kai gyvenau pas pusesere 5-6 men ir prizejau ju pirmagyme (2.5metu) ir matidavau pirmagimes "oziuku" tai pusesere paimdavo uz rankos nuvesdavo iki kambari ir palikdavo kad isiverktu ir tada ateitu,padedavo taip kovoti su oziukais

jau gimes kudikis moka pareiksti savo nora ir ozius!!!pirma prasideda oziai su pilvo diegliais-va,pajunta kad ant mamos ranku saugu gera ir matosi viskas tai ir nesioji 3menesius.poto prasideda antras raundas dantys+oziai=kudikiu kaprizai,tada vel nesioji, vargzti,myluoji,o vaikas sypsosi jam gera.tik jauti kad kitas "didelis kudiki" pradeda reikst kaprizus kad kambariai netvarkyti,valgyt nevirta,skalbiniu kruva, o tu mama lakstai visus 3 metelius su vaiku ant ranku nes nori kad jis tau neverktu, butu laimingiausias ir paauges ozius rimtesnius rodytu.o kai vyras isvardines neatliktus namu ruosos darbus ir pamacius jo pikti kad valgyt nera ir bliudai neplauti ir sau meiles nebejunti,galvoji kad vyras taves nebemyli taip ir kyla barniai, seimos nesantaika,nebelieka meiles....o tada viskas prieina prie skyribu.gal ne visiem taip nutinka o toki pavizdi zinau kai tenka 20 metu pragyvent be vyriskos rankos ir svelnumo seimoj- tai mano tevai.dabar stengiuos kad mano seimai taip neatsitiktu

aga matau diskusijos cia neblogos.....
naka mano dukrai jau beveik 7 men, ir ka jus manot ji jau savo oziukus parodo ypac jie pasireiskia kai neduodi norimo daikto, vat vakar pasigriebe gan svarbius dokumentus, ir ka atemiau is rankyciu tai puse val buvo toks klykimas kad visi namai skambejo. na po 10 min bandziau nuraminti, jusu pasiulytu panesiojimu, pamylavimu, nieks nepadejo, nei minciu nukreipimas kitais zaislais, na siaip netaip nuraminau kai i lauka isejom. ir jus dar sakot kad tokio amziaus vaikai neturi oziuku, turi ir dar kokius!! labiausiai pyksta kai neleidziu tampyt uz kasu ir akinu paimt (as nesioju akinius), tai tik lupa patempia ir davai spiegti, ne neverkti o spiegti, mazdaug ko man neleidi, ypac susinervina jai pasakau negalima, tada ir lauk....
mano nuomone su oziukais reikia kovoti vos tik pamatai ju uzuomazgas, netgi ir su tokio amziaus vaikiukais. juk dantuku dygimo zyzimai skiriasi nuo oziuku, manau mamos turi tai atskirti. kazkur skaiciau kad vaikuciams nuo 3 men ilgainis karojimas lavina atminti, taippat ir su oziukais, jai sakai negalima tai manau po kurio laiko jis jau supranta sio zodzio reiksme. na manoji dukra, dar nelabai zino kas yra negalima, bet jau nutuokia kad negaus nei tv pultelio, nei mobiliako, neilaidu pagraust, nei mamos plauku patampyt, o tuo labiau jos akiniu paciupinet, tad geriau yra tokius daiktus slepti, tada ir nekyla noras ju paimti, juk nuo noro paciupinet ir prasideda oziukai. as suprantu kad vaikui dabar toks amzius kad norisi viska paciupinet, aisku i burnyte isikist, bet.... yra ribos
na ir sekmes visoms kovojancioms su mazyliu oziukais as jau pradejau.....

:hmsveikos mamutes na ir karsta cia diskusija....
manau ikimetinukai oziu neturi tik pradeda suprast kas jam patinka arbe ne. kai ko nori tai ir reikalaja juk ne is karto vaikas supranta kada pasakai negalima. reikia mokyti. vat mano pupai 8 men( dabar 10) atsirado tie jusu vadinami oziai. tai mes graziuoju . jei paima koki dikta tai bandom kitu sudomint, o ne jega atimt.
maniske tikras kipsiukas ir nemegsta rentis. dabar kai rengiames zaidziam kazka labai paprasto, pvz smurks kur rankyte, kur kojyte ir pan... aisku ne visada tam yra laiko, bet tereikia tik kantrybes.MAMOS KA DARYSIT KAI VAIKUI BUS TIKRA OZLIGE....
Papildyta:
sveikos mamutes na ir karsta cia diskusija....

manau ikimetinukai oziu neturi tik pradeda suprast kas jam patinka arbe ne. kai ko nori tai ir reikalaja juk ne is karto vaikas supranta kada pasakai negalima. reikia mokyti. vat mano pupai 8 men( dabar 10) atsirado tie jusu vadinami oziai. tai mes graziuoju . jei paima koki daikta tai bandom kitu sudomint, o ne jega atimt.
maniske tikras kipsiukas ir nemegsta rentis. dabar kai rengiames zaidziam kazka labai paprasto, pvz smurks kur rankyte, kur kojyte ir pan... aisku ne visada tam yra laiko, bet tereikia tik kantrybes.MAMOS KA DARYSIT KAI VAIKUI BUS TIKRA OZLIGE....

kantrybes ir pamatysit viskas bus ok

stengiuos ignoruot

sveikutės, gal šiek tiek per vėlai paskaičiau šią temą, bet nuo pat pradžių turiu savus auklėjimo metodus. visų pirma, nesakau savo Nojui NEGALIMA, sakau: tau šito nereikia. ir gana anksti jis pradėjo mane suprasti. kai grįžtam iš lauko, jis dar mielai pavaikščiotų koridoriumi, tai jei noriu greičiau namo, būna ašarų, o aš paimu jį, atnešu namo ir paguldau ant žemės, nes kitaip neišeina, kai tik uždarau duris, nustoja verkęs ir eina nusirenginėti striukės.
o vat dėl neleistinų daiktų atėmimo, tai tikrai, juos reikia slėpti, o jei jau paėmė, tai atitraukti dėmesį, kitu jam įdomiu daiktu. lygiai taip pat ir keičiant pamperius, reikia atrasti kas sudomintų kleckį, kol atliksite šią prievolę)

kaip atpratinti dukra kad nepesiotu plauku? jau nusibodo vaiksciot kaip kaimietei su skarele ant galvos, arba pastoviai susirisus-susisegus. vos tik pamato palaidus, arba bent jau sruogele, tuoj nutaiko velniuko israiska, pradeda kikenti, na leisti tokius garsus tarsi tuoj kokia sunybe iskres, na ir visaip stengiasi isikabinti. o jau kaip isikabina tai kartais net asara istrykta. plaukai plaukais bet akinius ir megsta, ir nesupranta kad negalime, nereikia, niu niu- sakyk ka nori daryk ka nori kol nepersigalvos tol kabinesis. kartais tenka net is kambario iseit....

Mano chuligancikas irgi jaucia silpnybe plaukams. O pasakyk jam negalima ar truputi pasibark, tai jis dar ir pasimust tada nusprendzia As tiesiog nuleidziu juokais viska, ko neleidi, jam tik dar idomiau. Kartais irgi net asaros istryksta nuo skausmo, bet pasiziuri jam i akis, papleksnoji truputi per rankutes ir fsio Vyrui kartais vaduoti reikia, tas irgi juokauja: nu negi mums plika mama patiks? Beje, maziukui labai patinka ir tecio plaukuota krutine, ir suns kudlotos ausys, ir visu tetu ir mociuciu akiniai.
Mano mama kazkada is ryto susiruose i darba, uzsidejo akinius, tik pliumpt, ir viena ausele nukrito Gerai, kad varztuka greit surado ir vel pritvirtino. Nors sako kitus akinius turi pasiruosus, tik tokius senovinius jau...

Mano zulikas irgi megsta papesioti plaukus jau kai griebs tai griebs,net asaros istryksta kita karta Na as bandau subarti,bet kol kas be rezultatu
reiks sekti sita tema .gal geru patarimu kas parasys

Nebesusitvarkau Kartais net norisi verkti... Nei graziuoju, nei piktuoju. Zaislai visi laiptais zemyn,su pagalvem visur, distanciniai kriaukleje, dvd koloneles visada rasi uz spinteles ir t.t. Nebespeju lakstyti ir aiskinti, kad negalima. Mazylis super aktyvus, betgi neatimsi ir nepaslepsi visko. O per uz pakaliuka nesinori. Dar mazas SOS, kaip Jus tvarkotes su tokio amziaus vaikais???

Kad situacija kaip ir panaši . Tik pastebėjau - ko iš pat pradžių neleidom imt - tai ir neima, o ką nors kartą davei - viskas - tai jau dukros žaislas ir niekaip nepaaiškinsi, kad dabar jo negalima. Šiaip atsirinkau su kuo vaikas gali žaisti, tas ir liko prieinama, o visa kita aparatūra ir kt. gavau užkelt ten, kur vaikas nepasiekia.. Taip ir tvarkomės.. O kai prarandu kantrybę - bandau sau primint, kad vaiko smalsumas nuostabiausias dalykas pasaulyje , būt daug blogiau jei vaikas niekuo nesidomėtų... Ar ne?

Ka gali uzkelk auksciau.
Paslepk puse zaislu,paskui kita.

As auginu 1 m. 5 men. suneli. Musu sunelis nezaidzia su distancinio valdymo pulteliais, nes kai buvo mazesnis buvo grieztai pasakyta, kad tai - ne zaisliukas. Ir dabar kai pamato ant sofos besimetanti pulteli, iskart man ar teveliui paduoda. Taciau mokam kelti isterijas, kai neduodam to , ko jis nori. O pasiutes pasidare nebeimanoma susitvarkyti. Kartais atrodo man, kad jis nebesupranta zodzio 'negalima' ar tycia apsimeta, jog nesupranta. Vakar davesi tol kol isistate guza galvoje, taciau aprimo tik trumpam. Baisu pagalvoti, kas toliau bus. Tau linkiu gelezines kantrybes auginant savo atzalele.

Va čia ir mums bėda, kad vaikas nesupranta žodžio 'negalima'. Jis net nereguoja i ta žodį, o sakant tėčiui net kikena su garsu ir tyčia daro tai dėl ko buvo drausminamas.

viena diena pagavau save labai nemalonioj situacijoj - grazus sestadienis, diena su seima, kai visi namie... O as vaikstau visa diena ir karksiu "negalima! negalima! negalima!" Kazin, kaip pati pasijusciau, jei is paskos manes visada vaiksciotu tas "negalima"... Vargu ar patiktu. Permeciau mintyse visus imanomus ir man zinomus ar skaitytus vaiku auklejimo patarimus ir atradau viena bei ji isbandziau - jeigu ima kas "negalima", tai tuoj pat bandau sudominti kuom nors kitu. Zinokit, veikia!
Suprantu, o ir man paciai nelengva, kiaura diena tik ir domint kazkuo. Bet... juk toks ir yra tevu darbas
Kita vertus: stalciu atidarinet - negalima
i tualeta ir vonia eit - negalima
daiktu nuo stalo imt - negalima
teliko ziuret - negalima
klaviaturos spaudziot - negalima
telefono ir distancinio - negalima
ant lentynu kartis - negalima
batu metyt - negalima
katino uz uodegos tampyt - negalima
per lova begiot - negalima
rubus nuo pakabu nutempinet - negalima
liesti vezimo ratu - negalima
kraustyt rankinuko - negalima
atidarinet saldytuvo - negalima
rauti vazono lapeliu - negalima
metyt daiktu i vonia - negalima
ir apskritai metyt daiktu - negalima
krapstyt dulkiu siurblio - negalima
landziot i spinta - negalima

leiskit paklausti - kas tada galima? Juk kai pagalvoji, tai nieko negalima, tik sedeti ir delioti puzla arba uz ausies nesioti meskuti... Parodykit man vaika kuris visada ir visur taip daro. Juk vaikai yra vaikai

Tikra teisybe , mes kaip varneles kvarksim dienu dienas, o poveikio jokio, bent jau pas mus. Kad ir dabar, as rasau, bliove tol, kol uzlipo ant stalo, aciu dievui, kad ne prie kompo, o faksa bando issiusti Ir ka tu jam
Papildyta:


bent jau mano neklauzada dar ir kaip supranta ka reiskia 'negalima', tik rekcija labai jau grazi uzsimerkia ir daro toliau. Tai turim viena kampeli, kai neklauso pasodinu, pabliauna, praeina ir sugrizta atsiprasyti daro myliu,myliu,myliu. Tai nors tas suteikia malonumo iki kitos isdaugos

As taip pat per dienas galvoju kaip tuos vaikus teisingai auklet sunkokas darbas,merginai mano 2,5 metu,labai protinga,bet kartais neperkalbesi niekaip,stengiuosi kiek galima nekreipt demesio,nes greit tokie bajeriai praeina,bet kartais is tie mano nervai negeleziniai,aisku aiskini kiek imanoma,bet kartais visko buna ir neisllaikai,tas kartojimas per diena desimt kartu labiausiai isveda is pusiausvyros.Pastebejau,kad tik kazkuom sudominti ir nukreipti demesi i kazka idomesnio,tada gali isvengti konflikto.

Ale man tas pats - visiškai neklauso, jei kas nors ne taip, kaip jis nori - griuna, klikia, ir t.t. Sakai negalima - tai tik blumt ir guli rekdamas.. Ir jokie įkalbinejimai napadeda. Va, kai demesio nekreipiu, tada greičiau nusiramina. Be to dar ir sesę turim 6 metų - tai vargas ..Ji ką nors paima ir jam tuoj reik butinai. Atrodo skirtumas tarp vaiku 4 metai - bet visvien reikia vienodu sureliu, pieštuku, flomasteriu, kreideliu..

Pas mus ta pati situacija. Tik mano "zuikis puikis" ant sienu piest sumaste, o butas tai naujas. Tai kreideles slepiu aukstai. O siaip stengiuosi labai daug visko nedrausti, nes tada slampineja maziukas ir neturi ka veikti. O kaip gi jis pazins kas gerai, o kas ne, jei nepabandys?

Vat ir mano zuikis ant sienu piešia- ką tik baigiam remontą vaikų kambarį - jau pripieše Ir kaip atpratint? Vyresnelei taigi norisi piešti - tai jam reik: susieda abu ir piešia , bet negali gi šalia visą laiką stoveti ir žiūreti, kad nepripieštu.

maniskis tas pats . kai lankemes pas gydytoja, tai mums pasake, kad kuo maziau vartotumem zodzius ne, negalima ir t.t. , o tiesiog bandytumem sudominti vaikuti kuo nors kitu. bet tai buna NEIMANOMA tokie jau tie mazyliai

Turbut nerastume tokio vaiko, kuris nepraejo sito sunkaus tevams etapo. Pas mus siuo metu irgi lygiai ta pati situacija. Jei negalima, tai butinai reikia isbandyti, kodel negalima. As tai stengiuosi labai nekartot sito zodzio, o kai paima koki "negalima" daikta, tai paaiskinu ir parodau, ka su juo reikia daryt. Taip nors truputi apsisaugau kad distancinis i klozeta neikristu, ar telefonas kavos puodelyje neissimaudytu (buvo ir taip ). Jei lenda i vonia, tai liepiu begt tapkytes uzsimaut, kad kojyciu nesuslaptu, jei ima siurbli, tai rodau kaip reikia siurbliuoti. Jei kate tampo uz uodegos, tai uzsimerkiu ir laukiu kol ji idreks, ir tada, kai ateina bliaudamas, aiskinu, kad katytei skaudejo ir taip toliau, ir panasiai . Bet kiek toks auklejimas kantrybes kainuoja Kartais jau sedziu sukandus dantis ir ziuriu kaip lipa ant palanges nors jau ne karta nuo jos nusirito, ir taip isvanot kaili norisi. Arba stengiasi su distanciniu kita kanala perjungt, jei neiseina, tai ir sviedzia i siena, ir ka tu jam. O su kompiuteriu tai is vis kosmaras, kartais man neleidzia net prisiliest, sedi pats ir spausdina. Ir jam visiskai tas pats, kad po jo darbo puse programu neisijungia. Bet pasedziu, pasedziu, nusiraminu ir vel aiskinu. Sunku jiems, visko norisi, o nieko negalima. O mums dar sunkiau. Tik raminu save, kad visi daiktai nuperkami, o vaikas pats brangiausias, neikainojamas, nenuperkamas, nepakeiciamas. Ir jo sypsena ir laime daug brangesne nei nuskandintas mobiliakas ar nuduses kompas

Musu mazius pasieke stadija kas nors nepatinka-ant grindu ir rekia nesvarbu ar namie,ar lauke,ar pardotuvej...tai kartais verkt norisi.nors ir stengiuosi neparodyt kad pykstu
bet geruoju pasiekiu daugiau,nei "negalima".kantrybes,kantrybes ir dar karta kantrybes man ir visom mamom kurios kariauja su pusantriniais

Pas mus irgi tokia pati situacija, sutinku su tavo nuomone, kad vaikas brangiausias, bet jau kartais taip niešti rankas...einu tada į kitą kambarį nusiramint ir vaikui tuo tarpu ožiukai praeina.

Sunkiausia, kai tie oziukai kur prekybos centre prasideda, ar siaip pasivaiksciot isejus, prie zmoniu. Va tada kaip rankas niezti... Tada palieku gulet ir nueinu. Tik beda, kad maniskis, gaves laisve, varo ten, kur jam reikia, o ne paskui mama. Tai kai nuejus toliau truputi apsiraminu, tai bandau sudominti kuo nors kitu ir taip nuvilioju

Ačiū Die, maniškis prekybos centre sėdi vežime ir niekur nenori nei eit, nei ko imt.

mano vaikas kai ko nors negauna ar pasakau negalima griūva ant grindų ir rėkia,aš nekreipiu dėmesio ir išeinu į kitą kambarį ,tada ji ateina iki manęs,griųna ir vėl paleidžia dūdas
prekybos centruose laimei ožiukai neužeina

Nu va siandien isejom iki parduotuves(be vezimelio)tai toookie oziai.alei nei juoktis nei verkt su mielu noru buciau nuejusi,bet kad pas mus takelis salia gatves...o parduotuvej irgi motina vaiksto ratais,vaikas rekia ant grindu pakrites.CIRKAS be pinigu.sakau dabar be vezimelio niekur,neberizikuosiu

Uzuojauta Rutitela, bet tau gerai kad nors vezime sedi Maniskis jei sedi, tai tik prekybos centru masinose ir tik tol, kol neissiaiskina, kad vairas jo neklauso Tada islipa ir lekia kur akys mato Jei mato, kad gaudai, tai pradeda slepyniu zaist, o jei apsimeti, kad nekreipi demesio, tai eina "tvarkytis": ismeto pampersu pokus, sausainiu pakelius ir pan, jei pasitaiko darzoviu skyrius, tai pacios isivaizduojat, prasideda bulviu ar obuoliu karas, nu ir t.t. O kai bandai sutrukdyt, tada ir oziai pasirodo. O kad sedetu savam vezime tai is vis neimanomas dalykas Tai dabar atradau raminanti "vaista": tik iejus i parduotuve pasodinu i masina ir paduodu chupa chupsa, tai kol suciulpia (o ciulpinukai jam sventas reikalas ) as greituoju budu apsiperku. Kitaip jau neimanoma

zinai mano mama visada sakydavo, kad vaika reikia aukleti iki 5 metu, o nuo 5 metu reiks peraukleti.ir patikek manim, peraukleti yra kur kas sunkaiu nei isaukleti. tai va as ir noriu buti gera mama, nerekti, nemusti ir pan.bet tada vaikas uzaugs zveriukas nuo ko veliau tik pati gailesiuos. ne musti as nemusu, , bet barti gauna.ir nu nu nu parodom kai matau, kad baisiai kaprizinas, nenusileidziu ir tiek. leidziu paverkt arba uzimu kuo kitu, bet to, ko negalima neduodu. .jei elgiasi blogai, pavyzdziui musasi, kartais per rankyte suduodu, o jei neveikia pradedu verkti

as is tavo isvardintu negalima i daug ka demesio smarkiai nekreipiu ir leidziu pasidometi
Papildyta:
na o as atradau viena bausmele kuria saviskiui pritaikau, tiesa ja taikiau ir vyresniam
jei kazka padaro tikrai tai ko jam negalima ir del ko ne karta pykomes tai baudziu ji nuvesdama ji i jo kambari ir neleisdama iseiti, tiksliau priverciu pabuti vienam ir pamastyti, o jei vis tik islenda is kambario, o taip anksciau tikrai budavo daznai, tai vel su juo nebendraudama nuvedu i kambari ir viskas, ir taip kartoju tol kol baigiasi visi jo psihai ir kol randu ji kambari graziai zaidzianti
jis pas mane labai nemegsta buti vienas,todel mums tai geriausia bausme
ir dabar jis jau zino kas jo laukia ir tikrai daug ko jau seniai nebedaro, ir pries dauzydamas televizoriu, ar imdamas pultus ir panasiai gerai apgalvoja

Papildyta:
parduotuvej irgi i masina sodinu ir ka nors pagrauzt nuperku,bet tikrai ne ciupa ciupsus jie juk labai gadina dantukus, mano vaikui labai patinka surio lazdeles

Kai dar neturėjau vaikų, mane labai įkvėpė viena Rusijos TV laida tėvams. Viena mama klausė - kaip paaiškint vaikui, kad negalima imti TV pultelio, junginėti TV mygtukų ir pan. Atsakymas buvo paprastas - o jūs leiskite, netgi parodykite, kaip tai daroma. Paims pultelį, pabaksnos pirštuku į TV ekraną, pajunginės mygtukus, patenkins smalsumą ir nueis. Jei drausite ir audringai reaguosite, kitą kartą jis tyčia lįs siekdamas jūsų dėmesio, o ne dėl to, kad daiktas reikalingas.
Be to, jei nenorite, kad imtų pultelį, žiūrėtų TV ir pan., patys neturite to daryti jam matant. Jei galima - tai visiems ir visada, o jei negalima - tai niekam ir niekada. Savo sūnų taip ir auklėjau. TV nenorėjau rodyt - ir pati nežiūrėjau, ir nieko nepraradau, tik laiko sutaupiau. Išsitraukia puodus padaužyt - prašom. Išberia makaronus - nu ir kas. Leisdavau pajunginėti net elektrinę viryklę (pati visada sekdavau) - buvo toks etapas, bet greitai, neskausmingai ir be ašarų praėjo. Seneliai būdavo pakraupę, bet gerai gerai pamąsčius, aš tiesiog nerasdavau priežasčių jam tai drausti
Žodžiu prieš sakant "ne" reikia labai gerai pagalvoti - ar tikrai "ne". Gal "ne" - tik todėl, kad šiandien man bloga nuotaika, o rytoj gal bus "taip"? Ir kaip vaikui suprasti, kodėl jam negalima, o man - galima? Arba - vakar buvo galima, o šiandien - ne? Juk vaikai mus stebi. Vadinasi, patys turime rodyti pavyzdį.
Mano vaikas "ne" girdėdavo labai retai, bet užtat žinodavo, kad jei jau pasakiau, reiškia tikrai "ne". Tiesiog nereikia tuo žodžiu piktnaudžiauti, tada jis veiksmingesnis.
Dėl paišymo ant sienų. Šiaip jau vaikai negimsta žinodami, kad yra tokia "meno rūšis". Pas mus namuose niekada nebūdavo sakoma: "tik nesugalvok paišyti ant sienų". Juk tai būtų sufleravimas, vaikai patys tokių dalykų nesugalvotų. Mano atveju tai pasiteisino - sienos taip ir liko nepaliestos.
Atsipalaiduokit, mamytės, saugokit savo ir savo mažiukų ramybę...

musu maziukei pats visur lindimo metas.aisku kantrybe kartais pratruksta,bet stengiuosi duoti laisve vaikui.juk jei visur sakysiu negalima,tai nei vakarienes nepadarysiu,nei kitu darbu...pvz.skutu bulves,ji man is maiselio padavineja ir jei nespeju nuskusti kol ji isima kita,tada ji meta ant zemes,tad isivaizduojat kokios grindys virtuveje po musu bulviu skutimo bet jei as barciau ir jai neleisciau ji klyktu ir dar ant ranku prasytusi,va tada sudie vakariene!kartais specialiai praveriu vonios duris,kad ji nuejus galetu issukti tualetini popieriu,pagriepti mano kosmetine,atnesa ir praso kad prasegciau uztrauktuka kad galetu issiimti kosmetikos pasodinu ant lovos duodu distascini pajungineja kanalus,gerai kad dar mygtuku nekramto,praverus stalciu issitraukia lauro larus trupina,makaronu pasisemia sauja,pakramto,spjauna.is kitos spinteles plasmasiniu bliudeliu pagriebia i grindis tiek dauzo kad net ausyse spengia.isisuka ir i rubu spinta,tada buna proga susilankstyti rubus atsimenu sunus i miltus buvo isisukes tokio amziaus.ka padarysi,uzaugs leliukai,o kantrybes tai patikekit tikrai reikia,buna pratruksti.....va tada sakau pagausiu kai paimsiu teitei per ruryte as vejuosi,o ji bega.o kartais sava kalba kad murma mane bara niuniuniu man rodo kad neleidziu.

stalciu atidarinet - galima, jei ten nera pavojingu daiktu (paprastai nera)
i tualeta ir vonia eit - galima......siusiuoja ten vaikas, puodukas stovi irgi ten
daiktu nuo stalo imt - galima, visi svarbus daiktai iskelti aukstyn
teliko ziuret - galima, bet nesidomi
klaviaturos spaudziot - galima, turi dar savo atsargine (neveikianti)
telefono ir distancinio - galima....
ant lentynu kartis - negalima, nes gali susizaloti
batu metyt - galima
katino uz uodegos tampyt - negalima, skauda gyvuneliui
per lova begiot - galima, ypac sokinet....smagu
rubus nuo pakabu nutempinet - negalima
liesti vezimo ratu - galima, vandeni namie turim, rankas po to isplaunam
kraustyt rankinuko - negalima, nes mamos daiktas
atidarinet saldytuvo - galima, bet neatidarineja
rauti vazono lapeliu - negalima, gelytei skauda
metyt daiktu i vonia - galima, bet nemeto
ir apskritai metyt daiktu - galima
krapstyt dulkiu siurblio - galima, jei neijungtas
landziot i spinta - galima, zaidzia slepynes

Tikrai labai sunku susilaikyti nuo visu "negalima", bet as laikausi principo, jei jau kadanors pasakiau "negalima", tai tas daiktas visada ir liks "negalima", nes jau patyriau ta malonuma, jei imi ir apsigalvoji, jog siandien ta daikta visgi galima...
Bet zodi "negalima" maniske girdi jau nuo tada, kai pradejo viskuo dometis, todel puikiai zino jo reiksme. Stengiuosi jai kuo maziau drausti, stalciu pas mus atidaryti galima, batus metyti taip pat, ir plytele ijungti leidziu, juk priziuriu, o tai suteikia tiek malonumo... Bet pavyzdziui klozete taskyti vandeni priskiriu prie "negalima"...

Šaunuolė, Uliuliuska - jei negali vaikui suprantama kalba paaiškinti, kodėl negalima, tai galima. Žinoma, turi būti "tabu" daiktai, kurių niekas niekada neleidžia imti. Bet jų neturi būti daug.
Beje, noriu klausti, kaip Jūs elgiatės pvz. tokioje situacijoje - ant stalo padėtas koks nors vaiko trokštamas daiktas (gali būti sausainis ar koks žurnalas), jie siekia rankyte, bet negali pasiekti ir tada tiesiog klykia tol, kol jam kas nors paduoda tą daiktą. Beje, mūsų mažiui tik 1 metai ir 2 mėn.

manau, tas klykims yra laikinas - tol kol ismoks paprasyti. bent jau mums taip buvo. svarbu tik kuo greiciau sureaguoti, kol nepradejo labai garsiai rekti, nes tada yra rizika kad pripras garsiai reikalauti trokstamo daikto.

Tai klykia todel kad nori ir negalima, ar todel kad negali pasiekti ir del to pyksta? Paprasciausia neleidziamus (brangius man) daiktus paslepiu, kad nebutu pagundos. O salduminus duodu tik po valgio, ir juoke klyksmai mane nejaudina. Ta prasme nervina, bet nepasiduodu.




As nekreipiu demesio i tokius reikalavimus. Ir norima daikta duodu tik nustojus dukrai klykti. Ir neiskart, po kokiu 5 min.

Pastaroji taisyklė - paduoti daiktą tik kai vaikas nepyksta, galioja ir pas mus, bet vyresniam. Įvedžiau ją tada, kai pamačiau, kad viską pykčiu, riksmu ir ašarom bando išsireikalaut. Tad paaiškinau, kad nieko šiam pasauly nėra nemokamo, viską reikia užsidirbti arba nusipelnyti. Suprato, labai gerai veikia. Kartais, kai užsimiršta ir užkoncertuoja parduotuvėje prie saldainių ar žaislų lentynos, tiesiog išeinu iš parduotuvės, net nenusipirkusi nieko. Žinoma, jei kas būtina, pvz. maisto, nuperku, o jis tuo metu sėkmingai bliauna.

Mažajam žodis "negalima" negalioja. Jis tiesiog ištvermingai tęsia savo darbus . Tad namuose viskas suorganizuota taip, kad jis gali juose darbuotis ir šniukštinėti kur nori ir kiek tik pasiekia.

mūsu vaikuciu tik beveik savaites skirtumas, o patikėk manim, jie VISKA supranta, tik apsimeta, o mano tai šypsena papirkinėja , ir toliau savo daro... O jei sakau kad vytytę paimsiu, tai eina parodo kur yra ir juokesi, tai ka su juo daryti?

pas mus tokios pat taisyklės, tik dulkių siurblio nekrapstom, bet įjungiam/išjungiam, laida ištraukiam.

sveikutes vargstancios mamytes, maniskiui irgi 1,5 mėn., o jau kraulyti viska, nori, pradzioje bandziau "negalima", bet kad labai jau daug tu negalima, tai dabar daugiau"galima", tik po visko abu tvarkomes, nelabai dar iseina, bet gera pradzia puse darbo, manau ismoks, o galu gale dienos gale, kuomet uzmigdau ir lieka tu "nesutvarkytu' daikeliu( beje labai ju daug dar lieka) tada su teveliu susitvarkom, nes na juk negali tiek daug draudimu noreti, nes.....sakyciau tas zodelis "negalima", kuomet ji tari reciau daug veiksmingesnis, nei istartas kas penkias minutes.

Sveikos,
Peržiūrėjau daug pasisakymų apie vaikų auklėjimą, bet taip ir neradau atsakymų i man rūpimus klausimus.

Mano dukrytei dar tik 10 mėn o jau puikiai moka manipuliuoti manimi. Viską išsireikalauja klykimu, pastoviai prašosi ant rankų. Negaliu išeiti į kitą kambarį, nes tuoj klykti pradeda(kartais būna ašaros o kartais ir jų išspausti negali)
Kai lieka su tėčiu ar seneliais visai kitas vaikas būna, jokių ašarų, jokių kaprizų ir pan.

Mamos aš suprantu, kad kažkur kažką praleidau auklėjant. Kur ta riba? Kodėl aš nesu vaikui autoritetas?

Gal bandyk kur kitur nukreipti dėmesį.pvz kai pradės verkti pasiimk nuotraukų albumą ir vartyk kartu su ja.

tada ji rėkt pradeda ir daužytis kad nepaimu ant rankų ir stumia visus daiktus

Mamos negi jūsų vaikai nesikapryzina prieš jus

Matyt pas visas labai geri vaikučiai

kaip joms pasisekė

Manau pati turėtum rasti būdą ,kaip ją nuraminti.O gal tu pati labai nervinga ir įsitempusi?

aš gal ne tiek nervinga kiek neturiu kantrybės