Mano 1,5metu dukryte labai bijo savo mociutes is tevo puses.Ji priziuri mergyte retai,bet vos atejus iki buto duru dukryte pradeda blaskytis,nervuotis,verkti.Vakar,isgirdus mociutes balsa,pradejo rekti,klykti.Apie paejimima ant ranku negali buti ne kalbos-stengiasi istrukti,klykia nesavu balsu.Gal galite patarti kokiu priemoniu imtis,kad nebutu tokiu vaiko isteriju,o gal jau per velu kazka daryti?Ka mociute daro vaikui,kad jis jos bijo,nezinau

Ar toji močiutė niekada nekėlė balso prieš tave ar tavo vyrą vaiko akivaizdoje?

Karta buvom smarkiai apsipykusios prie vaiko,bet dukrytei buvo tik 3.5men.O del vyronezinau.Bent jau prie manes ir vaiko ant jo nereke niekada.

Aš manau, kad močiutė, gal visai ir netyčia išgąsdino tavo dukrytę: gal staigiu judesiu, gal netikėtu garsu (pvz numetė puodą). Aš prisimenu tavo mielą dukrelę - ji taip draugiškai priima svetimus žmones; ji tikrai nebaikšti.

Tame ir esme,kad kitus ji priima ramiai,su sypsena,o mociute su asaromis,klykimu ir t.t.O del puodu ar kokiu kitu daiktu numetimo,nemanau,nes pas mus namuose taip pat daznai buna,kad kas nors nukrenta.Ir judesiu ji nebijo,tik ta karta krupteli ir viskas

Tuomet priežastis močiutės elgesyje. Gal mergaitę išgąsdino jos žodžiai
Ar seniai prasidėjo močiutės baimė? Kaip prasidėjo? Ar staigiai?

Matai,mergyte jos ilga laika buvo nemaciusi,o kai jos susitiko po to ilgo laiko,ji jos nepripazino.Nuo pat pirmos akimirkos nenorejo eiti pas ja.Is pradziu buvo lyg ir nieko,bet paskutinius 2-3 kartus isteriskai rekia,neina pas ja visai,bega nuo jos.Teko kalbetis su vienu anytos kaimynu,jis pasake,kad eidamas pro jos buta,pastoviai girdi klykianti vaika,kai anyta priziuri Evute

Ar pati anyta kalba apie šitą problemą? Ar sakė, kodėl mergaitė klykia jos bute? Ar bent vieno žmogaus tavo dukrelė bijo (pvz med. sesėlės)?

Nieko ji nebijo,nei gydytoju,nei seseliu,nei nepazistamu zmoniu...Bijo tik mociutes O anyta apie tai nekalba.Jei ir paklausciau tiesiai sviesiai ka ji vaikui daro,atsakytu,kad nieko.Mano mama itaria,kad anyta gali mergyte musti ar kitaip traumuoti...

Tuomet psichologo pagalbos reikia tik tavo anytai Pasistenk nepalikti dukrelės su tokia ragana. Na o kai ji pas jus ateis, gal neleisk jai artintis prie vaiko. O kaip šitą situaciją komentuoja tavo vyras???

Jai reikia ne psichologo,o i durnyna atostogu pasiimti Vyras sako,kad as issigalvoju ir viskas yra delto,kad anyta retai Evelina mato(cia anytos zodziai).Jinai jam kartais tokiu nesamoniu pripaisto,kad stebiuosi tokia zmogaus fantazija.

Tuomet pagudrauk, kad nesusipykti su vyru: venk vaiko kontakto su anyta, bet vyrui nieko nesakyk...

Turėjau tokią pat bėdą. Maniškė nuo pat mažumės, praktiškai iki dabar(nors jau lyg ir praėjo ta baimė ) bijojo močiučių. Ypač anytos. Nes kuo daugiau ji bijojo, tuo anyta daugiau prie jos lindo (tipo prisijaukint bandė), o kuo daugiau lindo- tuo daugiau vaikas bijojo. Mano mamos ne taip bijojo, neš ši pajutus, kad jos bendravimas nereikalingas -žavėjosi anūke iš tolo. Aplamai pastebėjau , kad mano merga , kažkur iki 2 metų labai nemėgo pagyvenusių moteriškių. Jos paprastai įkyrios, garsiai šneka, lenda, kalbina, čiupinėja visokie ten utititiiiii- fe ir man jos nepatinka.
Manau, kad išaugs vaikas iš tos baimės, bent jau maniškei tai lyg ir baigiasi. Nors anyta vistiek sugeba išgasdinti- dar pro duris neįėjus, jau taikosi ant rankų paimti. Blyn ir šuo bijotų retai matomo svečio- nesileistų glostomas, o čia gi mažas vaikas. Todėl dažniausiai abu su vyru atidarom koseres ir tramdom anytą, nes kitaip jai tenka visą vakarą sėdėt ir purkštauti, kad anūkė jos nepripažysta. Pati gi kalta, negi taip sunku suaugusiam žmogui suprasti, kad negalima šitaip vos pro duris įžengus šokti prie vaiko...

Ewita-as jau ir taip retai palieku anytai mergyte,matau,kad ji labai susinervina vos tik balsa jos isgirdus.Bandau tokiu budu isvengti mazyles isteriju.Gaila vaiko...

Vobla-maniske kitu zmoniu nebijo-nei pagyvenusiu mociuciu(kas buvo jusu vaikui),nei jaunu.Bet paskutiniu metu pradejo bijoti vyru,ko anksciau niekada nebudavo.Vos tik pamaciusi koki vyriski lekia pas mane.Kartais atrodo,kad mano vyro brolis ja yra isgasdines ar ka padares,kad ji taip issigasta

Nežinau, bet bent jau man atrodo, kad įvairios baimės(tai dėdžių, tai tetų , tai šunų, ar musių, nors šie jiems nieko nepadarė)- yra natūrali vaiko vystymosi eiga... Kur kas labiau reikėtų sunerimt , jei vaikas nieko nebijotų.

O tu nebandei kamerą pastatyt, kai močiutė vaiką žiūri? Sy auklėm, sako, sumačija, gal ir su močiute gerai tiktų? Nu bent kokį diktofoną įjungtą užmest už lentynos... Be abejo, visiškai netyčia...

Galvoju apie toki sekima,bet neturiu nei kameros,nei normalaus diktofono.
P.S.Gal galit kas isnuomoti?

Dar vienas dalykas, jei vaikas bijo tik anytos... O kaip tu pati jautiesi šalia anytos? Jei jauti įtampą, nerimą- vaikas gali tai jausti. Mano anyta geras žmogus, bet prieš jai atvažiuojant vistiek jaudinuosi. Matau, kaip apeina ir patikrina visus namus- kaip vazonan pirštą kyšteli, pažiūrėt ar gėlytės palaistytos, kaip per lentynas brūkšteli, ieškodama dulkių. Atrodo smulkmenos, bet mane tai vistiek suerzina ir būtų naivu tikėtis, jei mano vaikas nepajustų tos įtampos...

Su anyta as nebendrauju.Nesutariu su ja,bet prie vaiko to neparodau.O salia jos jauciuosi paprastai,jokiu itampu,nervu ir pan.

Lineba, ar kartais tavo anyta nepriklauso bjauriam "išrankiųjų mamyčių" tipui? Na tai tokios moterys, kurios mano, kad jų suaugusiems sūnūms per prastos visos moterys. Tipo: "mano sūnelis išskirtinis, galėjo geresnės paieškoti". Tik, deja, tai neįmanoma, nes kiekviena sūnaus sutikta moteris bus "netinkama"...
Jeigu tavo anyta tokia, tai gal mažylė jaučia priešiškumą

Ji mano vyro nekencia.Pati taip yra sakiusi mano mamai.Ir is jos elgesio matosi.Sitas variantas,kad visos merginos blogos mano suneliui,atkrinta.Galbut labiau tiktu pasakyti-As nekenciu savo sunaus,nekenciu marcios,nekenciu ir anukes.kadangi negaliu issilieti ant sunaus ir ant marcios,uz viska atsiima anuke.
Nenoriu taip blogai galvoti,kad ji musa vaika,bet daugiau nesurandu jokiu priezasciu,kodel Evelina jos taip bijo

Gal ir nemuša, bet kitaip skriaudžia: šaukia, stumdo... Bet kuriuo atveju geriausia išeitis - vengti vaiko ir močiutės kontakto, nereikia versti dukrelės mylėti šitos močiutės. Na o vėliau ji paaugs ir sužinos, kad yra ir blogų žmonių

Labas!
Kad vaikutis bijo mociutes,Jusu anytos, tai juk problema jau suaugusiu.Sakau taip, nes pati turiu patirties.Aisku, dabar apie tai galiu ramiai kalbeti.Esu istekejusi jau ne vakar.Pati sunkokai bendravau su anyta.Gyvename atskirai ir bendraujame nedaznai.Tik galiu pasakyti, kad anukes nuomone apie savo senele gali stipriai pasikeisti anukei paaugus ir mamos nenaudai... Linkiu islikti tolerantiskai .

Gal galit konkreciau?

Mano vaikai irgi rėtai mato mano mamą, nes ji gyvena toli tai ir to laiko nelabai yra dažnai važinėtis. Kai nuvažiuodavom mano mama tik pašnekindavo Emilija ( tada buvom panašaus amžiaus kaip ir jūsų) ji tuoj pradėdavo verkti ir bijojo jos ir nenorėjo jos net prisiartinti. Aišku man būdavo nesmagu dėl to tai ilgai ir neužsisvečiuodavom. Dabar jau visai kas kita, nieko nedarėm bet labai sugyvena. Manau išaugo iš to. Manėm kad ji bijo mano mamao skaros, nes ją visada dėvi, bet nors ir nusiimdavo ją vistiek bijojo. Manau kad turėtu praeiti su laiku ta baimė. Gal ji įsivaizduoja jūsų anytą kokia nors Freken Box ir nenori dėl to bendrauti?

Na,mano anyta gyvena nuo musu tik kilometru skirtumu.Nuo mano namo matosi jos namas.
P.S.O kaip tada paaiskintumete vaiko baime anytos kaimynams,su kuriais ji daznai bendrauja,gerai sutaria?Butent tuos kaimynus pamaciusi dukryte ima nervuotis,blaskytis,o pamaciusi kitus-reaguoja normaliai,su sypsena ir dziaugsmu