Turiu problema,kuri jau seniai neduoda man ramybės-nemoku laisvai bendrauti,truksta pasitikejimo savimi...tai tikrai mane gniuždo..dauguma neseniai susipažinusių susidaro nuomone,jog esu tyli,rami.tada man tiesiog norisi išrėkti ,kad aš tokia nesu,o tai tikrai žinau...dėl šios problemos daug ašarų išliejau(man 16m.)...kaip manote ar psichologas padėtų išspręsti šią problemą?gal turite patirties?

manau psichologas tai tikrai padėtų, užsiregistruok savo poliklynikoje pas psichologą, nes privačiai labai jau daug kainuoja

reikes uzsiregistruoti,ir tikiuosi pasiseks...dekui

o gal kas zinot kaune privaciai,bet,kad nebutu labai jau brangu?

tai kad kiek žiūrėjau nuo 50 - 65 lt į val. ir iki...

na,brangoka,pgalvosiu kaip cia daryti..aciu

kaune yra www.tugali.lt tenai kaip tik paaugliams pritaikyta

Pamegink sveikintis su zmonem, kuriu nepazisti... Daugiau flirtuok.. Pasistenk uzkalbint patinkancius zmones.. Paklausk kiek valandu ar kelio.. tai labai padeda

na labai dziaugsiuos jei tai padetu..bet pastebiu kad kuo toliau tuo labiau uzsisklendziu savy,nenoriu bendraut su zmonem,pradedu pamirst kaip dziaugtis gyvenimu,gal jau i depresija nuo to puolu....skamba kaip kokios nuobodzios verksnes zodziai,taciau netikejau,kad kartais gali buti taip sunku...as namuose esu judri,zvali,nezinau kas atsitinka bendraujant su kitais,jauciuos suvarzyta-ne as...zodziu tikiuosi issikapstysiu

Nepergyvenk, visiem buna tokiu dienu... viskas nesiseka, neina bendrauti, daiktai krenta is ranku, o galvoje neaisku kokie vejai.. Stenkis uzsiimt kazkokia veikla, kuri verstu iseit kazkur, bendraut su zmonem.. O jeigu taip neiseina, tai uzsiimk kazkuo namie.. Tokia veikla atitolins tave nuo visu blogu minciu ir saves smerkimo.. Nes uzsisklendimas savy su blogom mintim prie gero neprives.. Sportas ar veikla, nuo kurios fiziskai pavargsti labai padeda, atsigauni ne tik fiziskai, bet ir dvasiskai

Mano tokia pat bėda ir nežinau ką daryti...

Mano draugę kamavo panašios bėdos .
Jei esi iš Kauno, tai gali bandyti nueiti pas psichologę, kuri jai labai padėjo :
www.kognityvineterapija.lt/psichologo-konsultacija


Sekmes

labai gerai pazistama situacija,man taip pat buna,atrodo baisu su maziau artimais zmonemis kalbeti,kad kazkokios nesamones nepasakytum,kad epasirodytum kvailas....galbut tai yra saves nuvertinimas,nepasitikejimas savimi,net nuzeminimas...nezinau kaip reikia prisiversti save myleti,bent jau as galvoju kad tada pasikeistu viskas.....siaip del to pasidariau labai pikta,kartais nesinori iseiti i gatve,o jei susiruosiu tai skiriu daug demesio pasiruosimui,kad tik gink dieve niekas nepagalvotu kazko blogo apie mane......

Sveikute Keja,aciu uz informacija o ar atvo drauge taip pat turejo nepasitikejimo,bendravimo problemu?ir kaip ji jauciasi dabar?ar problemos issisprende? is anksto aciu uz atsakyma
Papildyta:
ir kitiems dekui kad pasidalinat savo patirtimi ar patarimais,.tiesa,buvau pas psichologee Dainavos jaunimo centre,ten nemokamai,bet tikriausiai todel nepajutau is psichologes didelio noro padeti..ji tiesiog atrodo bande mane itikinti kad gal as tokia esu,rami,tyli..nors as manau visiskai kitaip,tad dabar nusprendziau isbandyti privacias ,mokamas psichologo konsultacijas. informuosiu kaip sekas

butu lb idomu suzinoti, kaip tau sekesi su privaciomis psichologemis. na kadangi taves forume neber, tai turbut padejo ir bedu nebera

Man jaunystėj buvo toks dalykas, bet grynai dėl tėvų, kad bijojau per langą pasižiūrėt, su svetimais bendraut, nes vis mama ar tėvas sakydavo nelysk prie lango kad tave pamatytu, nekalbėk, visada gėdino ir slopindavo. Paauglystėj buvo atrodo dar sunkiau bendraut, nes visko bijojau, viskas buvo nedrąsu, gėdino. Ypač buvo sunku klasėje atsakinėt, garsoiai kažką pasakyt kai visi stebi. Bet matyt aš buvau be galo stipri, vieną dieną nusprendžiau kad noriu būt kitokia, kad esu gabi, gerai mokausi, tai noriu būt ir drąsi ir draugiška. Pradėjau labai su savimdirbt, kasrytą atsikeldavau ir mintyse kartodavau kad aš labai drąsi, aš labai graži, pasitikinti savimi ir linksma. Su bendraamžiais pradėjau per pertraukas daugiau bendraut, per didžiuli užsispyrimą pradėjau persilaužinėt. Tiesiog iš savo patirties žinau kad reikia labai labai norėt ir kai nori tikrai viską nugalėsit. Pradžioj per pertraukas pradėjau daugiau bendraut su kitais, pradėjau juokaut,išmokau visokių bajerių ir anekdotų, stengdavausi rast progų juos papsakot kažkam jeigu jiems būdavo nejuokinga, neėmiau į galvą ir kuo toliau tuo daugiau bendravau ir juokavau. Pradėjau lankyt sportą, muzikos mokyklą, tai irgi padėjo daugiau bendraut.Pradėjau daugiau ir garsiau reikštis per pamokas ir kuo toliau tuo labiau man tai patiko, nes mačiau kad auga mano pasitikėjimas savimi ir kad kiti nesišaipo iš to. Per porą metų aš pasidariau labai komunikabili, linksma, pasitikinti savimi. Persilaužiau visiškai ir be jokių psichologų, psichiatrų pagalbos. Grynai tik per didžiulį norą pasikeist. Tiesa dar labai padeda pasitikėjimui savimi išvaizdos pakeistimas, pasidarai šukuoseną tokią kokios nori, nusidažai plaukus, pradedi pati dažytis skoningai, pasigražini, kai pati jautiesi gražesnė, atsiranda jau vien kažkoks pasitempimas, pasitikėjimas didesnis, tada jau reikia tik užsispyrimo ir didelio darbo su savimi. Aš visada galvojau kad kokia esu laiminga, nes aš turiu akis ir galiu matyti, turiu ausis ir galiu girdėti, turiu rankas ir kojas. Čia labai daug, nes daug žmonių ir tai neturi bet jaučiasi laimingi. Kiek yra mirtina liga sergančių ir jie laimingi, tai tada sakau vistiek pasieksiu tai kad persilaušiu ir gyvensiu taip kad visi mane girdėtų ir matytų, kad būtų pačiai smagu ir kitiems.
Dabar jau daug metų po to praėjo, aš taip ir likau komunikabili, linksma ir visų vakarėlių siela. Turiu begale draugų ir nebekankina jokios bendravimo baimės. Taigi reikia labai labai norėt, pasakyt vieną dieną kad taip nebegaliu daugiau, reikia kažką keist ir pradėt keistis Tai tikrai nėra lengva, bet tikrai tikrai įmanoma, savo kailiu patyriau. Taigi sėkmės jums, stiprybės ir daug daug noro, viskas bus gerai

Aš taip pat paauglė ir mane kamuoja tokia pati problema. Dar man trūksta draugų ir pvz vedžiodama šunį ir matydama, kaip mano bendraamžiai vaikšto su draugais, labai nuliūstu. Norėčiau ir aš turėt kokią grupelę draugų ir su jais eiti vakarais pasivaikščioti. Arba bent geriausią draugę. Tačiau nusprendžiau, kad pirma reikia susitvarkyti savo vidų ir tada viskas išsispręs savaime. Radau tos stiprybės ir jau beveik pusmetį dirbu su savim. Pritariu Linetei, kad svarbiausia reikia noro. Pradžioj reikia įtikėti, kad viskas išsispręs, žodžiu atgaivinti viltį.
Ėjau aš ir pas visus savo miesto psichologus, tačiau nieko nepadėjo. Net pas psichiatrą buvom nuvažiavę, bet tas tik vaistų išrašė. Taigi ėmiau iekotis būdų ir "gydytis" pati Labai daug variantų radau internete ir pasitarusi su giminaičiais. Pati naudoju meditacijas (tiesiog atsiguli ir paleisdama visas mintis atsipalaiduoji) ir saviitaiga (kai kartoji sau pozityvias frazes, kaip Linetė rašė). Dar radau tikrą lobį, tai tokius atsipalaidavimo įrašus. Net mama jų dabar klausosi. Štai nuoroda: http://www.iskauskiene.lt/atsisiusk/ Labai padeda nusiraminti ir lyg suteikia stiprybės.
Dabar stengiuosi dažniau kalbinti įvairius žmones, pasakyti savo nuomonę ir būti visur savimi. Turbūt tai man ir sunkiausia, nes rodos susitinki su žmogumi ir pamiršti kaip elgtumeis naturaliai, atsipalaidaves. Bendraudama su žmonėm jaučiu įtampą, kuri labai nuvargina. Todėl susitikusi su žmogum, kartoju sau, kad esu tokia pat, ne prastesnė, kad nesijaudinčiau ir veju šalin blogas mintis. Taip pat stengiuosi kuo daugiau visur išeiti, kur tik atsiranda proga - sudalyvauti. Tad lyg pripranti bendrauti ir darosi lengviau. Beto labai džiaugiuosi, kad turiu nuostabią mamą, kuri mane visada išklauso ir palaiko. Manau labai svarbu kažkam išsipasakoti ir pasisemti stiprybės

Taigi ir linkiu stiprybės bei užsispyrimo kovojant su šia problemėle. Žinok, kad esi ne viena

Labai labai aciu uz jusu palaikyma,tikrai smagu sulaukti geru zodziu:) Dirbu daug su savimi ir galiu pasakyti,jog viskas gereja,nors ir mazais zingsneliais,bet tikiuosi,kad galiausiai pasieksiu savo tiksla! Darkart Aciu uz palaikyma,mielieji! Beje,su Naujaisiais metais! dideles laimes VISIEMS!

labai smagu kad gereja. o kaip sau padedi, kad ismoktum geriau bendrauti?

Su bendravimo problemom geriau eiti į psi grupę, o ne privačiai. Ir, beje, ten mažesnės kainytės. Paaugliams Kaune galima nemokamų grupių pasiteirauti jaunimo centre (čia Dainavos poliklinikoj toks stiklinis priestatas, įeik iš šono).
Dar aišku galima dirbti savarankiškai, pavyzdžiui, susipažįsti su žmogum forume, pakvieti pabendrauti skype, kai jau matai, kad pokalbis "rišasi" ir labiau pasitiki savimi, pakviesk bendrauti realiai. Aš ir pati tave mielai į skype draugus pakviesčiau, jei tik nori .