iskilo labai opi problema. 11 metu berniukas gyvena su pateviu ir mama, seimoje nuolat vykdomas psichologinis smurtas. vaikas daznai aprekiamas del nieko, isvadinamas visokiais zodziais ir pan. vaikas, atvaziaves porai dienu pas krikstotevus dazniausiai nenori grizti atgal, bijo buti aprektas. krikstotevams skambineja patevis, aiskina nesamones, sako, kad tai ne jo sunus ir kad tas berniukas jam nerupi, taciau turi visiskai paklusti jam.
zodziu pasaka be galo. vaikas nuolat psichologiskai traumuojamas ir jau jauciamos pasekmes(bijo miegoti vienas, bijo tamsoje iseiti i gatve net ir su suaugusiais ir pan.)
seima nera asociali, patevis visko nuperka, vaikui materialiai netruksta nieko. yra buve tokiu atveju, kad vaikas ziema, 8 vakaro skambina kriksto tevams ir sako, kad stovi gatvej, isejes is namu ir verkdamas praso ji pasiimti.

ar kriksto tevai galetu kokiais nors budais prisiteisti globa, ar cia kryziaus keliai butu?

P.S. prie viso sito prisidetu ir vaiko mociute, kuri irgi noretu vaika matyti laiminga, o ne traumuota.

Labai užjaučiu berniuką ir iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jį būtina ištraukti iš tos aplinkos. Gal pradžiai pakalbėkite su vaikučio mama ir gaukite jos sutikimą pasiimti vaiką. Jeigu nepavyks susitarti, tada jau imkitės rimtesnių priemonių.

mama yra ant tiek paveikta, kad pritaria vyrui. nors cia galeciau pasakoti be galo idiotiskiausias istorijas.
vaikas yra 1 grupes regejimo invalidas, ir pateviui labai patogu ji "auginti", nes nesa didelius pinigus i seima.

Tikrau liūdna. Pradėkite rinkti įrodymus, kad vaikas traumuojamas, tai bus argumentas, kad vaikas jums (arba močiutei) reikalingas ne dėl pinigų, o norint padėti.

del musu, tai tie pinigai gali ir tevam likti, man jie visai neidomus. o 11 metu vaiko liudijimai ka nors duoda?

Nežinau aš visų teisinių plonybių, mano patirtis ta, kad pati kentėjau nuo patėvio (tik neatsirado žmonių kurie padėtų). Norėjau pasiūlyti pasiimti vaiką, paliekant pinigus motinai, bet neišdrįsau, tačiau matau, kad jūs pati tam pasiryžote. Bandykite šį variantą, vėliau gal kas duos protingesnių patarimų. Sėkmės.

aciu uz palaikyma.
nelabai isivaizduoju ar imanoma atimti vaika is seimos, kurioje nera nepritekliaus, kurioje vaikams visko nuperkama. juk is asocialiu seimu ne taip lengvai atima vaikus..

tai vaikas ir taip su mumis praleido beveik visa vasara, kartu ir palangoje, ir latvijoje atostogavome. visur vezames, bet gi namo jam vis tiek reikia grizti.
Papildyta:


va kai toks zmoniu poziuris, tai ir pilna musu gatvese traumuotu idiotu, kurie galvas kapoja bobutems.
toks gyvenimas vaikysteje prie gero nepriveda.

neperskaiciau visu patarimu, gal kas jau minejo, bet tokio amziaus vaikas gali pats kreiptis del psichologinio smurto namuose (yra tarnybos, telefonai) tada gal pajudetu reikalai....

o kas bus tam vaikui, kai jis kreipsis ir suzinos patevis? gi neivyksta viskas per viena diena. va tas ir neduoda man ramybes, kad neaisku kaip pradet viska, kad vaikas dar labiau nenukentetu.
siaip dar pagalvojom viena buda. vaiko mociute ruosiasi padovanoti tevams zemes gabala,ant kurio statytusi namus. o jei padovanotu vaiko vardu, galvoju gal patevis biski "suminkstetu", nes paauges vaikas kaip ir daugiau teisiu turetu. na as cia svajoju, kad gal patevis tada butu geresnis, bijotu, kad sulaukes pilnametystes neliktu be nieko? is tikruju nesinori draskyti seimos, galu gale vaikui gi prie mamos geriausia. mama ji myli, bet kad nemoka visai apginti.

Patevis ir is viso teisiu i ta dovanojama zeme niekada neturetu Tik mociutes vietoj uzrasyciau zeme ne anukui, o dukrai. Net esant skyrybom, net mirties atveju(mamos), patevis negautu nieko, cia kalbu apie ta dovanota zeme.
Kodel nerekomenduojama uzrasyti zeme anukui-todel, kad neaisku, kokia bus jo paauglyste, pilnametyste, gal sulaukus 18 metu ismes savo motina plika basa lauk is jos statytu namu, motyvuodamas, kad cia man dovanotas turtas(Lietuvoj labai daznas atvejis).

Dar vienas man klausimas iskilo Jei tevai tvarkingi, vaikui, atsiprasant, uzpakalis viso ko prikimstas, nemanot, kad patevio elementaru auklejima labai sureiksminat? Juk visi mes pakeliam balsa, jei matom, kad vaikas kazka negerai daro, neklauso, issidirbineja. Vaikas niekada nenori pripazinti kaltas, jauciasi nuskaustas, kai ji bara. O jus dar labiau pakurstot ta nesantaika. Cia panasiai, kai tevai bara vaika, o seneliai puola "gelbeti, ginti" anuka Todel anukai labiausiai senelius ir myli, nes gali sokdinti pagal savo dudele. Siuo atveju-vaikas sokdina, mano nuomone, jus, krikstatevius

Merginos, gal pasiskaitytk apie turtu uzrasymus kitu vardais. Nes sakyti to ko nezinai, yra nelabai gerai.

vaikas turi teises. gali pasisakyti mokytojai, aukletojai, paskambinti tel., tam yra VTAT.

ojojoj kaip jus klystat. siaip vaikas dazniausiai nieko nesako, buna nusimines, tai tenka pakalusineti. plius patevis skambina ir aiskina, kad vaikas nusizenge, nes paklause ar jis kartu gales vaziuoti i svecius pas ju draugus. tai jis tiek isiuto, nes tipo jis neturi teises klausti, kadangi jis dar nebuvo tvirtai nusprendes ar vaziuos ar ne, o cia mat snarglys kisasi kur nereikia. kai man jis sita aiskino, as apakus buvau. nuo kada nebegalima pakalusti ar kazkas kazkur vaziuos? ir del to visa savaitgali skambineti vaikui ir esti ji iki asaru. plius skambino ir man, rekdamas, kad vaikas neteisus, jis turi tyleti, nes mat patevis pirmas norejo pasiulyti, o vaikas uzbego uz akiu. nu zodziu..
kai as jo puses nepalaikiau, jis eme rekti, kad tai ne jo vaikas, kad jis jam nerupi, kad jis jam nulio vietoje ir t.t. tada nutrnke rageli.
ir taip buna labai daznai, galeciau cia knyga parasyti.
ai dar, pvz vaikui ideda valgyt ir laiko prie stalo tol, kol viska iki paskutinio trupinio suvalgo. tai vaikas kartais kukciodamas per prievarta kemsa maista.

Žinote, čia labai praversų tokių skambučių ir pokalbių įrašinėjimas - tai jau būtų įrodymas.

reiketu sulaukti naujo vajaus, nors kartais uzgriuna kaip uraganas, nera kada pasiruosti.

vaikas visai neisidirbineja. jis per diena skaito knygas, neisdykauja ir pan. yra mazas "seneliukas". niekada gyvenima nieko neuzsimeta, kad jam kazka nupirktu. pats be galo taupo ir pries rugsejo 1 susipirko visus sasiuvinius is savo pinigu.
o kai vaikui ideda pora kotletu, tris bulves ir misraines kalna ir nori kad viska suvalgytu(kiek as net nesuvalgau) ir jei palieka viena bulve, tai triuksmas kad net kaimynai girdi.
ir is viso, ko as cia aiskinu zmogui, kuris nemates situacijos. jeigu jau mokytojai kviecia tevus pokalbiui, nes vaikas uzsidares, isisblaskes ir pan. o plius dar ir epilepsija lengva atsirado.
Papildyta:


palaukit, paklausti ar vaziuosit i svecius yra nenormalus dalykas? jeigu jusu vaikas paklausia ar vaziuosit i maxima, jus irgi saukiat 2 dienas, kad kol jus nenusprendet, jam nedera klausti? ir uz tai reikia rekti visa savaitgali? o patevis skambino, nes tuo metu vaikas buvo pas mus ir norejo, kad tipo mes vaika pamokytume, kad jis neklaustu, kol jis galutinio zodzio nedejo. o kadangi as niekaip nesupratau, kas cia blogo yra paklausti, patevis is karto eme aiskinti, kad kaip as nesuprantu, kad berniukas ne jo sunus, kad jam nerupi ir kad jam nereikalingas yra.
vaikas mokosi puikiai, yra labai mandagus, tylus, ramus, uzdaras. jis yra pirmos grupes invalidas del regejimo, todel draugu turi nedaug, nes kieme daug kas tyciojasi, kad vaiksto su balta lazdele, o patevis vis gruda i lauka ji, sakydamas, kad gausi kelis kartus i galva nuo vaiku, o paskui jie nebelys prie taves, reikia pratintis.
ka dar daro? saukia ant viso namo, jei motina nuperka vitaminu akims uz 30lt eidama is daktares namo, nes tipo nepasitare su juo, jis butu rades pigesniu. ir tada rekia ant vaiko, kad va jei neziuretum teliko, nereiktu vaistam pinigu metyt(pusvalandis per diena niekam akiu ensugadino, o jam ir siaip tu vitaminu reikia).
siaip patevios daug ka nuperka, bet iki to nupirkimo reikia kryziaus kelius nueiti,nes pastoviai aiskina, kad dar antklode gera(nors jau akivaizdziai per maza buvo) ir t.t.
o ka jau kalbeti apie patevi kaip apie zmogu, kuris giriasi kiek baudyu sumokejes uz vairavima girtam, kiek susimuses, pas pati nera 4 priekiniu dantu ir vis giriasi, kaip kazkas ismuse.
nu zodziu toks kauno banditas yra.

Is to, ka parasete-niekada negausit to vaiko Nes niekas problemos nematys:
1. Vaikas be melyniu, vadinasi, nera smurto.
2. Vaikas mokosi gerai, vadinasi, jam visos salygos mokytis suteiktos.
3. Vaikas aprupintas visais vaistais, nesvarbu, kokiu budu, bet jis gauna visus reikalingus daiktus.
4. Mokykloje ramus, tylus, neproblematiskas, net soc darbuotojai nesidomes.
5. Is namu nebega, vadinasi, viskas gerai jam.
Tik jus matot problema, is tikruju, jos nera Dauguma normaliu seimu taip gyvena, o tevai taip eda savo vaikus, kad skamba daugiabuciai Nu ka padarysi-toks ivairiu zmoniu supratimas apie auklejima. Nesakau, kad toki elgesi ir auklejima pateisinu, bet is sono ziurint, nematau, kad kas butu labai blogai, del ko reiktu gelbeti vaika. Jolab, kad mama rupinasi, sugeba perkalbeti vyra, vadinasi, situacija kontroliuojama
O del patevio apibudinimo... Siuo metu as vaikstau be rpiekinio danties, protezuoju ji, nereikejo ir musti-pats per nestuma nuluzo Kaina didele-1000lt. Vadinasi, tas patevis ne toks jau ir bjaurybe, jei vietoj dantu susidejimo pinigus skiria vaiko vaistams ir patalynei

as irgi mokykloje buvau idealus vaikas, ir namuose, ir mokiausi geriausiai klaseje, ir zaislu kruvas turejau, ir kompiuteri prima klaseje. bet buvo taip ziauru gyventi, kad kiekviena vakara atsiklaupusi meldziausi, kad tevai issiskirtu. visa vaiksyte nuolat bijojau, nes visada buvau durne, debile, nemoksa, negaledavau gauti pazymio mazesnio nei 9. visas vasaras ravejau darzus, priziurejau namus ir vis tiek buvau negera. neturejau draugu, nes niekur negaledavau iseiti. ir niekas nebutu pasakes, kad seimoje yra problemos, bet man taip suede nervus, kad bandziau ir zudytis, o veliau teko ir depresija gydytis. ir dabar, isgirdusi tevo balsa as net krupteliu. manot sito as noriu savo sunenui? niekas iki siol nepatiketu mano pasakojimu, nes visada ideali buvau, gerai besimokanti, daug dirbanti namuose, nesipriesinau tevui nei kiek, bet vis tiek uzkliudavo kas nors, pagal ji, nemokedavau net per kambari pereiti.

Visa sita ir as turejau Tik priedo gaudavau i kaili Tik po noro zudytis depresija nesusirgau, o atvirksciai, uzsibreziau buti pati geriausia is geriausiu
Kaip matot, net tarp normaliu seimu buna toks "supratimas" apie auklejima.
Pagalvokit apie kitka-o jei jus butu ateme is tevu ir atidave i vaiku namus, ar butumet uzaugusi doras zmogus?

as bent turejau mama ir mociute, kuri mane nagais ir dantimis gyne. ir as gaudavau i kaili, oj dar ir kaip. ir buciau norejusi, kad kas nors tevui butu pacirskine padus, pvz uz tai, kad klupejau kampe kelias valandas del to, jog pamirsau parnesti laikrascio ir pasto dezutes. tipo nevykdau pareigu.
ir dabar as vaiko patevyje matau savo teva, abu jie yra labai panasus. valdingi, visada teisus, viena diena gali visko nupirkti, kita diena draskys tave i gabalus.
as visada prasydavau tevo, kad man nieko nepirktu, bet jis mane apipildavo viskuo, o kita diena, jei is mokyklos parnesdavau 8, jis taip mane istasydavo, isvadindavo nedekinga, nemoksa ir t.t.
is savo vaikystes as galima sakyti nieko gero neprisimenu.
ai gal gana, sugadino nuotaika visai. as tik uz tai, kad vaikas neturetu bijoti grizti namo.

Ar ne tame ir yra priezastis? Jus sutapatinat teva ir suneno patevi. Norite atkersyti(gal ne ta zodi parinkau, sakykim, pateisinti save) vienam per kita Save sutapatinat su sunenu, primesdama savo sunkios vaikystes prisiminimus.
Bet vaikas JUK NESIGUODZIA. Vadinasi, tokios bedos ir nera dideles. Tiesiog jus ja ispuciat, pasitelkusi prisiminimus sunkios vaikystes(primenu, jog vaikas nemusamas, kaip jus, prie juodu darbu nevaromas, del mokslo negrauziamas).

Kad viskas vaiko auklėjime normalu gali sakyti tik tie, kurie nepatyrė psicologinio smurto. O gal jums pavyktų atvesti vaiko mamą į protą ir ji leistų berniukui gyventi pas močiutę arba pas jus?

ne, vaikas nesiguodzia, tik kukcioja pakalbejes telefonu su pateviu. ir kai vaikas sako, kad paprasys mokykloje kambario(yra tokia galimybe gauti, nes ten pusiau internatine mokykla), ar tai reiskia, akd namuose jam labai gera?
prie darbu jis nevaromas, nes gyvena bute ir darzu neturi. del mokslo nieko nesako, atvirksciai, daznai vadina moksliuku ir tyciojasi, kad yra knygu ziurke.
nezinau, jei kas diena yra isvadinamas vaikas visokiais zodziais, tai cia skaitosi normalus auklejimas? ir uz kiekviena smulkmena yra grasinama, kad isgrus pas pijoka teva. mane ir lupdavo, ir psichologiskia veikdavo. galiu pasakyti, kad lupti budavo gauti geriau, negu klausytis kokia esi nevykus.

skaitau jūsų, SENA PAŽĮSTAMA, postus ir galvoju: jūs gi subrendus turit būti moteris, vienas vaikas jau paauglys, dar kūdikį turite.... bet jūsų pasisakymai, tarytum pati būtumėt užstrigusi kažkuriam etape. vat ir prisipažinote, pati turėjote problemų. nusprendėt tapti geriausia...tik kas iš to dabar...jūsų smegenys pateisina užslėptą smurtą (tipo, jei vaikas negauna mušti - tai jokio kito smurto nėra), taigi pateisinate smurtą, nes antraip, kaip pati atsisakysite savo šaknų, pasmerksite tėvų elgesį?

galbūt tokį smurtą - ne fizinį, žinoma - vykdote ir savo šeimoje, dabartinėje?

nesuprantu, žmogus užvedė temą, uždavė sunkius klausimus, pati suvokdama, kad psichologinį smurtą sunku įrodyti, mato savo sūnėną, jaučia jo nuotaikas, nes vaikas nemažai nakvoja pas juos...

o jūs iš niekur ėmėt ginti patėvį, nė karto nematytą žmogų. praleidot bent vieną dieną su juo? manau, jūs nė minutės nesileistumėt būti jo aprėkta. kam skaityt tokias temas, jei viską neigiat, jei iškart ėmėt užstoti patėvį. bent jau pabūtumėt neutrali, bet ne...užsipuolėte PIRmiausia vaiką, kad šis kaprizingas, kad burbulas pučiamas, tuomet....kad krikštamotė iš šiaudo skaldo vežimą...na, tik po to, teikėtės pasakyt, kad ir patėvis "gal ir ne visai gerai elgiasi."
matyt pati turėjot kankintoją, ir kaip psichologai teigia, auka dažnai (ilgai praleidusi laiką su tokiu chamu) suserga sindromu - ima pateisinti auką ar jo gailėti. (buvo čia nesena istorija apie garaže augintą 8m. merginą, kuri dievino savo pagrobėją.) aišku, čia kraštutinis atvejis, tačiau daugiau mažiau jis išreikštas ir pas jus. ir ne vien pas jus. turiu pilna draugių, kurios visaip imasi pateisinti smurtaujančius vyrelius draugelius, nes... nes... och, tikrai, mums ne visos vaikystės į naudą, bent jau nereikia pagyrūniškai, "na ir ką...nupsrendžiau-užsibrėžiau tapti -iausia". kas iš to? smegenyse tokios žaiszdos padarytos, kad va... LAI PSICHOLOGINIS SMURTAS EGZISTUOJA VALIO TAI NORMA!!!!! PIRMYN! M1STYKIM, TAIP MOTERYS IR TOLIAU

1. Taip, vykdau. Savo sunus VERCIU mokytis, ko jie labai nenori. Naudoju psichologini smurta,grasindama atjungti kompiuteri, riboti dienpinigius, pramogas, nes man koorepetitoriai brangiai kainuoja. Siuo metu jie tokio 'smurto" nesupranta, pyksta, kad mama vercia mokytis, kad kaip gestapas liepia rodyti namu darbus(nepasitikiu ju savarankiskumu), grasinasi is namu isbegti pas...ivairius globejus, kurie neisigiline bando "uzstoti" toki smurta patyrusius vaikus.
2. Kad uzvede, labai gerai. Tik parodziau, kad nieko nepasieks. Ar nuleidimas ant zemes yra toleruojamas kaip priesiskumas? Man jos kaip moters, kaip tetos gaila, bet lai nekuria tusciu iliuziju apie vaiko atemima is seimos.
3. As neginu nei patevio, nei autores. Nemaciau nei vieno, nei antro. O is patirties bendraujant SM, reiktu nubraukti du nulius nuo visos pasakotos istorijos, nes isklausom viena puse. Visumoj as vaike matau manipuliatoriu, ir tiek.
4. As ir esu neutrali.
5. Nenusikalbekit.
Mano vyra uzaugino patevis. Buvo visko. Taciau jei vaikas pasikeite pavarde i patevio, vadinasi, ne toks jau ir blogas buvo, ar ne? Mano du sunus taip pat turi patevi. Jei kas is sono pasiziuretu, tai nugailetu ju, nes patevis taip pat daro psichologini smurta mano vaikams(kitu akimis)-jis vercia juos tvarkytis kambarius, vercia padeti jam dirbti lauko darbus, vercia mokytis, siekti tikslu. Uz tai ir klausiau autores, kaip pati vaiku motina reaguoja i patevi ir jo auklejima. Mat mano sunus sugeba taaaaaip puikiai manipuliuoti ivairiais "globejais", kurie neisigiline pradeda "padeti" mokyti gyventi. Vaikai nuskaustu balsu po eilinio prasymo padeti susitvarkyti skambina biologiniam tevui ir prasosi paimami jo gyventi , seneliai sokdinami iki tokio lygio, kad net jie jau buvo itikeje patevio "baisumu", kol tie puikus manipuliatoriai neparode savo tikro veido ir jiems. Musu gimine jau "atsikando", aciu D, tu "nekaltu, nuskriaustu, nelaimingu, skyrybiniu" vaikuciu ir patys pasiule juos uzdaryti i sukarinta liceju.

iš dalies sutinku su sena pažįstama, BET... kai suaugęs bičas garsiai sako, kad čia ne mano vaikas ir man jis nerūpi, aš jį išvarysiu, tuomet kai jis yra vedęs jo motiną, tai mažų mažiausiai... negražu. ir ką galvoja to vaiko mama? man kažkaip atrodo, kad jinai arba labai nelaiminga moteriškė, arba nelabai protinga. pirmas vyras žiaurus pijokas, antras... nu ką žinau, jei giriasi girtom baudom.

kitas dalykas, sutinku, kad dažnai tėvai turi versti vaikus mokytis, tvarkytis, nechuliganauti, bet nemanau, kad dėl to reikia vaiką dūchinti. Nors savo tėvus myliu ir gerbiu, bet mokyklos metais, atsiprašant, aį būtent taip jaučiausi. nu tokie epitetai kai šeimos gėda, daunė, protiškai atsilikus, dėl to kad iš matematikos trimestre septyni... nu ką žinau. Man savo vaikui taip pasakyt neapsiverstų liežuvis. Suprantu, mano tėvams labai didelį vaidmenį vaidina išsilavinimas, bet dėl tokio isteriško reikalavimo būti pirmūne, tai nei man labiau sekėsi, nei norėjosi stengtis. labai džiaugiausi po pirmo kurso universitete išvažiavus į užsienį "bulvių skust" ir ten pasilikus.


tokios "tvarkingos" šeimos, kuriose iš tikro su vaikais elgiamasi žiauriai, nėra retenybė. tai didelė visuomenės piktžaizdė. prie asocialų lengva prisikabint -- jie atvirai girtauja, vaikus sumuša iki ligoninės, tie vaikai nusikaltimus daro. viskas kaip ant delno. o tokios "tvarkingos" šeimos niekas nepapurtys, nes žmonės pakankamai rafinuoti, kad niekam neišsiduot. visi mato vaiką papuoštą, aprūpintą, besimokantį. draugams atrodo graži šeima. o jei vaikas pasiskundžia, tai laikoma fantazijom arba bandymais išsisukti nuo "liepimo mokytis". ir tegu ten vaiką nors ir prievartauja penkis kartu per dieną -- nė šuo nesulos.

nu, niekse, tip top atkartojai mano mintis. as ta norejau ir paraszti. dabar laiko neturiu, veliau dar parasisiu daugiau, bet pritariu tiesiog 100proc. pscih.traumos ir smurtas pacios siaubingiausios. nera tokiu tiek daug kurie musa vaikus, kiek duchina ß traumuoja ß ju sielas.
matome apskritai is vaido lietuvoje

Pamasciau is ryto tuo klausimu Save pradejau analizuoti, mastau apie savo vaikus is karto Gal mes nesusikalbam tiesiog? Rasiau, jog mano tevai sieke, kad tapciau geriausia is geriausiu. As taip pat siekiu, kad mano vaikai butu tarp pirmunu Taciau...yra gabumai, yra polinkis mokslams. Mano tevai mate, kad as SUGEBU daugiau, nei noriu daryti, vadinasi, jie man dare psichologini spaudima, siekdami, kad as ir siekciau daugiau, stengciausi. Mate, jog nesigaudau chemijoj, vadinasi, sia sriti jie ir paliko ramybej, tikrai neduchino ties ja. Taciau mate, kad kituose dalykuose gaudausi puikiai, vadinasi, ju netenkino parnestas ketvertas(penkiabale sistema) trimestre. Jie tai ivertino, kaip mano pastangu neidejima, mano silpnuma, o tuo paciu ir ju laiku demesio neatkreipima ir nesugebejima PRIVERSTI siekti geresniu rezultatu. Ir jie buvo teisus, mane prispaude, nes mokykla baigiau sidabro medaliu(4 is chemijos )
Mano vyresnysis sunus turi pakraipa tiksliuosiuose moksluose. Uz tai humanitaras is jo prastas Yra nuostabiai gabus, ir manes taip pat netenkina 7 is pvz matematikos, kai ZINAU, jog jis laisvai sugeba tempti maziausiai 9. Tikrai taip, spaudziu ji per visus galus, kad tik stengtusi siekti to 9, aiskinau, kad jei nesimokys, neislaikys po poros metu egzaminu, neislaikys egzaminu-neistos i aukstaja. Neistos i aukstaja-gales eiti grioviu kasti(darbas taip pat garbingas, bet...jis tingi ir ta daryti). Zodziu, matau jo stipru gebejimo potenciala, tad tikrai desiu daug pastangu, kad jis sugebetu pasinaudoti tuo. Ir kaip jus kitaip ivertinsit mano auklejima? Tik psichologiniu smurtu. Gerai, kad taip pat masto ir vaiku tevas, kai vaikai sugalvojo pas ji pagyventi, greit buvo nuleisti ant zemes, nes tevas apkrove mokslais dar labiau nei as, o seneliai, zmones su issilavinimais, irgi nepuole pataikauti jiems su tais nusileidimais moksle. Sioj vietoj palaikyma turiu is visu "globeju" O daugiau vaikams problemu tikrai nera-valgo jie gera ir rinktini maista, gauna kasdien dienpinigius, vazineja po uzsienius atostogauti, rengiasi madingais rubais. Ir turiu pasakyti, jog cia jau didele patevio dalis, nes is alimentu ir mano algos, tai...
Ir jei jiems is viso to, ka duodam isliks tik mamos bei patevio VERTIMAS mokytis, tai pasakysiu tik tiek: raskazis uzpakali drasko.
Dabar galit uzmetyti pomidorais

nelygu kaip tas daroma. gerai jei su sveiku protu, atsižvelgiant į vaiko gabumus ir charakterį, kaip tikiu kad jūs darote. aišku, jei vaikas pats nesusipranta ar piktybiškai nesimoko, priversti yra tėvų pareiga. bet kasdieninis maišymas su žemėm už tai kad vaikas viso labo ne pirmūnas, tai neprideda nei sveikatos, nei gabumų. galų gale pažymiai ne tik nuo gero mokymosi priklauso, bet ir nuo mokytojų geranoriškumo.
o šios temos herojus kaip tik su mokslais problemų neturi. priešingai tai kur čia patėvio logika?


nu o būti tiesiog geram, bet ne geriausiam iš geriausių, yra svieto pabaiga? toks žmogus jau nieko vertas? suprantu tokią filosofiją, bet nepritariu gal dėl to pasaulyje tiek daug nelaimingų žmonių, kuriems vis kažko neužtenka...

Du sakiniai, priestaraujantys vienas kitam, paryskinau esme Is pradziu, kai vaikas nesimoko, galima ten cackintis, aiskinti mokslo svarba, katinuotis ir bla, bla. Kai tai tampa piktybiskumu is vaiko puses(ai, man uzteks ir septyneto, ai, dabar eina kosmoso karai, ai, as geriau pazaisiu krepsini kieme), tada ir prasideda psichologinis smurtas, maisymas su zeme, kaip kad issireiskete. Isvadinu ir dykaduoniais, ir tinginiais Kaip matot, nesu sventoji. Bet tiksla pasiekiu.
Kalbedama apie geriausia is geriausiu, turejau galvoje moksla. Savo tevams tikrai buvau gera, ir jie visame kame manimi didziavosi
Mano sunai-taip pat labai geri As jais didziuojuosi, mes su jais puikiai bendraujame, dalinames gyvenimiska patirtimi, jau kitoje temoje gyriausi, kad mano paauglys is sokiu namo pareina ir i lova ilipes pasakojasi Vadinasi, sioje vietoje viska gerai.
Kokia patevio logika? Nezinau, kai svetimas zmogus, galiu kalbeti tik uz savo vyra, o jis irgi prisideda pamokslais apie moksla, pamokslais apie tingejima dirbti. Gal ten toje seimoje irgi kas nors panasaus? Juk autore sake, jog motina LABAI MYLI savo sunu. Gal ji is sono mato irgi tai, ko nemato pasalinis? Nu pvz sedi vaikas prie knygu(minejo, kad megsta skaityti), tai gal tampa tada kurcias ir aklas visokiems prasymams padeti? Naturaliai kyla pyktis pateviui(maniskiui tikrai kyla, kai lodariai puna prie kompo, vietoj to, kad lauke sienautu veja), uz tai i pradeda bartis, grizinti, pykti, o mama, matydama, kad patevis teisus, nepuola ginti vaiku As tikrai nezinau, kas darosi ju seimoje, as bandau ju seimos istorija pritaikyti pagal savo, ir randu panasumu.

Truputis informacijos, kas yra psichologinis smurtas (paimta iš Reginos Palėpė reginospalepe.com ). Čia ne apie vaikus, bet pritaikyti galima.
Kas yra psichologinis smurtas ir kaip jį atpažinti?

Taip pat turi daugybę formų; smurtautojas:

*ignoravo tavo jausmus arba sumenkino juos;

*tyčiojosi ar įžeidinėjo moteris kaip žmonių grupę, vadindamas jas kvailomis, jautriomis, neišmanančiomis;

*elgėsi su tavimi šaltai, bandydamas "nubausti" tave;

*pastoviai kritikavo, pravardžiavo, šaukė;

*neįmanoma įtikti, nesvarbu kaip besistengtum;

*įžeidinėjo tavo artimuosius ir draugus, taip atitolindamas juos nuo tavęs;

*kritikavo ir gėdino tave viešoje vietoje;

*nenorėjo būti matomas su tavimi viešoje vietoje, arba niekur su tavimi neidavo, arba ignoravo net jei ir išvykote kur kartu;

*griežtai nenorėjo, kad dirbtum, arba vertė dirbti daugiau, nei norėjai, pats atsisakė dirbti, kontroliavo tavo pinigus, savo pinigus naudojo tik sau vienam;

*liepė prašyti leidimo prieš einant ar darant ką nors, bet kada norėjo žinoti tikslią tavo buvimo vietą, viską nutardavo pats nepasitariant su tavimi;

*atėmė mašinos raktus, pinigus arba daiktus;

*sugadino, išmetė arba atidavė tau brangius daiktus;

*nuolat gąsdindavo tave paliksiąs arba liepė tau išeiti;

*grasino pakenkti tau ir tavo artimiesiems (pvz., "užmušiu", "priduosiu Imigracinei Tarnybai");

*grasino, kad pagrobs ir išveš vaikus, jei jį paliktum;

*kaltino tave dėl būtų ir nebūtų problemų;

*grubiai elgėsi su naminiais gyvūnėliais tam, kad tave įskaudintų;

*kabinėjosi dėl įsivaizduojamų tavo santykių su kitais vyrais;

*manipuliavo tavimi, meluodamas ir prieštaraudamas pats sau;

*psichologiškai šantažavo tave, manipuliuodamas tavo jausmais, pvz.,sakė nusižudysiąs, jei jį paliktum;

*sakė, kad tai tavo kaltė, jei jis užgauliai elgėsi su tavimi, "užsitarnavai", "prisiprašei", "tau patinka", "pati kalta" ir pan.;

*neigė, kad jo elgesys užgaulus, arba sumažino tokio elgesio reikšmę, sakydamas, kad prisigalvoji nebūtų dalykų, esi kvaila, silpna, išprotėjusi ir pan.

Sena pažįstama,

na va kaip sakiau, po darbų prisėsiu, parašysiu, nors šita tema - skaudžiausia pasaulyje - rašyt nerašius be galo.
taigi sena pažįstama jūs, specialiai, tarsi užsisėdote ant VERTIMO mokytis (ir cituojate pavyzdžius be galo vien iš to kampo). lyrikos pasakojime juk paminėti kiti dalykai, vat, būtent, ką sena niekšė ir pastebėjo: vaikas yra tiesiog "nuli-namas": patėvio žodžiai: jis man dzin, jis man nulis... tai jau labai daug. jūs taip nesakote savo vaikams? gal ir sakote. bet gal taip nejaučiate iš tiesų? o jei patėvis anam vaikui jaučia?tiki tuo kuo sako?
aš manau, aname vaike ryškūs požymiai, atsiradę nuo to elgesio, kuris jau peržengia "norminio griežtumo" ribas. nepainiokite (nei aš nepainioju) normalaus griežtumo,
prioritetų ir režimo, bei tikslų, kuriuos nusibrėžia šeima, o tiksliau, tėvai - savo vaikams.
tačiau net banaliausiuose pedagogikos vadovėliuose, tėvai mokinami, kaip kalbėtis su vaikas. gal skaitėte, jei vaikas išlieja pieną, nerėkti ant vaiko: "fui, bjaurus tu, išliejai pieną", o "pasielgei bjauriai". nesakyti : mušeika tu", kai jis - bac sesei, o: "negražu muštis". visur mus specialistai moko NEPAINIOTI negražaus elgesio su ASMENYBE, ir nepulti pačio žmogaus jį kaip nors suniekinant. net šv. Rašte, ir ten: nusidėjėlį mylėk, nuodėmės neapkęsk.

gal tai skamba banaliai ir atvalkiotai, bet psichologinis smurtas ne toks nekaltas dalykas, o netgi taip įaugęs į mus visus, kad jo nepastebim, nebeatjaučiam, ir mūsų smegenys jo nebefiksuoja kaipo tokio (vat ir tas faktas, kad perskaičius istoriją, jums net netopteliojo (aš spėju), kad šis berniukas gali būti bent jau kažkuria dalimi teisus, nemanipuliatorius. jei jums nevirptelėjo širdis, ar tai jau neparodo, kaip mes patys, esame apaugę nemažu luobu: prieš mus vykdytas smurtas, mus vertė sukurpti tokį apsauginį mechanizmą, ir mes adekvačiai, patys surambėję, net jau nebereaguojam normaliai ir į kitų išgyvenimus.)

noriu taip pat pasakyti, kad turiu nemažos patirties (ne vien tik asmeniškai skaitau ir domiuosi psichologiniais/dvasiniais ir kt. žmogiškaisiais dalykais), bet ir turėjau progos kelis metus ištisai vertėjauti šeimos konsultantams iš amerikos -olandų kilmės vyrui ir žmonai, gyvenantiems kaune-teikiantiems paslaugas žmonėms, kurie dėl įvairių sužeidimų kreipiasi, nebegalėdami - atrodytų ir suaugę, ir butus, išsilavinimus turi,susidoroti su praeities, - daugiau, VAIKYSTĖS, žaizdomis.

ir ką galėčiau pasakyti? tikrai, fizinio smurto tiek daug nėra kiek dvasinio ar psichinio. po tokių konsultacijų man net žvilgsnis kitoks patapo einant Laisvės Alėja Kaune, iškart numatydavau, kiek žaizdų po besišypsančiom lūpom slepiasi ir kaip mes visi beviltiškai sužeisti. aišku, nereik lyginti, vieni mažiau, kiti daugiau. ir nemanau, jog mums reik save kaltint, ar graužtis, nes mes norim nenorim, perduodam, bendraudami su kitais, ypač artimiausiais, ne vien savo dovanas, bet ir sužeidimus/žaiszdas. juk ir esam netobuli. tačiau....
tam tikri smurtiniai dalykai, ypatingai traumuojantys mus ypatingai veikia/ir keičia mus; arba jei mes, neatpažinę jog prieš mus irgi smurtauta, perduodam blogus mechanizmus kitoms kartoms į priekį.
pagrindinės, jei įdomu, temos, kuriomis suaugę yra kreipęsi į šiuos šeimos konsultantus yras amžinos kaip pasaulis: mamos- dukters santykiai; tėvų-suaugusių vaikų(ir net šis aspektas daug skaudesnis nei vyro-žmonos nesusikalbėjimai). žaizdos, padarytos vaikams -tėvų - ir atvirkščiai, yra baisinės. žmonės, attėję konsultacijai, prirauda nosines ant stalų, o iš šono atrodo jie man...pasikartosiu, eitų laisvės alėje, nepasakyčiau...ir pasiekę daug,ir intiligentai, ir batai blizga....ir kas iš to. VIDUJE IŠĖJĘS IŠ TĖVŲ NAMŲ NETURĖTUM JAUSTIS SKUDURU. KAS, KAD INŽINIERIUM PADARYTAS, BET DŪŠIOJ ŠŪDAS.
(aš netaikau jums, nes gal nešūdindami verčiat vaikus mokytis).
bet kiek kitų elgiasi taip, tarsi "daune" "durne" veiktų tarsi paskata vaiko asmenybės skleidimuisi. galima tik spėti, ką tie patys tėvai yra atsinešę iš praeities, kad net nesusimąstydami taip baksina "laimės" link savo vaikus? o gal tiesiog lieja savo kartėlį, nes kažkada tokius žodelius nuleidinėjo kažkas jiems ant galvų?

taip pat klausimas: ar gyventi ir norėti žudytis normalu tėvų namuose? juk yra griežtų namų, bet ne VISUR juose vaikai nori žudytis. noras NEGYVENTI - ne kaprizas - iki tokių minčių - einama mėnesiais, net metais. nekalbam mes apie kaprizus; nes jei kiekvieną savo skausmą sumenkinsim iki kaprizo, neigsime, kad neturime teisės blogai pasijausti vien todėl,kad mes maži (ir mūsų balsas nieko nereiškia), suaugę tikrai turėsim įvairių neurozių.
man atrodo nerašau naujų dalykų, ir kiekvienas ne prie šio ekrano -kur taip maga pliektis- o savo širdy, nakty, kai tamsu, ar kažkada, kai esam be interneto, be kaukių, be kovos būvio būsenos, be gynybinių-savęs teisinimo mechanizmų,esam susimąstę apie tokius dalykus - kiek žeidžiam vieni kitus net nesusimąstydami ir kaip norėtųsi auklėt vaikus taip, kad jie ir būtų auklėjami, o ne traumuojami. nesakau kad tai lengva mums daryti, bet vaikams turim ne vien norėti gero, o rimtai peržiūrėti savo mechanizmus, ar ko aklai nekopijuojame iš praeities - ir tobulinti auklėjimo metodus.netrypdami asmenybės.
todėl darsyk nuobodžiai pasikartosiu, kad berniuko istorija kur vaikas:

1. bijo nakvoti namie, nori miegoti klasėje;
2.bijo tamsos
3. dažnai bijo grizti namo;
4.per pastar.menesius yra patapęs nervingesnis, dirglesnis nuo jame susikaupusios vidinės įtampos;
5.jaučiasi geriau ten, kur jo asmneybė labiau gerbiama t.y. pas krikšto tėvus (nekalbu kad lepinama),
taigi, ši istorija, mano manymu, tikrai pereina "norminio griežtumo"ribas.


"nusidėjėlį mylėk, nuodėmės neapkęsk."

tai aš supratau. mano tėvai norėjo lygiai to paties. nu bet tai ne tokiom priemonėm ko verti tie dešimtukai ir oficialūs pagyrimai, kai tenka paskui gydytis išgadintus nervus? ir tuose moksluose-- nesvarbu ką išmokai, bet tik kaip parnešt pažymį kuris nesuerzintų tėvų iki isterijos priepuolių. žudytis nenorėjau, bet kaip džiaugiaus gulėdama ligoninėj su plaučių uždegimu. tas yra normalu šeimoj? man atrodo, kad ne nors ir gerų dalykų buvo -- ir į teatrus ėjom, ir Jūrmaloj atostogavom. bet vos prisimenu mokyklą -- elektra nupurto.

kalba pasisuko link mokslo. mano aprasytame atvejyje vaikas ne tik neverciamas mokytis, bet ir vadinamas knygu ziurke, liepiama maziau skaityti, o eiti mustis i lauka. cia patevio tokia pozicija, nes pats baige vos 9 klases, o ir iki tol vos vos mokykloje laikesi, slaistesi gatvese ir pan.
ir tokie pasakymai, kad zmona ir vaikai neturi tureti nei balso, nes viska sprendzia vyras, kaip i tai reaguotumete?
net jei vaikas ikisa ne ten savo trigrasi, suauges vyras turi suprasti, kad kalba eina su VAIKU, ir nesielgti taip, jog vaikas bijotu grizti namo.
ir is viso, jei vaikas nuolat vadinamas debilu, grasinama, kad jei kazka padarys, varys gyventi pas teva, cia normalu? ar tai yra saugi ir normali vaikyste?
kai mano mama mane protingai versdavo susitvarkyti kambarius, as ja visada suprasdavau, nes viskas buvo normalu. bet kai tevas bliaudavo del kiekvieno menkniekio, as niekada jo nesupratau, tik visada bijojau ir klusniai vykdziau. tai daro dabar ir mano sunenas: bijo ir klusniai vykdo.
kaip paaiskinti suaugusio vyro poelgius, kai viena diena priperka multiku, o kita diena baubia, kad jis juos ziuri? ar cia nepanasu i beprotyste? kaip vaikui zinoti kas gerai o kas ne?
kaip vaikui elgtis, kai viena diena ji apsaukia, kad ne laiku paklause ir uzdraudzia vaziuoti kartu i svecius su tevais, o kita diena jau skambina ir baubia, kad vaikas visai nesirupina, neskambina ir matyt i svecius vaziuoti nenori? ar as cia kazka blogai suprantu?
zinot, cia is protingo vaiko galima padaryti durna..

ir is viso, ar kada susimastete, kaip sunku nekartoti tevu klaidu? kaip sunku nesakyti tu paciu fraziu, nesielgti taip pat? ar niekada nepagavote saves besielgiancios kaip elgesi tevai? ir ka tada darote? teisinate juos ir save? o gal prisiminkite to mazo vaikucio, kuriuo buvote, vidu, baime, nerima.. ir visa tai pateisina bet kokias priemones, vardan neva kilniu tikslu?
mano viena pazistama buvo pas psichologe del vaiko auklejimo. zinot ka psichologe atsake i klausima, kaip geriausia aukleti vaika? vaikui geriausia, kaip tevu akyse mato sviesa. kazin ar mano kriksto sunus ja bent kada mate..

vaikas neturi bitoji, neturi jausti nerimo.. jei taip yra, tai nesvarbu kodel, ar del to, jog tevai nori matyti ji pirmunu, ar geriausiu sportininku ar muzikantu, ar nori, kad jis butu pavalges.. ne tai svarbu. jei vaikas bijo, bet kokie tikslai yra igyvendinami neteisingomis priemonemis..

teisingai kalbat, Lyrika, bet va vienas neaiškumas. berniuko mama kaip suprantu jums sesuo? o jūs labai varote ant jos vyro -- nu ir Kauno banditas, ir be dantų, ir be išsilavinimo, ir be kultūros... Ar ne iš principo jo nemėgstate? O kaip pati mama reaguoja? Ar jinai gerai su juo jaučiasi?
dėl ko taip sakau, tai kad pati turiu sesę, kuri "visada žino geriau". tai jai mano vyras baisuoklis ir jinai bevelytų matyt mus išsiskyrusius.
istorija apie nelaimingą vaiką gali sugraudinti visus. bet kiek tas nelaimingumas yra tai, ką žmonės nori matyti?

kiekvienas raso tai ka jaucia. Net susimasciau, kaip zmogui pamegti ta nemegstama zmogu?

oj ne, as galeciau jam ir kojas isbuciuot, jei tik sesuo ir vaikai butu pagaliau laimingi. apie seseri as jau nekalbu, ji pati pasirinko toki gyvenima, ji pati po poros menesiu draugystes net nepagalvojusi apie savo sunaus ateiti sugebejo susituokti, o jau vestuviu isvakarese kruvinom asarom verke ir klause ka jai daryti, nes pamate koks baisus jos busimas vyras. bet tuo metu ji jau laukesi ir nusprende "pabandyti". vis dar bando.. viena diena jis ja apipila dovanom, tada ji skrajoja padangemis, kita diena skambina man ir rauda, kad jis ta ar ana padare. ji neturi nei cento, viska perka jisai(net paketus ir pedkelnes), nes jis tada jauciasi galingas. zodzio ji neturi jokio, nei del savo vaiko auklejimo, nei del bendro. jau ir skirtis buvo susiruosusi, nors gyvena tik truputi daugiau nei metus, bet kas ja laiko nzn. matyt jai patinka buti auka, nes ir visa nestumo laikotarpi ji tik verke ir verke..
o ir del vyresniojo berniuko nemoka pakovoti, nes jei tik ji bando uzstoti savo sunu, tai vyras ja su zemem sumaiso, paaiskina, kad vadovauti turi vyras ir kad ji nesikistu.

o jūs tikrai norėtumėte tą vaiką auginti?
galit bandyt žygius daryt, gal ir teismo nereikės. gal tas patėvis labai džiaugsis atsikratęs nerūpinčio ir nemylimo posūnio? o mama -- jeigu jinai jaučia kad tam vaikui nesaugu namie, turėtų gero linkėt.

Perskaičiau istoriją ir pasigedau mamos. Kodėl ji šitoj situacijoj visiškai nefigūruoja?

tai cia is dalies ir mamos kalte kodel leidzia ji taip smurtinti, jei protinga mamyte tai negyventu su tokiu, bet jei myli vel kita problema... nu betkoks tevas ar patevis netgi tur rupintis vaikuciu tos moters su kuria gyvena.... jei taip smurtins, tai uzauges bus agresyvus ir velnias zino koks dar gali buti..bet tikekimes kad to nebus. sekmes.

O kur vaiko tikrasis tėvas, gyvas ar ne? Gal ko neperskaičiau? Ar susitinka su savo sūnum?

blogai kad vaikas gali gyventi su tokia motina. motina nesuvokia, kokia zala daro savo vaikui.

Nieko cia nebus, nors tetos norai ir geri, bet viskas tuo ir baigsis. Jeigu nei vienas is tevu nepabandys pakeisti situacijos - ji tokia ir liks. Reiktu pakalbinti seseri, gal ji pati sutiktu apriboti savo teises, jeigu ji dar masto kaip motina, o ne kaip zmona... Galbut iseitu su ja pakalbeti, juk esant tokiai procedurai patevio sutikimo nereikia, galima butu susitarti, kad vaikas pagyvens pas krikstatevius kokius pora metu, o po to tipo gales viskas vel grizti i senas vezes. Juk manau ir sesuo kankinasi matydama tokia vaiko pozicija seimoje, tai gal verta graziai ir gudriai su ja apie tai pakalbeti.

kalbejau.. na nesakiau apie teisiu apribojimus kazkokius, tik pasakiau, kaip vaikas jauciasi, pasakiau, kad jos vyras man issake, kad vaikas jam yra nulio vietoje, kad nieko nereiskia. sesuo daug verke, sake, kad viska supranta, sake, kad kalbes su vyru, kad jai labai gaila, nes anksciau vaikas ir mokykloje visiems sakydavo, kad mama yra jo idealas.. pati dar pripasakojo visokiu ziaurybiu, kaip vyras elgiasi su vaiku, kai niekas nemato. atrode viskas ok. pakalbejo su vyru.. kita diena nei vyras, nei ji pati nebekalbejo su manim, nebeleidzia vaikui pas mus atvaziuoti. va ir daryk ka nori. nebetruriu ir ka pridurti...

isvada: kalbetis galima tik su mastanciais zmonemis.

Siaubas kazkoks toki patevi ant baslio pasodint kad uzaugs traumuotas vaikas, tai cia jau aisku, tegul veliau nesistebi, jei vaikas begs is pamoku, is namu, taps agresyvus ir t.t... bet tada jau bus velu...

Nežinau, keista kai žmonės lenda į šeimos gyvenimą, ir ieško, atseit psichologinio smurto... o jei tas žmogus būtų ne patėvis, o vaiko tėvas turbūt nebūtų minčių " gelbėt" vaiką? Turbūt jūs, brangieji krikštatėviai neturit vaikų todėl taip viskas ir vyksta, va kai turėsit savus vaikus, suprastumėte, kad vaikus žmonės auklėja, taip kaip supranta, mus taip auklėjo mūsų tėvai. gaila nebuvo ir niekada nebus išrasta tobula auklėjimo formulė, ir jos laikydamasis užaugintum gerus vaikus, dorus žmones. Nebūtinai patirta neteisybė vaikystėje vaiką paverčia nusikaltėliu, dažniausiai kaip tik atvirkščiai skriaudas patyrę užaugę būna jautresni kitam, supratingesni, doresni... O tie, kurie jokio vargelio, jokio darbelio, jokių nusivylimų nepatyrę, užaugę neturi jautrumo kitam, nesupranta kito skausmo, nes jis jo... nėra patyręs iš kur jam suprasti. Manau su tuo berniuku viskas bus gerai, tik nelyskit, į ten kur viskas yra normos ribose, lyskit ten, kur smurtas akivaizdus, kur girtaujama, mušamasi, netvarka, nešvara.
p.s.
Visos temos iš pradžių neskaičiau, dabar paskaitinėjau, taip mes visi ateinam su savo patyrimu ir geru ir blogu iš vaikystės, nė vienoj šalyje nėra, kad vaikas ateitų į suaugusiųjų gyvenimą be jokio kartėlio širdyje, daug priklauso ir nuo pačio vaiko asmenybės, charakterio. Silpna tavo sesuo jei tikai tik verkia ir kenčia ji ir vaikai, bet kažkodėl aš tavim netikiu 100 proc. tavo matymas yra subjektyvus, kai nemėgsti žmogaus gali bele ką sukurpt vaizduotė, nebent tu visada sėdi pas juos? ir matai kas vyksta visą parą? O vaikas 11 metų, jau žengia į paauglystę, aišku jam nepatinka patėvis, kaip ir daugeliui nepatinka patėviai, pamotės. O ką daryt reikia visus vaikus atimti iš tėvų, kad neduok Die jų gyvenimas netraumuotų? Be šių traumų mes būtume ne žmonės, nepasiektume savų tikslų, neturėtume ambicijų ir tt. Gaila sakau, kai nematom kas tikrai yra didelis blogis: vaikų namai, ir kas juose užauga, asocialūs tėvai, gatvės vaikai... Jų nematom, o matom nelaimingą vaiką su patėviu, tokia yra realybė- daug šeimų skiriasi.

as pakankamai matau, kad susidaryciau tikra vaizda. ir ne viena as taip mastau. traumuojama vaika mato ir seneliai, ir kiti dedes bei tetos, kalbejausi su vaiko mokytoja, kuri man net burnos nepraverus, eme sakyti, kad vaika labai pakeite patevio atsiradimas. paklause, ar mano sesuo yra laiminga, nes paciai mokytojai pasirode kitaip(mokytoja yra ir sesers drauge). ir as nesiruosiu teisintis, ne Jusu, gerbiamoji, cia reikalas, Jus nematot situacijos, todel Jums atrodo, kad viskas ok. as tik kalusiau teisinio patarimo, kurio, kaip matau, Jus duoti negalite. ir dar karta kartoju, vaikas MUM, kriksto tevam nepasakoja nieko, mes patys nesam kvaili, kad nepastebetume daugybe dalyku.
beje, paskutines naujienos. patevis vaika nusiunte pas psichologa, neva kad pastarasis "susitvarkytu" su vaiku. taciau psichologo isvada buvo tikrai ne patevio naudai. jis pirma pasiule pakeisti auklejima, poziuri ir eiti visai seimai pas psichologa kartu. aisku, patevis pasake, kad psichologas nusisneka ir nera ko ten pas ji lankytis.
ar yra normalu, kai beveik aklas vaikas apsaukiamas ir nubaudziamas uz tai, kad jo mazasis broliukas isliejo kava, kuria gere mama? tipo galejo priziureti ka brolis veikia, nors prie to puodelio kavos ir sedejo pati mama.ir jei tai butu tik viena karta.. ne, tai kartojasi n kartu per diena.
pats berniukas liudnu balsu pasake: del visko, kas namuose atsitinka, esu kaltas as, net jei prakiura vamzdis. kaip ten bebutu, bet tai yra tiesa. ar Jums yra teke augti taip? jei yra, tai uzjauciu. jei taip auginate savo vaikus, dar labiau uzjauciu Juos.

nebutu cia Lietuva.. keista, kad iki siol vyrauja poziuris, kad geriau nesikisti net jei kaimyno stogas dega. kartais man geda del to, kokioje visuomeneje as randuosi.

nesuprantu, zmones, kas per veidmainystes? pasiskaicius supermamoj tiek temu apie auklejima be dirzo, apie saves valdyma, apie ivairias pamokeles ir burelius, i kuriuos vedat savo vaikiukus. ir kiek knygu regis mamytes skaito, ir i kursus teveliu eina. bet kai pasakai, kad kazkieno vaikas nakti stovi gatveje ir kukcioja, nes namuose didelis kivircas ir bijo grizti namo, tai imat aiskinti, kad cia normalu, kad nereikia kistis ir taip turi buti.
kam tada reikia veidmainiauti? o gal cia tas variantas, kad kitas tegul su savo vaiku daro ka nori, svarbu as taip nedarau?

Tai vaikas knygas skaito ar su balta lazdele vaikšto Jei jis pirmos grupės regėjimo invalidas, tai kokias knygas dar gali skaityti Brailio raštu. O jų nėra tiek daug, kad per dienas skaitytų. O jeigu liepia mažiau skaityti, tai gerai, juk akys dar silpnėja. Kažkaip galai nesueina. Kažkas šitoj istorijoj ne taip.