QUOTE(red_tiddler @ 2006 01 15, 00:05)
as ir noriu i kroatija sia vasara! aisku, apie vasara dar anksti kalbeti, bet perskaicius visus jusu komentarus, vasaros mirtinai jau siandien isigeidziau
Po Kroatiją keliavome su kemperiu 2005 liepos antroje pusėje. Kadangi priešingai nei daugumai rašiusių Kroatija nepaliko neišdildomų įspūdžių, pernai nieko nerašiau nes, kiek supratau, čia arba gerai arba nieko. Tačiau šiemet, pamatęs sezono kainas naujuose vasaros atostogų kataloguose, nutariau parašyti keletą atsiliepimų tiems, kas dar tik planuoja vasaros atostogas ir kam tai galėtų būti įdomu. Be emocijų, tik faktai. Tai, tegul ir kiek subjektyvu, bet atitinka tikrovę. Taigi, rinkdamiesi kelionės maršrutą 2 savaitėms, per Prahą, Zalcburgą, Veneciją nuvykome į Kroatiją ir visą savaitę keliavome Išilgai pajūrio per Istriją, aplankydami KRKĄ, iki Dubrovniko, aplenkdami didesnius miestus, stengdamiesi nenutolti nuo pajūrio ir dažnai stabtelėdami kurortiniuose miesteliuose pernakvoti, pasižvalgyti ar tiesiog išgerti alaus. Kadangi kelionė buvo planuota iš anksto, buvome prisiskaitę begales nuostabių atsiliepimų ir ruošėmės ne mažiau nei stebuklui... Tačiau stebuklo nebuvo - mus pasitiko skurdi augmenija, pliko akmens kalnai ir nuostabi mėlyna jūra. Pajūrio kurortiniai miesteliai ir didesni kempingai įrengti gražiai, tačiau toliau nuo jūros šalis nėra labai tvarkinga ir gyventojai, nors bendrauja maloniai, tačiau savo naudos pamiršti nelinkę. Jūra yra nuostabios mėlynos spalvos, vanduo nelabai šiltas liepos pabaigoje buvo apie 20 laipsnių, maudytis nepatogu, kadangi visoje pakrantėje didoki akmenys, o nusileidimas prie vandens sudėtingas. Įrengtuose miestelių arba didesnių viešbučių ir kempingų pliažuose dugnas supiltas iš žvyro, o vanduo tose vietose jau nėra toks skaidrus. Beje, Italijos pakrantė yra smėlinga ir nepaisant, kad jūra ta pati, vanduo ten ne toks gražus kaip Kroatijoje ten jis drumstas. Teko padaryti išvadą, kad jeigu jūra graži, ji nepatogi maudymuisi, o jei patogi vanduo jau nebebus toks skaidrus. Kitas kroatiškos jūros ypatumas yra tas, kad beveik nuolatos matosi salelės atrodo tarsi anapus būtų kitas krantas (o juk giliai pasąmonėje norėtųsi, kad jūra būtų begalinė) ir labai pasigedome bangų. Krantai ne gyvenvietėje - šlaitiniai akmenys ir uolos, miesteliuose betoninės krantinės arba žvyro paplūdimiai, daug prieplaukų. Akmenys, uolos, akmenys ir vėl uolos tarp kurių taip norėtųsi išvysti nors nedidelį augalėlį ar juostelę smėliuko. Patys miesteliai tipiški pajūrio kurortai su tipiškomis kurortų paslaugomis, nuobodoka architektūra ir didelėmis (palyginus su Lietuva) kainomis. Beje kainos didelės ne tik kavinėse ar restoranuose, jos žymiai didesnės ir parduotuvėse, nekalbant jau apie gatvės prekybą. Tuo tarpu maisto kokybė pajūrio restoranėliuose nėra labai aukšta, kartais maistas būna šildytas tiesiog mikrobangų krosnelėje, o kainos maždaug 40% didesnės nei pas mus. Brangesniuose restoranuose maistas, ypač jūros gėrybės, kokybiškas, skanus, tačiau kaina jau dvigubai ar daugiau didesnė nei Lietuvoje. Alus palyginus pigus (kaip pas mus), o gaivieji gėrimai ir vanduo brangūs. Gatvėse daug prekeivių drabužiais ir įvairiais niekučiais asortimentas kaip mūsų turguje, prekės turkiškos ir kiniškos, o kainos apie 20 150% didesnės negu Lietuvoje. Vaisiai maždaug dvigubai brangesni nei Lietuvoje, tik arbūzai kainavo tiek pat. Visur prekiauja naminiu alkoholiu rakija (saldi spalvota, iš įvairių vaisių, užpiltinė), priklausomai nuo užpilo turinio slivovica (slyvų), krušovica (kriaušių), višniovica (vyšnių) ir pan. Yra vyno, yra naminės degtinės, daug sūrio ir medaus tai parduodama tiesiog prie kelio arba didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Eismas sutvarkytas gerai, daug automagistralių, jos mokamos ir gana brangios, vietomis, ypač miestuose, trūksta nuorodų. Keliuose daug policininkų įsitaisiusių už krūmų su radarais, - labai džiaugiasi sustabdę turistus, - iš karto paprašo paso (!?), atskaito labai ugningą paskaitą apie greičio viršijimo pavojus, pagąsdina teismu, kosmine bauda (500Kn.) ir, net nepatikrinę vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų, gavę 20 eurų, plačiai išsišiepia ir paleidžia važiuoti toliau su sąlyga, kad ateityje greičio nebeviršysiu. Tolstant į pietus, maždaug nuo Splito, gamta tampa turtingesnė, augmenija vešlesnė, namai įsitaisę gyvatvorių nišose, pajūrio miesteliuose gražiai sutvarkyta aplinka, namų soduose daug vaismedžių, kai kur atsiranda palmių, tačiau jos nėra natūrali flora. Palaipsniui baigiasi salos ir išnyksta kitas krantas. O Dubrovnike atsiveria visiškai kitoks vaizdas. Jį drąsiai galima palyginti su rojumi žemėje mažas, gražus, kompaktiškas, labai turtinga augmenija ir savita architektūra. Nepaisant, kad dar kiek daugiau nei prieš dešimtmetį jis buvo bombarduojamas, karo nelikę nei ženklo, senamiestis sutvarkytas idealiai. Visiška priešingybė Istrijos miestams ir gamtai.
Norėdami aplankyti Plitvicos parką, atgal pasukome toliau nuo jūros einančiais keliais. Jie siauri, lygūs, stipriai apkrauti. Pakelės miesteliai aptriušę, gyventojai neturtingi, daug nuo karo likusių griuvėsių ir apleistų pastatų, su pakelės užeigomis, siūlančiomis nebrangią nakvynę. Nuostabūs kalnų peizažai palei visą kelią. Plitvicos parkas nepakartojamas savo grožiu ir unikalumu, tačiau neišpasakytame karštyje vaikštant aplink ežerus labai norisi sušlapti, o tokia galimybė ten, deja, nenumatyta. Brangu, bet sutvarkyta gerai. Didesnių miestų nelankėme. Taigi, apie Kroatiją šiaurinė pusė gana nuobodi. Pietuose gražūs kurortai, daug saulės ir mėlyna jūra, kažkokios egzotikos ten tikėtis neverta. Jei sėdėti viename kurorte, tikrai nebus geriau nei Nidoje, o keliavimui vasaros viduryje pernelyg karšta. Lyginant su Lietuva, ten yra kitaip, bet nepasakyčiau, kad gražiau. Kol kainos nebuvo didelės, tai buvo gana viliojanti vieta. Turint galvoje, kad mūsų gamta tikrai ne prastesnė, o kainos dabar jau žymiai mažesnės visais atžvilgiais, Kroatija tikrai nebūtų ta šalis, kurią pasirinkčiau poilsinei kelionei šiandien, ieškodamas egzotikos, saulės ir šiltos jūros....
Siaip as karsciu labai nepakeliu, prie zemes pririlipusi vaiksciociau, tai toks oriukas man butu pats tas 
