Idomu kada siais laikais prasideda paauglyste, kazkur skaiciau kad jau nuo 10metu kai pagalvoji ka tik is pampersu vaikas islipa o cia jau paauglyste su visais jos pricendalais.
Taigi kada jusu vaikmas prasidejo paauglyste ir kokie didziausi sunkumai?

Turbūt kiekvienam skirtingai. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau
Mano vaikinams 13 ir 15 metų. Didelių problemų dėl paauglystės dar nepajutau

Pas mus paauglystė prasidėji, kai dukrai buvo 11 metų.

4.5 metu
savo vaikina vadinu mazu paaugliu. Kategoriskas, atsikalbineja, nurodineja kaip gyventi (ir man, ir 3 metu seseriai), aukleja, tranko duris...apskritai buna daznai tiesiog nepakenciamas Ir kas bus toliau?

Aš saviškei papasakojau kaip elgesi paaugliai, tai ši siaubingai nenori to laikotarpio. Jai dabar 9, kol kas dar esame geros draugės.

maniskei 11, ir paauglyste akurat jau prasidejus. iki 10 metu viskas buvo tiesiog nuostabu, o paskui po truputi, po truputi
taip kad, klumpele, manau, kad taip ir yra - nuo 10-11 m. o baisiausia, kad nekuriems ji baigiasi kartu su univeros baigimu is kur tiek kantrybes imti?

Aš su sūnum jau nebelabai kartais susikalbu .

Būna ir pas mus pabambėjimų Bet dar viskas pakenčiamai
Aš suprantu, kai būna sunki paauglystė - nesiskaitymas su tėvais, nežinia kur buvimas iki išnaktų, draugai su bloga įtaka, rūkymas ir pan. Va čia tai jau

mano vyresnėliui ką tik suėjo devyneri ir jau pastebiu besikeičiantį jo elgesį. na, tie patys simptomai, kaip ir visiems paaugliams: atsikalbinėjimai, "laisvės" reikalavimas, susidomėjimas priešinga lytim ir t.t.
jo mokytoja paskutiniais metais labai akcentuodavo, kad prasideda vaikams ankstyvoji (paslėptoji) paauglystė. ir labai ragino kuo daugiau tuo domėtis, padėt jiems. mokykloje vyko ir paskaitėlė. tik gyvenimas yra gyvenimas, jei tai vyksta, tai jau nesustabdysi. žinios reikalingos, bet nežinau ar jos labai jau padės
atrodysiu skeptikė, bet taip sakau iš savo patirties. aš išgyvenau siaubingą paauglystę. tėvai labai stengėsi situaciją sušvelnint (as pas juos vienintelė), bet buvo daug daug daug konfliktų. dar ir dabar aš nežinau, kas turėjo tada įvykt, kaip jie turėjo elgtis . jei tai žinočiau-turėčiau atsakymą kaip man elgtis su savo vaikais paauglystėje.

Taip, aš irgi tokią paskaitėlę girdėjau, kad apie 9-10 metus didėja draugų įtaka. Žodžiu, vaikų akimis sumažėja tėvų autoritetas, labiau kreipiamas dėmesys į draugus

Bijau paauglystės. Kartais jau dabar nebesusišneku su savo septynmete, o kas bus, kai jai bus dvigubai daugiau O dar sakot, kad nuo 10-ties šias laikais prasideda paauglystė

mano sesei kaip tik tokia paauglyste jai dabar 13m. mama is proto kraustosi,nebezino,kaip ja ir beauklet,ir bloguoju ir geruoju bande,niekas nepadeda turi ji tokiu draugiu keleta,kad o kaip pries jas nepasirodyt?Gi reik ir jai sustrai buti,bet tas sustrumas iki tokio lygio nuejo,kad net geda apie tai pasakot kam nors...maniau,kad as gal ytaka padarysiu i geraja puse,parsivedziau savaitelei pas save pagyvent,tai vienu zodziu,kai manes nebudavo namie,viska iskuisdavo...zodziu gale rezultatas toks:pavogti200lt.,mano papuosalu ir net rubu vat tau ir sesuo...

Kiekvienam vaikui savas laikas subręst ateina. Mano dičkiui 16 m. Pasikeitimus, tokius neryškius, pastebėjau gal prieš metus. Pakol kas vargo neturiu, manęs klauso, ką paprašau padaro. O mažajam 13 m., tai jis man dar toks kūdikėlis, pauglystė dar jam toli.

Maniškiui 9metai,bet jau susikalbėti visai negaliu.Nežinau kas jam darosi Jam tėvai patys blogiausi čia gal jau paauglystė prasideda

Mano dukroms 13 ir 12 metų. Kol kas jokių problemų. Manau, tai labai individualu.
Kai pasižiūriu į brolio dukrą - jai 14 - tai jau seniai jai berniukai rūpi, kosmetika, šokiai ir pan. - panašiai nuo 10 metų. Gi mano su lėlėm dar žaidžia. Nei kosmetika, nei berniukais nesidomi. Labai mėgsta skaityti, žaisti stalo ar kompiuterinius žaidimus. Taigi, kol kas dar su ta problema nesusidūriau...Kuo vėliau, tuo geriau, turbūt.

Pavydžiu visom neturinčiom problemų su vaiku. O mano septynmetė mane baigia išvaryt iš proto. Jau beveik mėnesį matau ašarų upelius, nuolat kažkuom nepatenkintą susiraukusį veidelį, girdžiu atsikalbinėjimus, isterijas, priekaištus, kad jos niekas nesupranta ir, kad gyvenimas iš vis yra nesąmonė. Be psichologo matyt neišsiversim.

Tokiu atveju ,tikrai reikėtų apsilankyti pas gydytoją

Kaip bebūtų keista, aš su savo 12-mečiu kaip tik dabar pradėjau puikiai sutarti. Anksčiau būdavo visko: ir barnių, ir pykčių, neklausymo, atsikalbinėjimo.... O dabar taip viskas nurimo... Šią vasarą daug laiko praleidome kartu, dviese, be tėčio ir broliuko. Pajutau, kad galiu su juo bendrauti kaip su suaugusiu (na..beveik.. ) - kalbėtis pakankamai rimtomis temomis...ne ginčytis - o diskutuoti...pasijutau esanti jo draugė.. Džiaugiuosi šiomis permainomis

Noooors... vasara - atostogų metas. Mokslo metai dar tik prasidėjo. Ko gero mūsų "diskusijos" gali vėl virsti "ginčais"

Sveikutės
Mano vyriausiam sūnui greit 12
Mano širdelė "kirbena", nes jaučiu, kad nelabai žinau, kaip reikia teisingai "paruošti" sūnų draugavimui su mergaitėm, lytiniam gyvenimui t.p.
Labai jau nesinori, kad per anksti(net neįsivaizduoju, kada tas turi būti per anksti, kada per vėlai )susilauktų ir taip susigadintų sau gyvenimą
Kaip apie visa tai reiktų protingai kalbėtis su savo jaunuoliu Pasidalinkim savo mintimis apie tai

Keista, kad daugiau niekam tai nerūpi?Negi aš čia viena paauglį auginu?

Svajokle, sveikute. Manau kad tavo sunelis jau labai senai duomesi mergaitemis. O jei dar yra ir grazus, tai laikas "sunerimti"! Nes dabar toookiooos mergaites kaikurios yraa.. uuu.. Sutinku kad reikia "paruosti", bet vat klausimas KAIP.. Jei pradeti ligomis ir vaikais gasdinti, tai gali jo psihika neigiamai paveikti, issigas ir gali buti rimtu bedu ateitije.

O man nebuvo problemų apie viską pašnekėjo tėvas.Tik nepamenu kelių metų.Užsidarė kambaryje dviese ir pakalbėjo apie plintančias ligas,apie prezervatyvus.Viską kas priklasuso žinoti vyrui.Aišku maniškis dar man atrodo lytinių santykių neturėjęs,bet prezervatyvą nešiojais piniginėje.O ką gali žinoti kada gali prireikti,nes jau greit bus 19.O su mažyliu vyras dar nekalbėjo,man atrodo broliai pasišneka patys. Kuo ankščiau pasikalbėsite tuo klausimu tuo geriau,nes tarp draugų išgirs dar netokių kalbų.O dar geriau kad pasikalbėtų vyras kaip su vyru.

Kai mano bernams buvo 12 jokiu problemu lyg ir neturejau. Dabar jiems 21 ir 19.
Problemos prasidejo dabar. Nezinau ka daryti ,is vienos puses nesinori uzknisti ju, bet kai mergaite lieka iki 3 valandu nakties, man jau baisu kuo tai baigsis.

sveikos, na aš neturiu paauglio sūnaus dar, bet idomu man, ar mamos su sūnumis apie tai šneka? ar palieka tai tėčiui?

O as manau, kad labai pergyventi nereikia.Juk jau didelis bernas.atsimenu pas mane irgi chebra uzsibudavo.Na ne iki 3 nakties, bet iki 1 ir tik tada kai kita diena i mokykla nereikia.
Nu kur jau TAVI tavo vaikinai jau visi vyrai.Jau manau kad geriau namie su mergina sedi negu naktineja kur nors.Juk tokie laikai.
O siaip pamenu pagal save, kaip tas laikas greitai lekdavo .Ale kai jau mano dabartinis vyras(tada dar tik draugas) uzsisededavo iki 3-ju, tai jau mama sakydavo:"vat vaikeli pakloju lova(kitam kambari) issimiegok, ryt pareis". Bet aiksu nedaznai tas budavo, bo tetis mano grieztas , jokiu cirku.
Ai is tiesu tai nezinau, kaip as pati elgciausi, jei ka... .

Svajokle, kadangi pati 12-kametę turiu, manau, kad taviškis dar neturėtų labai merginomis domėtis, na tiek, kad reikėtų apie nerimauti. Dukros draugai bendraamžiai dar labai vaikiški, palyginus su mergikėmis.

Aš jau senai auklėjimą tais klausimais pradėjau, manau, kad pakalbėti būtina, tik su berniuku gal geriau tėčiui. Tik pvz. apie apsisaugojimo priemones manau, kad nereikėtų per anksti pasakoti. Aš pasakoju, kad "reikia pradėti viską savo laiku".

Tavi, o taviškiems jau 19 ir 21, manau, kad merginos užsibūna, tai ne problemos, tai normalu. Aišku, jei tėtis apie apsisaugojimą paaiškino, tai iš vis ramiai miegok

Ohoho kokios jo klasėj panelės Dėl to man ir neramu

Tu taip esi įsitikinus



Vat man atrodo, kad mamoms kai ką irgi reiktų patart sūnums.Tik bijau persistengt .Maniškis sako, kad jo klasiokai(berniukai) nusiskutę plaukus apačioj
Kas čia per laikai ir vaikai

Tai tame ir reikalas, kad maniškis daugiau subrendęs už savo bendraamžius

Gerai sako mano tevai: mazhi vaikai - mazhos bedos, dideli vaikai - dideles bedos. Ir taip yra ishtikruju. Kuo vaikas darosi didesnis tuo didesniu rupeshchiu jis jums pridarys. 70% jis jums meluos kur buvo, ir ishgers ishtikruju ne viena buteli alaus, o ~3-5, tikrai bus rukes marihuanos(tikekimes) ar kito kokio blogio(nesitikim). Kad ir kaip ten bebutu, Jus, brangiosios Mamytes, daug apie mus nezhinosit. Praktinis patarimas: nesistenkite musu susekti, kartais pavyks, bet nevisada, tik sutaupysite sau ir mums nervu, o jei vaikas turi galva, tai neprazhus.




su meile, sunus.

Jei laiku duosim dirzo-sekti jusu, musu mieli vaikai, tikrai nereikes. Sutaupysim ir sau, ir jums nervus.
Su meile, Mama

darelis tu teisus

Dirzo galit duoti kiek tik norite(jei jums nuo to lengviau), jei nemokesite su vaiku susitarti tai dirzas nieko nepades, vaikui paaugus dirzo nebegalesit duoti nes vaikas jau bus ne tokio amziaus, kad ji dirzu gazdinti.

:* myliu mama! :)

Lupo tevai ir mane, neduodavo pinigu, nes pirkdavausi cigaretes. Dabar patys man perka cigaretes. Vis gasdina mane narkotikais, kad tai baisus dalykas, tachiau visi juos bando, nepazhystu tokiu zhmoniu kurie ju nebutu bande. Ishtikruju narkotikai, keichia tavo mastyma, nebutinai i blogaja puse ir nebutinai narkotikai yra blogai. arba bent jau ne taip blogai kaip apie juos, Jus, klabate.
Papildyta:
beje ash taip pat labai myliu savo mama, bet kartais jos buna labiau nesuprantamesnes, nei ju urbanizuotos atzhalos.

Mielas Dareli ,

Ar žinai apie ką rašai . Kam tau reikalingi cigaretes narkotikai dėl krutumo . Toli gražu . Ar nebeturi ką veikti kad savo kuną žaloji ? Jai tau visvien tavo kunas gali man pasakyt čia ne mano reikalas . Bet jau pasidomėk ką tai atneš tau . Parūkyt yra tikrai nekruta , mūsų kunas apnuodytas lieka labai ilgai gal net visą tavo gyvenimą . Gal tu kadanors turėsi vaikų tu nori rizikuoti ju sveikatą? Jai nuspresi žiurėt i tai pro pirštus tai buk geras neturėk savo vaikų . Jai netiki manimi pasiskaityk internete teknologijos amžiuj gali parašyt laišką paklaust žmonių kurie apie tai nusimano . Aš nenoriu , kad tu griaužtumeisi po laiko , kad buvai kvailas . yra tokia organizatcija sniego gniužtė lietuvoje. jai domintu aš galėčiau paieškot kontaktu . Parašyk į až ar per google susirastum . Tu galėtum sužinot medikų ar tai patyrusių žmonių nuomonę . Ir tu galėsi pasirinkt , nes tai tavo gyvenimas . Sekmės vertink savo jaunystę džiaugkis ja .

vat tai ir yra nusistovejusi nuomone, vakaru europos ir kitos shalys jau ishaugino po kelias tokias kartas(tarp ju zhymiu zhmoniu), kaip dabar auga Lietuvoj. Kaip tu ir sakai - dzhiaugiuosi jaunyste ir bandau ish jos ishspausti viska kas imanoma. kazhkas yra pasakes: "Narkotikai - gyvenimo kava", narkotikai chia plachiaja to zhodzhio prosme: cigaretes, kava, bei visa kita, kas yra skaitoma narkotikais.

Nematau ko čia spygauti ir didžiuotis tuo ką turi vakarai . Terorizmas karai i tai lygiuotis nori . Ne viskas kas iš vakarų naudinga. pasižiurėk aplinkui nusiimk rožinius akinius . nori į nirvanos lyderi lygiuotis Curtą ar į elvį preslį fredą merkurį , merlyn monro ankstesnė karta dar yra nnn tokių į ta kur cigaretes malboro reklamuoja . Ar žinai kaip jų gyvenimai baigės ?Gal atrodysiu senamadiška tai niekados gerai nesibaigia . Nuvažiuok i pransuzija pavaikčiok po gyvenamuosius rajonus , olandiją amsterdamą kur narkotikai yra legalizuoti , londoną ir tt. Pasižiurėk į tuos žmones ar tokio gyvenimo nori?kaip ir alchogolis narkotikai netik nuodija tavo kuną , bet ir gadina kitiems žmonėms gyvenimus .aš tau neįrodyneju kaip gyvent ,nes tai tavo gyvenimas . Pasidomėk prašau ir tiek turėk pilną informaciją apie tai ką rašai .

Kadangi turejau labai audringa paauglyste, turiu pastebeti, kad nereikia gincytis ir kazka irodineti paaugliams-jie visada teisus. Tokia buvau ir as, audringa mergaite viska isbandziusi ir nesuprasta tevu. Vienas dalykas yra 100 proc. Musu tevai yra tokie netike ir nesupranta musu, kai mums 15-16 ir staiga tampa visai normalus kai mums 25

Ne toje kompanijoje sedi As nepazistu ne vieno zmogaus, kuris narkotikus butu bandes Susirask kitus draugus, ir gyvenimas igys prasme.

Na gera tema
Zinoma mes nesuseksime vaiku, o ir zinoti visko tikriausiai nenoreciau
Pas mane irgi buvo audringa vaikyste (gal jaunyste?), o dabar ant tiek susitupejau, kad tikriausiai per daug
Taip kad svarbu tik laiku isaugti is tos linksmos jaunystes ir per daug škadų nepridaryti
Ane, sūneliai?
Gerbkit savo mamas, nes joms tikrai vakarai neramūs

Sandrag, tu sakai,kad nepazisti ne vieno zmogaus kuris butu bandes "narkotikus". Tai nereiskia kad is tikruju taip yra, tu tik nezinai kurie(s) is ju yra bandes, o gal ir "bando" dazniau. Visu pirma - as esu isitikines kad is tavo kompanijos (jei yra draugu - kuriu amzius 18-25m) atsirstu nors vienas bandes. Tik tu apie tai nieko nezinai - nes dazniausiai zmones kurie yra "pries", patys nebande/nevartoja - sito nezino.

Butu gerai suzinot apie kokius narkotikus mes kalbame nes tai tikrai DIDELIS skirtumas, jei zinot tai visi narkotikai yra skirstomi i keleta kitu kategoriju kaip pvz: silpni, vidutiniai, sunkus... Tad mamos prasau jusu pasidometi del jusu paciu ir jusu vaiku - apie narkotikus: marihuana, extazy, taip pat ir apie tabaka, alkoholi! - pastarasis priskiriamas prie SUNKIU narkotiku.

Betkuriuo atveju - jei ir bandysit kazka suzinot, pakeist, sustabdyt ar uzdrausti, ziurekit neperzenkit ribos - nes tai is tikruju labai svarbu. Nuo to priklausys jusu santykiai su jusu vaiku. (ka as cia mokinu, Jus ir pacios puikiai visa tai zinot:)

PS: kaip cola sake, geriau visko nezinoti :) o jei vaikas tures galva tai jam ir taip nieko "nenutix". O jei galvos nera - saugok nesaugojas, drausk nedraudes... tik i bloga iseis :(

Tik noriu pasakyt kad tema tikrai gera!
Ir jei kas jus domins klauskit :D atsakysim is patirties :)

-
Myliu Mamą!! :*

Idomu, sunau ,kiek tau metu, nedurnai rasai

Niekada savo vaikų nesekiau ( na nebent kai joms buvo kokie 5m , kad nepasimestų kai pačios savarankiškai neša šiukšles ar eina į parduotuvę) ir niekada neseksiu . Nematau prasmės tą daryti , užaugo viena panelė normali , narkotikų nevartoja ( ačiū dievui) o visa kita tai buvo ir nėra čia ko slėpti prisiminkim savo jaunystę ir ne šventuoliai buvom .Taip kad nenorėkim kad mūsų vaikai augtų kaip šiltnamio gėlės , o su savo vaikais reikia gražiai kalbėti ir aiškinti apie visus tuos dalykus ramiai , o ne pakeltu tonu . Nors kartais įsivaizduoju kaip būna sunku.

pas mus seimoje paauglyste labai sunkiai einasi.vaikas nei geria,nei narkotikus vartoja(tikiuosi). bet elgesys su kitais vaikais seimoj,su mokytojais tai kazkoks siaubas.neimanoma gyvent.viskas jam blogai,visi neteisus jo atzvilgiu,o dazniausiai tai visi debilai.o jis vargselis,vienas pritingas ir pan.gal kas galit duoti kokiu patarimu?
jaunesnysis irgi kazkoks piktybinis darosi.dukte dar ti 11,bet jau atsikalbineja ziauriai

musų sūnui paauglystė dar labai toli ir nežinia kaip ten bus Tačiau susiduriu su pažystamų paaugliais ir prisimenu savo paauglystę... galiu pasakyt tik tiek,kad kuo daugiau drausi, tuo labiau priešinsis, juk jie dabar patys "protingiausi" Daug kantrybės , stiprybės, supratingumo ir ištvermės Manau ir man tokio palinkėjimo kažkada prireiks

O iš manęs mergaitę "vagia" mobilus internetas. Jau ir rankos kartais nusvyra - vaiko gaila, jo sveikatos. Bet jei neleidi, darosi net agresyvi - nesusitvardo, kelia balsą, verkia. Tesiog sėdi ir byra ašaros kaip mažiukei. Per tą internetą naktimis nemiega - vyksta kažkokie forumai (būtent naktimis, kad lygį pasikelų). Jai dabar 14 metų, artodo kaip septyniolikmetė. Norėjau prikalbinti eiti pas psichologą - nepavyko. Jau nuo mažens su charakteriu, o paauglystė tikrai ne rožėmis klota. Laukėm abi to laiko ir svajojom - visur kartu eisim kaip draugės ir še tau... Sėdi užsidariusi savyje ir maigo mobilų. Nors grynu oru pakvėpuotų laukan išėjus.

na mano paauglys,kol buvo kompiuteris jo kambary-istisai sededavo internete.bet kai perkelem i bendra kambari,tai jam nebeiseina vienam uzgrobt kompiuterio,tai jau siek tiek lengviau.bet pats pripazino,kad "kazkoks priklausomas nuo kompo pasidare".manau reikia nustatyti grieztas ribas,nes tikrai itrauks vaika bet kita vertus,kai as paziuriu ka jis veikia prie to kompo,tai matau,kad tikrai visokiu idomybiu galima nuveikt.

na, su telefonais tai cia laikina. tikrai praeis. kai pirmieji paprastiems zmonems prieinami mobilieji atsirado, tai taip buvo uzkibus geriausia drauge. sms buvo nonstop, net i tualeta be telefono nueit negaledavo.
cia pries metus mazdaug tai jauniausia pussesere uzkibo. irgi vaizdas panasus. vasara, atostogos, atrodo veik ka tik nori. bet ne, nieko nereikia, tik sedet uzsidarius ir telefona minkyt.
kazkuriuo momentu vistiek atsibos

Ir kiek maždaug tai truko? Metus, du? Kai bandau riboti naudojimąsi, puola depresijon arba verkia be sustojimo. Gaila žiūrėti kaip kankinasi-mano širdis irgi ne akmeninė.

Nejuokaukite. Kokia gali būti depresija dėl telefono? 14 metų -- jau nebemažas vaikas, žaidžia Jūsų jausmais. Reikia šiek tiek griežtumo. Kas bus vėliau?
Pažįstama šeima padarė drąstiškai, tačiau padėjo. Nusipirko mob. ryšio slopintuvą, nedidelio galingumo, kad visame nuosavame name būtų slopinamas mob. ryšys. Ką gi, tėvai pakentėjo dvi savaites be mobilių namuose (turėjo laidinį telefoną), tačiau sūnelis (10 metų) užmiršo tą telefoną. Irgi turėjo kažkokią ligą su tuo mobiliuoju internetu. Ir visai čia neseniai buvo. Nejaugi eisi kažkur žaisti su tuo telefonu, kai taip šalta?

Taigi ir naudojasi tuo, kad gali išbliaut, kokia dar depresija . Darbo naudingo namams duočiau, mygom išgaruotų visos depresijos

draugės atveju, tai porą mėnesių. pusseserei maždaug pusmetį. bet toks dalykas kaip telefonas tai tikrai atsibosta. vaikui kol tas telefonas dar žada neatrastas galimybes, todėl jis ir bando, be to, jeigu draugai tuo pačiu užsiima, tai kaip ir kolektyvinė veikla gaunasi.

uždraust, atimt, sugalvot užduočių aišku galima -- bet tuo tas telefonas taps tik patrauklesnis