Sveikos visos, na atrodo tokios temytes cia neradau, arba jau patingejau giliau pasiknaisioti
Ka jus manote apie gyvunelius is gatves (suniukus, kaciukus) ir ju apgyvendinima pas save ??
Man visada gatvinukai budavo peilis per sirdi, ypatingai per ziemos speigus, arba vasaros karscius. 9 metus namie auginau kate, todel galvoti apie parsinesima is gatves nebuvo ne kalbos. kai teko uzmigdyti savo senaja ligoniuke, prisiekiau niekada nieko nelaikysiu, taciau nepraejus ne menesiui po manosios uzmigdymo, prie darbo sutikau toki maziuka dvarniaskiuka katinuka: toks malonus buvo, toks maziukas, o lauke stiprus minusas, slapdriba - kad pagailo...ir parsinesiau namucio. Ir dabar jau siek tiek daugiau nei puse metu, kaip draugaujame kartu. Jis toks neisvaizdus, toookios nerealiai ilgos kojos, kad mirk is juoko, taciau - labai meilus. Kai parsinesiau - grynas siksnosparniukas: juokavome vienos ausys ir kojos, na dar ziurkiuko uodega, ede net sausa batona. Isprauseme, issukavome - ir auginame eilini lepuneli, net minties ismesti i gatve nera.
Pasidalinkite savo patirtimi

Mes savo Vėtrutę ( vokiečių aviganio mišrūnė) taip pat pasiėmėm iš gatvės. Vasario dvidešimt devintosios vakarą į duris pasibeldė viena moteris. Kai mama atidarė pamatė, kad rankose laiko šunelį. Moteriškė tiesiog maldavo priimti šunytę, nes didžiąją kelio dalį kalytė sekė ją inkšdama. Pasilikome ją tol kol surasime tikruosius arba naujuosius šeimininkus, bet niekas neatsiliepė. Taigi, jau beveik pusę metų ji yra mūsų šeimos narė . Visiškai nesigailiu, kad ją priėmėme. Už tai ji atsidėkoja meile ir šiluma . Štai mano draugė Vėtra

mes turėjome kačiuką iš gatvės (fajnuolis labai buvo), tik išleisdavome į lauką, nes namie labai nuobodžiaudavo, sienom laipiodavo, tai būdavo jis kieme, o vieną rytą (šeštadienio) dingo... manom, kad gal kas jį prigriebė ir į kokį kaimą išvežė, nes labai gražus paaugęs buvo...

sau gyvunelio is gatves nesu pasilikusi, bet teko laikinai priglaust.. suneli is prieglaudos, kuriam suradom labai gerus seimininkus ir pasimetusi dobermana... jei butu savas bustas gal pavyktu ir dazniau pagelbet, bet tuomet teko ir nuo seimininko slapstyt, nes jis buvo baisiai nusiteikes pries bet koki gyvuna namuos.. tai jau isivaizdavom, kad ateina netycia kokio laiskelio pasiimt, o i namus neisileidzia dobermanas.. aciu dievui viskas baigesi laimingai..

teko priglausti šunytę nėštukę. buvo patys vasaros karščiai, o jai kelios dienos likusios iki šuniukų pasirodymo. nutarėm kad paimsim, palaikysim kol šuniukai truputį paaugs, tada išdalinsim visus. atsivedė tris šuniukus. juos labai sėkmingai pavyko išdalint. o va prie mamytės pripratom ir turim ją jau metus laiko. labai faina šunytė, tik kad per tuos metus biški apnaglėjo princesė dabar jaučiasi. va mūsų Nikusia

turime ir dar vieną šunį iš anksčiau. irgi, galima sakyt, išgelbėtas. giminės prigąsdino, kad kaimynai išmes mažą šuniuką, jei niekas jo nepaims. tada nutarėm -- laikysime šunį, tegu atiduoda mums.
tik dabar striokas -- aš emigruoju, o abu šunėkai lieka tėvams

o tai niekaip nei vieno neišeina pasiimti?

po metų kokių gal ir išeis. bet gyvensiu studentiškam barake, tai ten šunų negalima.
o paskui žiūrėsiu. kaimynka vežėsi du jorkus. tai reikėjo pusės metų karantino.
bet mama dabar sako -- neatimk iš Nikos Ramzio... atseit dviem šunim namie geriau nu gal... nes kai ėmėm, tai su ta mintim.

dziugu girdeti,kad zmones myli gyvunus .Ziauru ziureti,kai teveliai nuperka vaikuciams suneli, oveliau ji ismeta.Auginome is gatves sunyte.Bet jos jau nebera. liko tik silti prisiminimai.

Kai dar mokiaus, radau juoda labai grazia katyte, ir isveziau mamai, tai ji jau 10 metu pas ja gyvena, kaip sako ilgai ir laimingai, sau negalejau pasilikt , Bagyra ja vadina, tikra lepunele, net suny aukleja, kaip jai reikai..
Pasys laikom katyte jau 7-i metai , irgi kieminuke, bet y ja paziurejus nepasakysi , as ja ne pati radau, kaimyne rado, atnese ir sako, gal paimsi, tokia buvo mazyte tilpo y delnely, tai as ja sau pasidovanojau gimtadienio prioga, nes vyras nenorejo nieko girdet, bet jis buvo isvykes tuo metu, tad teko susitaikyt , as manau tik toks yra minuselis, kad mazu kaciuku amytes kieminukes neturi galimybiu ismokyt svaros, tuoleto, tai tenka daryt patiems, bet svelnumas ir ju meile viska atperka, net nusysiotus kampus
Beje pries pora metu radau kieme suniuka, tiesiog ziurejau per balkona, ziuriu mazytis toks begioja, sakau vaikai kieno suo, sako, ne musu, as isbegau , jy y krezy ysimeciau ir pas veterinara, o cia tai suskele ji, sako, bus vilksunis, ir isaugo is jo Taksu vilksunis , geras ir sio sunycio likimas, nes jy priglaude mano drauge, tai karaliauja ju lovoj, ir sirdy dabar jis, grazus isaugo labai, toks meskis lapiukas, bet niekaip ne vilksunis zemiau keliu
tik PATARIMAS, jei imat gyvunely is kiemo, butinai parodykit veterinarui, kad paskiepytu, duotu vaistuku nuo blusu ir kirmeliu, ir saugokites grybelio, nes labai nemalonus dalykas, mums pasiseke, visi gyvuneliai buvo sveiki



PS: kaip ykelt nuotraukele, savo Mimikos, gal galit kas padet , parodysu kokia grazuole auginam

dimele, gražios istorijos, šaunuoliai
gali sukurti www.fotki.com albumą augintiniams ir vaikams arba gali kiloti per tarkim www.radikal.ru
o jau vėliau, jei čia bendrausi, automatiškai tau leis SM kelti

Man neteko priglaust gyvunelio (tik keleta pauksteliu kelioms dienoms, kol isgis), nes visada pas mane buvo pilni namai mano pacios gyvunu.
Mano vienai pazistamai nutiko taip, kad vaziavo viena velu vakara masina ir staiga i kelia issoko mazas sunelis. Ji nespejo sustabdyt ir partrenke ta mazuli. Islipus pamate, kad gyvas, tai paeme ir nuveze pas veterinara. Tas ji apziurejo, suleido vaistu (nieko jam labai nenutiko), pasake, kad jam apie 3-4 menesius. Ir mano draugei pagailo ji ten palikt. Parsiveze namo, ismaude ir pamate, kad labai jau jis mielas baltas sunelis. Taip ir liko pas ja. Dabar visur ji paisima, (nors jau isaugo labai didelis suo ). Taip prisiriso tas sunelis prie jos, kad tapo du tikri draugai.

Turiu du katinus. Viena prieš 9 metus dar visai mažiuką radau prie savo namo. Buvo labai draugišlas, trinėsi man prie kojų, lyg prašydamas, kad paiimčiau, kad nepasigailėsiu. Ir tikrai jau 9 metus nei karto nepasigailėjau O po penkų metų vieną vėlų vakarą prie mano buto durų atsirado dar vienas kačiukas (speju, viena kaimynė savo katės kačiuką spec. prie mano buto atnėšė), tiesa jau truputi paaugęs. Irgi draugiškas, bet visko bijantis. Įleidžiau jį, galvoju, tėgul truputi pabūna. Taip jau 4 metus ir būna. Visai nesigailiu, kad du katinus turiu. O jiems, kaip gerai, tokie jau draugai Kartu ir valgo, ir miega, ir žadžia, prausia vienas kitą ir kartais pykstasi. Vienu žodžiu, kaip ir žmonės

[quote=dimele,2008 09 05, 02:35]
as manau tik toks yra minuselis, kad mazu kaciuku amytes kieminukes neturi galimybiu ismokyt svaros, tuoleto, tai tenka daryt patiems, bet svelnumas ir ju meile viska atperka, net nusysiotus kampus

Kaip smagu girdeti, kad tiek daug geros sirdeis zmoniu.
na pas mus taip pat gatvinukas, taciau jau ta pacia diena dare i dezute, o buvo delniinukas. Ir tpfu tpfu tfpu jau 10 menesiu, kaip i dezute eina. Pries tai turejau balta pukuote, tai darydavo visur - kaip ji sugalvodavo. O jinai buvo veisline, is namu. Cia nezinosi nuo ko visa tai priklauso, gal nuo gyvuliuko temperamento, gal nuo auklejimo.

pritariu as pati auginu dvi katytes-viena gavau dovanu,kita priglaudziau is gatves.Ta,kuri is gatves daug tvarkingesne nei namine,matyt,ne nuo to priklauso kates svaros igudziai

Praėjusią žiemą aš ir mano mama radom prie parduotuvės "Maxima" mažą katytę. Jinai buvo labai silpna, sudžiūvusi, tiesiog sėdėjo mašinų aikštelėje. Nieko nelaukdamos ją pasiėmėm ir parsivežėm namo. Jau prieš pasiimant ją jinai truputį buvo nusitriedusi, bet vėliau pradėjo baisiai triesti, tai mama neapsikentusi išnešė į tvartą (gyvenam sodyboje). Tvarte jai nebuvo blogai: ten šilta, daug gyvūlių, įtaisėme jai vietą ant šiaudų. Gaudavo šviežio pieno palakti, aš dažnai atnešdavau valgyti. Jinai vistiek triedė. Tada girdėme jai vaistus nuo triedimo, neprisimenu tiksliai kokius. Tai nepadėjo. Tvartas ten aplink tą vietą, kur jinai miegojo budavo labai pritriestas, vis tekdavo valyti. Galiausiai, po kokio mėnesio, gal mažiau, jinai kažkur dingo. Dar po šiai dienai nė nenutuokiu kur jinai galėjo pradingti. Gal ją užpuolė koks žvėris, kaip kiaunė? Gal jinai naktį išėjo į lauką ir ją nusinešė lapė? Atsakymo nežinau... Tikriausiai dėl šios priežasties - triedimo ją jos šeimininkai išmetė laukan. Šiaip jinai buvo labai graži katytė: švelnaus, pūkuoto juodos ir baltos spalvų kailiuko, mėlynų akių.

as jei netureciau katino, tai priglausciau

Priglaudus du katinus ir du šunelius, dar keliems gyvunams suradus namus naujus.
Papildyta:

sako žmonės kad sergantys sunys ar katininai patys išeina iš namu ...

...Aš priglaudziau,nes buvo labai gaila tų trapių kačiukų gyvybių.Tris našlaitėlius pasiėmiau namo ...Bet daugiau to nedaryčiau Kad ir kaip gaila būtų.Nes Labai skaudu ziūrėt,kai tavo namuose gyvūnėlis serga,o tu nieko jam negali padėt...Nes pasaulį valdo,TIE PRAKEIKTI PINIGAI Neapskaičiavau,kad gali reikėt tiek vaistų,ir vizitų į kliniką.Skaudu,o norėjau,kad būtų geriau.Daugiau nieko negelbėsiu,nors ir verkt reikėtų iš gailesčio.Nes geri norai,ir gailestingumas,-dar ne viskas...

ir as priglaudziau katineli, negalerjau ziureti kaip jis ten bastosi dabar visada kartu buname ir kai karsta ir kai salta labai meilus, matosi kad patenkintas ir dekingas

Tai ta katyte, kur mamai parveziau labai tavarkinga, o man ne taip pasiseke . bet ka dabar daryt, jau 7 metus laikom, visko buvo buvom labai supyke, bet neismesi gi y gatve uz tai kad daro ne ten , ypac pradeda dergtis kai morcius uzeina, daro kur sugalvoja, mano vyro rubus kiek kartu yra apdirbusi , bet vis atleidziam , nes labai mylim, sako, kad sterilizuot reikejo ja, bet man labai nezmoniska

Va mano Mimika, pontele kokia :
http://keep4u.ru/full/081101/0efe8cc904197d8ca9/jpg
http://keep4u.ru/full/081101/09734ebcc34e9bd713/jpg
http://keep4u.ru/full/081101/d117898184e6103e28/jpg

pasidomėkit daugiau sterilizacija. labiausiai bijoma to, kas nepažįstama ir apie ką mažai žinoma

Tai, kad čia lašas jūroj...Vienetai, jei procentaliai imant, kiek tokių žmonių ir kiek likomo valiai paliktų gyvūnų tiek gatvėj, tiek prieglaudose...




Tai nereikia galvot, kad gelbėjimas yra vien paėmimas iš gatvės... Galima ir iš prieglaudos paimt, kiek sveikų ten laukia naujo šeimininko arba mirties?




Ir dar kaip žmogiška. Kam kankint gyvūną, nesiruošiant jį panaudoti veislei?

Na ziuriu, kokios jus cia visos apsiskaiciusios, mokytos, gaila, kad as ne , tai gal mes ir nuspreskim, kad dvieju ar vieno vaiko mums gana, ir galim sterilizuotis, ar vyrus savo siust ant operacinio stalo , na zinot, kaip as dabar galiu nusprest uz kitus, atleiskit, bet gal jai dar gyvenime bus sansas suteiktas susilaukt palikuoniu, ar meile patirt, kodel dabar as turiu nusprest kitaip..retorinis klausimas..
as gi neleidziu jos slaitytis kazkur, kad paskui nebutu kur kaciuku det cia zmones sau patoguma sugalvojo, o kur gyvunu teises..
Pavyzdziui mano uosviene iskastravo savo grazuoly katina ir dabar gailisi, manau mes atsakom uz tuos, ka prisijaukinom, bet tai nesuteikia teises vaidint DIEVUS

Kol neįsiplieskė gilesnė diskusija apie tai, sterilizuoti ar ne (apie tai jau kalbėta ne kartą, jei įdomu - galima paieškoti nuorodų), paprasčiausiai pasakysiu - niekas nevaidina Dievų, tai yra grynai žmogaus reikalas. Jei žmogui yra kantrybės gyventi apdergtuose namuose, patinka, kai katė apdirba drabužius, kampus ir už tai vyras nesigviešia katės išmesti ar užmigdyti, tuomet viskas gerai, galvokite, kad sterilizuoti yra nežmoniška. Bet tik supraskit, kad tarp katės ir žmogaus nereikia dėti lygybės ženklo.

ar nemanot kad jau per velu, katei jau 7 metai

Atsakysiu pavyzdžiu - prieš kokį mėnesį per vieną savaitę kastruot atvežė 14 ir 11 metų kates Ir nieko.
Paprasčiausiai, kaip ir sakiau - jei katės šlapinimasis ne vietoje - ne problema, kažką keisti nebūtina. Bet jei sugalvotumėt, senesnes kates auklėti yra sunkiau - jo ne taip greit pasiduoda, kaip jaunesnės

o pvz mano mamos katei jau 10 metu ir tik dabar, kai klimaksas uzejo , pradejo vonioj ne vietoj daryt, ir tai tik ant rubu, ar kokio skuduro, nors anksciau nera taip pasielgus, per visa savo amzeliu, as noriu pasakyt, kad ne visos kates dergia namus , nors ir morciaus metu, o kitos dergiasi, net ir be morciaus, manoji, tai kartias taip daro, as sakau kad mano vyrus aukleja , jei ne vietoj ka pasideda. ir dar noriu paklaust, kykute, ar jus esat tikra, na bent is patirties pasakykit, ar tikrai sterilizavus kate ji nebesidergs ?

Jeigu katė nevietoj pridaro tik per morčių - po operacijos rujų nebebus, nebebus poreikio dergti. Tačiau būna ir sudėtingesnių atvejų - kai tai susiję su žmogaus-katės santykiais, kai katė nevietoje daro dėl streso (bet ir tada kastracija pašalina katės poreikį dominuoti ir apramina charakterį). Apie tai yra atskira tema:

Katė "sysioja" ne vietoj

Aš iš gatvės paėmiau du katinėlius. Neplanavau, bet, kad žmonės juos tiesiog išmetė. Vieną diena katiniuką, o kitą naktį mūsų kiemely pradėjo kniaukti katytė, tos pačios vados... Be kastracijos niekaip nebūtų išėję... Šaunūs katinėliai, niekad nedarydavo ne vietoj, visada iš jų jaučiau dėkingumą...Gaila, kad teko atiduoti, nes mano vyresnėlei buvo stipri alergija daugeliui dalykų , plius, atopinis dermatitas... Ilgai ieškojau žmogaus, kas abu paimtų, nes daugelis nedrįso. Radau. Sodyboj netoli Vilniaus, tai karts nuo karto aplankau, šauniai gyvena

As savo siunuka pries 15 metu pasiemaisu is labai ziuaraus zmogaus (tiesiogine to zodzio prasme) jis 9 men suniuka norejo ezere nuskandinti, nes jam jis atsibodo, tai man taip gaila pasidare suniuko pasiemiau sau

Jei mušė, ar nebuvo šunelis traumuotas?

suniukas buvo visiskai sveikas, jam tiesiog atsibodo jis

jei tik galeciau, as tikrai paimciau, ir ne viena gyvuneli is gatves deja turime dideli suni, kuris nedraugauja su kitais sunimis.... bet uzaugo su katinu ir ji mylejo. viena diena tas katinas isejo ir daugiau negrizo (buvo jau senas) dabar bandau prikalbinti vyra paimti kate...ja kazkas tiesiog ismete. matosi, kad ji namie augusi, labai draugiska ir protinga. bijau suns reakcijos, bet kai pagalvoju, kad kartu su katinu augo, noriu tiketi, kad priims nauja augintini. siaip prizadejau sau, kad kita karta kai noresiu suns, nueisiu tiesiai i benamiu prieglauda ir pasiimsiu bent kelis tik zinau, kad sirdis plys, kaip apsispresti, kuri paimti, o kuri palikti. juk kiekvieno zvilgsnis tiesiog smigs i sirdi

mes jau parsivezem katyte namo. rasiau ir i tema apie sunis ir kates, kad jau antra diena kaip gyvename kare. suo ja puola. o kadangi matau, kad musu suo neketina priimti naujo namu gyventojo, teks katyte vezti atgal. daugiau jau neimsiu is gatves nei vieno gyvuno, kol gyvas musu suo nemanau, kad teisinga laikyti vargse kate nuolatineje baimeje ir begime nuo suns. bandysiu jai rasti namus, bet kol kas teks ir vel palikti ten pat. beje ta vieta prie pat darbovietes, tai zinau, kad bent jau kasdien ja pamaitinsiu

Sveikos gal matėt kur nors šias katytes ir katinus

Prašau gyventojų padėti surasti : 3 pavogtas (išvežtos ir paleistos gali būti bet kur ) kates (maitinančią 3 kačiukus juodą balta krūtine 3-4 metų katę, visai juodą apie 0,5metų amžiaus katytę, trispalvę balta-juoda-ryža taip pat 3-4metų katę ) ir 2 katinus (balta-ryža spalvos suaugusį katiną ir rainą su užpakalinėm baltom kojytėm apie 6 mėn kačiuką). Tel.nr.: 730339. Atsilyginsiu. (skelbimas kaimynės)
Papildyta:

kokią katytę priglaudėt, gal kartais bus iš mano kaimynės pavogta ir paleista prie jūsų darbovietės nes kaip tik kates ir katinai dingo praeitos savaites gale šios savaitės pradžioje

as ne Lietuvoje gyvenu o taip noreciau, kad ir cia zmones ieskotu savo dingusiu gyvuneliu

pas mane tam tikra prasme visi siulyti ir pagaileti, o ne samoningai planuoti turim kiemsarge diele kalyte is prieglaudos, vokieciu aviganiu kalyte, kuria kai paemem buvo 7 metu bet labai protinga ir jauki. ziurkiu ibruko tik todel kad buvo per didelis pardavimams tai butu uzmustas dar turim drieza - posunis lauke is katino ateme ir parnese, tai panasu kad driezas jau ziemos pas mus ai, dar brokuoti ziurkenai, kurie irgi neatitiko prekiniu reikalavimu - buvo truputi kitu ziurkenu suzaloti.... tiesa, vienus gyvunu pirkom samoningai - amadinus, labai jau pauksteliu uzsimaniau

nors labai gaila pamacius koki suni, taciau nea

žirgyne dabar prisiglaudusi mišrūniukė kalytė gyvena... pati atėjo ir nebeišeina. pirmas dvi dienas pamačius žmogų skuosdavo, o db jau gali paglostyti. panos ją vis pašeria, tokioj užuovejoje gyvena ant foteliuko (pati pasirinko) ir jau laukiamas pagausėjimas... na ir kur tu tokią ją dabar dėsi? lai gyvena.
ir jau pasirodo tai ne pirmas šuo, tik kiti jau radę savo naujus šeimininkus... o su ja kaip bus niekas nežino, bet manau kad kai šuniukai gims, paaugs bus bandoma dalinti..

Pas mus buvo prikydes nuostabaus charakterio katinas. Priglaudem. As esu sunu myletoja, tai net pati nebuciau patikejusi, kad taip stipriai galima myleti katina Po 2 metu jis zuvo bet apie ji isliko patys graziausi prisiminimai. Dar po pusmecio priklydo beveisle kalyte. Teko priglausti. Is pradziu meginau jai surasti kitus namus, bet neradau, taigi ji tapo "musiske".

Esu trumpam priglaudusi prie mano darbovietės iš automobilio išmestą šuniuką. Kartu su kita bendradarbe pagailėjom, aš parsinešiau namo, pavadinome Šiaušiumi. Tuo metu jau turėjau savo du šunis, tai pasilikti sau negalėjau, nors buvo labai mielas šunelis. Tai bendradarbė per savaitę surado močiutę, kuri šuniuką pasiėmė. Tačiau paaiškėjo, kad tai močiutei šuniukas buvo visiškai nereikalingas, ir ji po keleto dienų grąžino jį mums. Bet po poros dienų suradome kitus šeimininkus. Ten šuniukas buvo mylimas, guldomas į lovą, o tos šeimynos mergaitės buvo apšalusios iš laimės, nes seniai norėjo turėti šuniuką . O man liko tik nuotraukėlės Šiaušiukas:

Esu priglaudusi šuniuką, kuris dabar puikiai gyvena pas mus, nors, kai priklydo, vienintelis mano noras buvo jį vežti pas veterinarus užmigdyti.Toks jis buvo baisus ir nutriušęs, dar buvo muštas ar skriaustas žmonių.Dar pasiėmiaau iš prieglaudos katiną.
Dabar turiu 2 šunis ir katiną.
Nebijokite priglausti vargšelių, tiesa pradžia buvo nelengva, bet dabar aš be jų neįsivaizduoju savo gyvenimo.Na, o kaip čia kažkas rašė, kad negali priglausti, todėl, kad turi šunį, tai nepergyvenkite.Gyvūnai vieni prie kitų pripranta, tik reikia laiko ir noro.Kai priglaudėm šuniuką, mano senbuviui šuniui lepūnui buvo 10 metų, pradžioje jis tikrai labai pavydėjo, na, bet dabar nusistovėjo tvarka, visi žino savo vietas, kas bosas ir jokių muštynių-peštynių nebūna.
Labai gera žinoti,kad suteikiau meilę ir namus kažkieno nuskriaustiems ir išmestiems.O jie atsidėkoja šimteriopai.

Mano mociute buvo radusi 3 šuniukus baloje. Visus juos pasieme 2 teko nuskandinti. bet trečiasis užaugo didelis ir stiprus. Dar kai buvau maza jis gyveno.
Džeris - vardu. Labai ji mylejau.
Gaila tie laikai baigėsi.
Manyčiau priglaudziant gyvūna visi daro tik gera.

aišku, nors vieną išgelbėjo, bet vistiek skamba baisiai ši tavo močiutės istorija

Jei tik yra galimybe as visada budavau uz, labai daug esu priglaudusi gyvunu, turejau Avganu Kurta, boxeriuke, dobermane kuri dabar beje pas vyro geriausia drauga gyvena, stafa, nemazai pauksciu, kaciu, paskutiniai priglausti buvo kale, kuri laukesi suniuku ir mazas pilkas katukas kuris issaugo i labai grazia kate, o kale atsivede suniukus is kuriu vienas buvo mano pats geriausias draugas gyvenes su mumis 16m, uzpraeita vasara radau pas tevus kieme pilkaji varniuka, tai iki siol karaliauja ji pas mus, o praeita rudeni priglaudziau kova, bet mes ji nuvezem ten kur juo tikrai bus pasirupinta, as visom keturiom tik uz, bet deja pati to daugiau daryt negaliu, nes mano vyras yra astmatikas tad gyvent be gyvunu tikra kancia

Mano senele gyveno nuosavam name,tai nuolat priglausdavo ivairiu bedziu,tiek shuneliu,tiek katineliu .tetis kieme rado 2 ismestus shuniukus.is pradziu planavo viena kam nors atiduot,bet niekas nenorejo.taigi pasiliko abu.kalytes jau nebera del cukraliges .o patinelis Mikutis vis dar zvitrus ir gyvybingas,nors jam jau 15m. .pati nelabai galeciau priglausti beglobiuko,tik del gyvenimo salygu .bet esu apsisprendusi,kad jeigu l.pristos gatvej,tai ka darysi-teks imt

sveciavausi karta pas tevus ir laptineje uzmaciau maza kaciuka ir aisku as ji namo (pas tevus parsitempiau)
auga dabar labai mylima ir lepinama katyte
vyro tevai irgi yra priglaude katyte (prie namo duru rado, tai as ikalbejau, kad paiimtu )
ir siaip savu laiku tevai yra laike labai daug pamestinkuku gyvunu: lapiuka (deja mire), varna (gyveno pakankamai ilgai), eziuka, laukine suzeista zasi (gyvena iki siol), net vilkiuka (kuris filmavosi beja filme (berods Abramaviciaus) apie vilkus
Na tevas yra uzkietejes gamtininkas, tai visokiu gyvunu yra teke laikyti, buna kas randa suzeista gyvuna ir skambina tevui, kad priglaustu.

Dziugu,kad taip rupinates gyvunais. Taip ir toliau! Kad daugiau seimu butu tokiu!!!