliams:

[quote=Linele179,2008 10 02, 17:44]
O jei nepaslaptis, kada lapkričio pabaigoj Aš irgi piršliauju lapkričio22
[/q


Ir as lapkricio 22 d.

Taigi Rumšiškėse laikas prabėgo smagiai ir akimirksniu, buvau ištraukus pirmą vardinį šampano butelį - jaunieji pasiėmė jį ir neleido atidaryti laiko būtų užtekę dar vienam žaidimui, bet tundra, pamiršau, kad turiu pasiruošus agrastus ir braškes - taip ir liko nesužaista

Prieš pusę penkių visi išskubėjom į romo uostą - ten laukė mūsų jachta. Pasiplaukiojom, aišku vėl foto foto, surakinau jaunųjų širdis (buvo juoko, kai pakalbėjau prieš kamerą ir nesugebėjau atrakint tų širdžių - nebuvau paruošus jaunikis atkrapštė, tada kartojom dublį prieš kamerą ), dar daviau išmėtyt blogus jausmus į vandenį, surašytus ant kriauklyčių. Tuos, kuriuos jie norėjo pasilikti, sudėjau į krepšelį ir padovanojau:

Tada plaukėm į vilą (ant kauno marių kranto), atplaukėm truputį anksčiau, po šešių, tai kažkas iš svečių užmatęs pakėlė aliarmą ir visi mūsų akyse sušoko su mano paruoštom ištiestom juostom ir kašutėm, pripildytom rožių žiedlapių bei ryžių (kokio galo ten juos dėjo, sakiau, kad nereik ).


Kadangi mūs jachta didelė, neišėjo priplaukt prie pat, po kelis išplukdė su valtele, čia vėl nesklandumas - jaunoji per plauką neįkrito į kauno marias

Na bet svečiai sutiko labai gražiai, tunelio gale laukė tėveliai su duona druska, tada visus pasveikino muzikantas ir prie durų buvau paruošus jauniesiems dovaną, kurią jie turėjo išpakuoti ir į dangų pakilo daug širdutės formos balionų. Buvo gražu. Nežinojau ką sakyt, tai eksprontu surezgiau, kad tai jų mergautinės svajonės su kuriom jie dabar atsisveikino ir nuo šiol turi gyventi nebe svajonėmis, o realybe. Du balionai širdelės buvo priklijuotos ant juostos prie dugno, jie turėjo nepakilt, o būt nukirpti ir paleisti jaunųjų, bet šie įsiazartinę net nepajautė, kaip nuplėšė ir šiuos ir paleido

Dar svečiai belaukdami mūsų buvo nutapę paveikslą - instrukcijas ir porėmį, guašą, teptukus - viską buvau palikusi mamai, kad suorganizuotų ir pastatytų ten, kur būriuosis svečiai. Tai sakė, kad iš pradžių labai nedrasiai, o kai įsidrasino, tai apipaišė net abi puses na bet meno kūriniu to nepavadinčiau, tiesiog keverzonė gavosi ir tiek Taigi, muzikantas tą paveikslą įteikė jauniesiems, tada visi rikiavosi ir pradėjo sveikinti. Mes padovanojom simbolines jaunųjų taures, su žodžiais, kad jas prie lūpų laustų ne tik šiandien, bet ir per visas jiems svarbias šventes ir atsistojom šalia jaunųjų su dėžute vokeliams dėti (jaunieji pageidavo dovanų pinigais).


Tada 15 min pertraukėlė, per kurią startavau siūtis suknelės, nes gamtoje išplyšo 3 kilputės ir visa korseto nugara atrodė klaikiai, negalėjau nusirengti
Ir dar paskui blaškiausi ieškodama, kur mano dėžės su reikalingais daiktais padėtos, nes vienos atkeliavo dar iš vakaro, kitos su tėvais dieną, dar vieną patys parsivežėm

Labai didelis aciu uz etikete

Jaunųjų kambarį kad papuoštų buvau užprašiusi vienos iš giminaičių, kuri nevažinėjo kartu gamtoj ir visus daiktelius per tėvus jai įdaviau, tai fainai, kai grįžo jaunieji - viskas jau buvo paruošta

Tada pirmas stalo užsėdimas - netikrų jaunųjų nebuvo, ir nors dėl to buvom įspėti, atsargai vis tiek buvau pasiruošusi saldainių virvę su dviem plečkutėm atsargai (atliko, jei kam reik - į az, susitarsim).
Netikras santuokos liudijimas - pati netikėjau, kad pavyks išdurti (nors buvau padirbus meistriškai, ant savo skenuoto liudijimo keičiau viską, tik nežinojau, kad dabartiniai santuokos liudijimai jau rausvi, o manasis dar senas - rudas ) Žodžiu tėvelių reakcija buvo nenusakoma, jaunųjų kaip nekeista - taip pat. Jaunosios tėvas kaip vėliau girdėjo visiem pasakojosi, kad buvo stipriai išdurtas, nors jo, kaip vestuvininko, patirtis nemaža. Jaunikis po vestuvių tp per petį paplojo už šitą zbitką, sakė, nors rotušėj ir aiškiai girdėjo, kad jaunoji jo pavardę renkasi, bet pamanė, kad rotušėj suklydo ir ne tą įrašė sakė jau akimirką pagalvojo, kad ir zjb, kad bus su kita pavarde Jaunojo tėveliai tp buvo lengvai šokiruoti - vienturtis sūnus Žodžiu pagąsdinom ir tada įteikėm ir tikrąjį dokumentą - visi lengviau atsikvėpė.
Taigi pakėlėm tostą, užvalgėm ir rinkom stalo komendantus (rinkimams vadovavo muzikantas, aš tik įteikinėjau).
Stalo komendantams:

kortelės buvo skirtos įspėti neklusnius svečius, bet šito muzikantas nepaminėjo, nuskubėjo prie kitos nominacijos, tai niekas ir nesuprato, kam jos, o aš tundra, nesugebėjau įsiterpti ir papildyti
Med. seselei (labai pravertė antrą dieną ):

Gaisrų gesintojui:

Policininkui nenufotografavau, bet daviau kortelę ir tikrą bananą;
Muzikantams kaip darbo įrankius turėjau barškučius (5 muzikantai viso ) - neįteikiau, pamiršau :

Sekretorei:

Kokia toliau eiga viskas vyko - nepamenu, bet erzino, kad rodos tikrai buvau susiderinus viską el. paštu su muzikantu ir scenarijų nusiuntus, o jis padarė pagal save, sumaišė viską ir dalies nespėjom įgyvendinti. Aišku norėjau žinoti, ko tikėtis bent jau artimiausiu metu, kad jam pasakius kad jau šeimos židinys ar pan, nereikėtų man kuistis 15 min po stalu, kol savo dėžese jį rasiu. Beje, nors su muzikantais buvo ir solistė atvažiavusi, bet pasirodo kad užkimus, tai visą vakarą tik pratūnojo kamputyje (ko iš vis tada važiavo???), o dainavo vedantysis, su kuriuo man nuolat reikėjo derintis dėl tolesnių veiksmų.
Žodžiu, pamačiau, kad viskas vyksta ne taip, kaip planavau, tai vos prasideda pertraukėlė, startuoju pas muzikantą derintis, o šis jau dainuoja - aš kaip durnelė laukiu, kada baigs ir pasišnekėsim, jis baigia ir kviečia prie stalo - mane jaunieji jau tempia kad eičiau, nes kol nepraeinam mes, kiti negali sėst Kartu buvo ir mūsų 3-metis sūnus, tai nepaisant spec. važiavusios jo žiūrėti mano mamos, jis nuo manęs per visą vakarą neatlipo, net prie stalo ant kelių sėdėjo, sudėtinga ten man su juo buvo tvarkytis
Taip ir gavos, kad per pertraukėles nepažaidėm nei vieno žaidimo, vien tik šokiai pokiai. Labiausiai gaila, kad nesužaidėm tokio su vaikiškais krepšinio lankais, prie kurių pritvirtinau plačią gumą apsirišimui vyrukams aplink juosmenį ir ant plonesnės gumos pritvirtinusi kamuoliukus, kuriuos su žiogeliais turėjau segti už nugaros, kad vyrukai per klyną vien tik klubų judesiu įmestų jį į kašę:

Labai gaila, kad taip ir nepažaidėm, nes namie kai treniravomės, prisijuokėm iki ašarų
Jaunųjų valsas fainai, daug burbulų pūtėm - nieko naujo, polka irgi smagiai, trepsėjo visi sveteliai

Šeimos židinys mano buvo toks:

Sakydama žodžius kažkodėl labai susigraudinau ir jaudinausi - vėliau MB sakė, kad bijojo, jog nenusiplėščiau nuo savęs suknelės - tiek įsijautusi ją tampiau

Jauniesiems išbandymus buvau paruošusi, bet jiems laiko taip ir neatsirado
Jaunųjų darbų pasidalijimui balsavimui saulėgrąžos su jų foto, nesutapus nuomonėms - turėjo rist kauliuką:

Šeimoj gaisrų gesinimui:

Ir aišku iždininko rinkimams bei taupyklė surinktiems pinigėliams:

Vaikų vardų rinkimų taip pat nespėjom padaryti.

Užtai siuntėm palinkėjimų knygą jauniesiems, mačiau sąžiningai visi pildė