perskaičiau straipsnį apie charakteriu ir užtikau štai ką:
Paranojiški bruožai. Tai savo asmenybės pervertinimo nuostatos. Dėl jų įtakos pasireiškia per didelis egocentrizmas, pasitenkinimas savimi, savo pasiekimais. Kartu šių bruožų turinčios asmenybės yra netolerantiškos kitų atžvilgiu, elgiasi agresyviai gindamos savo nuomonę, dėl to sukelia priešiškumą ir nepajėgia palaikyti nuoširdžių santykių su kitais žmonėmis.

Tai kaip pirštu į mano 6 m. dukrą. Vakar išeidama iš darželio mestelėjo vienam berniukui, kuris gal pirma diena darže <<ate žliumbaliau", su manim kalba irgi labai dažnai nepagarbiai, grubiu, pakeltu balsu. Jei iškyla konfliktas tarp manęs ir jos tėčio dėl jos, iš kart pereina į tėčio pusę ir man vos ne piršteliu prie smilkinio deda (su tėčiu mes negyvenam, todėl tėtis tik pramogoms). Žinoma neneigsiu- mergaitė palepinta, nes viena pas senelius, viena pas mane. Tačiau ugdau savarankiškumą, atsakomybės jausmą, lanko įvairius būrelius, muziką ir pan. Grįžus (jei nėra jokių užsiėmimų) vienintelis tikslas kaip greičiau pažiūrėti teliką. Su manim namie bendrauti nelebai linkusi. Išimtis, jei einem pasivaikščiot ar kut nors pramogaut, bet irgi iki tol kol pamato kitus vaikus, o tada jau prie jų lekia. ai ir dar pastebėjau, kad jai dažniausisi tokie nemendagumo priepoliai dažniausisi pramuša, kai aš ką nors liepiu, sakau jai girdint kitam žmogui. Įsivaizduokit mane tokioj situacijoj, kai šešemetie drebiai kažką piktai savo mama, o tu neturi kur akių dėt

Sveika

Neturiu patirties su tokio amziaus ir elgesio vaiku (maniskei tik beveik 4), bet tavo atveju uz bloga elgesi bausciau laiko prie televizoriaus ribojimu. Pvz. jeigu labai blogai pasielge, tai is karto po to jos poelgio (kad suprastu uz ka), pasakyciau jai, kad apie televizoriu sivakar pamirstu. O jeigu dar karta panasiai pasielgs, tai ir rytoj neziures. O svarbiausia bausmes dalis - savo pazado (bausmes) laikymasis. Nes jeigu dukrai pasioziavus ar paisterikavus mama nusileis, tai visa bausme nueis suniui ant uodegos. Nepadetu televizorius- pereiciau prie zaislu. Po kiekvieno nusizengimo - atimu viena megstama zaisla (kaimynu paprasykit kad pasaugotu). Kai ka nors gero padarys, sugrazinkite zaisla. Irgi po viena.
Pabandykit, blogiau tikrai nebus

Sakyčiau, svarbiausia pačiai nepasimest ir neišsimušt iš vežių Dzin visiškai, ką galvos aplinkiniai (kodėl tau tai svarbu?).

Manau, kad vieną kartą pasisodinčiau vaiką ir ramiai aiškiai jam išaiškinčiau, kad, pirma, akis draskyti motinai yra negerai (iš serijos, o kai tu mama būsi ir tavo vaikai tau taip sakys, ar smagu bus? Ir ką tu tada darysi? O tau patiks, jei va dabar aš taip tau darysiu? O jei aš prie kitų žmonių taip su tavim kalbėčiau, ar tau būtų smagu? Kaip jaustumeisi? Tai ar nuostabu, kad aš irgi taip jaučiuosi? O tu nori, kad aš taip jausčiausi?).
Antra, tuo pačiu išsiaiškinčiau apie akių draskymą kitiems žmonėms, prasivardžiavimą, tyčiojimąsi (tarkim, žliumbalius - o kaip tu manai, kodėl jis verkia? O tu ar niekad neverki? Kodėl jis verkia ir kodėl tu kodėl verki? Jei tu verki, nes bijai vorų, o jis iš tavęs tyčiotųsi, baile vadintų, kaip būtų?
Prieičiau išvados, kad skirtingus žmones jaudina skirtingi dalykai, taip jau yra, ir nieko nepakeisi, bet tai nereiškia, kad kuris vienas prastesnis ir galima tyčiotis). Bandyčiau išaiškinti "kitos pusės" požiūrį, kad vaikas suprastų, ką kiti galvoja ir kaip jaučiasi.
Šitą paskutinį stengčiausi daryti nuolat. Tarkim, pasakas prieš miegą tokias parinkčiau arba pati sugalvočiau... Nu kad ir į pasaką įkomponuočiau tą klasikinį pavyzdį, kaip žmogeliai ginčijosi dėl lauko žibinto koto spalvos - tas, kur stovėjo apšviestoj pusėj, sakė, kad geltonas, o tas, kuris stovėjo kitoj, sakė, kad juodas. Stulpas tas pats, ir kuris iš jų teisus? Bla bla.

O paskui ką... Aišku, po tokio pokalbio elgesys staigiai nepasikeis, bet nereikės viešoj vietoj kelt skandalo ir smulkiai aiškint, kas ne taip Tada į "ate, žliumbaliau", galima ramiu tonu pasakyt - kaip kaip? Kas čia per pasakymas? A nū mikliai atsiprašom!!!. Nereiks aiškint kas kaip kodėl, merga gi nedurna, pati žinos Sakys, neatsiprašysiu. Tu ramiu tonu - gerai, tada ... (Germantės patarimas).
Arba - ginčas su tata, abi pusės putoja, vaikas irgi bando cypčiot. Pareiškiu - brangioji, ginčijamės mes su tėčiu, tu ne. Eik ir paskaityk knygelę. Su tavim pasikalbėsim po visko. Ir po to, aišku, pasikalbi, priklausomai nuo elgesio Jei elgėsi gerai, atsiprašai, kad jai, mažai mergaitei, tenka girdėt tokius dalykus, o jei blogai - Germantės patarimas

Nu ir kai prie žmonių akis kabina, irgi taip pat reaguoji. Ramiai, spakainiai. Kas čia per pasakymas? Ką reiškia? Atsiprašyt ketinam, neketinam? Ketina - paglostom, atleidžiam, neketina - Germantė

Aš savo bernam jau seniai išaiškinau paprastą dalyką. Klausimas - kas iš mūsų yra mama? Tu... Teisingai, aš. O vaikas čia pas mus kas? Aššš... Taip. Tai kas ko turi klausyt?!
Niu ir tiek.

Mano nuomonė, aš taip elgčiausi, į jokią absoliučią teisybę nepretenduoju. Tiesa, su vaikų elgesiu problemų neturiu. Tfū tfū tfū, į medį bar bar bar

O kaip tu parodai, kad toks elgesys tau nepatinka?
------------
Mano mergina pusmečiu jaunesnė, tai kiekvieną negero elgesio apraišką mes drauge aptariame... Tokio amžiaus vaikas jau puikiai supranta kas yra blogai...Kitą kartą užtenka tik piktą žvilgsnį mestelt ir jau supranta "kame kampas".
Svarbiausia neužsimerkti ir neignoruot tokio elgesio. Sustoti ir akcentuoti, kad tau tai nepriimtina.
Įdomu kaip pasielgėt, kad ji išvadino žliumbalium naujoką? mano atveju, būtų išklausius paskaitą ( na maždaug tokio turinio: "berniukas dar nepripratęs prie darželio, jis ilgisi mamytės, jam ir taip sunku, o tu jį dar labiau skaudini ") ir būtų turėjusi eiti jo atsiprašyti...

Įdomu kaip pasielgėt, kad ji išvadino žliumbalium naujoką? mano atveju, būtų išklausius paskaitą ( na maždaug tokio turinio: "berniukas dar nepripratęs prie darželio, jis ilgisi mamytės, jam ir taip sunku, o tu jį dar labiau skaudini ") ir būtų turėjusi eiti jo atsiprašyti...

[/quote]
taip žinoma, sureagavau pirmiausia pasakydama, kad taip yra negražu ir kad turėtum berniuko atsitaršyti. Ji tuoj ištempė veidelį ir toookiu tonu DAR KO, NIEKADA, TU JAU VISAI tokie maždaug žodžiai buvo mesti mano pusėn ir tekina iš grupės. Aš Nusileidau žemyn, prieš tai paguodžiau tą berniuką, nes širdį labai suspaudė Ir nesvarbu, kad mūsų už pusvalandžio laukė muzikos m-kloje rugsėjo pirmosiios šventė, atskaičiau paskaitą, kad taip negražu, kad jei tau būtų liūdna ar skaudu, o į tave draugai užuot paguodę dar labiau skaudintų, kad kaip tu elgiesi, taip ir su tavimi kiti elgsisi, kad berniukui dabar dar blogiau ir bla bla taip toliau. Iš pradžių maniškė sakė, žinau žinau gal čia mažgaug čia neaiškinti. Žodžiu norėjo kad moralas sutilptų į 2 sakinius, bet aš savo atlaikiau ir išsakiau viską. Tuomet aš kažkaip su bausme nutylėjau. Galvoju, gal šiam karto pamokslo užteks. Sakiau, kad ryt butinai pakviestų tą berniuką kartu žaisti ir paglobotų jį kaip naujoką.
Vakare klausiu, na kaip naujokas? o ji -aš net nežinau ar jis buvo, nemačiau jo (grupėje 11 vaikų ) Žodžiu kaip ir rašiau pradžioj matyt ignoravo jį arba viskas panelytei dzin
Kas dėl poelgio prie svetimų žmonių aš jai pasakau kažką, o ji atgal man dar arba apsisuka ir nubėga neišklausydama, arba trečias variantas-ką aš čia tooookio pasakiau (ir vėl atitinkamas tonas verčiantis iš koto) nesupranta tipo. vieną kartą nusivedus jau neapsikenčiau įkrėčiau į kailį, bet nuo to niekasn nesikeičia, tik išgirstu priekaištų aha..... tu mane tai muši.Tu negera.
Ir dar jei pokalbis jai nemalonus, tada vaikas ignoruoja jį, malasi stengiasi nukreipti kalbą ir tuoj pat vaidinti o nieko čia nebuvo, niekas čia neatsitiko le le le param pam pam. Man viskas ok , kad ir po moralo. Jei neleidi teliko, na maždaug gana vakar ilgai žiūrėjai tai į mane kaip į baisūnę kokią sureaguoja. Todėl ir aš to teliko negaliu pasižiūrėt ramiai kada noriu Ot diegelis auga, aks bus keturiolikos

tai jau tikrai bus, jei nepakeisit. ieškokit sprendimų. nelabai palaikau bausmių ir mušimų politiką- manau su tokio amžiaus vaiku jau galima apie viską šnekėtis ir išsiaiškinti būtent pokalbio metu...matyt tiesiog dar neatradotė kaip prie to vaiko prieiti...arba esate jai... per menkas autoritetas... galbūt jūs leidžiate taip nepagarbiai elgtis su savimi savo artimiesiems vaiko akivaizdoj. tarkim barniuose su mergaitės tėčiu arba bendraujant su savo tėvais...Kažkur čia kitur šuva pakastas manau noa teisingai parašė- įrodykite tam vaikui, kad mama ( ir valdžia) esate Jūs.

Na žinote barniuose aišku nėra labai jau gražiai viskas, tačiau esame išsilavinę žmonės ir tikrai stengiamės nesivaidyti per daug, o ypač prie vaiko. Bet aišku pasitaiko visko. Žinoma lyginant mane ir vaiko tėvą-pastarasisi turi didesnį autoritetą jos akyse, lyginant su manim.
Dėl mano bendravimo su savo tėvais (seneliais), tai ten atskira istorija ir kaip kažkur čia perskaičiau, nežiūrint į mano amžių aš esu dar jiems vaikas, kišimosi daug
Na užsiregistravau pas psichologą ir kt savaitę bandysiu nešt parduot savo bėdas (susijusias ne tik su vaiko elgsena) jai. Visom gero savaitgalio ir savitarpio supratimo

teisingai mastote. Norint pasaulį keist- reik pradėt nuo savęs. Sekmės Jums

Turiu ir as tokia "diege". Tik titaniskos pastangos ir nezmoniska kantrybe padeda truputuka kazka pakeisti jos charakteryje ir elgesyje. Bet as deja zmogus ir ne visada pajegiu sukaupti nezmoniskas jegas, nes yra ir kitu reikalu. Gera ji mergaite ta mano dukryte, bet deja paranojiskumas neapsakytas. Isbandziau viska - visos technikos, patarimai, elgesys graziuoju, aiskinimai, musimas, bausmes, prizai uz gera elgesi - neveikia arba veikia labai labai silpnai. Ilgai negalejau ryztis turet antra vaika, kai salia augo toks "siaubelis". Linkiu tau kantrybes ir nenusivilti savimi - tiesiog tau teko tureti sunkesnio charakterio vaika ir ne viskas nuo musu auklejimo priklauso daug ka lemia prigimtines vaiko savybes. Ir nekreipk demesio i "geru tetu" patarimus kad reikia aukleti, priversti ir t.t - niekas taves nesupras jei neturi tokio vaiko kaip tavo. Be to stenkis "draugauti" su teveliu ir moteriskai diplomatiskai pasiekti, kad ji kuo ilgiau su tetuku pramogautu - gal ju laukai tiesiog geriau sutampa.

Kaip visada geriausiai padeda taisykles, kuriu reikia nusistacius dar ir laikytis
Vaikai megsta aiskias taisykles, tada jie jauciasi saugus.
Bet tai teoriskai, na o praktiskai, tai net nezinau
Praktika sako ka kita... deja

Bėdelę ir aš turiu, davedinėja iki tiek, kad nebesinori nei kur eit su ja kur, nei veikt ką, nei pirkt.. Atrodo, kad telikas ir saldainiai - vienintelis tikslas. Amžinas atsikalbinėjimas, pakeltu tonu priekaištavimai, kodėl taip rengtis, kodėl tą valgyt, kodėl ir kodėl ir t.t... Anksčiau pusryčiaudavo namie, bet galiausiai po daug nerviškų rytų: kai ji to nenorėjo, ar per daug, ar neskanu, ar pilva skauda - pusryčiai baigėsi, dabar kad ir kaip norėtųsi miego lekiam į daržą.. Savaitgaliai tas pats: košė ne ta, žuvis ne tokia, daug pridėjai, užsinorėjimas kakot - atvirai sakau, noris gerai papurtyt tada Kartais nuvaroma nuo stalo ir paskui nieko negauna arba turi sėdėt ir knibinėt... Bet kam tie nervai... Šnd daviau jai pavyzdį: jei ji man suteptų su meile sumuštinį pusryčiams ir aš pasakyčiau, kad "fuu, kaip neskanu", ar tau nebūtų skaudu ir pikta, ar dar norėtum man ką nors daryt"? Susimąstė, pribėgo ir apsikabino su "atsiprašau"... Aišku, tai viena mūsų konfliktų problema.. Tikiuos, kad kažkaip susitvarkysim.. Kažkaip nesinori, kad vaikas mane laikytų kažkokia liurbe mamka, bet per daug griežta ir viską draudžiančia tirone irgi...

Labas vakaras mamytes, labai daug skaitineju tokiu temu. Mane labai domina tinkamas vaiku auklejimas. Noreciau paklausti nuo kada vaikas jau tikrai pradeda suprasti kas galima ko negalima? Ar triju metu vaikelis jau gaudosi bent kazkiek ? Kartais atrodo jog kai jis pats to nori supranta viska, bet kas liecia pareigas ar elementariausius liepimus, tiesiog nekreipia demesio.

1,6 metų jau puikiai supranta žodį "negalima". Maniškė dabar 1 ir 10 mėnesių ir tikrai supranta, kai elgiasi negerai. Štai šiandien kraustė broliuko stalčius, po to savo lovytėje kažką daro: kai tik priėjau, tuoj rankytes po savimi ir ant pilvo nugriuvo. Pasirodo, pasiėmusi brolio piniginę bando atsegti. Taigi žino, kad į stalčius lįsti nevalia, o ką nos iš jų imti tuo labiau ir net sakyti nereikėjo.

Zinoma, kad supranta ir dar daugiau nei mes manome

Mano mazosios irgi charakteris ui, ui, ui ... Na, bet ji tokia sukta, kad as net jos nubausti tinkamai nesugebu... Ji taip moka prisigerinti, prisimeilinti... kad nieko per daug ir nebepasakau... Zinoma, su auksciau isakytomis mintimis net nesilyginu, ji bent jau mane laiko didziausiu autoritetu, bet neklauso vis tiek... Ji visad mano, kad paskutinis zodis jos turi buti... O del televizoriaus, tai net nesneku gizus is darzelio daugiau nera ka veikti, tik tv ziureti nors ir nevisad leidziu, bet kiekviena karta mane "bando"

Tai čia viskas aišku... kokia mamytė, tokia ir dukrelė... turint omeny panelės mamytės aroganciją, pasipūtimą, paniekos aplinkiniams rodymą, šmeižimą ir visišką nesivaldymą.
Indomu kas bus kai dukrytei 16 sueis

DIEVE DIEVE PASIGYDYT TAU REIKIA MUZIKĖLE TU.
p.s.
INFO VISIEMS: ČIA VIENAS MANE PERSEKIOJANTIS TIPAS.
Gaila man to žmogaus. LIGONIS

Sveikos mamytes, as ir noreciau pasidalinti su jumis savo problemelemis. Mano panelei 2 m 3 men, siaip gera mergyte,"mama jai yra viskas", na pvz nuvaziuojam pas mociute ir nori i tuoleta tai niekas nenuves tik mama, jai ka paduoti tai tik mama, na vienu zodziu pasitiki tik manimi, i darzeli neina. Jinai viska supranta ka galima daryti ko negalima, bet dazniausiai jei ko negali tuoj pat pradeda zysti arba i asaras ir bando taip issireikalauti ko nori. Kartais net iki gukciojimu buna. Jau bandau jei graziai paaiskinti arba kuom nors kitu sudominti, bet kartais net neklauso manes verkia ir viskas ( jau tas zyzimas veda is kantrybes). Ka galetumete jus patarti is savo patirties? labai aciu.

O kodėl kratotės dukrytės? Argi tai nenormalu, kad tokiai mažutei reikia mamos draugijos, mamos pagalbos? Nesuprantu, kodėl tas mamytes stebina natūralus mažo vaiko elgesys, prisirišimas prie artimiausio žmogaus, kodėl jos skuba stumti jį nuo savęs Kas gi daugiau, jei ne mama turi nuvesti mažiuką į tualetą svečiuose? O jei vaikiukui avarija kelnytėse arba ant grindų? Kas puodą išpils, išplaus? Tų namų šeimininkė? O gal pats lėliukas? Čia tikrai nenoriu pasakyti, kad reikia vedžioti už rankutės iki 10 m., bet visi vaikai skirtingi, kaip ir mamos, - jei matot, kad vaikiukui su jumis saugiau, negėdykit jo ir nesišaipykit. O kad ašaromis apsipila (ypač jeigu ne kaprizingai, o tiesiog susigraudina nesulaukusi mamos pagalbos) - tai natūrali vaiko reakcija, kaip jam kitaip parodyti, kad tikrai blogai...