nusprendžiau daugiau nebelaukti ir jūsų pasiklausinėti.
Sakykit, kai jūs nustojot maitinti kūdikius, kaip jautėtės? Man tai lyg ir viskas normaliai, ir ciklas, ir dienos atsinaujino, bet kažkas ne taip yra, tokia pasenusi jaučiuosi , na, (kai į veidrodį pasižiūriu) nuovargis. na tikrai ir išsimiegu, ir pavalgau normaliai, gal čia reikia palaukti, gal dar hormonai neatsistatę....niu ar buvo kam nors taip?

Nezinau, bet ir man kazkas daresi, tik negaliu pasakyti kas. Maitinau savo mazyle iki metuku, bet atejus vasarai nutariau nutraukti maitinima, nes planavom kelione i uzsieni. Bet mazyle tam visai nesiruose, ji tik pasitaikius progai pati keldavo man maikute ir ieskodavo valgyti. Man buvo be galo sunku atimti is vaiko si malonuma. Bet pasiryzusi tam turejau tai padaryti. O mazyle pamaciusi mane . Jauciausi kaip besirde motina, kuri nieko nenusikaltusiam vaikui neduodavo to, kuo jis visus metus megavosi. Buvau priversta naktimis iseiti i kita kambari miegoti, kad najaustu manes salia ir kuo greiciau pamirstu si gamtos sukurta instingta. Sunki buvo visa savaite, kol pagaliau abi susitaikeme su tuo. Bet tuo laikotarpiu man rodes, kad kazko as netekau ir praradau visam gyvenimui. Laikas si skausma uzgyde

įsivaizduoju kaip skaudu turėjo būti. aš tai neturėjau pakankamai pieno, iki 3 mėn puikiai, o vėliau, nėra pakankamai nors tu ką, tiesiog negalėjau neprimaitinti, kad nebadautų, o kai jau prasidėjo mišinukai, tai ir krūties nebeėmė ir pienas mano visai sumažėjo per savaitę...
tačiau dabar jau 3mėn nemaitinu, mergaitė auga puikiai, o,va, aš neatsigaunu..., tokia pavargus apspuogijus, veidas kažkoks ne toks, žandai nukarę.... , ne, rimtai....

niu as maitinau iki 1metu ir10men, galop jau imdavo erzinti, kai mazius daznai ta kruti drozdavo ir drozdavo, o ir valge maista prastai. tada ir nusprendziau per geguzes men atjunkyt, bet gavosi kur kas greiciau. nors viena krutis kietedavo, tekdavo ja pamasazuot, kad nesusidarytu guzeliu,o paciam maziui pastebejau, kad pieno baras neikiek nerupi, atjunko gana lengvai, matyt delse pats si svarbu zingsni zengt tik dabar pamates kur nors krutis, sako papu tik vat po nujunkymo pirmom savaitem jauciausi super, bet po to kai kitos supermamos pagimdziusios dalijosi apie savo zindymo dziaugsmus, emiau pati ilgetis sio nuostabaus dalykelio....gal kita vaikuti maitinsiu dar ilgiau?

maitinau 1 m. 10 mėn. Nutraukiau nesulaukus, kada vaikas pats atsisakys. Jaučiau nuovargį nemažą jau. Po to, kai jau kokias 2-3 dienas nebežindžiau, užgriuvo nuotaikų kaita, norėjosi žliumbinėti vyrui buvo nelabai lengva sumanim tą pirmą savaitę. Vėliau per 1 mėn. viskas susitvarkė.

As maitinau iki 7 menesiu, daugiau nebebuvo ir tai jau apie menesi pieno uztekdavo tik naktimis, bet neprisimenu kad butu kokia nuotaiku kaita. Kazkaip viskas savaime gavosi, o ir maze net neprisimine kad pienuko budavo pas mamyte. Gal paciu laiku baigesi pienukas kai dar lelius nesuprato samoningai kas tai yra. O baigus matinti man kaip tik buvo lengviau, laisviau galejau jaustis, ar kur iseiti ilgesniam laikui

Maitinau lygiai iki 6 men. Po to tiesiog nustojau nes lialiui nebereikejo jau to pieno, jis jau valge koses ir tyreles, tai kad ir papuko jau nebenoreja. O as pasijauciau puikiai, nes mane kazkodel si karta maitinimas labai isvargyno.

Žinokit, aš irgi vis laukiau, kada jau mažylė pati atsisakys, bet veltui...Maitinau iki 3metų(lygiai), o atjunkyti buvo labiau sunku turbūt man, o ne jai Labai bijojau prarast tą "ryšį" su vaikeliu, bet nieko Tik nustojųs maitinti žiauriai pastorėjau

Sūnų maitinau iki 1 metų 7 mėnesių. Po to nusprendėme kad užteks, nors pieno tai dar turėjau (čia ko gero turėjo įtakos tai, kad vaikas dažnai naktimis vis dar valgydavo). Kažkokio streso tai lyg ir nebuvo (gal todėl kad jau dirbau), bet va svoris tai labai nukrito

Nežinau, kodėl, bet ir aš pajaučiau palengvėjimą. Bet praėjus mėnesiui ėmė svaigti galva, neišsimiegodavau, pasidarė labai jautrūs dantys, išsausėjo oda.


Rimtai????? O dauguma aiškina, kad kai nustosi maitinti, tai ir formos grįž į savo vietas.

Man nebuvo nieko Ir maitinant vienodai buvo, maitint ar ne. O kai supratau, kad kūdikiui irgi vienodai, ar aš jį maitinu, ar ne, tada įvairumo dėlei ir nebepasiūliau... O jis ir nepaprašė. Kotletų tai nepraleidžia nepareikalavęs Jis ir dabar pas mane saldumynų nemėgėjas. Geriau rūgpienis... Šaltibarščiai... Kotletai... Vobla Koks dar ten mamos pienas, kai ant svieto tiek skanumynų lėkštėse pateikta? Na, nenori tai nenori, negi per jėgą kišiu...? Ir gerai jaučiausi. 7 kg numečiau

Kazkur skaiciau, kad vaikai lengviausiai nujunkomi tarp 9 ir 10,5 mėnesių, kai dar labai nesuvokia ir kur ta mamytė pienelį jei duoda , ir kadangi buvo abejonių dėl grįžimo į darbą anksčiau, aš bandžiau nujunkyti. Vaikučiui kaip sakant visiškai buvo vienodai, iki tol negėręs iš butelio, ėmė jį be problemų, už tat man tai buvo košmaras, nežinpjau kur dėtis kokia 10 dienų, kol viskas susitvarkė, bet ir dabar dar ilgiuosi to ryšio, ir kai pagalvoju, galėčiau tai dar ir dabar maitinčiau, nos keli lašai dar po šei dienai išbėga. \man tai nuotaikos svyruoja vis dar - kartais nerealiai, o svoris stovi vietoje, kai priaugau 16 kg, taip ir pupso - nė iš vietos

Man net ir nereikėjo specialiai nujukyti, pats atsisakė Kasdien vis mažiau ir rečiau žindė, kol ... vieną dieną visai nebeėmė. Čia atsitiko, kai jam suskako apie 11 mėn. Ir man nebuvo jokio strioko dėl krūtų, nes sumažėjo pienukas savaime, nesitaškė per kraštus, nesukietėjo baigus maitinti...

Skaitau ir pavydžiu Jums Mamos! Aš savo mažyliui pieno neduodu jau nuo 3 savaičių... Tai taip, tik tris savaites maitinau jį pati. Koks siaubas buvo, kai kūdykis pastoviai verkdavo, pastoviai - dieną nakti būdavo "prikibęs" prie mano krūties, aš net į toletą negalėdavau nueiti. Iš pradžių neturėjau pieno, mažylio kakutis dvi savaites buvo žalias (po to tik sužinojau, kad tai badavimo požymis), jis užmigdavo ne prisivalgęs, o tik iš nuovargio ir pastovaus rėkimo, ir tai tik apsikabinęs krūtį, o jos buvo tuščios... Spenelius tiek nugriaužė, kad jie prarado formą, pastoviai tepliojausi tepalais, kuriuos jis rydavo, kraujo daugiau prarydavo negu pieno, iš skausmo ir nevilties norėdavosi kaukti, svoris krito nenorint, nors per nėštumą priaugau virš 20 kg (ir dabar sveriu keliais kg mažiau nei prieš nėštumą). Trečioj savaitėj prasidėjo uždegimai, ir ne tokie, kai pasėdi vonioj pamasažuoji ir praeina, kuo ilgiau sėdėdavau vonioj, masažuodavau, tuo ji iš raudonos virto mėlyna, jau nekalbant apie 40 laipsnių temperatūrą. Tada ligoninė, antibijotikų "arkliškos" dozės, o aš maitinau! Po dviejų dienų, nuo grįžimo į namus, vėl tas pats... Tada nutariau nenuodyti savo vaiko vaistais, tepalais, negirdyti savo krauju, nevirkdyti duodama tuščią krūtį, nekalbant apie nesusiformavusią vaiko nervų sistemą. Pirma kartą jis išmiegojo visą dieną su valgymo pertraukom, vėliau mažiau rėkdavo, dabar jam 6 mėn. jis išmiegą visą naktį nepabusdamas yra geras, ramus vaikas...
Trūko man jo, labai trūko. Aš verkdavau nesustodama - kai ruošdavau pieną , kai jis prašydavo valgyt , kai jis valgydavo , net kai miegodavo , kai skaitydavau žurnalus perpyldytus natūralaus maitinimo , kartą vyras užsiminė, kad galiu važiuot pailsėt visą dieną, juk manęs dabar nereikia, tai aš . Dabar viskas praeityje, bet, kai pamatau draugę tokio pat amžiaus dukrą maitinančią krūtimi, dar suspaudžia širdį. Na ryšys ne tik maitinant atsiranda - vaikutis pasižiūri, nusišypso - jau ryšys, nuraminu verkiantį - jau ryšys ir t.t., visą gyvenymą bus tas ryšys, juk JIS mano geriausias kūrinys, mano kraujas...

Pilnai sutinku su Gabju-jei negali maitinti tai dar nereiskia, kad nera rysio su vaikuciu, ir nereikia beasaroti jei vaikutis auga sveikas ir zvalus ir mama ji labai myli:)
As tai sunu maitinau iki 8,5 men., teko nutraukti nes laukiausi antro, o ir pienuko sumazejo 90 proc. Sunus be jokiu vargu eme gert misinuka, o ir man nebuvo sunku, nes speneliai buvo pasidare del nestumo begalo jautrus, malonumo maitinti kaip ir nebejauciau

Maitinau savo princese lygiai desimt dienu, kurios buvo tapusios mano gyvenimo kosmaru. Pirmenybe teikiau sociam kudikeliui, o ne bandymui bet kokia kaina siulyti jam kraujuotus spenelius ir velniai zino kiek pienuko

O kas del rysio, sutinku su HELGA bei GABJU Yra tas rysys ir dar koks

Ko jūs čia, mamytės, kremtatės dėl negalėjimo maitint ir dėl ryšio su vaikeliu sumažėjimo. Žinot, jau imu manyt, kad ir natūralaus maitinimo propagandoj lazda perlenkta. Aš irgi už natūralų maitinimą, labai už, ir saviškius pati ilgokai maitinau (pirmąjį- 9mėn., antrą- 13mėn., kol atsisakė pats). Bet laikau visiškais paistalais, kad nemaitinančios ar negalinčios maitint yra blogesnės mamos, ar kad jos mažiau rūpinasi, myli, ar kad jų ryšys su vaikeliu koks tai kitoks, menkesnis. Absurdas.

Net negalvokit apie tai. Džiaukitės gyvenimu ir savo
...o kai ima kilt tokios mintys, geriau paieškokit dirbtinio maitinimo privalumų. Gal nedaug, bet jų irgi yra...


...ir dar. Bus girdėta, bet čia labai tinka...
KIEKVIENA MAMA SAVO VAIKUI YRA SUPER

Kam kankintis, jei nėra to pieno ,nors tu ką. Daug baisiau, kai mamytės gali maitinti, bet to nedaro. Žinau tokių atvejų. Pati maitinau 9.5 mėn. Sūnus pats atsisakė. Kelias sav. jaučiausi keistai, tarsi kažko netekusi. Tačiau tuo pačiu metu supratau, kad mano vaikas jau nebe kūdikėlis. Didžiavausi juo.

aš ir neilgai maitinau abi savo dukras, buvo gaila, bet trūko pieno, na ir ką padarysi, negi neprimaitinsi? bet tiesą pasakius, kai nustojau maitinti, abi (ir vyresnioji) ir(dabar) mažylė pasidarė ramios, miegas gilus, ramus, vaikai nerėkia, pilvukų neskauda. Žinoma, turint daug pieno, tikrai neverta jo nutraukinėti, bet kai jo nedaug...(man trūko, tai pirmąją rėkinau, nesupratau, kol kartą, vyro mama patarė damaitinti pabandyt....su antrąja jau gudresnė buvau, turėjau iškart mišinuko)Ir ką, esu laiminga, kad yra toks pasirinkimas, kad vaikai auga ramiai(p.s.mane ne ilgai mama maitino, o ryšys yra, ir dar koks, gal čia ir nuo žmogaus, jo charakterio priklauso) na, aš čia mus abi paguosti bandžiau

Tikrai ačiū už palaikymą . Oi kaip man jo reikėjo po gimdymo, bet dabar esu tikrai LAIMINGA MAMA. Viskas praeina, praėjo ir depresija dėl maitinimo, nors ašarėlių praliejau, oi oi oi... Tikriausiai daugiau negu vaikystėj...

Aš ir tik mėnesį maitinau, o kai reikėjo primaitinti, tai mažė atsisakė krūties, teko nusitraukinėti O kai pridėdavau prie krūties, tai tik sunervindavau ją Trūko man to jos prisiglaudimo, o ir dabar dar svajoju, kad su kitu vaiku stengsiuosi ilgiau maitinti ir kitokių klaidų nedaryti.

Na mamytės tikrai visas užjaučiu, kurioms nepasisekė su maitinimu, ypač Gabju ...Man irgi nebuvo lengva pirmąjį mėnesį, kai vaikelis gimimo svorio per mėneį nesugebėjo priaugti. Aišku buvo labai nerami, amžinai kabėjo ant krūties, nors buvo vasara, net negaliu pasakyti, koks oras tą mėnesį buvo, nes visą laiką su lelium ir pragulėjau Teko gulėti ligoninėje dėl svorio ir aišku griebtis mišinuko . Bet aš stengiaus duoti bent tuos kelis lašus savo pieno ir viską dariau, kad vaikelis neatprastų nuo krūties. Na ir dabar labai džiaugiuosi, nes tikrai matau, koks didelis malonumas vaikui yra valgyti pienuką iš mamos krūties, mišinuko jau net nebegeriam. O dabar toms mamoms, kurioms tikrai trūksta pieno, t.y vaikiukai nepriauga svorio - jei reikia primaitinti mišinukais, būtinai pirmiausia siūlykit krūtį, duokit ją kuo dažniau, jei yra galimybė buteliuko išvis nenaudokit, o primaitinkit kitais būdais. Ir tikrai galėsit ilgai džiaugtis maitinimu

Gabju, perskaičiau tavo istoriją ir vėl taip suspaudė širdį
Kol kas net negaliu ramiai pasakot savo nesėkmingos antro vaiko žindymo istorijos, nes mano mažylei dar tik mėnuo, tik galiu pasakyt, kad ji labai panaši į tavo-vnž. tragiška..
Dar reiktų pridurt, kad pirmąją dukrą išmaitinau iki 1,5 metų, jaučiausi turinti visapusišką žindymo patirtį, įveikėm visas pieno krizes, uždegimus ir pan...
Nei minties neturėjau, kad antrąją dukrą taip trumpai galėsiu žindyt...Gi jaučiausi tiesiog asė šitoj sritį, ir še tau, kad nori...
Tik dabar supratau, kad tiesiog būna atveju, kai žindyt pasidaro neįmanoma..Pati iškenčiau pragarą per pirmas tris savaites(uždegimai, nuograužos iki kraujo ir t.t.) ir būčiau dar kentus toliau, bet, kai paaiškėjo, kad vaikas badauja ir kankinasi, tai tada jau buvo paskutinis lašas

Užjaučiu tave labai labai! Juk tavo mažutei dar tik mėnesiukas. Kaip save prisimenu, tai buvo pats kriokimo įkarštis .
Dabar kai viską šitą praėjau, tai tikrai su antru nebūsiu tokia griežta mamos pieno šalininkė, juk šiuolaikiniai mišinukai idealiai pritaikyti kūdykiams. Tikrai nekankinsiu savęs, vaiko ir visų aplinkinių. Tai ir tu nesinervink, Kaip rašė Egliuke, jei bus galimybės duosiu bent kelis lašus, o kitką lai valgo iš buteliuko. Gerai suprantu, kad mamos pienas geriausias, bet ar tikrai? Juk pastovus stresas, vaistų gėrimas, tikrai nepagerina pieno kokybės, be to jis priklauso nuo valgio.
Čia vėl pradedu save guosti, na trūko man jo prisiglaudimo...

mano maziukas jau ligoninej gavo misinuko, o po savaites jau kasdien valgydavo. nuolat reke, o kai nusitraukiau pasirode - kad ten puse kiekjam reik, tai jis 70-100ml suvalgydvao misinuko is kruties avalges. jau pora savaiciu visai nei laso negauna.
Siaip tai nieko, sunkiausias gal aplinkiniu smerkimas kazkoks..

koks čia dar gali būti smerkimas, svarbu, kad sveiki augtumėt

Okaip pripratint prie buteliuko??? maniskis tik pamates zviegia is tolo.o as butinai turiu nujunkyt per savaite.(jam dabar 7 men)nes turesiu isvaziuot i sesija porai savaiciu.manau,jam ir man bus didelis stresas.nes tetis dirba uzsieny,o dar mama paliks su visu pieno baru

Na kur dingsi-jei reikia buteliuko, tai ir gauni duoti. Na nevalgys kokią dieną, o jau sekančias ir ims iš buteliuko.Aš to net nebepamenu, kaip perėjom prie buteliuko: reikėjo į darbą, tai teko 1-2kartus pakišti buteliuką.O išėjo, kad po savaitės krūties nebeėmė ir valgė tik iš butelio.
O dėl savijautos nustojus maitinti-jaučiausi žymiai geriau, nes pasijutau laisvesnė, nebe taip priklausoma nuo mažiaus, pradėjau labiau išsimiegoti naktimis, baigėsi tos nesamonės-kai grįžti iš parduotuvių šlapiais rūbais nuo bėgančio pieno, kai reikėdavo maitinti bet kokioje viešoje vietoje, nes mažius žiauriai nekantrus buvo..

Maniškę mažę irgi atprato jau nuo MP,šiandiėmjau 10 dienų kaip mes geriam piėnuką iš butėliuko ir tik 1 karta kelėmes nakti ,tai tikrai aš potruputi atsigaunu nuo ilgo maitinimo,jau galėsiu laisvai pradėt rupintis savimi ,nes yra truputi lišnų kg. dar

Visiškai sutinku, kad ryšys bet kokiu atveju yra, svarbiausia tik labai mylėti savo vaikelį.


Va, aš irgi manau, kad su ta propaganda tikrai lazda perlenkta. Tarsi visos mamos, kurios negali maitinti krūtimi yra blogesnės, kažkokia nesąmonė, absurdas visiškas. Aš irgi jau pasidariau paranojikė, nors dar maitinu vien tik savo pieniuku ir jo pakanka, tačiau neduok dieve vaikelis kažkiek neramus ir man tuoj pirma mintis, kad trūksta pieniuko ir kokia negera aš būsiu jeigu tektų ją primaitinti... Dar net nėra problemos, o aš jau dėl jos bijau, bijau, kad nebegalėsiu pajausti to mielo prisiglaudimo, tų akyčių, kai ji žinda. Ir viskas tik per tą nuolatinį paisymą, kad maitinti tik natūraliai tik natūraliai... Iš nieko atsirado kažkokios psichologinės problemos...

Aš irgi save kaltinu, kad sumažėjo pieno jau 10 d., gal kažką netaip dariau, pirmąją tai iki 11 mėn. maitinau, tai dabar sunku suprasti kodėl nėra pakankamai to pienuko. Dėl to dažnai nekaip jaučiuosi, nors pati suvokiu kad graužiu save.

aš savo lelių buvau priversta maitinti nutrauktu savo pienuku, nes paimti krūtį mes taip ir neišmokom (kaip vėliau supratau, priežastis buvo per daug pieno - pradžioje jo nutraukdavau apie 3 litrus per parą ). taip "melžiaus" sėkmingai, kol nepradėjo spjauti buteliuko su pienu mano kleckas štai jau savaitė, kaip nebemaitinu jo...ir nors jis niekada pats nevalgė ir to mamos-vaiko ryšio žindant neturėjau laimės pajusti, vistiek jaučiuosi lyg būčiau atėmusi iš savo vaiko kažką nepakartojamo išmaitinau daugiau nei 11 mėnesių ir daug kas sako, kad nusitraukinėjant pieną tai yra labai daug, tuo ir bandau save guosti...bet širdy vistiek jaučiuosi žiauria beširde - pienuko dar buvo...galėjom dar taip valgyti.... nežinau, kada ta savigrauža praeis....

Noriu paklaust, gal jums taip buvo. Ar kaip nustojot maitinti mėnesinės neužvėlavo?

Laba , savo kleckiuka maitinu daugiau nei penktas menuo ir pries savaite "susirgau" ir pienas tikrai nedingsta nuo to ,kaip kas mano...vaika maitinant iki 6men. mazai kurioms prasideda menstruacijos.speju, jog tu maitinai labai trumpai- tai tikrai nepriekaistas jei tu nebemaitini savo leliuko, ir jei tu esi visiskai sveika, atsistacius organizmui sulauksi tu savo dienu

Jau savaitė kaip nebemaitinu savo klecko Manau džiaugtis turiu dėl ko,nes išmaitinau lygiai metus ir 5 menesius.Tikrai jausmas nenusakomas,kai valgo mažiukas,ypač didesnis,jau kokiu 7-8 mėn.Manau pasiilgsiu to.Dabar kai mažius atsigula šalia,tai yra toks noras,kad vėl pajustum,kaip yra gera,tačiau susivaldai,juk jei nutrauki maitint tai nutrauki.Jau dabar apima nostalgija kartais,kad daugiau to nepatirsi-tos begalinės meilės,švelnumo,artumo.Stiprybės mums visoms

As maitinau metus laiko, o menesines prasidejo pries tris menesius, ir visus kartus beveik ta pacia diena. Tai as uz tai ir nerimauju, bet gal cia susije su nujunkymu - vistiek kazkas pasikeicia organizme ar pan.

na nemanau, kad mėnesinės kažkaip turėtų būti su nujunkimu susiję...

nu labadien,

as cia viena diena pagalvojau,kad juk ateis ta diena,kai nebemaitinsiu savo voverytes...ir taip liudna pasidare,nes tas jausmas tikrai yra malonus,bet teks tam ruostis.ir del menesiniu...man jos prasidejo po trieju men nuo gimdymo ir kol kas nepastebejau,kad pienui kazkas butu,o ir svoris atsistate po tireju men nuo gimdymo,nors priaugau labai daug...

na tavoji dar mažutė- tau dar maitint ir maitint ir džiaugtis tuo Bet ateina toks laikas, kai vaikas paauga ir tai tampa ne toks jau malonumas, o greičiau varginimas. Man malonumas buvo iki kokių 10 mėn, bet kai jau ateidavo ir po liemenėlėm ieškodavo papo, kada tik panorėjus, tai pradėjo erzinti...Maitinau iki metu ir 2 men ir ne kiek nesigailiu, kad nutraukiau, nors pieno turejau i valias

DEL FORMU ATGAVIMO, GALIU PASAKYT, KIEK ZMONIU, TIEK NUOMONIU. KIEKVIENAS ORGANIZMAS SAVAIP REAGUOJA.
MAN LABAI PASISEKE, AS MANAU. KADANGI MAITINAU IKI 1,2 METU DIENOM IR NAKTIM BE SKAICIAUS. PASKUI DAR MENESIUKA TIK VAKARAIS, KOL PAGALIAU MANO PRINCESE PATI ATSISAKE VIENA VAKARA. KITA VAKARA JAU PATI NEDAVIAU NORS IR PRASE, BET APSEJOM BE PYKCIU IR ASARU. ZODZIU, LABAI LENGVAI MES BAIGEM SU TUO REIKALU, NES BE GALO BUVAU ISVARGUS NUO NAKTINIU MAITINIMU, O TO PIENO TEN NE VELNIO NEBUVO. BE TO, MANISKE TUO PACIU ISMOKO UZMIGTI IR MIEGOTI SAVO LOVELEJE. LABAI DZIAUGIUOS, NEJAUCIU JOKIO DISKOMFORTO. O RYSYS, JIS IR YRA RYSYS IR NIEKUR NEDINGS. JUK NE VIEN ZINDYMAS RISA. YRA GALYBE IR KITU BUDU RYSIO ISLAIKYMUI, AR NE?

Be jokios abejonės, kad yra ir daugiau ryšio su vaiku palaikymo būdų. Gal ir pasikartosiu, bet vyresnėlę maitinau iki 1m.7 mėn., o mažę iki 1 m.2 mėn. Abi atsisakė savo noru pienelio. Ačiū joms už tai, kad neteko kankintis. Abi "prilipusios" prie manęs, nors myli beprotiškai ir tėvelį. Pats smagumas po maitinimų baigimo buvo tas, kad galėjau be jokio sąžinės graužimo išgerti alaus taurę.

Pati maitinau tik 1 men. . Nevardinsiu cia tu priezasciu del ko turejau nutraukti maitinima, bet psichologiskai jauciausi labai blogai... Iki siol . Naktimis sapnuoju kaip zindau. Turbut, man taip sunku susitaikyti, nes visa nestuma labai tam ruosiausi, bet deja nepavyko. O vaikiui tai ne motais Auga, kaip ant mieliu sveikas ir stiprus, ir labai prie manes prisirises, seima net tikru maminuku pramine ...

aš iki pat šiol maitinu, bet esu tokia išsekusi ir nervinga,mažylis naktim ir dienom geria dažnai naktim net nebejaučiu kaip jį parsinešu į lovą

Aš savo leliuką maitinau iki 1m 2mėn Nesenai buvau savaitei išvažiavus į kelionę O sūnelį palikau močiutei, tai kelionėje pirmas dvi dienas labai kankinausi Pienas vis kaupėsi ir kaupėsi, krūtinė pasidarydavo kaip "akmuo", bet po truputį pieno vis mažėjo ir dabar jaučiuosi gerai
O grįžusi bandžiau mažiukui duoti pienuko, bet jis nenorėjo
Štai taip aš baigiau maitinti

Na ir aš norėčiau pasidalinti patirtim.
Savo dukriuką maitinau iki 1 m. O maitinimas jau buvo išvarginęs: prie žmonių pradėdavo megztinį tampyti, negalėjau palikti ilgiau nei 4 val., negalėjau vyno taurės išgerti . Po pirmojo gimtadienio, praėjus pora savaičių, pabandžiau nutraukti maitinimą ir gavosi gana lengvai. Nors aš pati kankinausi apie pora savaičių - pasirodo pieno dar daug buvo. Keleta savaičių trūko vaiko artumo, tačiau tai greitai praėjo, nes mergytė labai meili. O siandien tuos vargus jau pamiršom ir abi jaučiamės .

Cia gal tokio nevekslisko klausimo paklausiu, bet ar galima nujunkyti apie 6men ir girdyt is buteliuko nors pienuko dar kazkiek turi? ( nu aisku ten tos visos tyreles, misinukai ir t.t.)

O tai kam nujunkyti? Nelabai supratau...Tai tu nori traukti pieneli pati ir maitinti b
uteliuko pagalba?

Aš baigiau maitinti ir esu labai laiminga, nes mane čiulpdavo diena nakti ir nieko nevalgydavo. Nustojus maitint krutimi mergytė taip pradėjo valgyt net už mane daugiau, man jokio vargo. Tik va svoris pradejo labaiaugt

Aš nutraukiau maitinimą, kai mažei suėjo metukai. Jau buvo gerai nuvarginusi, naktim keldavosi kas valandą, užmigdyti pavykdavo tik su papuku. Ir plaukai praktiškai galvą paliko:verkiu: Viskas pavyko gana lengvai, tik porą naktų nemiegotų
Pieno vis dar turiu šiek tiek.
Maniškė mišinukų negeria, tai duodu jogurto, varškės ir ji jokių problemų nekelia dėl pieno nutraukimo.
Dabar manau atsigausiu, pailsėsiu ir naktim, be to galėsiu ilgesniam laikui iš namų ištrukti

Sveikutes as irgi esu pasiryzusi nutraukti zindyti savo kleckute,jai 1 m 1men, pieno turiu per akis, o mazyle visiskai nenori atsisakyti pienuko, kai pavyksta uzmigdyti supant ko anksciau niekad neesu darius, per miegus garsiai sako niam niam ir judina lupytes, taip sunku visa tai istverti,maitinti toliau negaliu del rimtu priezasciu, buteliuka ir tutuka spjauna, neima i burnyte, kai pienelis man dings gal bus lengviau ir jai ir man paciai susitaikyti su sia mintim, nes dabar jau buvo tokiu minciu kad spjauti i viska ir maitinti toliau, mamytes po kiek laiko pienelis visiskai dingsta.?