Kaip smagu, suplanavom kelionę į Latviją, Estiją, Saremų salą....Išvažiavom, prisikroviau paketų, nes tikrai turėjau sulaukti savo draugių. Važiuojant jaučiu kažką panašaus į mėnesinių skausmus, nu galvoju vsio plaukiu, stabdau mūsų ekipažą, lekiu į WC....o ten nieko panašaus. Ir taip dar porą kartų per kelionę. Nesuprantu, kodėl taip greitai pavargstu, lyg ir ne pieškom keliaujam, mašina.
Grįžtam namolio, pasiskaičiuoju, vėluoja 12 dienų. Varau tiesiu taikymu į vaistinę, grįžtu namo, nesulaukiu ryto ir pasidarau testą vakare.....ir ką aš matau:viena ryški kita mažiau ryški juosteles...negaliu patikėti, kaip, kada, juk saugojomės. Dar vyrui nieko nesakau, kita diena po darbo vos iškenčiau visa diena nuvarau į vaistinę, nusiperku DU testus. Viena atlieku tik įžengus pro duris į namus - VĖL TAS PATS VAIZDELIS. Prisigalvoju, kadangi juostele neryški, tai tikriausiai kokie hormonų pokyčiai ir vėl reiks eit pas ginę. Nupasakoju situaciją vyrui, jis iš karto - aišku nėščia, ko dar čia prisigalvoji????? Kaip fainai, turėsime kūdikį, visą vakarą svaigsta
Anksti ryte pasidarau likusį testą, ir ką, juostelės ryškėliausios. Taigi dar tą pačią dieną susitariu pas ginę nuvaryti visai ne į polikliniką, o į ligoninę kur ji kaip tik naktinę pamainą turi. Visą dieną darbe kaip ne sava, nerūpi man tie reikalai. Pagaliau, darbo pabaiga. Nuvarau pas gydytoją, pasipasakoju visą situaciją, ji dar paklausinėja kaip kas......ir t.t. Nu ir sako, gulkis, žiūrėsim ką turim. Atsigulu, pamatau ką ji ruošiasi daryti, plaukai šiaušiasi, bet išsišiepus vaidinu, kad nieko tokio. Ji paaiškina, kad tai vaginalinis prietaisas, kuris iš karto parodo nėštumo buvimą. Ir ką, ji ten ekrane žiūri ir man rodo, sako, sveikinu kuo gražiausias nėštumas, 4 savaitės...Aš žiūrau 
, nesuprantu kur ji ten ką mato, bet paskui pasako, kad ta pūslele ekrane yra mano leliukas. Ji žiuri įdėmiai, dar ir dar, padidina vaizdą, ir sako: čia man tas šešėliukas nepatinka. Man per nugarą nubėga šiurpuliukai. Nagi sako, čia gali būti gleivinės atplaiša arba.....arba.....o bliamba galvoju, jau negerai čia, arba ANTRAS leliukas Klausia ar giminėj buvo dvynių, aštokiam lengvam šoke dar vis, kad iš viso nėščia , o ji apie dvynius svaigsta galvoju. Sakau , taip, mano močiutė, o vyro senelis iš dvynių....Taigi liepė ateiti po dviejų savaičių pakartoti tyrimą. Grįžau namo, vyrui liepiau sėsti ir išklojau viską. Bet aš tai paskiau, jog netikiu dvynukų versija ir kad bus gleivinės atplaiša. Vyras vėl tvirtai mane pasodino ir sako : aišku dvynukai. Ir taip tas dvi savaites svaigo. O aš nežinojau ką ir galvoti. Pagaliau pagaliau, aš vėl pas ginę, žiūrom į ekraną jau abi ir ji pirmesnė pamačius sako: kaip aš džiaugiuosi, kaip fanai DVYNUKAI 
O aš tai pasimetus juodai, ar čia džiaugsmas ar dar kaži kokie jausmai užplūdo? Važiuoju namo, o galvoje vis skamba DVYNUKAI DVYNUKAI DVYNUKAI. Negaliu patikėti, džiaugiuosi, ima verksmas, kažkoks sąmyšis....skambina vyras, nekantrauja, nieko nesakau, liepiu laukti namie..grįžtu, pasakau, sėdim apsikabinę, jausmai nerealūs.......Nėštumas nebuvo sudėtingas, viskas gerai, tik kai buvau 4,5 mėn, įsimetė kažkokia infekcija šlapimo takuose, gavau antibiotikų kursą. Bet viskas OK.
Nustatytas terminas VASARIO 22 D. Dvyniai BiBi (atskiros placentos, atskiri vandenmaišiai). Reguliariai lankausi pas ginę, dar ir KMUK, kadangi rizikingos grupės neštumas. Vieno apsilankymo metu ginė sako, galiu tik tiek pasakyti, kad lelių lytis vienoda. Man pirmoji šovusi mintis - BERNIUKAI. Ji patvirtina. Vyras devintam danguje. Man žinoma tas pats, svarbu kad sveiki, bet vis tik giliai širdyje maniau bus poryte
Kitas apsilankymas KMUK atneša netikėtumą, pasako, kad viena mergytė, kitas berniukas, paskui mano ginė, sako nu gal ir mergytė, bet negarantuoju. Ir taip iki nėštumo pabaigos, vieną kartą man matydavo mergytę, kitą berniuką........tai jau liepiau paskui lyties man nesakyti 
Sausio 16 d. nuvarau pas ginę, apžiūro, išmatuoja, viskas OK. Buvo 34 savaitės ir 4 d., priaugus 12 kg. Sausio 17 d. nubundu kaip įprastai dėl pūslės reikaliukų, grįžtu, atsigulu, jau kaip ir miegu, ale jaučiu šlapia, nesuprantu galvoju jau šlapimo nebesulaikau, kai kokia bobutė. Tai kas bus toliau, juk dar gražus laikelis iki termino laukia.Nuvarau į WC, pasikeičiu įklotą....... žvilgt į laikrodį, 5.30 val.,jau beveik miegu, vėl tas pats, nuvarau į tuliką, ir jaučiu, kad tas vadinamas kamštukas išėjo, ale skausmo absoliutiškai jokio. Nesuprantu kas vyksta
Atsigulu, ir vėl šlapia. Kumšt vyrui, tyla, kumšt dar sykį, prabunda. Sakau man rodos vandenys nubėgo, o jis per miegus tai ką daryti. Sakau, ką žinau, tikriausiai į ligoninę reik. Nu susikrapštom, 7.30 val išvažiuojam, pakeliui suskambinu savo ginei, ji nusistebi, gi vakar nieko panašaus nesimatė. Liepė varyti į KMUK, sako kam rizikuoti.Tai mes kaip į darbą 8.00 val pravėrėm priimamojo duris. Pasitinka moterytė, klausia kas atsitiko, sakau berods gimdau?
Vyras priduria, kad dvynių laukiamės, nuveda į kambariuką duoda pižamą, sakau turiu savo, liepia pataupyti, nu ką....aš ir velkuosi valdišką ir tik staiga pliuupt, kad pasipylė iš manęs vandenukas ir kažkokį skausmelį pajutau nežymų. Sėdžiu, pildau popierius, svarbius ten jiems, o man tai visai ne jų popieriai galvoj 
Pagaliau pasirašau ir ateina akušerė, vedasi koridoriumi, vyras sliūkina iš paskos su visais mano daiktais, prieinam palatą parašyta GIMDYKLA 03. Galvoju, oho, taip iš karto, be jokių apžiūrų ir jau gimdyt?? Įeinam, o ten palata pirmos klasės, dušas, WC, lova, toks foteliukas užpildytas kažkokiais rutuliukais, deguonies balionas ir krūva aparatūros. Už pertvaros kitas kambarys, su keista lempa, lovyte, svarstyklėmis ir t.t. Supratau, kad ten leliukui skirta. Ateina gydytojas, sako nu žiūrėsim, vyras stovi šone visas perbalęs 
, apžiūri, atsidarymas 2 cm, pamatuoja kraujospūdį, šiek tiek padidintas. Žvilgt į laikrodį, 9.00 val., sako apie piet turėtume turėti. Gydytojas išeina, aš vyrui ir sakau, svaigsta jie čia, aš jokių rimtų sąrėmių nejaučiu, geriausiu atveju - vakarop. Išsiunčiu vyrą namo, kameros, fotiko, žodžiu aparatūros. Laiks nuo laiko mane lanko akušerė, gydytojas užeina. Bet kas čia dabar, kažkaip staiga pradėjau jausti stiprėjančius skausmus. Atsidarymas jau 4 cm, laikrodis rodo 10.00 val. Nu žodžiu jau ne juokas, atsikeliu, pavaikštau, pasėdžiu ant stebuklingo foteliuko, ten skausmus geriausiai prakęsti. Grįžta vyras, pasitinku jį perkreiptu žvilgsniu...Jis dar bando filmuoti, o man jau ne iki pozavimo....rimtai skauda. Akušerė siūlo nuskausminamų, sakau dar kentėt galima, kai jau negalėsiu, sakysiu. Gydytojas išsiveda ehcoskopuoti, einam, o bliamba, dar i kitą aukštą, einu viena ranka įsikibus į pilvą, kita į vyrą. Echoskopo ekrano nematau, bet vyrui rodo berniuko rutuliukus, o kitas leliukas jau labai žemai nusileidęs, galvutė įsistačius, lyties nerodo. Čia turėtų būti mano mergytė, pagalvoju. Išeinam, vargais negalais paršliaužiu į gimdymo palatą. 12 val. jau prašausi tu vaistų, nes nei gulom, nei sėdom, nei stovint - nieks nepadeda. Ateina gydytojas, atsidarymas 8 cm, praneša, kad vaistams jau per vėlu, galima gimdyti, nes galvytės mažytės, o jei noriu tai gali duoti tų linksminamųjų dujų pakvėpuoti, bet veikla pristos ir leliai gali nesurikti užgimę. Tai tiek to sakau, ištversiu. Nors mintyse galvoju, kad jus kur galai 
Stovim su vyru prie lovos, aš įsikibus į atlošą vyras į mane ir sąrėmiaujam kartu, per sąrėmį jau man net kojos linksta....Paguldo į lovą, net nepatebėjau kaip iš jos padarė gimdymo stalą, pajungia aparatūras, girdžiu tuksenimą, tai širdutės lelių dirba, ateina gydytojas, dar žvilgt į laikrodį, rodo 12.15 val.Vyras sugalvoja išeiti, nes jam jau negera buvo vien tik kai mane apžiūrinėjo, akušerė jo neišleidžia, o man jau visai tas pats, tai bendru mūsų su gydytoju nutarimu jis paleidžiamas laukti už durų. Tikriausiai gydytojas pagalvojo, kam čia reikalingas, dar nualps, tai gaivink. Nu žodžiu, palatoj tvanku, tikriausiai kokia 30 laipsnių, dar šildytuvai įjungti leliams, žmonių prigužėjo, tai gal kokie šeši:gydytojas, akušerė, rezidentė, naujagimių laukianti komanda....Paaiškina kaip reikia stumti, artėja sąrėmis, jie savo aparatu jį fiksuoja anksčiau negu aš, bet nesvarbu, liepia stumti, o skauda nerealiai, stumiu, pirmas stūmimas kažkur į žandus, antras lyg ir nieko, trečias vėl į pievas, nespėjau kaip reikiant oro įkvėpti 
Artėja dar vienas, vėl tas pats, girdžiu gydytoją sakant, kad šis sąrėmis buvo nieko vertas. Ir vėl sąrėmis, akyse net juoda, burna išdžiūvus, užsimerkiu, stumiu.........vėl stumiu.....vėl stumiu...Gydytojas sako jau greitai jau greitai, sakau jau prieš 15 min sakėt kad greitai, pasiruošiu jį išvadinti melagiu, bet nespėju, sąrėmis....pradeda skatinti nes veikla pristojo, atsimerkiu - žmonių padaugėjo, kažkokių dar priėjo, nieko nepastebėjau nei kada, nei kas....sąrėmis, stūmimas, kažkas vyksta, nesuprantu jau gydytojas stovi gale kojų, aš jau nejaučiu ar ten kas išlindo ar dar ne, ar jau pardėjo lįsti ar dar ne??? Tik liepė stūmti ir pajaučiau kad kažkas išslydo, o Dievuliau brangiausias suriko, sako berniukas, sudie mano viltys turėti mergytę, bet dabar nesvarbu, pradėjau galvoti kad dar vieną reik pagimdyti, fiksuoja gimimo laiką 13.25 val., ant pilvo jaučiu rankas, kažkoks spaudimas, kad lelius nesusiskersuotų pasirodo, girdžiu : mama atsimerkit kūdikėlio pažiūrėti. Atmerkiu akis, žiūriu, toks mažulytis suvystytas tik veidukas matosi ir tamsūs plaukučiai jaučiu tokį norą jį paliesti, bet tuo metu jaučiu kaip nuleidžia vandenis ir liepia susikaupti, išneša mano kūdikėlį į reanimaciją. Jau nejaučiu jokio skausmo, apėmus euforija, liepia stumti viena kartą, stumiu, matau gydytojas kažkoks susirūpinęs, vėl liepia stumti, pastumiu porą kartų ir jaučiu palengvėjimą, surinka antrasis mano stebuklėlis. Fiksuoja laiką 13.35 val., berniukas....Parodo, bet labai trumpai......išsineša. Lieka tik akušerė, sutvarko viską, pasirodo neplyšau, placentos išėjo, viskas OK. kaip aš sakau, pirmąjį gimiau, o antrasis pats gimė 
Ateina vyras, apsikabinam.........palengvėjo. Išsiunčiu į reanimaciją su kamera. Grįžta kažkoks persimainęs. Man neramu...sako viskas gerai, tik antrasis truputi pamėlusiu veiduku. Atsikvepiu. Ateina gydytojas ir pasakoja, kad turėjo strioko. Pasirodo antrasis jam rankytę pirmiausiai iškišo, jau galvojo reiks operuoti, bet per sąrėmį jam pavyko rankytę nustumti. Ir dar vaikiukas buvo labai nepatogiai įsitaisęs, tai dėl to veidukas prisispaudęs buvo ir virkštelė apie kojytė apsisukusi, tai pėdutė pamėlus. Bet nuramino, kad viskas praeis. Peržiūrėjau filmuotą medžiagą, mažuliukai guli, laidelių galybė, dirbtinis kvėpavimas pajungtas, juk gimė ankstokai tik 34 sav.,vaizdelis nekoks. Bet vakare mano pupulius jau perkėlė į intensyvios priežiūros skyrių ir jie kvėpavo patys 
Po savaitėlės paleido namo.Tai taip šį pasaulį išvydo mūsų stebukliukai DOMAS ir ROKAS. Dabar mums 7,5 mėn. ir mes jau pasivijom savo bendraamžius
O čia mūsų vaizdinė medžiaga
http://public.fotki.com/svenag1978/
pati laukiuosi dvynuku,tai taip uzkabino sirdele 
taip gražiai papasakojo ir dar nuotraukyčių įdėjo 
bet nesugebėjau atskirti, kuris yra kuris 
