Mielos mamos, turbūt kiekviena susiduriate su problema, kuomet pirmą kartą vedate vaikučius į darželius. Tai - ADAPTACIJA. O ji širdį drasko ne tik vaikiukams, kurie patiria didžiulį stresą atskirti nuo namų aplinkos, bet ir mamoms, kurioms kas rytą tenka nuo savęs atlpėšti raudančius mažylius. Noriu paklausti, kaip ją Jūsų mažyliai įveikė ir kiek tam laiko prireikė?

1 savaitę

Pradžioj tikrai buvo sunku, jau ryte pažadinta mažytė prašydavo nepalikt , ilgą laiką tekdavo atplėšt, tiesiogine to žodžio prasme, atplėšt ir palikt šaukiančią "mama" , pati išeidavau ir apsiverkdavau. Visada jai kartodavau, kad aš niekada nepaliksiu, kad būtinai ateisiu pasiimt, paskui ji tai pati kartodavo. Ir su laiku apsipratom, būna dienų kai ir dabar nenori eit, bet jau didelė, paaiškinu, kad mamytei į darbą reikia, nors gal irgi nenori, o jai į darželį, darželis - tai vaikų darbas
Sėkmės adaptuojantis

Pas mus iki šiol taip jau metai Auklėtojos nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyt- paprasčiausia jis mamusiukas, gal apsiprasim

mes gal savaite kazkur adaptavomes, bet ne per baisiausiai, tik kol mama iseis.... kiek pastebejau kad sunkiau didesniems vaikams adaptuotis, kur nuo 3 metu iseina, mes nuo 1,8, grupeje buvom maziausios ir lengviausiai sekesi. Gerai kai gali ilgai namuose su maziuku butu, tiesio kitu kitos galimybes, tai mes i darziuka, ir siandiena jau antri metai, pradzia nebloga, nors perejom i darzeli, kur yra naujoku, ir kuriems dar sunku apsiprasti.

Mes pripratom per 1 savaite ir pritariu *Jurai*, kad vaikui svarbu pasakoti kad darzelyje linksma, kad tai kaip ir jo darbas, kad gera, kad yra vaiku ir kad teveliai niekada jo nepaliks. Pirma karta kai palikau tai per asaras namo negalejau parvairuot:geda2:, bet po to pagalvojau jei as pati taip jaudinsiuos tai vaikui tik suniau bus nuo to...
Si rudeni perejom i kita darzeli, per vasara nelankem, megavosi mazius seneliais tai pirma diena iki pietu pabuvo, antra ir iki siol visa diena ir aukletojos naujos ir vaikai nauji ir be jokiu problemu Na dar nuo vaiko priklauso, mano toks komunikabilus,aukletojos pasakojo kad jis tik moja visiems "Tipo" draugai
tad sekmes visiems, svarbiausia tiketi kad viskas bus gerai ir nepasiduoti blogoms mintims

Man jau darosi neramu. Pirmos dienos buvo puikios, bet po ligos prasidejo "adaptacija". Kiekvienas rytas prasideda "O kam i darzeli?", "nenoriu i darzeli". Jau pagereja nuotaikos ir vel suserga. Po ligos vel analogiska situacija. Anksciau uzmigdavo vienas, o kai pradejo "miegoti" darzelyje prasidejo: "Tu busi netoli?", "Tu neiseisi?", "Nereiks miegoti darzelyje?" ir pan.
Vaikinas niekada nebuvo mamyciukas, o dabar baisu. Teko daug skaityti apie adaptacija. Zinau, kad kartais ji uzsitesia, bet dabar labiausiai bijau sirgimu, kad adaptavimasis neuzsitestu pusmeti.

As nepritarciau, kad vyresniems vaikams sunkiau adaptuotis. Sunus pradejo lankyti darzeli 4 metu ir nebuvo jokios adaptacijos, tai yra jokio periodo su asarelemis (tiesa, antra lankymo savaite buvo 2-3 rytai su "nenoriu", bet tik tam, kad pabandyti "ribas"). Puikiai suvokia priezastis, kodel reikia lankyti darzeli, kada pasiimsime, ir tt. Todel jam nera jokio streso pasilikti. Beje, per du menesius sirgo tik 3 dienas. Kai buvome pradeje lankyti darzeli 1 m ir 11 men buvo tikras kosmaras, tu rytu nenoriu nei prisiminti. O beje ir sirgo labai daug.
Apskritai galvoju, kad kiekvienam vaikui individualiai ir jokiu taisykliu cia negali buti, taciau mes negalime atsidziaugti, kad pradejome lankyti tik 4 m ir neturime jokio streso nei vaikas, nei mes.

o maniske adaptavosi per tris savaites (viena is ju sirgo), beje, mergina geriausiai jauciasi kai ja veda tetis nes kai as vesdavau, tai ryte verkdavo

sveikos,o mano sunus kai ejo nebuvo adaptacinio laikotarbio,o dukrytei netgi dvieju metu prireike kad priprastu darzeli,o dabar saunei eina

o as manau,kad kaip tik kuo didesnis,tuo vaikui lengviau,nes jis puikiai jau supranta,kad mamyte turi dirbt,o jei kas atsitinka jis gali viska issipasakoti kas jam neramuir t.t



mes vedem dukryte nuo 2.8 m ir verke istisai(palikdavau tik po 2 val ir tas valandas nenurimdavo) ,naktim kosmarai ir t.t tai kantrybe musu baiges po 3 savaiciu... atidejom metams kitiems
o va siais metais 3.8m isvedem ne vienos asareles
nors dar ten nemiegam,nes kol mama iesko darbo gali parsivest anksciau ,bet jei reiks pasiliks tikrai ramiai,nes viska puikiai supranta

Kažkada skaitinėjau kiek gali trukti adaptacijos laikotarpis, taigi trys mėn
mes asmeniškai darželyje pripratome po 2 savaičių čia nuo kiekvieno vaiko priklauso, bet visiškai pripranta ar gali pratintis apie 3 mėn.

mano mažylė į darželį pradėjo eiti būdama 3m4mėn... daug kalbėjom prieš tai su ja, viską vaikas suprato... galima sakyti, nuo pat pradžių eina be problemų
į darželį nenori tik tada, kai yra neišsimiegojus bet grįžta visa patenkinta, sudaug daug įspūdžių

As savo berniuka pradejau vesti 1,6m. Mums prireike beveik 3menesiu, per ta laika du kartus sirgo. Didziausia beda budavo palikti, verkdavom abu...Nors aukletoja sakydavo kad po to nusiramina, gerai miega, viska suvalgo, bet jau tas issiskyrimas Ir tik nesenai palikau be asaru, pats ate parode, visa diena kaip ant sparnu laksciau

Savo sūnų į darželį pradėjau leisti 2 m. nuo pat pirmos dienos ėjo su džiaugsmu, vis laukiau kada "atsibus" ir prasidės ašaros, bet jos taip ir nepasirodė Net namo nenorėdavo iš pradžių eiti

Ir mes šiuo metu išgyvenam adaptacinį periodą
Pradėjo mažoji lankyti darželį nuo 2m 7mėn, savaitėlę paėjus - ta gripo epidemija, tai vėl namie ...bijojom kad nesusirgtų.O nuo vakar sugrįžom ...Pradeda graudintis jau iš vakaro, ir taip verkšlena kol perrengiu rūbinėj, o po to jau verkia pasikūkčiodama.
Per dieną lyg nieko, o poto vėl iš naujo ta pati melodija... Visą vakarą zyzia | neisu rytoj į darželį"Įdomu kiek ilgai tai gali tęstis?

Maniskis pradejo lankyti 3 metu... Adaptacija - velnias zino Raudu ir isteriku nebuvo (nu gal 1-2 kartai), asaryciu turejome, kai mama vesdavo (su teciu ramiau ) Bet kadangi lankeme -1-2 savaites, po to 1-2 savaites sirgome, tai negaliu pasakyti, kada ta adaptacija baigesi. Kita vertus, pas mane mazas namie su aukle, jei ju nebutu, manau, butu buve paprasciau, nes "visiems reikia i darba" ir taskas. O taip - jis mato mazaji, mato aukle ir nori likti Bet siais metais (rudeni - faktiskai po metu nuo lankymo pradzios) jau nori eiti, pasiilgsta. Nors ir dabar rytais buna "i darze nenoriu", bet vietoj greitai varo i grupe ir vakare linksmas viska pasakoja. Tai cia matyt, grynai, is to noro patikrtinti ribas

Adaptacinis laikotarpis labai priklauso ir nuo vaiko charakterio, mano vyresnėlis labai aktyvus, bendraujantis, drąsus berniukas pirmą dieną paliktas darželyje, jam buvo 2 metai ir 4 mėn., po poros valandų nenorėjo eiti namo. Manau jam labai trūko bendravimo su bendraamžiais po dviejų dienų jau miegojo darželyje ir išbūdavo visą dieną. Ir vėliau nekilo problemų, na tiesa kartais nori pabūti namuose ar po ligos nėra noro į darželį eit, bet tik kol iki grupės nueina
O jaunėlis keliavo į daržą beveik 2 metų. JIs prie svetimų žmonių labai nedrąsus. Palikdavau ir pasiimdavau vaiką su ašarom, darželį kampe stovėdavo ir žiūrėdavo į kitus. Namuose parėjęs mamos iš akių neišleisdavo, kad niekur nedingčiau. Auklėtoja rekomendavo iki pietų miego vesti mėnesį, na ir mums užteko to mėnesiuko. Jau pirmą 2 mėnesio dieną pasiliko ir miegot ir vakarienės valgyt. Ir su noru pradėjo eiti į darželį. Po to susirgom, mėnesį nėjom, galvojau iš naujo reikės adaptuotis, bet ne - pirmą dieną po ligos ramiai išėjo į darželį. Pakolkas be problemų keliaujam toliau

pradejo lankyti 1.7men, pirma sav buvo sunkoka bet veliau su noru ejo

Sunku pasakyti, kaip musiske reaguoja. Manajai 1m.10men. savaite jau einam i darzeli. Sunkoka issiskirt dukrytei, bet uzkalbam su aukletoja, uzsizaidzia ryte, o as sprunku neatsisukdama.
Kuomet nemato mamos iseinat, tai ir asaru nera, reakcija normali, i darzeli eina noriai, tik ryte sunkoka atbust. O jau grupeje veda uz rankos, kad eiciau kartu zaist, kad piestume, i ranka isibusi. Bet manau viskas normalu, viskam reikia laiko.

I darzli eina savaite .Pirmas 2 dienas pabudavau grupeje po kelias val.Kitas palikdavau iki pietu miegelio.Tai tam laikus atejus mazoji jau kniaukdavo ir eidavo prie duru,siandien palikau neva visai dienai,skambina aukletoja (buvau pasakiusi jei jau labai verks tai lai paskambina) Tipo turim problemu su jusu vaiku nemiega...

Atejau o sako man auklyte ji pas jus tikriausiai ant ranku uzmiega ,sakau ne,atsigulu salia ir ji uzmiega.Bet man kaip priekaista koki,sako va mamytes ziurekit ka darot pries darzeli reikia pratinti..
Kaip pratinti???Palikti viena vaika paciai iseiti??Juk visi vaikai skirtingi.
Tai ka nuvaziavau ir pasiemiau vaika.Atvaziavusi ir mastau tai zinoma ji taip niekada nepriras jei lakstysiu jau priprato per kelias dienas buti iki pietu.Tai kaip bus kai iseisiu i darba??O be to as manau tai yra aukletoju darbas.
Tarbiniais laikais tokiu nesamoniu nebuvo,vaikas i darzeli mama kita diena i darba,jokiu kalbu kad verke nemiegojo mamos nesulaukdavo.
As manau tai musu klaida tas sedejimas kol vaikas apispras.O aukletojom labai paranku,va viena dar demesi rode kol buvau o kita neva zaidziu su ja ir zaiskite visai nesudomina vaiko.Bartis zinoma nenoriu.Pamirsa p[amineti kad mergytei po keliu men bus 2 metukai.

Nuo vaiko priklauso tas adaptacinis laikotarpis.
Maniškiai per 1-2 savaites priprato Buvo ir ašarų, ir riksmų, aišku, ne pačius pirmus kartus, bet vėliau - kai suprato, kuo "kvepia" tas darželis. Beje, dukrą turbūt nuo antro karto palikom visai dienai - tiesiog buvo tokia situacija susiklosčiusi, nebuvo, kada po pusę dienos pratint.
Tik kai ligos prasidėjo, na ne visai iš naujo, bet šiek tiek laiko vėl reikėjo priprasti. O sirgo tikrai daug Pradėjo lankyti 2 m.

sveikos noreciau ir as pasisakyti - gal greiciau pasiguosti... ir gal patarimo kokio sulaukti.
Einame ir mes jau i darzeli - ir siaubas, niekaip negali priprasti.. maniskei 1.7, jau einame trecia savaite. Taip isejo matyt netinkamu laiku dar mes pradejom eiti - visu pirma tai tas dvi savaites vis keitesi aukletojos - musu aukletoja buvo isvykus, tai kiekviena diena keitesi... skaitykit prie aukletojos neturejom galimybes priprasti. antra kad pasitaike mums tos 4 iseigines dienos, tai vel viskas is naujo - tik dar blogiau vakar nuejus pasiimti isgirdau, kad nieko vaikas nevalge ir dar veme - namo gryzus viskas puiku - pavalge, rami... nusprendziau kad vemimas tai jai bus nuo streso, nes dar ir sapnavau kaip ji vydamasi mane, nueinancia ir ja paliekancia, nualpo (kosmaras) - sirdis matyt jaucia kad vaikui negerai. siandien su didziausia isterija palikau, jau negaliu sedeti kol ji uzsizais... stengiuosi tvardystis ir nesinervuoti - bet pacios turbut suprantat kad sunku nezinau kiek tai tesis... beje mes irgi pirma savaite ejom po pora valandu, veliau iki pietu, ir jau kokios keturios dienos kaip visa diena. ir dar po pirmos savaites tai visas iseigines as su ja negalejau susikalbeti - zyze ir zyze visko "nenoju" (nenoriu) - valgyt ne, mociute ne, niekas negali prieiti - na zodziu pasipriesinimas VISKAM
Pilnai pritariu kad adaptacija priklauso nuo vaiko, bet as maniau kad mums bus daug lengviau - ji bendraujanti, megsta zaisti su vaikais,bet va dabar jau nieko jai nereikia, ir daug kas sake - jums bus lengva priprasti, bet va kaip matau nelabai..
na bet tikiuosi kad kaip nors neuzsites sis periodas - o svarbiausia kad nesusirgtu

pas mus irgi adaptacija, jau trecia savaite ir mano vaikis eina i darzeli, sunui 1 m. 10 men. pirmos dvi savaites buvo superines, jokiu asaru, mamai butukas, ate ir begam i grupe palieku kol kas iki pietu, valgo puikiai, geriau nei namie . Bet i antros savaites pabaiga matyt suprato, kad tai ne vienkartine akcija o kasdienybe, tai prieinant prie darželio pastato apsisukdavo 180 laipsniu ir begte i kita puse i grupe nesu ant ranku, perrengineju tai zyze truputuka, bet kai tik uzsidarydavo grupes durys ir mamos nera, tai visi kaprizai is karto pasibaigdavo, linksmai laksto, zaidzia, žvygauja su aukletoja nusprendeme, kad tai pasirodymai mamai Siandien vel pasiliko graziuoju su butuku ir ate Lauksim kas bus, kai pasiliksim visai dienai...

Pirmą savaitė tikrai buvo su ašarom Širdį skaudėjo paliekant verkaintį vaiką... tada susirgo ir maniau vėl viskas bus iš naujo Bet po ligos jokių ašarų, nueina padaro atia ir viskas nežinau kas jam pasikeitė, bet dabar ir man ramu, ir vaikas laimingas

Na va o mesatsikankinom tris savaites (jau rasiau savo bedas) su didziausiom asarom ir ka...liga... db serga... niekada taip nesirgo kaip db

Uzjauciu bagirute sveikit

Na maniske paverkslena kai palikineju,su miegu darzelyje prastai.Kai klausiu tai pas lelias nenori visai.O namie pats saldumas nesuprantu ko nori,rekia beveik istisai,sia sav tik nakti normaliai miegoti pradejo.
Tikiuosi pasikeis i gera puse..

pradėjom vesti dukrytę prieš mėnesį-kas rytą palikdavom su ašarom paėję dvi savaites-susirgom,prabuvom namie porą savaičių,dabar vėl einam ir vėl ašaros,jau nuo pačio ryto namie kartoja ne,pradeda verkti,nežinau,kada tai baigsis gaila vaiko ir savęs

Mano sunui dabar 2.7 metai, pradejom lankyti darzeli nuo lapkricio tai dabar jau 5 menesiai bus. Niekaip nepripranta. Nors sirgti galima sakyti nedaug sirgo, ejom per tas epidemijas. Turejom keleta pertrauku kai nejo: atostogavau ir per kaledines atostogas mokiniu nejo. Taciau psihologiskai nepripranta. Jau is vakaro nenori rengtis ir eiti miegoti, ryte tik praplesia akis ir sako nenoriu i darzeli, nenoriu vaiku. Ryte su dideliais vargais kol apsirengiam. Buvo jau priprates ant puoduko. Pradejus lankyti darzeli vel viskas isnaujo. Sunus nedrasus, jei yra svetimu jis tik stebi nieko nesneka. Namie viskas tvarkoje daug bendrauja pasakoja kaip darzeli sekesi, bet tik nuo tos vietos kada atejau ji pasiimti. Nesuprantu ar cia tiesiog toks jautrus vaikas ar kazkas darzelyje negerai. Buvau susipykusi su auklyte (uzpakalis budavo issutes, uzdetas pamperis nes visos kelnes budavo susysiotos) davus pastaba, pasitaise dazniau ant puoduko pasodina. Gal turite kokiu patarimu, kaip padeti vaikui priprasti. Pasakoju, kad ateisiu pasiimti, pyrago parvesiu. Mama eina i darbeli, reikia pinigeliu. Skubu is darbo pasiimti, nes pati paskutini is viso darzelio tenka pasiimti. Dar matyt ir tas vaika neramina. Musu tetis serga jau 4 men. ligonineje. Tai viena vargstu. Aukletojos sako, kad viskas gerai per diena buna.
Lauksiu komentaru.

na pagaliau po mėnesio adaptacijos ašaros baigėsi eina su noru,atsisveikina,duoda bučiuką ir pati skuba į grupę

Saunu

Na maniske irgi jau adaptavosi.Eina mielu noru,per iseigine pas lelias praso,speju nurengti jau ziuriu mano leles ir nera,i grupe lekia,ir su miegiuku jau susitvarke.Be galo dziaugiuosi.